Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nuteistajam V. M. ir jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, areštu 90 (devyniasdešimt) parų; pagal BK 243 straipsnį, areštu 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. nustatyta subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimt) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. M. nustatyta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos t. y., nuo 2024 m. liepos 9 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota V. M. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. V. M. nuteistas už tai, kad žinodamas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu jam kaip asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 24 d., 2024 m. liepos 5 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.68 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.4 Prašo atidėti arešto bausmės vykdymą, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalį. Laikotarpį, kuriam bausmės vykdymas atidėtinas, parinkti teismo nuožiūra ir įpareigoti jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ir alkoholio, dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje. Nurodo, kad paskyrus realią arešto bausmę jis praras darbą, pajamas, vėl reikės registruotis Užimtumo tarnyboje.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis V. M. bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kvalifikacijos neginčija, prašo neskirti arešto bausmės, bausmės vykdymą atidėti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės

8. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

9. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nustatė baudos arba arešto bausmes. Baudžiamoji atsakomybė pagal 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas be kita ko vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929 redakcija) nustatė baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes.

10. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam V. M. bausmę atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas: viena iš jų nesunkus nusikaltimas eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis), kita nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis). Sprendė, kad V. M. piktybiškai ir tyčia pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą ketverius metus naudotis specialia teisme (teise vairuoti transporto priemones). Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną jo atsakomybę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nurodė, kad V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje padarymo, nenustatyta. Įvertino V. M. charakterizuojančias aplinkybes (teistas 4 kartus, tame tarpe už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, paskirta bauda nesumokėta, dirba, gyvena su sugyventine).

11. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas keturis kartus: 1) 2003 m. spalio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, teistas už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą laisvės atėmimu vieneriems metams. Nusikaltimas, už kurį paskirtas laisvės atėmimas, įstatymo priskirtas prie sunkių nusikaltimų. Laivės atėmimo bausmę V. M. atliko 2004 m. rugsėjo 1 d. (buvo paleistas lygtinai), tačiau nauja veika padaryta praėjus penkeriems metams po bausmės atlikimo, taigi teistumui išnykus. 2) Po to jis teistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. apysunkių nusikaltimų padarymą; jam buvo paskirta 150 MGL, t. y. 19500 Lt bauda, kuri išieškota 2018 m. kovo 13 d. Už šią veiką neišnykus teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a punktas), nepraėjus trejiems metams nuo baudos išieškojimo padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu. 3) Paskutinius du kartus V. M. teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda 50 MGL (2500 Eur) dydžio, kuri sumokėta 2019 m. lapkričio 20 d. Bauda jam paskirta už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, o naujas nusikaltimas padarytas praėjus trejiems metams po baudos sumokėjimo, t. y. 2023 m. vasario 6 d., taigi, išnykus teistumui pagal 2011 m. kovo 17 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžius. 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu jis teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams, be to, paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams; automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vertę atitinkančios pinigų sumos – 12 930 Eur konfiskavimas. Naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. M. padarė 2024 m. liepos 5 d., t. y. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nustatyta nepagrįstai, nes jis nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė išnykus teistumui.

12. Pagal kasacinio teismo praktiką, baudžiamasis įstatymas yra netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikomos BK bendrosios dalies normos; nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis, punktus, kuriuos reikėjo pritaikyti; paskiriama bausmė, kurios rūšies ar dydžio nenustato pritaikytas BK straipsnis ar išvis BK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-107-746/2015). Nustačius, kad pirmosios instancijos netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą), skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

13. Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012).

14. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. M. nusikalto ne atsitiktinai ir ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Bylos duomenimis V. M. 2024 m. liepos 5 d. apie 23 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1.68 promilių neblaivumas). Poreikio vairuoti nebuvo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. M. nurodė, kad išgėrė bare tris bokalus alaus ir tada vyko namo. Apklausiamas teisme aplinkybių, pagrindžiančių poreikį vairuoti būnant neblaiviam, taip pat nenurodė. Visa tai rodo, kad apeliantui būdinga vairuoti transporto priemones tokios teisės neturint, tą neabejotinai žinant ir suvokiant, o pirmesniais nuosprendžiais jam paskirtos švelnesnės bausmės (areštas, kurios vykdymas buvo atidėtas; baudos bausmės) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo.

15. Išdėstytų aplinkybių visuma rodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas parinkti gana griežtą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, yra teisingas. Parinkta bausmės rūšis – areštas, paskirta už atskiras nusikalstamas veikas, yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo rūšimi nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, nagrinėjamu atveju, yra nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikaltusį asmenį; atimti ar apriboti asmeniu daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

16. BK 49 straipsnio 2 dalis nustato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Šiuo atveju už nusikaltimą paskirta maksimali arešto trukmė – devyniasdešimt parų, o už nusižengimą artima vidurkiui arešto trukmė – trisdešimt parų. Eliminavus dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas ( BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nuteistajam V. M. skundžiamu nuosprendžiu paskirta maksimali arešto bausmė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laikytina per griežta. BK 61 straipsnio 2 dalis, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d., nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Įvertinus nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, yra nustatyta lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė, spręstina, kad arešto bausmės dydis mažinamas, nustatytinas 75 parų areštas.

17. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nustatyta arešto bausmė (areštas 75 paroms) vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 243 straipsnį (areštu 30 parų) ir nustatytina bausmė – 75 parų areštas. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 parų. Teisėjų kolegijos manymu, tokia bausmė atitinka nuteistojo asmenybę ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį

18. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo arešto bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija pasisako dėl bausmės vykdymo atidėjimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, t. y. sprendžia, ar bausmės tikslai nuteistajam V. M. gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

19. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo, pavyzdžiui, ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta savo kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-58/2009). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2007).

20. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs subendrintą bausmę nuteistajam V. M., konstatavo, kad BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes V. M. nėra teisinio pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymo.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas arešto bausmės vykdymo V. M., įstatymo nuostatų nepažeidė, kadangi pagal 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakciją Nr. XIII-2263, BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju V. M. ne pirmą kartą buvo paskirta arešto bausmė (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta areštas 30 parų).

22. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, BK 75 straipsnyje nebeliko imperatyvo, jog arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik pirmą kartą skyrus arešto bausmę, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, tai yra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią.

23. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. M. baustas administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad nuteistasis V. M. buvo baustas administracine tvarka 9 kartus (1 t., b. l. 81-87), tame tarpe ir už KET pažeidimus (greičio viršijimą). Nustatyta, kad V. M. anksčiau teistas keturis kartus, iš kurių du kartus už tai, kad vairavo būdamas neblaivus. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį V. M., jo atžvilgiu buvo taikyta trijų rūšių bausmės bauda, areštas, laisvės atėmimas, tačiau paskirtos bausmės esminės įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, jis vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas.

24. Skunde nuteistasis V. M. teigia, kad atliekant realią arešto bausmę jis praras darbą, pajamas, jam vėl reikės registruotis Užimtumo tarnyboje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo skundo argumentai neleidžia daryti išvados, jog apeliantui skirta arešto bausmė nėra adekvati, neproporcinga ar per griežta. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas (šiuo atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas) akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir kaltininko nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio nusikaltimą, asmeninius interesus ir siekį išvengti realios laisvės atėmimo bausmės sukeliamų neigiamų pasekmių. Nuteistasis V. M. dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad V. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, kai jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus. Taigi, nuteistasis dar iki skundžiamame nuosprendyje konstatuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, ne kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad apeliantas yra pasiryžęs keistis ir ateityje iš tiesų laikytis įstatymų, o BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam V. M. taikant paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą.

25. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų ar išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu jam paskirta bausmės realizavimo forma turėtų būti švelninama. Apygardos teismo vertinimu praeityje skirtas bausmės vykdymo atidėjimas nepadarė teigiamos įtakos nuteistajam, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai V. M. bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Akcentuotina, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir norui keisti pasirinktą gyvenimo būdą, todėl ateityje jis gali toliau daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones atėmimo termino

26. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-401/2014, 2K-279-719/2018, 2K-372-693/2018).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam V. M. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones penkerių metų terminą, atsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 1.68 promilės etilo alkoholio, kad kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui bei vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

28. Nuteistasis apeliaciniame skunde, prašydamas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė maksimalų šios priemonės terminą. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per griežtas.

29. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą penkerių metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. BK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas baudžiamojo poveikio priemones skiria laikydamasis šio skyriaus, t. y. IX skyriaus „Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas“, nuostatų. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva. Tiek paskiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Šiuo atveju nustatytas terminas yra didesnis nei vidurkis, tačiau ne maksimalus. Nuteistasis V. M. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kaip jau paminėta, jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vakare Vilniaus miesto ribose.

30. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels nuteistajam V. M. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Nustatytas penkerių metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas laikytinas proporcingu, padedančiu užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Taip pat pažymėtina, kad teismas nėra saistomas apelianto pozicijos dėl siūlomos bausmės rūšies ar dydžio, ar baudžiamojo poveikio priemonės termino.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nuteistojo V. M. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, jam apylinkės teismas pagrįstai nustatė baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – taikymo terminą 5 metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo jį trumpinti nėra.

Dėl nuteistojo teisinę padėtį švelninančio įstatymo taikymo.

32. Kaip minėta, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573.

33. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pagal BPK 362¹ straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad sisteminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas yra toks, kad, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015).

34. Taigi, teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina, ar nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojęs įstatymas švelnina nuteistojo V. M. padėtį ir gali būti jam taikomas šioje byloje.

35. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalis nebuvo keičiama. Vis tik nustatyta ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 243 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir numatytos dvi alternatyvios bausmės rūšys – bauda ir areštas. 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025 m. vasario 1 d. BK 243 straipsnio redakcija nustato atsakomybę tam, kas vengė vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), ir sankcija papildyta, įrašant dar dvi švelnesnes alternatyvias bausmes – viešuosius darbus ir laisvės apribojimą. Šis pakeitimas lengvina teisinę padėtį, nes įrašytos dvi naujos alternatyvios bausmės: viešieji darbai ir laisvės apribojimas. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK 243 straipsnio redakcija, lyginant jas su anksčiau galiojusia BK 243 straipsnio redakcija, lengvina asmenų, padariusių tokią nusikalstamą veiką, teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl įsigaliojusių nuteistojo teisinę padėtį palengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų V. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 243 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) į BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija).

36. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos perkvalifikavimu, būtina iš naujo išspręsti bausmės skyrimo klausimą. Vis tik, atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas neturi būti suprantamas kaip pagrindas savaime skirti švelnesnę bausmę, todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nors šiuo sprendimu BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal naujos redakcijos BK 243 straipsnį, švelninama nuteistojo teisinė padėtis, tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šios nutarties 7-14 punktuose aptartas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę, sprendžia, kad nėra pagrindo V. M. paskirti švelnesnės rūšies bausmės, dėl ko jam skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį paskirta – 30 parų arešto bausmė paliekama nepakeista.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.

37. 2025 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2025-02949 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 106.25 Eur už V. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Vilniaus apygardos teisme buvo gauta po įvykusio teismo posėdžio. Vis tik advokatas A. Palamarčuk jau teismo posėdžio metu prašė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jei bus tokios pateiktos, nepriteisti.

39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

40. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis V. M. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynėjas Aleksandras Palamarčuk nuteistajam paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, esant privalomam gynėjo dalyvavimui procese. Taigi, apeliacinis procesas vyko V. M. iniciatyva. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam nustatomas reali arešto bausmė, kurios terminas trumpinamas.

41. Atsižvelgdama į nuteistojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumą pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi, į aplinkybę, kad be gynėjo pagalbos nuteistojo V. M. teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį (nuteistasis V. M. dirba, tačiau nėra duomenų apie jo gaunamas teisėtas pajamas), tai, kad jam paliekama reali arešto bausmė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

tenkinti iš dalies nuteistojo V. M. apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio1 dalies 13 punkte, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė būdamas recidyvistu.

V. M. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 243 straipsnį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 6 d.), perkvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), nekeičiant paskirtos bausmės rūšies bei dydžio.

V. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirti arešto bausmę 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (areštą 75 paroms), apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 243 straipsnį (areštu 30 parų), ir V. M. nustatyti subendrintą bausmę – areštą 75 paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. nustatyti galutinę subendrintą bausmę areštą 50 parų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš V. M. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.