Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.20.13; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.2

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas 4 kartus, paskutinius 2 kartus:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 4 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, 2021 m. spalio 8 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ str. 1 d. , vadovaujantis BK 64¹ str. -30 parų arešto bausme. BK 75 str. 1 d., 5 dalies 5, 10 p. - paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su gydymusi arba darbu; pradėti/tęsti darbą, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje, taip pat visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų taip pat ir alkoholio. BK 68 str. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 24 d. BK 72 str. 5 d. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas bei išieškoti į valstybės biudžetą iš V. M. konfiskuotino turto automobilio „BMW 320 D“, vertę atitinkančią pinigų sumą - 12 930 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024-07-05 Neblaivumo nustatymo aktas. „Drager alcotest 7510" Nr. ARKB-0106; 2069723: pirmasis pūtimas 23:10 val. 1,74 prom.; antrasis pūtimas 23:30 val. 1,68 prom. (b. l. 12-13).

2024-07-05 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo aktas). Transporto priemonė „Mercedes-Benz", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) nuvežama (pastatoma): (duomenys neskelbtini). (b. l. 17).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz ML 320 CDI“, 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 5 050 Eur (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, kai jo iškvėptame ore buvo 1,68 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina V. M. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad V. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų S. J. ir E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti ir abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2024 m. liepos 6 d. R. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos aplinkybės; 2024 m. liepos 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Mercedes-Benz“, esančio įvykio vietoje, apžiūra, 2024 m. spalio 3 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie policijos pareigūno uniformos – kūno kameros („Bodycam“), kuriame užfiksuotas V. M. neblaivumo patikrinimo faktas.

V. M. neblaivumo faktą įrodo 2024 m. liepos 5 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad nustatyti V. M. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, V. M. 2024 m. liepos 5 d. 23:10 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas; 2024 m. liepos 5 d. 23:30 val. antru pūtimu buvo nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 17 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi V. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, padarymo

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 23 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, V. M., padariusiam nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 24 d. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino žinantis, kad jam yra paskirta tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad V. M. žinojo, kad jam draudžiama vairuoti transporto priemones.

Darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė jokių socialiai teigiamų išvadų dėl savo elgesio, toliau vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir, be kita ko, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip šiurkščiai pažeidė įstatymus ir nepaisė visuomenėje priimtinų elgesio normų. Tai patvirtina, kad V. M. piktybiškai ir tyčia pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Taigi, pagal nustatytas aplinkybes pripažintina, kad V. M. veika atitinka BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas V. M. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, t. y. vieną iš jų – nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam nustatytas 1,68 promilių neblaivumas. Kita nusikalstama veika – baudžiamasis nusižengimas teisingumui (BK 12 straipsnis, BK 243 straipsnis). Kaltinamasis piktybiškai ir tyčia pažeidė jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 4 metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. M. atsakomybę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). V. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau 4 kartus teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), be kita ko, už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 90-97). Jis nusikalto praėjus šiek tiek daugiau nei vieneriems metams, po to kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Tai rodo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, nenusikalto trumpą laiką. V. M. paskutinių 2 metų laikotarpiu taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalis), paskirta bauda nesumokėta, administracinė nuobauda galioja (b. l. 81-87). V. M. išsiskyręs, tačiau gyvena su sugyventinė, dirba. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. M. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad V. M. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus bausmes, susijusias su laisvės atėmimu, t. y. arešto bausmes. Nors kaltinamasis ir jo gynėja prašė paskirtą arešto bausmę atidėti, tačiau anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. M. skiriant švelnesnę bausmę (baudą). Teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis dirba, moka vaikams alimentus, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, vien šių aplinkybių nepakanka skirti švelnesnę bausmę, juolab ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta subendrintą 30 parų arešto bausmę, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. 1 d. buvo atidėtas 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, tačiau ji savo tikslų nepasiekė, nes V. M. vėl nusikalto. Taigi neabejotina, kad V. M. arešto bausmės atidėjimas bus neefektyvi priemonė reaguojant į kaltinamojo nusikalstamą elgesį.

Taigi už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, V. M. skiriama 90 parų arešto bausmė. Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 243 straipsnyje, V. M. skiriama 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 90 parų arešto - bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, ir V. M. paskirti subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju V. M. yra teisinis pagrindas atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas, nustatyta viena jo atsakomybę, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė. V. M., darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), todėl nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. Šiame kontekste pažymėtina, kad ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu V. M. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 6 mėnesiams. Vis dėl to, kaltinamasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Taigi net vienos iš griežčiausios arešto bausmės parinkimas nepadarė įtakos keičiant kaltinamojo elgesį teigiama linkme. Be to, jis taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam (ANK 417 straipsnio 7 dalis), paskirta bauda nesumokėta, administracinė nuobauda galioja (b. l. 82). Akivaizdu, kad V. M. yra linkęs nusikalsti. Jis sistemingai daro tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismas teigiamai vertina, kad kaltinamasis dirba, moka vaikams alimentus, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju V. M. neigiamai apibūdinančių aplinkybių nustatyta daugiau, negu jį teigiamai apibūdinančių aplinkybių.

Kaltinamojo gynėja, sakydama baigiamąją kalbą, prašė atidėti V. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą iš esmės argumentuodama tuo, kad V. M. atliekant areštą jis praras darbą, labiausiai nukentės jo vaikų interesai, kaltinamasis negalės jais rūpintis. Tą nurodė ir pats V. M.. Vis dėl to, pažymėtina, kad ši aplinkybė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė. V. M. darydamas nusikalstamas veikas, pats savo noru ignoravo vaikų interesus. V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis turi gyvenimo draugę. Taigi, kaltinamajam atliekant arešto bausmę, sugyventinės vaikais galės pasirūpinti gyvenimo draugė. Kaltinamojo gynėjos nurodyta aplinkybė, kad V. M. vairavo automobilį vėlai vakare, kai sumažėjo eisme dalyvaujančių automobilių, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones, būnant apsvaigus nuo alkoholio, nepriklausomai nuo vietos bei paros laiko (mieste, kaime, sodų bendrijoje ir pan.), todėl ši aplinkybė V. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina. Be to, kaip minėta, kaltinamasis savo nusikalstamais veiksmais kėlė realią grėsmę eismo saugumui.

Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. M. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, nedaro atitinkamų išvadų keisti savo gyvenimo būdą, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 6 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

V. M. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakarė Vilniaus miesto ribose, Kapsų gatvėje kur eismas gali būti ir intensyvesnis. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių turto saugumui, taigi tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių sau ir kitiems eismo dalyviams bei jų turtui. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį (alų bei brendį) vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti. Pažymėtina ir tai, kad V. M. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Tai didina V. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nes jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintas vairuotoju, t. y. kurio įgūdžiai laikytini pakankamais vairuoti transporto priemonę. Šios aplinkybės rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, kad neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, bet ir į V. M. nustatyto neblaivumo laipsnį, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena jo atsakomybę, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sunkinanti aplinkybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas jau du kartus už vairavimą neblaiviam, jam ne kartą buvo paskirta tokio paties pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. V. M. taip pat baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą esant neblaiviam (ANK 417 straipsnio 7 dalis), administracinė nuobauda galioja. Tai itin neigiamai apibūdina V. M. asmenybę, kaip linkusią piktybiškai nesilaikyti KET. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 5 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. liepos 9 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017).

V. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui (b. l. 68-70), todėl automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 61-63) - paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. liepos 9 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. priklausančiam automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2024 m. spalio 9 d. 2024-10-04 prokurorės nutarimu laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. M. priklausančiam automobiliui pratęstas nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2025 m. sausio 9 d. (b. l. 20-21; 26-27).

Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 90 parų arešto – bausme apimant švelnesnę – 30 parų arešto – bausmę, ir V. M. paskirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. M. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkeriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. liepos 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, adresu Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r., tel. +370 34656442), atlikti arešto bausmės. Atvykti privaloma darbo dieną, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08.00 iki 16.00 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinus telefonu, su savimi turint asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai telefonu ar el. paštu pranešti bausmės atlikimo vietos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.