Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-689-619/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-09
Bylos Nr.: e2A-689-619/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-31174-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
Ieškovas: T. V., D. M., O. V.
Atsakovas: UAB „Norfos mažmena“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus kometa“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-689-619/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31174-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.10.5.2.8.; 2.6.10.2.4.2.; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų T. V. (T. V.), D. M. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Norfos mažmena“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo bei pagal ieškovų T. V. (T. V.), D. M. ir O. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. papildomo sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų T. V. (T. V.), D. M. ir O. V. ieškinį atsakovei UAB „Norfos mažmena“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus kometa“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą – ieškovo T. V. naudai 2 118,60 Eur, ieškovės O. V. naudai 545,89 Eur, neturtinės žalos atlyginimą – ieškovo T. V. ir ieškovės D. M. naudai lygiomis dalimis 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, į kurią turėjo teisę pretenduoti V. J. V., ieškovų T. V. ir ieškovės D. M. naudai po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovės O. V. naudai 3 000 Eur, taip pat visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovų T. V. ir D. M. motina (ieškovė O. V. yra ieškovo T. V. sutuoktinė) V. J. V. buvo sužalota 2018 m. balandžio 16 d. įvykio Norfa XXL parduotuvėje (toliau – parduotuvė), esančioje (duomenys neskelbtini), metu, kai parduotuvės automatinės slankiojančios įėjimo/išėjimo durys, pro jas einant V. J. V., atsitrenkė į ją ir ją pastūmė, dėl ko ji nukrito ant žemės ir pajuto didelį skausmą kairėje kūno pusėje. Atvykę medikai nugabeno motiną į ligoninę, kur medikai jai diagnozavo kairio šlaunikaulio pertrochanterinį lūžį bei atliko operaciją. Po operacijos ji buvo išvežta reabilitacijai. Po reabilitacijos išliko kairės kojos skausmai, silpnumas, visiškai sutriko mobilumas, apsitarnavimas, buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, buvo priversta nuolat gulėti lovoje, kairės blauzdos opos negijo, jos vystėsi užpakaliniame blauzdos paviršiuje. Šie faktoriai progresavo, ko pasekoje išsivystė sepsis ir dauginis organų nepakankamumas, po ko (duomenys neskelbtini) V. J. V. mirė.

3. Nurodė, kad parduotuvės savininkas yra UAB „Vilniaus kometa“, tačiau 2017 m. lapkričio 15 d. nuomos sutarties pagrindu parduotuvę nuomojasi (yra valdytojas) UAB „Norfos mažmena“. Nuomos sutartimi atsakovei buvo perduota teisė užtikrinti išsinuomotų patalpų saugumą. Ieškovų įsitikinimu, atsakovė, kaip parduotuvės valdytoja, dėl savo pačios aplaidžių veiksmų neužtikrino, kad parduotuvės patalpos būtų saugios ir nekeltų pavojaus bei žalos jos lankytojams. Konkretūs neteisėti atsakovės UAB „Norfos mažmena“ veiksmai yra nurodyti 2019 m. birželio 4 d. teismo eksperto dr. D. K. parengtame ekspertinio vertinimo akte su specialisto išvada Nr. EVA-833-062019. Ieškovų vertinimu, išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė neužtikrino automatinių slankiojančių durų, kas CK 6.266 straipsnio 1 dalies kontekste laikytina statinio įrenginiu, saugumo ir priežiūros, dėl ko ir kilo įvykis. Ieškovų nuomone, jeigu atsakovė būtų užtikrinusi teisės aktų reikalavimus, kaip nurodyta Ekspertinio tyrimo akte, bei užtikrinusi pirkėjų saugumą bei reguliariai atlikusi automatinių slankiojančių durų priežiūrą bei remontą, automatinės slankiojančios durys nebūtų atsitrenkusios į pro jas einančią V. J. V., ko pasėkoje jai nebūtų lūžęs šlaunikaulis, kurio gydymas po 5 mėnesių sąlygojo mirtį.

4. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovams T. V. ir O. V. buvo padaryta turtinė žala: mirus motinai V. J. V., ieškovas T. V. apmokėjo 1 567 Eur laidojimo išlaidas, taip pat sumokėjo už gedulingus pietus, ieškovė O. V. sumokėjo 500 Eur teismo ekspertui D. K. už Ekspertinio vertinimo akto parengimą, taip pat V. J. V. esant gyvai, pirko įvairius vaistus ir preparatus, dėl ko patyrė 45,89 Eur išlaidas. Ieškovai taip pat nurodo, kad V. J. V. ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės (45,89 Eur) ir neturtinės (35 000 Eur) žalos atlyginimo ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu V. J. V. buvo pripažinta civiline ieškove 35 045,89 Eur sumai. Nurodė, kad Vilniaus r. 1-asis notarų biuras 2018 m. spalio 17 d. išdavė ieškovams T. V. ir D. M. liudijimą, kuriuo buvo patvirtinta, kad jie priėmė V. J. V. palikimą jai mirus, tokiu būdu ieškovai T. V. ir D. M. tapo mirusios motinos įpėdiniais. Ieškovai T. V. ir D. M. mano, kad V. J. V. dėl įvykio patirta neturtinė žala vertintina 35 000 Eur suma, šią neturtinės žalos sumą, kurią nurodė ir pati V. J. V. ikiteisminio tyrimo metu, ieškovai T. V. ir D. M. ir prašo priteisti jiems, kaip mirusiosios įpėdiniams, iš atsakovės lygiomis dalimis.

5. Dėl įvykio metu kilusių pasekmių mirus motinai, ieškovams T. V. ir D. M., tai sukėlė ypatingai sunkiai pakeliamas emocines ir psichologines pasekmes matant, kokiose didžiulėse kančiose yra jų motina. Dėl šios priežasties ieškovai T. V. ir D. M., bylos nagrinėjimo metu sumažinę ieškinio reikalavimus, prašo teismo iš atsakovės kiekvienam iš jų priteisti po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jų motinos mirtimi pasibaigusį įvykį ir dėl to patirtus išgyvenimus. Ieškovė O. V. po įvykio iš esmės kiekvieną dieną slaugė savo sutuoktinio motiną, ją prižiūrėjo, rūpinosi, kad atvyktų gydytojai, pirko būtinus vaistus ir kitas priemones, būtinas sumažinti V. J. V. kančias. Nuo įvykio iki pat V. J. V. mirties ieškovė O. V. gyveno nuolatinėje baimėje ir nežinioje, po mirties jai ypač pablogėjo savijauta, buvo gydoma VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre. Kaip ir kiti ieškovai, O. V. ir V. J. V. buvo ypač artimos. Pats įvykis ir vėliau sekusi mirtis buvo ypatingai skausmingai pergyventi, dėl ko ieškovė O. V., sumažinusi ieškinio reikalavimus, prašo iš atsakovės jai priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovės įsitikinimu, ieškovai neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Šiuo atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas jos atžvilgiu. Atsakovės vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad parduotuvės automatinės slankiojančios durys įvykio metu buvo netinkamos naudoti (sugedusios)/neatitiko teisės aktų reikalavimų, t. y., kad atsakovės valdomas pastatas turėjo trūkumų, kurie lėmė ir/ar galėjo lemti įvykusį įvykį. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė, kaip statinio valdytojas, būtų atlikusi kokius nors kitus neteisėtus veiksmus ir/ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl ko neva galėjo įvykti įvykis bei kilti ieškovų reikalaujama žala, parduotuvės automatinės slankiojančios durys sklandžiai veikė tiek prieš pat įvykį, tiek iškart po jo, bei veikia ir šiai dienai – jokie panašūs įvykiai nepasikartojo. Parduotuvės automatines slankiojančias duris įrengusi ir jų remontą atliekanti UAB „Marx Vilnius“ 2018 m. liepos 3 d. raštu patvirtino, kad trumpalaikis automatinių slankiojančių durų gedimas, kuris savaime pasinaikina, negalimas. Įvykio metu durys veikė būtent taip, kaip nurodoma gamintojo techninėje instrukcijoje anglų k. Parduotuvėje įrengtų automatinių slankiojančių durų remontą visuomet atliko kvalifikuoti specialistai – UAB „Marx Vilnius“, todėl atsakovė nesutinka su Ekspertinio vertinimo akte pateikta išvada, kad šiuo atveju ir duris įrengusi įmonė ir pastato naudotojas nesudarė techninių galimybių tinkamai veikti slankiojančioms durims pastate, ši išvada yra paremta nepagrįstomis prielaidomis, selektyviai vertinant ieškovų ekspertui pateiktus įrodymus. Atsakovės teigimu, V. J. V. pusiausvyros praradimui ir parkritimui įtakos galėjo turėti ne tik kontaktas su automatinėmis slankiojančiomis parduotuvės durimis, bet ir kitos priežastys, tokios kaip ligos, vartojami vaistai.

8. Atsakovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp įvykio ir V. J. V. mirties neegzistuoja arba yra pernelyg nutolęs, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškovams neva kilusios turtinės ir neturtinės žalos apskritai sieti su įvykiu ar laikyti ją įvykio rezultatu. Mirties priežastimi yra ne kokie nors įvykio metu patirti sužalojimai (t. y. ne kairio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžis), o visai kitos priežastys. Pasak specialistų, trofinių opų atsiradimas iš esmės buvo nulemtas lėtinės galūnių išemijos, kurios priežastis yra aterosklerozė. Be to, ieškovų reikalaujama priteisti neturtinė žala yra neįrodyta ir neadekvataus dydžio. Ieškovai savo tariamus išgyvenimus iš esmės sieja ne su pačiu įvykiu ir jo metu jų motinos/anytos patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o su jos mirtimi, t. y. aplinkybe, kuri įvyko praėjus 5 mėnesiams po įvykio, įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad dėl įvykio jie asmeniškai patyrė neturtinę žalą, ieškovai nepateikė, ieškinyje yra nurodomi tik bendro pobūdžio teiginiai. Pažymėjo, jog reikalaujamos sumos yra neadekvačios, neatitinka teismų praktikoje priteisiamų dydžių nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais. Be to, nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį taip pat reikėtų įvertinti tai, kad neturtinė žala būtų priteisiama ne pačiam nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrusiam asmeniui, o jos artimiesiems.

9. Atsakovės vertinimu, ieškovai šiuo atveju ne tik neturi materialiosios subjektinės teisės reikšti pirmos grupės reikalavimo, t. y. reikalavimo V. J. V. vardu dėl 35 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, bet taip pat neturi pagrindo reikšti ir antrosios grupės reikalavimų, t.y. savarankiškų reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nagrinėjamu atveju negalėjo paveldėti V. J. V. reikalavimo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir atitinkamai neturi subjektinės teisės reikšti tokio pobūdžio reikalavimų atsakovei kaip įpėdiniai. V. J. V. teisė dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju laikytina neatskiriamai susijusi su jos asmeniu, o ne kaip palikėjo turtinė reikalavimo teisė, kuri įeina į paveldėjimo objektą. Atsakovės vertinimu, kadangi šiuo atveju baudžiamoji byla taip ir nebuvo iškelta, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atitinkamai V. J. V. inicijuotas procesas yra pasibaigęs. Nesant proceso, nėra įmanomas ir joks procesinių teisių perėmimas. Be to, asmeninius reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovai turi teisę reikšti tik įrodę, kad įvykis tiesiogiai paveikė juos pačius. Ieškovai savo patirtus išgyvenimus faktiškai sieja ne su įvykiu, o iš esmės su V. J. V. mirtimi, kuri nėra ir negali būti laikoma įvykio pasekme.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ ieškovų T. V. ir D. M. naudai lygiomis dalimis 5 000 Eur (penkių tūkstančių Eur) neturtinės žalos atlyginimą, į kurį turėjo teisę pretenduoti V. J. V.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

11. Pasisakydamas dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytinos civilinės atsakomybės formos ir neteisėtų veiksmų, sprendė, kad aplinkybė, ar parduotuvės durys įvykio metu turėjo trūkumų, yra esminė šioje byloje, kadangi sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad durų veikimas įvykio parduotuvėje metu atitiko durų vartojimo instrukciją. Pripažino, jog beužsidarinėjančios durys, susidūrę su kliūtimi (nagrinėjamu atveju V. J. V.), kaip ir numato jų vartojimo instrukcija, toliau neužsidarinėjo, o grįžo į pradinę padėtį. Tačiau nesutiko, kad pagal durų vartojimo instrukciją durys turėjo pradėti atsidarinėti tik tuo metu, kai jos jau susidūrė su kliūtimi. Priešingai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog durų vartojimo instrukcijoje esantys duomenys apie durų mechanizmą liudija, kad durys turi judesio daviklius, taip pat saugos fotoelementus, kurie, teismo vertinimu, būtent ir yra skirti užtikrinti tam, kad durys imtų atsidarinėti ne joms pačioms susidūrus su kliūtimi, o imtų atsidarinėti judesio davikliams ir/ar saugos fotoelementams gavus (pajutus) signalą apie kliūtį, iki pastarajai patenkant ar jau patekus į tarpdurį. Pažymėjo, jog nei V. J. V. ėjimo tempas, nei jos ėjimas, pasiremiant lazdele, nei jos ėjimo trajektorija, teismo vertinimu, tokio durų veikimo nepateisina, ji ėjo iš parduotuvės įprastai, kaip ir prieš ją ėję žmonės; duomenų, kad ji būtų buvusi įspėta eiti konkrečiu būdu – greičiu, trajektorija, tikslu patekti į Durų judesio daviklių zoną, byloje nėra; durys vienareikšmiškai užsidarinėjo V. J. V. esant tarpduryje, t. y. saugos fotoelementų spindulio zonoje, kas akivaizdžiai neatitinka Durų veikimo normaliu režimu, numatyto durų vartojimo instrukcijoje. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 d., 47 straipsnio 1 d. 2, 3 p. nuostatomis, sprendė, jog parduotuvė visą jos naudojimo laikotarpį neturėjo turėti tokių jos inžinerinių sistemos trūkumų, kurie galėjo sukelti nepriimtinus nelaimingus atsitikimus kaip kritimus, todėl nustačius jų faktą, parduotuvės valdytojai atsakovei kyla griežtoji civilinė atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, paremtus 2019 m. gruodžio 2 d. Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos konsultacine išvada, jog V. J. V. pusiausvyros praradimui ir parkritimui įtakos galėjo turėti ne tik kontaktas su durimis, bet ir kitos priežastys, tokios kaip ligos, vartojami antihipertenziniai vaistai. Teismo vertinimu, ši konsultacinė išvada nepakankama tokiai išvadai padaryti. Byloje taip pat nėra pakankamai įrodymų, sutikti su atsakovės argumentais, jog kritimo priežastimi pripažintinas vaikščiojimas su lazdele.

12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad V. J. V. 2018 m. balandžio 16 d. diagnozuotas kairio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžis, kuris ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00282-18 metu buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu, kurio metu V. J. V. griuvo dėl parduotuvės durų trūkumų – judesio daviklių ir/ar saugos fotoelementų nesuveikimo durų vartojimo instrukcijoje nustatytu būdu. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir spręsdamas dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (pastato trūkumo) ir kilusios žalos, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog V. J. V. mirtis nebuvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu, kaip teigia ieškovai. Nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. J. V. mirė nuo kairės blauzdos obliteruojančio arterito, kuris komplikavosi kairės blauzdos kraujotakos nepakankamumu su audinių nekroze, trofinėmis opomis, sepsiu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Pažymėjo, jog Konsultacinėje specialisto išvadoje, kuria rėmėsi ieškovai įrodinėdami netiesioginį priežastinį ryšį, pasigendama objektyvių duomenų, taip pat specialių žinių, kuriomis grindžiamos teikiamos išvados. Atkreipė dėmesį, jog konsultacinėje išvadoje nepagrindžiama ir nepaaiškinama, kokią konkrečiai įtaką gulimas režimas turėjo trofinėms opoms atsirasti, joms paūmėti; neįvertinta, kodėl pasak užduotį jam pateikusio advokato kairės blauzdos pakitimai prasidėjo praėjus tik apytiksliai maždaug dviejų mėnesių laikotarpiui po 2018 m. balandžio 16 d., o po gydymo VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje buvo trumpalaikis pagėrėjimas; neatskleidžiama kokia buvo nurodomos priežasties, kad trofines opas taip pat įtakojo užakusios arterijos, įtaka ir reikšmingumas pastarosioms opoms. Teismas atkreipė dėmesį, jog ikiteisminiame tyrime 2018 m. rugsėjo 4 d. pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1118/2018 (01) nurodoma, kad E.Coli bakterija išaugo iš kraujo pasėlio, ne iš žaizdos pasėlio. Įvertinęs Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos 2019 m. gruodžio 2 d. konsultacinėje išvadoje pateiktus duomenis apie V. J. V. diagnozuotą obliteruojantį arteritą, sprendė, jog jie atitinka ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00282-18 surinktą medžiagą, atlikus Autopsiją, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktą išvadą, išsamius jos paaiškinimus. Pažymėjo, jog 2019 m. gruodžio 2 d. pateiktą konsultacinėje išvadoje pateiktos specialios žinios apie trofinių opų atsiradimo pagrindinę priežastį – arterijų susiaurėjimą, paaiškina byloje esančius duomenis apie V. J. V. trumpalaikį būklės pagėrėjimą po atliktos PTA VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Atsižvelgdamas į šių nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad V. J. V. kairės kojos blauzdoje atsivėrusios trofinės opos buvo faktiniame priežastiniame ryšyje su įvykiu, būtent, kad įvykio nesant jai būtų neatsiradę, kaip ir neįrodė, kad būtent įvykis konkrečiu būdu sąlygojo jų greitesnį ar intensyvesnį atsiradimą.

13. Pasisakydamas dėl ieškovų subjektinės teisės reikšti reikalavimą mirusios vardu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad V. J. V., siekdama jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo dėl įvykio, įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00282-18 pareiškė civilinį ieškinį ir šiuo veiksmu ji aiškiai išreiškė valią siekti atlyginimo už jai padarytą žalą. Atkreipė dėmesį, jog šios savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą ieškovė neįgyvendino iki galo ne dėl to, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, o todėl, kad ji, jam nepasibaigus, mirė. Po jos mirties ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas toliau, į jį kaip nuketėjusieji įstojo ieškovai ir tik po to 2019 m. gruodžio 21 d. nutarimu jis buvo nutrauktas. Įvertinęs, BPK 112 straipsnio 4 d. nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus susijusius su šios normos taikymu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įstatymų leidėjas sąmoningai pačiam asmeniui leido pasirinkti kokiu būdu ir kada jam pradėti ginti galimai pažeistas teises. Atsižvelgdamas į tai, sprendė, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/421/2019 pateiktas išaiškinimas, kad mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą žalos atlyginimą, jo materialiųjų subjektinių ir procesinių teisių perėmimas yra galimas, taikytinas ir tuo atveju, kai toks reikalavimas yra pareikštas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.

14. V. V. J. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, susijusias su patirta neturtine žala, visų byloje surinktų įrodymų visumoje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui nekyla abejonių, jog dėl įvykio, taikyto gydymo būklei iki įvykio atkurti (operacijos, reabilitacijos) V. J. V. patyrė skausmą, nepatogumų, dvasinių kančių, išgyvenimų. Atsižvelgė, jog nepaisant gydomo onkologinio susirgimo, taikomos chemoterapijos, iki įvykio moteris buvo guvi, pati apsitarnavo. Sutiko, kad įvykis sukėlė moteriai neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities, nepatogumus. Tačiau sprendė, jog teigti, kad visi šie išgyvenimai buvo nulemti įvykio pagrindo nėra, kadangi šie išgyvenimai sietini su visa V. J. V. sveikatos būkle, kurią gyjant kairės kojos šlaunikaulio lūžiui toliau įtakojo paūmėjusios lėtinės ligos, tarp jų aterosklerozė, kairės kojos obliteruojantis arteritas, dėl ko jos neigiami išgyvenimai, tikėtina, ne blėso, o aštrėjo, ypatingai atsiradus komplikacijoms – trofinėms žaizdoms, opoms, kurių gydymas teigiamo rezultato nedavė. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, bei dėl įvykio ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00282-18 nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą – nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismų praktikoje taikomą neturtinės žalos atlyginimo dydį nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, teismas sprendė, esant pagrindą šį ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovės UAB „Norfa mažmena“ ieškovo T. V. ir D. M. naudai lygiomis dalimis 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, į kurį turėjo teisę pretenduoti V. J. V. (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 1 dalis).

15. Spręsdamas dėl ieškovų neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog CK 6.284 straipsnis, kuriuo remiasi ieškovai, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes byloje ieškovai neįrodė, kad įvykis, iš kurio ieškovai kildina atsakovės civilinę atsakomybę, ir V. J. V. mirtis buvo priežastiniame ryšyje (CK 6.247 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, jog ieškovai jų teisę į neturtinės žalos atlyginimą siejo ir su jų pačių patirtais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, matant V. J. V. skausmą, dvasines kančias ir išgyvenimus dėl įvykio iki jos mirties (duomenys neskelbtini), ką teismas šioje byloje pripažino esant pagrindu atsakovės civilinei atsakomybei kilti V. J. V. atžvilgiu. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovų įrodinėjami jų pačių patirti dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai šiuo atveju negali būti pagrindu atsakovės civilinei atsakomybei kilti ieškovų atžvilgiu, nes tokio neturtinės žalos atlyginimo atvejo įstatymas apskritai nenustato (CK 6.250 straipsnis). Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju V. J. V. neturtinę žalą patyrė ne dėl nusikaltimo, o dėl sveikatos sužalojimo, kurį lėmė atsakovės valdomos parduotuvės, durų joje, trūkumas. Ieškovų nurodytos aplinkybės apie jų patirtus išgyvenimus, nepatogumus, teismo vertinimu, negali būti vertinamos kaip išskirtinės ir prilyginamos kasacinio teismo praktikoje nurodomoms ypatingoms aplinkybėms. Atkreipė dėmesį, jog ypatingą skausmą, neigiamus išgyvenimus, rūpesčius ieškovams sukėlė net ne įvykio pasekmė, o iš esmės tik po to vis naujai atsirandančios opos ant kojų, kurios nepasidavė gydymui, ir galiausiai V. J. V. mirtis. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

16. Pasisakydamas dėl ieškovų prašomos priteisti turtinės žalos, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovai neįrodė, kad V. J. V. mirtis buvo nulemta atsakovės veiksmų (CK 6.247 straipsnis), o mirusiojo laidojimo išlaidos yra sudedamoji žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dalis. Pažymėjo, jog ieškovai pateikė įrodymus apie turėtas vaistų įsigijimo išlaidas 45,89 Eur sumai laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. liepos 3 d. ir nors ieškovė O. V. byloje teigė, kad šias išlaidas patyrė ir ji, byloje surinktų įrodymų tokiai aplinkybei nustatyti nepakanka, kadangi ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00282-18 V. J. V. nurodė patyrusi tokio paties dydžio išlaidas vaistams įsigyti bei grindė iš esmės tais pačiais vaistų įsigijimo kvitais, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog šias išlaidas patyrė būtent O. V.. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkintino reikalavimo dėl 500 Eur Ekspertinio vertinimo akto išlaidų atlyginimo ieškovei O. V., nes šios išlaidos, kurios buvo patirtos po V. J. V. mirties O. V., priežastiniu ryšiu nėra susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais ir V. J. V. patirta žala. Šias išlaidas patyrė ne ji, o O. V. (CK 6.247 straipsnis).

17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės ieškovo T. V. naudai 166,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo T. V. atsakovės naudai 2 185,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės D. M. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ naudai 2 181,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės O. V. atsakovės naudai 2 290,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 113 Eur žyminio mokesčio.

18. Pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime konstatavo, jog aplinkybė, kad nėra pateiktas atsakovei ją atstovaujančių advokatų faktiškai suteiktų teisinių paslaugų detalizavimas, įvertinus, kad minėtoje sąskaitoje nurodyta, kuriai bylai šios išlaidos priskirtinos, negali būti pagrindu atmesti atsakovės prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismo vertinimu, patys bylos duomenys nagrinėjamu atveju liudija tiek advokatų atsakovei šioje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tiek atsakovės valią reikalauti jų visų išlaidų atlyginimo iš ieškovų. Įvertinęs Rekomendacijose nustatytus dydžius už atsiliepimo, dubliko parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą juose (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.19 punktai), posėdžių šioje byloje trukmę (Rekomendacijų 9 punktas), taip pat bylos apimtį (joje reiškiamų reikalavimų kiekį, sumą, pobūdį), keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, jų gausą (Rekomendacijų 2.1, 2.5, 2.7 punktai), teismas nesutiko su ieškovais, kad šios atsakovės patirtos išlaidos yra neprotingo dydžio. Spendė, jog ši atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma už faktiškai atsakovės atstovų suteiktas minėtas paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio už tokios apimties teisines paslaugas, todėl jos nemažintinos. Teismas įvertinęs kiekvieno iš ieškovų byloje reiškiamų reikalavimų dydį bei jų patenkinimo/atmetimo procentines išraiškas, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu ieškovai T. V. ir D. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-26 sprendimą, priteisti ieškovo T. V. ir ieškovės D. M. naudai lygiomis dalimis iš atsakovės 35 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, į kurią turėjo teisę pretenduoti V. J. V.. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kurią buvo atmestas ieškovų T. V. ir D. M. ieškinys ir šioje dalyje ieškinį tenkinti – priteisti ieškovo T. V. naudai 2 118,60 Eur turtinę žalą, ieškovų T. V. ir ieškovės D. M. naudai 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovų ieškinį bei priteisdamas 5000 Eur neturtinės žalos, į kurią turėjo teisę pretenduoti nukentėjusioji, dydžio klausimą, netinkamai taikė CK 6.250 str. bei priteisdamas 5000 Eur sumą neįvertino visų teisiškai reikšmingų kriterijų (CPK 185 str. 1 d.), nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais. Pažymėjo, jog šiai dienai teismų praktikos, kurioje būtų nagrinėjamos itin panašios aplinkybės į šioje situacijoje aptariamas, nėra. Todėl išnagrinėtose bylose priimtų sprendimų, priešingai nei tai darė pirmosios instancijos teismas negalima taikyti kaip precedentų. Ieškovų vertinimu nepaisant to, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į individualias šios bylos aplinkybes, t.y.: dėl sužeidimo nukentėjusiajai buvo atliekamos net 2 operacijos (2018-04-16 ir 2018-07-25); per visą laikotarpį nuo įvykusios traumos (2018-04-16) iki mirties (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji buvo visą laiką gydoma dėl tiesioginių ir netiesiogiai su trauma susijusių padarinių; nukentėjusiajai sukeltos tiek fizinės, tiek psichologinės traumos buvo itin sunkios – nukentėjusioji iki traumos gyvendavo visavertį gyvenimą; atsakovės elgesys po nukentėjusiosios traumos buvo itin nesąžiningas. Atsakovė, siekdamas išvengti teisinės atsakomybės, klaidino teisėsaugos institucijas ir siekė nuslėpti traumos momentą užfiksavusį vaizdo įrašą. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovė yra itin finansiškai pajėgus verslo subjektas, išvystęs ir vykdantis prekybos centrų verslą. Nors teismas neturtinę žalą pripažįsta dėl patirtos traumos, tačiau neįvertina to, jog dėl patirtos traumos nukentėjusiosios gyvenimo kokybė kardinaliai blogėjo ir tai tęsėsi iki pat paskutinės jos gyvenimo dienos. Todėl priteistas 5000 Eur neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir turėtų būti padidintas. Ieškovų įsitikinimu, teismas visiškai nepagrįstai vertino ir konstatavo, jog po įvykusio šlaunikaulio pertrochanterinio lūžio, nukentėjusiosios blogai fizinei bei dvasinei/psichologinei savijautai įtakos galėjo turėti ir visos gretutinės/lėtinės ligos. Tokiais motyvais pirmos instancijos teismas mažina atsakovės atsakomybę dėl neteisėtos veikos (automatinių prekybos centro durų nepriežiūros ir tinkamo jų veikimo), nors turėtų būti kaip tik priešingai. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta, kad nukentėjusioji traumą patyrė tokioje situacijoje, kuri įprastomis sąlygomis neturi įvykti. Aptariamos aplinkybės įvyko ne dėl nukentėjusios amžiaus ir sveikatos būklės, o dėl atsakovės aplaidaus neveikimo. Ieškovų vertinimu, šiuo atveju svarbu atsakyti į klausimą, ar V. J. V. gretutinės ligos, tariamai lėmusios jos itin blogą savijautą, paūmėjo atsitiktinai ar buvo išprovokuotos patirtos traumos, dėl kurios kalta atsakovė. Tokį priežastinį ryšį, tarp paūmėjusių ar naujai atsiradusių sveikatos sutrikimų, nustatė teismo ekspertas P. P., jo vertinimu, įvykio metu patirta kairio šlaunikaulio trauma buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su kairės blauzdos trofinėmis opomis, nes vystėsi praguloms būdingoje vietoje. Neturtinės žalos vertinimas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į nukentėjusiosios savijautą iki traumos ir po traumos, nes gretutiniai sveikatos sutrikimai paūmėjo dėl patirto šlaunikaulio pertrochanterinio lūžio.

21. Ieškovai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie neįrodė, kad V. J. V. kairės kojos blauzdoje atsivėrusios trofinės opos buvo faktiniame priežastiniame ryšyje su įvykiu, prašo apeliacinės instancijos teismo prijungti papildomą konsultacinę išvadą. Paaiškino, kad poreikis papildyti specialisto išvadą atsirado atsižvelgus į pirmos instancijos teismo sprendimu išreikštas abejones dėl konsultacinės išvados turinio. Ieškovams toks pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl konsultacinės specialisto išvados turinio trūkumų ir galimo nepagrįstumo yra siurprizinis. Viso proceso metu nebuvo aplinkybių leidžiančių ieškovams manyti, jog teikiama išvada yra nepakankamai išsami ir galinti kelti teismui abejonių. Pateikiamas naujas įrodymas papildomai paaiškina ir patvirtina aplinkybes, dėl kurių trūkumo pirmos instancijos teismas pasisakė teismo sprendime.

22. Ieškovų vertinimu, teismas skundžiamame sprendime sprendė tik dėl faktinio priežastinio ryšio buvimo, tačiau nesprendė ar aptariamoje ginčo situacijoje yra teisinis priežastinis ryšys ir tai yra esminė teisės taikymo klaida. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ar atsivėrusios trofinės opos buvo faktiniame priežastiniame ryšyje su įvykiu, turėjo būti itin išsamiai vertinama, dėl kokių priežasčių atsirado trofinės opos, ar pagal nukentėjusios sveikatos būklę būtų atsiradusios trofinės opos, jeigu nebūtų traumos. Byloje tokių duomenų nėra, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad trofinės opos nukentėjusiajai nebūtų atsiradusios, jeigu ji nebūtų patyrusi traumos. Tokią išvadą patvirtina ir papildoma specialisto išvada. Nukentėjusiajai trofinės opos atsirado tik todėl, kad dėl įvykio ji buvo priversta gulėti, t.y. dėl ilgalaikio kūno sąlyčio su paviršiumi (jo užspaudimu) susidarė trofinės opos. Darytina išvada, jog jeigu V. J. V., nebūtų patyrusi 2018-04-16 kairės kojos lūžio, už kurį yra atsakinga atsakovė, moteriai nebūtų tekę ilgą laiką būti prikaustytai prie patalo, o tai nebūtų sukėlę kraujotakos sutrikimų. Remiantis specialisto pateikta išvada, būtent tokio pobūdžio sutrikusi kraujotaka ir lėmė trofinių opų radimąsi, kas sukėlę infekciją, toliau organų nepakankamumą ir galiausiai mirtį. Todėl tokių faktiškai įrodytų aplinkybių sąsajų visuma teisiškai turi būti kvalifikuojama kaip netiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.).

Šalies argumentai

23. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-03 papildomo sprendimo ir prašė jį panaikinti ir atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Nurodė, kad ieškovai prieštaravo atsakovės prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes pats prašymas neatitiko įstatyme keliamų procesinių reikalavimų: prašyme nebuvo pateiktas detalus bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas bei nebuvo nurodytas jų pagrįstumas. Tačiau pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime formaliai vertino ieškovų nesutikimo su bylinėjimosi išlaidomis argumentus, nesivadovavo įstatymo viršenybės principu bei nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų praktika. Pažymėjo, jog neaišku, ar atsakovės suteiktos paslaugos 6 871,48 Eur sumai buvo teiktos tik šioje civilinėje byloje, ar dalis teisinių paslaugų nebuvo suteikta kitais, su šia byla nesusijusiais, klausimais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovė sumokėjo už teisines paslaugas, kurios 2020-02-14 momentu tik galėjo būti spėjamos ar numanomos, tačiau faktiškai niekaip nepagrįstos, nes nukreiptos į veiksmus ateityje. Netinkamai pateiktų atsakovės bylinėjimosi išlaidų teismas neturėjo galimybės įvertinti pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Taip pat atsakovės pateiktų bylinėjimosi išlaidų neįmanoma įvertinti, ar atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teismo bandymas pagrįsti atsakovės bylinėjimosi išlaidas byloje faktiškai pateiktais procesiniai dokumentais bei posėdžių skaičiumi, yra nesuderinamas su teismo nepriklausomumo principu. Be to ieškovų nuomone, atsakovės prašoma priteisti suma, t. y. 6671,48 Eur, yra neproporcingai didelė vertinant bylos eigą, aplinkybes. Atsakovė nagrinėjamoje byloje buvo atstovaujama 2 atstovų advokatų, todėl teismas turėtų atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą už teisines paslaugas dalinti per pusę (6671,48 Eur : 2) ir atitinkamai nuo pusės sumos spręsti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą. Ieškovų nuomone, atsakovės pozicija byloje sąlygoja, kad didžiąja dalimi pats atsakovė yra atsakinga dėl savo patirtų išlaidų, nesutikęs net pabandyti kilusio ginčo spręsti kompromisiniu keliu sudarant taikos sutartį.

Atsiliepimas

25. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26. Atsakovė nesutinka su ieškovų apeliaciniu skundu. Pažymi, jog tiek ieškovų pateikta konsultacinė išvada, tiek kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad obliteruojantis arteritas vystosi daugelio metų bėgyje ir dažniausiai jos priežastis yra toli pažengusi aterosklerozė, kas ir buvo nustatyta V. J. V.. Taigi, įvykis ir jo metu patirta trauma (kairės kojos šlaunikaulio lūžis) nėra nei mirties, nei trofinių opų atsiradimo priežastimi – jos galėjo atsirasti net ir įvykio metu nepatyrus nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Vien tai, kad ieškovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu byloje esančių įrodymų vertinimu, nesuteikia ieškovams teisės apeliacinėje instancijoje į bylą teikti naujų, jų poziciją „patikslinančių“ įrodymų. Ieškovai nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų galėję pirmosios instancijos teismui pateikti į bylą su apeliaciniu skundu teikiamo naujo įrodymo. Atitinkamai, vadovaujantis CPK 314 str. nuostatomis, šį įrodymą turėtų būti atsisakyta priimti. Be to, net ir priimtas, naujai pateikiamas įrodymas turėtų būti vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kuris niekaip nepaneigia jais patvirtintų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų, kad netiesioginis priežastinis ryšys tarp įvykio ir V. J. V. mirties neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovai turi subjektinę teisę ir pagrindą reikšti reikalavimus V. J. V. vardu dėl jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), nėra pagrindo priteisti ieškovų reikalaujamą 35 000 Eur sumą. Nustatydamas žalos dydį 5 000 Eur suma teismas objektyviai įvertino visas teisiškai reikšmingas bei individualias ginčo aplinkybes, įskaitant patirto sveikatos sutrikdymo mastą. Pažymėtina, kad patirtos neturtinės žalos dydis priklauso ne nuo atsakovės, kaip verslininko, veiklos rezultatų ir iš jos gaunamo pelno, o nuo patirtų išgyvenimų. Neegzistuojant netiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp įvykio ir V. J. V. mirties, ieškovų asmeniniai reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo objektyviai negali būti tenkinami.

27. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo, atsakovė UAB „Norfos mažmena“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Nurodė, kad didžiąja dalimi atmetęs ieškovų byloje pareikštus reikalavimus, pagrįstai ir motyvuotai papildomu sprendimu iš dalies tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėjo, jog atsakovės prašymas atitiko CPK 98 str. reikalavimus. Bylinėjimosi išlaidos jame apskaičiuotos ir pagrįstos, pridedant įrodymus dėl jų dydžio. Sąskaitoje aiškiai įvardinta, kokioje civilinėje byloje šios paslaugos suteiktos, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad šios išlaidos patirtos nagrinėjamoje byloje. Prašyme yra įvardinta išlaidų suma ir teisinės paslaugos, už kurias buvo išrašyta bei apmokėta sąskaita. Atsakovės patirtos ir jos naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka ir neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių advokato teikiamų teisinių paslaugų užmokesčio dydžių. Apeliacinio skundo teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog visos atsakovės patirtos bylinėjimosi (6 657,55 EUR) išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, yra motyvuota ir teisėta, todėl nėra pagrindų jos kvestionuoti. Aplinkybė, kad dalis paslaugų buvo apmokėtos iš anksto, nepaneigia atsakovės teisės į šių išlaidų atlyginimą. Nors atsakovę byloje atstovavo du atstovai, tačiau atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju neviršija maksimaliai pagal Rekomendacijas priteistinų išlaidų byloje atstovaujant vienam atstovui.

Šalies argumentai

29. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Norfos mažmena“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-26 sprendimo civilinėje byloje dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias statinio valdytojo civilinę atsakomybę ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti atsakovės atžvilgiu griežtąją atsakomybę be kaltės CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, kadangi durys veikė taip, kaip yra numatyta durų veikimo instrukcijoje. Pirmosios instancijos teismas tariamą durų trūkumą konstatavo grįsdamas tuo, kad, jo vertinimu, įvykio metu jos neva neveikė taip, kaip nurodyta durų veikimo instrukcijoje. Tačiau tokiam vertinimui prieštarauja byloje pateikti įrodymai. Durų instrukcijoje aiškiai nurodoma, kad durų veikimas susidūrus su kliūtimi (koks ir buvo Įvykio atveju) yra priskirtinas normaliam durų veikimui. Iš įvykio vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu durys veikia būtent taip, kaip nurodytoje situacijoje numato durų vartojimo instrukcija. Atsakovė, eksploatuodama duris šiuo atveju nepažeidė nei jokių specialių saugumo taisyklių, nei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti kažkokių kaltų atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilti jos civilinei atsakomybei CK 6.263 str. ar bet kuriuo kitu pagrindu. Be to, kaip ir reikalaujama gamintojo techninėje instrukcijoje, automatinių durų techninės priežiūros ir remonto darbai buvo atliekami tik kvalifikuoto ir tinkamai apmokyto personalo.

31. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės į neturtinės žalos atlyginimą paveldėjimo klausimą (CK 5.1 str.). Pažeidė LR Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatas, kaip precedentu vadovaudamasis išaiškinimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, kurios aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos, be to, šią kasacinio teismo praktiką aiškino ir taikė plečiamai. Atsakovės vertinimu, įpėdiniai (ieškovai), po palikėjo mirties neturi subjektinės teisės savarankiškai inicijuoti civilinę bylą dėl mirusio asmens galimai patirtos neturtinės žalos. Nagrinėjamu atveju dėl įvykio V. J. V. patirta neturtinė žala laikytina glaudžiai susijusi su pačios V. J. V. asmeniu, jos jausmais, išgyvenimais, todėl patenka į CK 5.1 str. 3 d. nustatytą asmeninių neturtinių teisių paveldėjimo ribojimo sritį. Nagrinėjamu atveju, kasacinio teismo praktikoje suformuotos išimties taikymo sąlygos neegzistuoja – byloje net nekilo ginčas dėl to, kad V. J. V. iki mirties nesikreipė su ieškiniu į teismą ir teismas jokių jos reikalavimo teisių atsakovės atžvilgiu nepripažino /nepriteisė. Šiuo atveju po ikiteisminio proceso pabaigos nesant pripažintos jokios V. J. V. teisės į civilinio ieškinio patenkinimą bei nesant pačios V. J. V. teisme inicijuoto civilinio proceso dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra įmanomas ir joks materialinių ar procesinių teisių, susijusių su teise į neturtinės žalos atlyginimą, perėmimas (CPK 48 str.). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių net nevertino. Nevertintas ir faktas, kad ikiteisminiame tyrime pareikšto ieškinio pagrindas, procesas ir įrodinėjimo dalykas, lyginant su ieškovų inicijuota nagrinėjama byla, yra visiškai skirtingas. Net ir konstatavus, kad ieškovai perėmė kažkokias materialines ar procesines teises ikiteisminio tyrimo metu, tai nereiškia, kad jie įgijo teisę savarankiškai, kitu pagrindu reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Teismas savo išvadą nepagrįstai grindė kasacinio teismo išaiškinimais 2019-07-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019, kurios ratio decidendi iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Atsakovės vertinimu, palikėjo materialinių ir procesinių teisių perėmimas vykstančiame teisminiame procese dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti prilygintas paveldėtojų teisei po palikėjo mirties savarankiškai reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka dėl palikėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo savarankiškai inicijuotoje civilinėje byloje turėtų teisę reikšti asmeniškai ir tik tuo pagrindu, kad įvykis tiesiogiai paveikė juos pačius, tačiau šių aplinkybių ieškovai neįrodė.

Atsiliepimas

32. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33. Nurodė, kad apeliaciniame skunde atsakovė klaidingai bei ydingai interpretuoja normalaus durų veikimo instrukcijos nuostatas. Ieškovų vertinimu, durų vartojimo instrukcija tiesiogiai nurodo net 2 įvykio metu buvusių durų netinkamo veikimo požymius, klaidas: 1) durų judesio davikliai turėjo fiksuoti artėjančią kliūtį ir aktyvuoti praėjimo kontrolę (tai neįvyko); 2) durų užsidarymo metu turėjo suveikti saugos fotolemento signalas ir durys tuoj pat turėjo atsidaryti ir išlikti atviromis (tai neįvyko). Apeliantė netiksliai aptaria įvykio vaizdo įrašą. Daryti išvadą, jog durų judesio davikliai ir / ar saugos fotoelementai tinkamai sureagavo, negalima, nes nukentėjusiajai einant pro duris jos staigiai pradėjo užsidarinėti. Judesio davikliams ir / ar saugos fotoelementams tinkamai veikus, durys būtų gavusios signalą apie besiartinančią kliūtį ir būtų likusios praviros iki jai pasišalinant iš judesio daviklių zonos. Ieškovų vertinimu, atsakovės kartojami faktai, jog durys veikė tinkamai prieš ir po įvykio, nepaneigia Skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmos instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus įvertino ir dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime. Ieškovų įsitikinimu, įvykį, lėmusį sunkius V. J. V. išgyvenimus bei sveikatos sutrikdymą, sukėlė netinkamai veikiančios durys, kurios yra sudedamoji atsakovės valdomo pastato dalis. Taigi, atsakovės valdomos netinkamai funkcionuojančios durys turi trūkumų, todėl tai yra pagrindas taikyti griežtąją deliktinę atsakomybę pagal CK 6.266 str. Byloje nėra pateiktų įrodymų dėl nenugalimos jėgos įtakos įvykiui ar dėl nukentėjusiosios neatsargaus/tyčinio elgesio. Todėl siekiant atsakovei taikyti griežtąją civilinę atsakomybę, nėra būtina konstatuoti jo paties kaltės.

34. Ieškovų vertinimu, visi apeliaciniame skunde dėstomi prieštaravimai dėl įpėdinių teisės inicijuoti bylą dėl mirusiosios patirtos neturtinės žalos atlyginimo yra prieštaringi vienas kitam. Priešingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamoje byloje itin svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019, kurioje buvo pasisakyta dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimo perėjimą (paveldėjimo) tretiesiems asmenims, kai nukentėjusysis mirė jau pareiškęs teisme ieškinį dėl jos atlyginimo, neturtinės žalos dydžio nustatymą, asmenis, turinčius teisę į neturtinės žalos atlyginimą, aiškinimo ir taikymo. Šiuo atveju yra teisiškai reikšminga, kad V. J. V. ikiteisminio tyrimo byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo pareiškė aiškų, konkretizuotą, apibrėžta pinigų suma reikalavimą 35 045,89 Eur sumai; ikiteisminio tyrimo byloje pareikštame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad savo reikalavimą ji kildina iš vykio, kurio metu patyrė traumą. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrą Lietuvos teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis tokiu teisės aiškinimu, numatančiu, jog paveldėtojai, šiuo atveju ieškovai, paveldi palikėjos apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš palikėjos patirtos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovų ir atsakovės pateiktų apeliacinių skundų ribose.

36. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. 10.15 val. Norfa XXL parduotuvėje, nuomos pagrindais valdomoje atsakovės, esančioje (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis, kurio metu V. J. V. išeinant iš parduotuvės, išėjimo/įėjimo dvipusės automatinės durys, beužsidarinėdamos, atsitrenkė į jos dešinę pusę, po ko ji nukrito ant žemės, buvo diagnozuotas kairio šlaunikaulio pertrochanterinis lūžis, tą pačią dieną atlikta operacija. Nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. V. J. V. buvo paskirtas stacionarinis reabilitacinis gydymas RVUL reabilitacijos centre „Pušyno kelias“. V. J. V. išrašant iš RVUL jos bendra būklė buvo nurodyta patenkinama, ji buvo mobilizuota lovoje, nurodyta, kad žaizda gyja pirminiu būdu, skausmas nebeintensyvus (apie 4 balus), nekarščiuoja, taip pat buvo pateiktos gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos. Po 2018 m. gegužės 10 d. V. J. V. ieškovų, poliklinikos medikų buvo prižiūrima savo namuose, jos būklė iš esmės negerėjo, ji judėjo tik su vaikštyne ir tik esant pagalbai, tik namuose, negalėjo savarankiškai apsitarnauti, buvo priversta naudoti sauskelnes, skundėsi kairės kojos skausmais, silpnumu ir vis naujai ant kojų atsirandančiomis žaizdelėmis – opomis, kurios, nors ir prižiūrimos medikų nurodytu būdu, gijo itin sunkiai. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų V. J. V. asmens sveikatos istorijoje 2018 m. liepos 4 d. padarytas įrašas – sunkiai gyjančios kairės blauzdos daugybinės trofinės opos, ypač blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Dėl šių nusiskundimų V. J. V. 2018 m. liepos 19 d. buvo siųsta konsultuotis į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kur 2018 m. liepos 25 d. jai buvo atlikta operacija – PTA (perkutaninė transliuminalinė balioninė angioplastika). Po šios operacijos būklė pagerėjo, trofinės žaizdos išsivalė, šlapiavimo požymių nebuvo, todėl ji buvo išrašyta namo ambulatorinei priežiūrai. 2018 m. rugpjūčio 18 d. V. J. V. sveikatos būklė itin paūmėjo. 2018 m. rugpjūčio 21 d. V. J. V. buvo hospitalizuota VšĮ VUL Santaros klinikose, nurodant diagnozę sepsis. Nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. V. J. V. būklė iš esmės tik blogėjo, iš kraujo pasėlio išaugo E. Coli bakterija, gydymo eigoje išsivystė ūmus kvėpavimo, kraujotakos, inkstų funkcijos nepakankamumas, po ko (duomenys neskelbtini) V. J. V. mirė. (duomenys neskelbtini) medicininiame mirties liudijime tiesiogine V.J. V. mirties priežastimi nurodytas daugybinis organų disfunkcijos sindromas (kraujotakos, kvėpavimo, inkstų funkcijos nepakankamumas), o tarpinė mirties priežastis – septinis šokas, sepsis.

37. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 28 d. V. J. V. atstovas advokatas kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuris buvo pradėtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. birželio 18 d. nutarimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 3 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo), padarymo. Ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00282-18 2018 m. birželio 27 d. buvo apklausta pati V. J. V.. 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 13-iojo skyriaus tyrėjo nutarimu ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. 2018 m. liepos 9 d. V. J. V., atstovaujama advokato, ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį atsakovei dėl 45,89 Eur turtinės ir 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius 2018 m. rugsėjo 20 d. pateikė specialisto išvadą Nr. G 2432/2018(01), kurioje konstatavo: V. J. V. nustatytas kairio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, kuris padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos; sužalojimas dėl šlaunikaulio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. V. J. V. mirus, 2018 m. rugsėjo 4, 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius pateikė specialisto išvadą Nr. M 1118/2018(01) ir papildomą specialisto išvadą Nr. pM 18/2018(01), kuriose nurodė, kad V. J. V. mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini), V. J. V. mirė nuo kairės blauzdos obliteruojančio arterito, tai komplikavosi kairės blauzdos kraujotakos nepakankamumu su audinių nekroze, trofinėmis opomis, sepsiu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, tiksliai nustatyti, kad pradėjo vystytis infekcija nėra galimybių. 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 3-iojo skyriaus nutarimais T. V., D. M. (ieškovės vaikai, priėmę mirusiosios palikimą) ir O. V. (prižiūrėjusi V. J. V. nuo įvykio iki mirties) buvo pripažinti nukentėjusiais, o 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00282-18 nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

38. Ieškovai pateikė ieškinį civilinio proceso tvarka, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą – ieškovo T. V. naudai 2 118,60 Eur, ieškovės O. V. naudai 545,89 Eur, neturtinės žalos atlyginimą – ieškovo T. V. ir ieškovės D. M. naudai lygiomis dalimis 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, į kurią turėjo teisę pretenduoti V. J. V., ieškovų T. V. ir ieškovės D. M. naudai po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškovės O. V. naudai 3 000 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Norfos mažmena“ ieškovų T. V. ir D. M. naudai lygiomis dalimis 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, į kurį turėjo teisę pretenduoti V. J. V.. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Papildomu sprendimu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovo T. V. naudai 166,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo T. V. atsakovės naudai 2 185,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės D. M. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ naudai 2 181,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės O. V. atsakovės naudai 2 290,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 113 Eur žyminio mokesčio.

40. Ieškovai nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys T. V. ir ieškovės D. M. atžvilgiu, prašo jį pakeisti priteisiant 35 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, į kurią turėjo teisę pretenduoti V. J. V.; taip pat tenkinti reikalavimus dėl 2 118,60 Eur turtinės žalos priteisimo ieškovo T. V. naudai, bei 35 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ieškovų T. V. ir ieškovės D. M. naudai. Ieškovai taip pat pateikė apeliacinį skundą dėl papildomo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo prašo jį panaikinti ir atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

41. Atsakovė taip pat pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-26 sprendimo civilinėje byloje dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovų ieškinys ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų ieškinį pilna apimtimi.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.

42. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismui šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo taikyti atsakovės atžvilgiu griežtąją atsakomybę be kaltės CK 6.266 str. 1 d. pagrindu, kadangi durys veikė taip, kaip yra numatyta durų veikimo instrukcijoje. Atsakovės vertinimu, eksploatuodama duris ji nepažeidė nei jokių specialių saugumo taisyklių, nei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti kaltų atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilti civilinei atsakomybei CK 6.263 str. ar bet kuriuo kitu pagrindu.

43. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tuomet, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, numatytais CK 6.246 – 6.248 straipsniuose ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltei.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žala buvo padaryta dėl pastato trūkumų (CK 6.266 str. 1 d.) ir nesutiko su atsakovės argumentais, jog durų veikimas įvykio parduotuvėje metu atitiko durų vartojimo instrukciją. Apeliaciniame skunde kvestionuodama šią išvadą, remiasi durų instrukcijos 3.1 punkto (normalus durų veikimas) 4 papunkčiu, kuris numato, jog jeigu užsidarydamos durys susiduria su kliūtimi, jos sustoja ir iš naujo užsidaro; kai jos vėl užsidaro, jų judėjimo greitis sulėtėja netoli tos vietos kur buvo kliūtis taip norint išvengti tolimesnio susidūrimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo logiškais ir protingais laikyti apeliantės teiginius, jog toks durų veikimas kai jos ima reaguoti į kliūtį ir atsidarinėti tik su ja susidūrusios (kas ir buvo įvykio atveju) yra priskirtinas normaliam durų veikimui. Apeliantė visiškai ignoruoja pirmosios instancijos teismo argumentaciją, dėl judesio daviklių bei saugos fotoelementų paskirties tinkamam durų veikimui. Atkreiptinas dėmesys, jog tame pačiame durų instrukcijos 3.1 punkto 2 papunktyje nurodoma, kad kai kas nors kliudo saugos fotoelemento spindulius durų užsidarymo metu, durys tuoj pat atsidaro ir išlieka atviros tol, kol fotoelementas kažką fiksuoja. Šiame kontekste be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog ir nutraukto ikiteisminio tyrimo metu taip pat prieita išvados, jog įvykis įvyko nesuveikus automatiniams durų davikliams, t.y. jiems neužfiksavus judesio/kliūties. Byloje esantis dr. D. K. 2019 m. birželio 4 d. ekspertinio vertinimo aktas su specialisto išvada Nr. EVA-833-062019 taip pat patvirtina, jog tinkamai veikiančių durų automatiniai slankiojančių durų judesio davikliai privalo veikti tinkamai, tai yra taip, kad į pro automatinės slankiojančios duris einantį žmogų ar vežimėlį neatsitrenktų durys.

45. Esant nurodytiems argumentams, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog atsakovė tinkamai nevykdė savo kaip statinio naudotojos pareigos įgyvendint organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatyti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę, vienas iš kurių yra sauga ir galimybė patekti į statinį naudojimo metu, t. y. statinys turi būti projektuojamas ir statomas taip, kad juo naudojantis arba jį eksploatuojant nekiltų nepriimtinos nelaimingų atsitikimų ar žalos pavojus, pavyzdžiui, paslydimo, kritimo, susidūrimo ir kt. (Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 2 p., 48 str. 3 d. Reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 4 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo pareigą, atsižvelgti į durų konstrukcines ypatybes, įvertinti, jog pro jas gali eiti įvairaus amžiaus, fizinių ir psichinių savybių žmonės bei imtis papildomų saugumo priemonių, todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovei šiuo atveju atsakomybė kyla ne tik bendraisiais pagrindais, bet ir kaip statinio valdytojui pagal CK 6.266 straipsnyje įtvirtintą griežtąją civilinę atsakomybę.

46. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje nepateikta įrodymų ar priežasčių pateisinančių judesio daviklių nesuveikimą J. V. patekus į saugos fotoelemento spindulių zoną, kas pagal durų vartojimo instrukciją būtent ir padeda išvengti durų užsidarymo esant kliūčiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiga įrodyti minėtą priežastį, siekiant paneigti savo kaltę dėl įvykusio atsitikimo, teko būtent atsakovei, t. y. patalpų, kurių automatinės durys partrenkė nukentėjusiąją valdytojui, privalančiam užtikrinti tinkamą jo valdomų patalpų priežiūrą. Atsakovei taip pat neįrodžius atleidimo nuo civilinės atsakomybės egzistavimo sąlygų (CK 6.253 straipsnis) nagrinėjamu atveju, tai, kad žalos sukėlęs įvykis atsitiko atsakovės valdomose patalpose, sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė (patalpų valdytoja) nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek nagrinėjamu atveju buvo būtina, t. y. atsakovė be kita ko pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvieno asmens (tiek fizinio, tiek juridinio) veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Nors apeliantė ir remiasi tuo, kad tiek prieš įvykį, tiek iš karto po jo durys veikė tinkamai ir atsidarinėjo pro jas einantiems lankytojams, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nepaisyti fakto, kad pro jas einant nukentėjusiai jos tinkamai nesuveikė. Būtent atsakovė (patalpų valdytoja), mažmeninės prekybos profesionalas šalyje, privalo imtis atitinkamų priemonių, kad maksimaliai sumažintų tokių įvykių, kaip nagrinėjamas šiuo atveju, atsitikimo riziką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, siekiant užtikrinti žmonių saugumą lankantis atsakovės valdomose patalpose, ir atsakovė, atsižvelgiant į pastate esančių durų konstrukcijas, turėjo pareigą užtikrinti tinkamą apsauginių įtaisų (judesio daviklių/ saugos fotoelementų) žmonėms apsaugoti funkcionalumą. Apeliantė teigia, kad automatinių durų techninės priežiūros ir remonto darbai buvo atliekami tik kvalifikuoto ir tinkamai apmokyto personalo – UAB „Marx Vilnius“ sulaukus atskiro atsakovės prašymo. Tačiau pažymėtina, jog CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai suponuoja pareigą atsakovei, kaip statinio valdytojui, atlikti ne tik formalią statinio priežiūrą, bet užtikrinti ir paties statinio ar jo dalių (šiuo atveju slankiojančių durų) saugumą.

Žemesnės instancijos teismas

47. Pirmosios instancijos teismo argumentų, jog tarp minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų, ir V. J. V. 2018 m. balandžio 16 d. diagnozuoto kairio šlaunikaulio pertrochanterinio lūžio, kuris ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00282-18 metu buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas egzistuoja priežastinis ryšys apeliantas neginčijo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovei atsirado pareiga atlyginti nukentėjusios patirtą neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis pagrindu.

48. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nuostatas, kaip precedentu vadovaudamasis išaiškinimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje, kurios aplinkybės iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos, be to, šią kasacinio teismo praktiką aiškino ir taikė plečiamai. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamos situacijos atveju įpėdiniai (ieškovai), po palikėjo mirties neturi subjektinės teisės savarankiškai inicijuoti civilinę bylą dėl mirusio asmens. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019.

49. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartis byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 23 punktas).

50. Nagrinėjamu atveju iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra tapačios civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019 susiklosčiusiai situacijai, t.y. jos skiriasi tuo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nukentėjusioji civilinį ieškinį buvo pareiškusi ikiteisminiame tyrime baudžiamojo proceso tvarka, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kurios išaiškinimais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, ieškinys mirusios ieškovės buvo pareikštas civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas ar nagrinėjamoje byloje vadovautinasi minėtoje byloje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais pagrįstai analizavo ikiteisminiame tyrime ir civiliniame procese civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškusio asmens teisių apimtį. Taip pat pagrįstai sprendė, kad įstatymų leidėjas leidžia asmeniui pasirinkti kokiu būdu ir kada jam pradėti ginti galimai pažeistas teises, siejamas su jo patirtos neturtinės žala atlyginimu, nei vienam iš būdų – ieškinio pareiškimui baudžiamojo proceso tvarka ar civilinio proceso tvarka, nesuteikdamas viršenybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai ar ieškinys pareikštas baudžiamojo proceso tvarka ar civilinio proceso tvarka, aptariamoje kasacinio teismo nutartyje neturėjo esminės reikšmės aiškinant teisės normas dėl galimybės paveldėti asmens reikalavimo teisę į pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minimoje kasacinio teismo nutartyje, neatsižvelgiant į tai, kokia teismine tvarka (civiliniu ieškiniu baudžiamajame procese ar civiliniu ieškiniu civiliniame procese) miręs, tiesiogiai nukentėjęs asmuo, buvo išreiškęs valią į neturtinės žalos atlyginimą, nepaneigta jo įpėdinių teisė paveldėti minėtu ieškiniu apibrėžtą turtinę reikalavimo teisę, kylančią iš ieškovės patirtos neturtinės žalos. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, kaip ir aptariamoje kasacinio teismo byloje, nukentėjusioji siekdama jos patirtos neturtinės žalos atlyginimo dėl įvykio, įstatymo nustatyta tvarka pareiškė civilinį ieškinį (nagrinėjamos bylos atveju ikiteisminiame tyrime) taip aiškiai išreikšdama valią siekti konkrečia pinigų suma apibrėžtos neturtinės žalos atlyginimo už jai padarytą žalą. Tačiau šios savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą V. J. V. neįgyvendino iki galo ne dėl to, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00282-19, o todėl, kad ji, jam nepasibaigus, mirė. Išdėstytos aplinkybės teikia pagrindą teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo aptartoje nutartyje pateiktais išaiškinimais ir pripažino ieškovų galimybę paveldėti mirusios motinos reikalavimo teisę į pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

51. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų

52. Ieškovai nesutinka su skundžiamu sprendimu, motyvuodami tuo, kad priteistas 5000 Eur neturtinės žalos dydis, į kurį turėjo teisę pretenduoti V. J. V. neatitinka teisingumo ir protingumo principų ir turėtų būti padidintas. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo eismo įvykių bylose suformuota teismų praktika, kai nukentėjusysis patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, teismas neįvertino to, jog dėl patirtos traumos nukentėjusiosios gyvenimo kokybė kardinaliai blogėjo, jai buvo atliktos dvi operacijos, po traumos jos visas gyvenimas buvo gydymosi ir bandymo atsistatyti po traumos sukeltų padarinių būsenoje. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, vertino ir konstatavo, jog po įvykusio šlaunikaulio pertrochanterinio lūžio, nukentėjusiosios blogai fizinei bei dvasinei/psichologinei savijautai įtakos galėjo turėti ir visos gretutinės/lėtinės ligos.

53. CK 6.250 str. 1 dalyje pateikiama neturtinės žalos samprata – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

54. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino žalos dydžio, atsižvelgė ir įvertino tiek nukentėjusiajai taikytas medicinines priemones (operacijas ir reabilitacijas), kurių prireikė jos būklei iki įvykio atkurti (fizines kančias), tiek dvasines kančias ir išgyvenimus. Teismas be kita ko įvertino ir apeliantų akcentuojamą faktą, kad iki įvykio nepaisant turėtų įvairių susirgimų, nukentėjusioji buvo guvi, gebanti apsitarnauti, o po įvykio toliau galėjo judėti tik namuose su vaikštyne, padedama šeimos narių, buvo priversta naudoti sauskelnes, kas neabejotinai sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities, nepatogumus.

55. Pažymėtina, jog ieškovams (apeliantams) teigiant, jog pirmosios instancijos teismo priteista žala nėra pakankama, tenka pareiga įrodyti, jog nukentėjusios patirta neturtinė žala, šiuo atveju, yra didesnė nei 5000 Eur (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).

56. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog visi V. J. V. ikiteisminiame tyrime pareikštame civiliniame ieškinyje įvardyti išgyvenimai negali būti siejami išimtinai su įvykiu, kurio pasekmė – kairės kojos šlaunikaulio pergūmbrinis lūžis, kuris ikiteisminiame tyrime pripažintas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį, teismas, minėtas lūžis sugijo be komplikacijų kelių mėnesių bėgyje. Pirmosios instancijos teismas vertindamas koks neturtinės žalos dydis būtų teisingas ir protingas nagrinėjamos bylos atveju, visiškai pagrįstai atsižvelgė, kad didele dalimi nukentėjusiosios įvardytų išgyvenimų mastą lėmė bendra jos sveikatos būklė, amžius, turimos paūmėjusios gretutinės lėtinės ligos. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo konstatuota, kad V. J. V. dėl įvykio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Minėta, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas, be jau minėtų kriterijų reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju tik kitomis aplinkybėmis (eismo įvykio metu). Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, jog tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs ieškovams, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino, vertino juos nevisapusiškai ir neteisingai, ar kad teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje, kurioje sprendžiamas priteistinos neturtinės žalos dydis yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantai nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo ir nepateikė argumentų, kurie leistų pripažinti teisę į didesnį nei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

57. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką formuojama neturtinės žalos priteisimo klausimais, pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu pirmosios instancijos teismo nustatytą 5000 Eur neturtinės žalos dydį į kurį turėjo teisę pretenduoti apeliantų motina. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama atlyginant jos patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojanti jos patirtą dvasinį sielvartą, išgyvenimus.

58. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jie neįrodė, kad V. J. V. kairės kojos blauzdoje atsivėrusios trofinės opos buvo faktiniame priežastiniame ryšyje su įvykiu. Apeliantų įsitikinimu, teismas skundžiamame sprendime sprendė tik dėl faktinio priežastinio ryšio buvimo, tačiau nesprendė ar aptariamoje ginčo situacijoje yra teisinis priežastinis ryšys ir tai yra esminė teisės taikymo klaida. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomą specialisto išvadą, kuri, jų vertinimu, patvirtina, jog nukentėjusiajai trofinės opos atsirado tik todėl, kad dėl įvykio ji buvo priversta gulėti.

59. Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).

60. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., apeliantų pateiktų naujų įrodymų nepriima, nes šie įrodymai (papildoma konsultacinės išvada) pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia tuo, kad jau pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė kėlė klausimą dėl P. P. Konsultacinėje išvadoje nurodyto teiginio, jog įvykio metu patirta trauma (kairio šlaunikaulio lūžis) buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su kairės blauzdos trofinėmis opomis, pagrįstumo. Atsakovė akcentavo, jog V. J. V. mirties priežastis buvo jos obliteruojantis arteritas, kuris inter alia, komplikavosi trofinėmis opomis ir sepsiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad sepsis (pagrindinė mirties priežastis) šiuo atveju sukeltas Escherichija Coli bakterijos (E. Coli) bakterijos. Atsižvelgdami į atsakovės atsikirtimus, kvestionuojant pateiktą konsultacinę išvadą bei žinodami, jog viena iš būtinų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui – įrodytas priežastinis ryšys, ieškovai, turėjo visas galimybes jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kreiptis dėl konsultacinės išvados papildymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog būtent į analogiškas aplinkybes ir atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas vertindamas P. P. Konsultacinėje išvadų neišsamumą, konstatuodamas, jog išvadoje išsamiai nepagrindžiama kokią konkrečiai įtaką trofinėms opoms atsirasti ir paūmėti turėjo gulimas režimas ir kokią – užakusios nukentėjusiosios arterijos. Taigi, nepagrįstas apeliantų teiginys, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas vertintinas kaip siurprizinis ieškovų atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei vadovaujantis civilinio proceso rungimosi principu apeliantų naujai pateikiami įrodymai nepriimami. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovai neįrodė, kad V. J. V. kairės kojos blauzdoje atsivėrusios trofinės opos buvo faktiniame priežastiniame ryšyje su įvykiu, buvo paremtos ne vien P. P. Konsultacinėje išvadų neišsamumu, o byloje esančių įrodymų visuma.

61. Nagrinėjamu atveju ieškovai neneigė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir V. J. V. mirties tiesioginio priežastinio ryšio nėra, tačiau įrodinėjo, jog jos mirtis buvo netiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 6.247 str. įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 65 punktas).

62. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priežastinio ryšio pakankamumo, visapusiškai įvertino bylos medžiagą. Atsižvelgė į medikų nurodytą nukentėjusiosios mirties priežastį, t.y. ji mirė nuo kairės blauzdos obliteruojančio arterito, kuris komplikavosi kairės blauzdos kraujotakos nepakankamumu su audinių nekroze, trofinėmis opomis, sepsiu, dauginiu organų disfunkcijos sindromu. Įvertino, kad nukentėjusiajai dar iki įvykio diagnozuotas obliteruojantį arteritas, t.y. liga, kuri vystosi per eilę metų ir sąlygoja lėtinę išemiją. Atsižvelgė, jog pakitimai rasti ir širdies vainikinėse kraujagyslėse, aortoje, atitinka ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00282-18 surinktą medžiagą, atlikus Autopsiją, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateiktą išvadą, išsamius jos paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančiose medikų išvadose pateiktas specialias žinias apie trofinių opų atsiradimo pagrindinę priežastį – arterijų susiaurėjimą ir tai, kad po atliktos PTA VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje nukentėjusiais nustatytas trumpalaikis pagėrėjimas. Atkreipė dėmesį į byloje nustatytas aplinkybes, kad žaizdelės ant kairės blauzdos pastebėtos jau 5 parą po traumos, t.y. nukentėjusiajai gulimame režime prabuvus pakankamai neilgą laiką bei tai, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1118/2018 (01) nurodoma, kad E.Coli bakterija išaugo iš kraujo pasėlio, ne iš žaizdos pasėlio. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančioje 2019 m. gruodžio 2 d. Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos konsultacinėje išvadoje, nurodoma, jog opos galėjos atsiverti net ir nesant traumoms dėl užakusių nukentėjusiosios blauzdos arterijų, o tai vystosi eilę metų. Minėtoje išvadoje taip pat atkreiptas dėmesys, jog medicininiuose dokumentuose (Dermatovenerologo konsultacija) nurodoma, kad kairėje blauzdoje yra randai po buvusių opų, kas tai gali tikėtinai reikšti, kad opų galėjo būti ir anksčiau. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama sutikti su apeliantų teiginiais, jog tuo atveju jei nukentėjusioji nebūtų patyrusi traumos ir jai nebūtų reikėję ilgai gulėti, trofinės opos nebūtų susiformavusios.

63. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Įvertinus formuojamą praktiką netiesioginio priežastinio ryšio klausimu bei byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija, vertindama netiesioginio priežastinio ryšio galimybę šios bylos atveju, pažymi, kad apeliantų įrodinėjamas netiesioginis priežastinis ryšys yra pernelyg nutolęs. T.y. ryšys tarp byloje nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir apeliantų motinos mirties, nėra pakankamas atsakovės civilinės atsakomybės taikymui.

64. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo spendimą.

65. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl kiekvieno iš jų atskirai nepasisakytina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias ir ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantų argumentai šiuo atveju nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl papildomo sprendimo

66. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovo T. V. naudai priteisė 166,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo T. V. atsakovės naudai 2 185,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės D. M. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ naudai 2 181,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės O. V. atsakovės naudai 2 290,49 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 113 Eur žyminio mokesčio.

67. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 3 d. papildomo sprendimo, kuriuo prašo prašė jį panaikinti ir atmesti atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neatitiko įstatyme keliamų procesinių reikalavimų, kadangi prašyme nebuvo pateiktas detalus bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas bei nebuvo nurodytas jų pagrįstumas, nėra aišku ar prašomos priteisti išlaidos patirtos šioje byloje. Neįvertino, jog atsakovė sumokėjo už teisines paslaugas, kurios 2020-02-14 momentu tik galėjo būti spėjamos ar numanomos, tačiau faktiškai niekaip nepagrįstos, nes nukreiptos į veiksmus ateityje. Ieškovų vertinimu, atsakovės prašoma išlaidų suma yra neproporcingai didelė vertinant bylos eigą, aplinkybes. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė buvo atstovaujama 2 atstovų advokatų, todėl teismas turėtų atsakovės prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą už teisines paslaugas dalinti per pusę.

68. Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 98 str. 2 d. nurodyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

69. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys didžiąja dalimi buvo atmestas, atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo atsakovės teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams. Nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas papildomą sprendimą neįvertino ieškovų argumentų, kuriais jie nesutiko su atsakovės prašomomis bylinėjimosi išlaidomis. Priešingai, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir pasisakė, jog aplinkybė, kad išlaidas pagrindžianti sąskaita išrašyta 2020 m. vasario 14 d. nesudaro pagrindo nepriteisti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų sudarančių pagrindą abejoti, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra už paslaugas suteiktas būtent šioje byloje, kadangi pateiktoje PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas bylos numeris. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, jog atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neturėjo būti tenkintas, kadangi nėra suteiktų teisinių paslaugų detalizacijos, o pirmosios instancijos teismas bandydamas pats pagrįsti minėtas išlaidas pažeidė rungimosi principą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei suteiktų advokatų teisinių paslaugų detalizacija yra nurodoma prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. atsiliepimo į ieškinį, tripliko, atsiliepimo į prašymą dėl bylos pripažinimo nevieša rengimas bei pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino, jog patys bylos duomenys nagrinėjamu atveju liudija atsakovei šioje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį.

70. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovų teiginiais, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos neprotingai didelėmis. Kaip pagrįstai pažymėjo, pirmosios instancijos teismas atsakovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytų maksimalų sumų. Šiuo atveju atsižvelgus į atsakovei byloje suteiktų paslaugų apimtį, procesinių dokumentų apimtį ir turinį, posėdžių trukmę, keliamų teisinių klausimų sudėtingumą, pareikštų reikalavimų kiekį, ieškinio sumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir mažinti jas nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, jog apeliantų argumentai apie tai, kad atsakovą byloje atstovavo ne vienas advokatas, nėra pagrindas sumažinti bylinėjimosi išlaidas, kadangi, minėta, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, net ir atstovaujant dviem advokatams, neviršija rekomenduojamų dydžių.

71. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias normas, todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą papildomą sprendimą, teisinio pagrindo nėra.

72. Teisėjų kolegija, šioje byloje atmetusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, daro išvadą, kad šalims nepriteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą ir 2020 m. gruodžio 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Teisėjai Andrutė SalvadorMargarita StambrauskaitėRūta Veniulytė – Jankūnienė