Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.2.17.1.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.2.15.3.3.3

2025 m. gegužės 30 d.

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovei Orintai Samavičiūtei-Andrulevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirba kineziterapeutu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 1995 m. gruodžio 20 d. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 4 punkto, kuris numato, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija nuo 2021-09-09) 3. punkto, 3.1., 3.1.1., 3.2. papunkčių, kurie numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; falsifikuotus ar kontrabandinius tabako gaminius, susijusius gaminius, nuostatas, 4. punkto, 4.4. papunkčio, kurie numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius, jeigu jie gabena didesnį iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių, susijusių gaminių kiekį, negu nustatyta Taisyklių 4.3 papunktyje, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neįformindamas ir neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą – banderolėmis nepaženklintus 34 000 pakelių cigarečių „Marlboro“, kurių bendra vertė yra 152 320 Eur, bei kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, šiomis aplinkybėmis:

laikotarpiu iki 2025 m. sausio 31 d. apie 10.08 val. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 34 000 pakelių cigarečių „Marlboro“, kurias gabeno transporto priemonėje „Peugeot“, su uždėtais valstybinių numerių ženklais (duomenys neskelbtini) (lenkiški), kuomet adresu A1 kelyje, (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. cigarečių pakelius aptiko policijos pareigūnai.

Kaltinamasis A. M. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) masažuotoju, turėjo klientų ir taip susipažino su A.. Jis pasiūlė vairuotojo darbą. (duomenys neskelbtini) nedaug uždirbo, todėl sutiko. Susitarta buvo, kad darbas po Naujų metu prasidės, kadangi reikėjo suruošti dokumentus ir jį įdarbinti į įmonę. Sausio mėn. gale A. jam paskambino ir pasakė, kad gali atvykti į Lenkiją ir pradėti dirbti. Sausio 28 d. vyko į Lenkiją per Lietuvą. Kai kirto Lietuvos sieną A. pasakė, kad į Lenkiją nereikia, kadangi automobilis yra Lietuvoje, jį reikia paimti ir vykti į Latviją paimti krovinį. Atvyko į Druskininkus ir rado automobilį pagal jo atsiųsta lokaciją. Automobilis buvo tentuotas „busas“, „Peugeut“, su lenkiškais registracijos numeriais, rado jį netoli degalinės. Su A. bendravo telefonu per programėlę „Signal“. Rado automobilį, bet nerado raktelių. Ieškojo raktų, bet jų nerado ir paskambinęs pasakė, kad nėra raktų. A. pasakė, kad lauktų, o jis susisieks su vairuotoju. Laukė, paskambino A. ir šis pasakė, kad reikės naujus raktus padaryti. Liko prie automobilio, ieškojo raktų ir miegojo automobilyje. Tą pačią dieną kai jau temo, valgė mieste kavinėje ir susipažino su Ar., su kuriuo bendravo, jis klausė ką veikia, papasakojo situaciją ir grįžo atgal į automobilį. Automobilyje nakvojo ir kitą dieną vėl ieškojo raktų. Atvažiavo Ar. su Audi Q5, bendravo, pasakė, kad šalta automobilyje, todėl Ar. atvežė miegmaišį, antklodžių. Sekančią dieną paskambino A., pasakė, kad važiuos namo, nes nėra kur maudytis, valgyti, tačiau A. prašė nepalikti automobilio, kad išnuomos butą. Paskambinęs A. pasakė, kad išnuomojo butą, davė adresą, tačiau dar sakė pasižiūrėti raktų krovininėje dalyje. Raktus rado prie diržų, kuriais tvirtina krovinį, krovininė dalis buvo tuščia. Radus raktus paskambino A., ir šis pasakė, kad į Latviją nereikės vykti, kad automobiliu vyktų į Lenkiją. Atvyko Ar., paklausė kaip reikalai, pasakė, kad viskas gerai, kad išvyks į Lenkiją ir atidavė jam jo daiktus. Ar. pasiūlė nuvežti į butą, pasakė, kad automobilio nebus kur pastatyti, be to nori pažiūrėti koks butas. Bute Ar. pasiūlė darbą, pervežti nedidelį krovinį – cigaretes, iš Kauno į Vilnių. Pasakė, kad sumokės 300 eurų ir jis sutiko. Reikėjo 8.00 ar 8.30 val. būti Kaune, Ar. telefono navigacijoje suvedė adresą. Sekančią dieną važiavo į tą adresą, sustojo aikštelėje ir prie jo priėjo žmonės, kurie paprašė sėsti į jų tamsios pilkos spalvos Škoda automobilį, palaukti, o jie pasiėmė jo automobilį. Už valandos grįžo, atidavė automobilį. Jis paprašė tų asmenų, kad duotų dokumentus, kad jeigu jį sustabdytų. Jie paklausė ar turi kokį nors spaudą, o kai ieškojo automobilyje raktų, jis buvo radęs spaudą. Jie užpildė CMR ir pasakė važiuoti į Vilnių ir kad valandos bėgyje nurodys kur sustoti. Važiuojant link Vilniaus, jį sustabdė policija ir liepė važiuoti iš paskolos iki degalinės. Paprašė pateikti dokumentus, atidaryti galinę dalį, klausė ką veža. Buvo du pareigūnai ir dar du kažkokie žmonės. Atidarė paletę ir pamatė „Marlboro“ cigaretes. Ar. buvo sakęs, kad bus cigaretės, tačiau nežinojo ar jos legalios, ar ne. Vyrų, kurie buvo Kaune nepažinojo. Kol važiavo nebuvo gavęs žinutės kur turi nuvežti. Pasielgė kvailai, gailisi. Automobilis, kuriuo važiavo yra A. firmos. (duomenys neskelbtini) jo mėnesinės pajamos apie 400-500 JAV dolerių. Su civiliniu ieškiniu sutinka (2 t., b. l. 164-166).

Kaltinamajam A. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų, A. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- 2025 m. sausio 31 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas krovininis automobilis Peugeot, valstybiniu numeriu lenkiškos registracijos (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis baltos spalvos, automobilis su pilkos spalvos tentu. Automobilio salone matomi padėti daiktai ant sėdynės kuprinė rudos spalvos bei plastikinis butelis. Ant automobilio priekinės vairuotojo sėdynės padėti automobilio rakteliai. Atidarius automobilio krovinio skyriaus tentą jame pačiame gale matomos dvi paletės, kurios kiekviena atskirai apvyniotos balta plastikine plėvele. Atliekant apžiūrą buvo paimta baltos spalvos plastikinė plėvelė, kuria buvo apvyniota arčiausiai vairuotojo esanti paletė. Abi paletės buvo pritvirtintos saugos diržais. Praplėšus plėvelę matomos kartotinės dėžės. Dėžėse ant abiejų palečių matomos tokios pačios kartotinės dėžės, viso 68 vnt., kuriuose yra cigarečių pakeliai pavadinimu „Marlboro“, kurie nepažymėti jokiomis banderolėmis. Vienoje dėžėje yra 500 vnt. pakelių, viso bendrai 34000 tūkstančiai tos pačios rūšies cigarečių pakeliai. Daugiau apžiūrint automobilį jokių draudžiamų ar kitų turinčių reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui objektų nerasta ir nepaimta. Apžiūros metu prie IT paimta: 64 vnt. kartoninių dėžių su cigaretėmis, kuriuose yra cigarečių pakeliai pavadinimu „Marlboro“, krovininis automobilis Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vatos tamponas, paimtas nuo mėlynos spalvos diržo, supakuotas į voką, vatos tamponas, paimtas nuo oranžinės spalvos diržo, supakuotas į voką, kartoninė dėžė su baltos spalvos plėvele (1 t., b. l. 16-29);

- 2025 m. vasario 19 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtos Kaišiadorių r. PK pagalbinėse patalpose esančios 64 kartotinės dėžės. Kiekvienoje dėžėje yra po 500 pakelių, nepažymėtų jokiomis banderolėmis, viso 1000 cigarečių „Marlboro“. Viso 64 dėžėse yra 34000 pakelių, viso yra 680 000 cigarečių „Marlboro“. 32 dėžės su cigarečių pakeliais sudėtos ant paletės Nr. 1, apvyniotos plastikine plėvele, plombos Nr. 003400, 36 dėžės su cigarečių pakeliais sudėtos ant paletės Nr. 2, apvyniotos plastikine plėvele, plombos Nr. 003399 (1 t., b. l. 30-37);

- Transporto priemonės Peugeot Boxer duomenimis (1 t., b. l. 66);

- VšĮ Emprekis duomenimis, kad transporto priemonės Peugeot 335 kaina su PVM yra 9480 Eur (1 t., b. l. 67);

- 2025 m. vasario 11 d. Kauno apskrities Kriminalinės policijos Informacijos analizės atsakymu į paklausimą Nr. 20-IL-2xx0, kuriuo nustatyta, kad iš Interpolo Lenkijos nacionalinio biuro gautas pranešimas dėl įmonės „A“. Pranešama, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. automobilis Peugeot Boxer, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini), registruotas Lenkijoje ir priklauso minėtai įmonei. Įmonės biuras įsikūręs Lenkijos (duomenys neskelbtini) mieste (1 t., b. l. 90);

- 2024 m. gruodžio 27 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (1.4Mr)3BE-8xx2, kuriuo pateikti neteisėtai įvežtų (tarp jų ir sulaikytų) cigarečių vertės nustatymo kriterijaus – muitinė vertė, privalomi sumokėti mokesčiai ir vertė, kuriuo rekomenduoja taikyti 2025 m. sausio mėn.(1 t., b. l. 91-104);

- Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimu panaudoti informaciją kitoje baudžiamojoje byloje, kuriuo nutarė baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30655-24 surinktą informaciją panaudoti baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04028-25, tarp jų ir 2025 m. vasario 4 d. slapto sekimo protokolą (1 t., b. l. 131-133);

- 2025 m. vasario 4 d. slapto sekimo protokolu, kuriuo 2025 m. sausio 31 d. apie 08.20 val. pradėta stebėti Draugystės g. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu. 08.50 val. buvo pastebėtas automobilis Peugeot Boxer, su lenkiškai registracijos numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), 09.15 val. šis automobilis nuvyko į žvyro dangos stovėjimo aikštelę, priešais tamsios spalvos automobilį Škoda, iš kurios priekinės keleivio pusės išlipo asmuo ir nuėjo į automobilį Peugeot Boxer ir išvyko (1 t., b. l. 142-143);

- 2025 m. kovo 21 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ir palydovinės navigacijos programėlėje ,,Waze“ rastas įrašas, kuriame 2025 m. sausio 31 d. ieškotas adresas - (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179-183);

- liudytojos Karolinos Černiauskaitės parodymais, kuriais nustatyta, kad 2025 m. sauso 31 d. kartu su kolege vyresniąja tyrėja Karolina Sturonienė dirbo teritorijoje, radijo šaukiniu 4008. Apie 9.45 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad kriminalinės policijos pareigūnai prašo sustabdyti ir patikrinti transporto priemonę Peugeot, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (numeriai lenkiški). Jiems buvo pranešta, kad ši transporto priemonė nuo Kauno miesto važiuoja link Kaišiadorių (pranešimo ROIK 0125000059290). Važiuojant keliu A1, kelio kryptimi Kaunas-Vilnius, buvo pastebėtas važiuojantis pranešime požymius atitinkantis automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kelyje A1 buvo intensyvus eismas, todėl minėtą transporto priemonę sustabdyti ir patikrinti buvo nuspręsta degalinėje „Orlen Lietuva“, esančioje A1 kelyje. Ties degalinę „Orlen Lietuva“ automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas. Priėjus prie sustabdytos transporto priemones, su kuria važiavo vienas žmogus-vairuotojas, buvo paprašyta jo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei transporto priemonės dokumentus. Vairuotojui pateiktus dokumentus, nustatyta, kad su šia transporto priemone važiavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. M., gim. 19xx m. Vairuotojas lietuvių kalba nebendravo, jis kalbėjo rusiškai. Paklausus vairuotojo ką jis veža transporto priemonės krovinių skyriuje, pastarasis paaiškino, kad nežino. Paprašius pateikti krovinio dokumentus, jis pateikė CMR. CMR buvo parašyta, kad gabenamos 2 paletės „Cargo“. Pasiteiravus A. M. kas yra „Cargo“, jis atsakė, kad nežino kas tai yra, sakė, kad jis nieko nežino. Paprašius vairuotojo atidaryti transporto priemonės krovinių skyrių ir parodyti, ką jis veža, tai padaryti jis sutiko geranoriškai. A. M. išlipo iš automobilio kabinos ir nuėjęs prie krovinių skyriaus, atidarė tentą. Automobilio krovinių skyriuje matėsi pakrautos dėžės ant dviejų palečių, jos buvo sukrautos iki pat viršaus, apsuptos baltos spalvos plėvele, daugiau jokių daiktų automobilio krovinių skyriuje nebuvo. Dar kartą paklausus vairuotojo, kas yra sukrauta krovinių skyriuje esančiuose dėžėse, jis atsakė, kad nežino. Kad transporto priemonėje yra kažkoks krovinys, buvo informuoti kriminalinės policijos pareigūnai, kurie prašė sustabdyti transporto priemonę ir ją patikrinti. Netrukus prie sustabdytos transporto priemonės atvyko Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigūnai. Kriminalinės policijos pareigūnas įlipo į sustabdytos transporto priemonės krovinių skyrių, prapjovė baltos spalvos plėvelę ir atidaręs ant paletes esančią dėžę, pasakė, kad dėžėje yra cigaretės „Marlboro“, jos buvo be banderolių. Patikrinus visas ant dviejų palečių sukrautas dėžes, visose jose rastos tokios pačios cigaretės „Marlboro“, visos jos buvo be banderolių. Viso automobilio krovinių skyriuje buvo sukrauta 68 dėžės su cigaretėmis, viso rasta 34 000 vnt. pakelių cigarečių „Marlboro“ be banderolių. Patikrinus automobilio krovinių skyrių, transporto priemonę vairavęs asmuo – A. M. buvo sulaikytas. Transporto priemonė Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabenta į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Rastos cigaretės laikinai buvo saugomos Kaišiadorių r. PK patalpose (1 t., b. l. 186-189).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu, visuma.

BK 199² straipsnio 3 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo nurodyti šios nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas. Baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai šios teisės normos dispozicijoje nurodytais veiksmais ar bent vienu iš jų tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016).

Išklausius teisme kaltinamojo, liudytojos Karolinos Černiauskaitės parodymus, įvertinus daiktų apžiūros protokolus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytais laikais ir vietomis, būtent kaltinamasis neįformindamas ir neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą – banderolėmis nepaženklintus 34 000 pakelių cigarečių „Marlboro“, kurių bendra vertė yra 152 320 Eur, bei kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė, kad asmens Ar. prašymu sutiko nuvežti cigaretes iš Kauno į Vilnių, automobiliu, kuris priklausė jį įdarbinančiai Lenkijos įmonei. Kaune aikštelėje perdavė automobilį dviem nepažįstamiems asmenims, kurie automobilį grąžino po valandos, išrašė jam CMR dokumentą ir liepė vykti link Vilniaus, tačiau važiuojant buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie jo vairuojamo automobilio krovininėje dalyje rado dvi paletes, apvyniotas polietileno plėvele, kurią praplėšus rado cigaretes. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojos K. Černiauskaitės parodymai. Liudytoja K. Černiauskaitė nurodė, kad sustabdžius automobilį, kaltinamasis nurodė, kad nežino, ką gabena automobiliu, atidarius tentą, krovinių skyriuje buvo dvi paletės su dėžėmis. Atvykę kriminalinės policijos pareigūnai, prapjovė baltos spalvos plėvelę ir atidarę ant paletes esančią dėžę, nurodė, kad dėžėje yra cigaretės „Marlboro“, kurios buvo be banderolių. Tiek kaltinamojo, tiek ir liudytojos parodymus patvirtina daiktų apžiūros protokolai, kuriais apžiūrėtas krovininis automobilis, kurio kroviniame skyriuje rastos 68 dėžės, kuriuose yra cigarečių pakeliai pavadinimu „Marlboro“, kurie nepažymėti jokiomis banderolėmis, viso bendrai 34000 tūkstančiai tos pačios rūšies cigarečių pakeliai. Remiantis 2024 m. gruodžio 27 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštu Nr. (1.4Mr)3BE-8xx2 nustatyta bendra cigarečių vertė yra 152 320 Eur, t. y. daugiau nei 900 MGL. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis atvyko į Kauną ir perdavė vairuotą automobilį dviem asmenims pagrindžia ir slapto sekimo metu surinkti duomenys bei kaltinamojo mobilaus ryšio telefone „Waze“ programėlėje esantys paieškos duomenys.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo A. M. veika pasireiškė tyčia, jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 1995 m. gruodžio 20 d. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 4 punkto, kuris numato, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis, LR Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija nuo 2021-09-09) 3. punkto, 3.1., 3.1.1., 3.2. papunkčių, kurie numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; falsifikuotus ar kontrabandinius tabako gaminius, susijusius gaminius, nuostatas, 4. punkto, 4.4. papunkčio, kurie numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius, jeigu jie gabena didesnį iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių, susijusių gaminių kiekį, negu nustatyta Taisyklių 4.3 papunktyje, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neįformindamas ir neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą – banderolėmis nepaženklintus 34 000 pakelių cigarečių „Marlboro“, kurių bendra vertė yra 152 320 Eur, bei kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, šiomis aplinkybėmis: laikotarpiu iki 2025 m. sausio 31 d. apie 10.08 val. nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 34 000 pakelių cigarečių „Marlboro“, kurias gabeno transporto priemonėje „Peugeot“, su uždėtais valstybinių numerių ženklais (duomenys neskelbtini) (lenkiški), kuomet adresu A1 kelyje, (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r. cigarečių pakelius aptiko policijos pareigūnai, ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 3 dalies sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamą veiką padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), kaltinamojo asmenybę. A. M. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis (2 t., b. l. 110), yra sudaręs sutartį dėl įsidarbinimo vairuotoju su A (2 t., b. l. 45). Jis Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, kad jis nors ir dirba, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, nusikalstama veika padaryta siekiant pagerinti savo sunkią turtinę padėtį, todėl nėra pagrindo skirti jam švelniausios BK 199² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšies – baudos, todėl skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas artimas bausmės minimumui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. M. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, nėra, todėl pagrindų teigti, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą būtų galima įgyvendinti bausmės tikslus, todėl teismo nuomone šiuo atveju pagrįstai galima teigti, kad bausmės tikslai A. M. gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtina bausmė kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. M. valstybės naudai 101796 Eur padarytą žalą (nesumokėto akcizų mokesčio) bei CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas (5 proc. dydžio metines palūkanas) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, prašo laikinai – iki visiško žalos atlyginimo – apriboti nuosavybės teises į A. M. priklausantį turtą. Ieškinyje nurodė, kad A. M. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamos prekėmis, jų vertė viršijo 900 MGL (sudarė 152 320 Eur). Apskaičiuojant žalą taikytas kombinuotasis akcizų tarifas numatytas Akcizų įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje ir įvertinus cigarečių kiekį nustatyta padaryta žala 101796 Eur. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų Lietuvos valstybė patyrė turtinė žalą, negautų pajamų forma. Taip pat dėl patirtos žalos iš kaltinamojo priteistinos ir procesinės palūkanos (1 t., b. l. 113-122).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolės skiriasi savo esme, jų tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tai atitinkamai gali nulemti ir prievolės dydį. Pavyzdžiui, skirtingai nei civilinės atsakomybės prievolė, mokestinė prievolė negalėtų būti mažinama atsižvelgiant į nukentėjusio asmens (t. y. šiuo atveju valstybės) kaltę ar į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018).

Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-151-697/2020).

Taigi, viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. neįformindamas ir neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos teritorijoje įgijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą – banderolėmis nepaženklintus 34 000 pakelių cigarečių „Marlboro“, kurių bendra vertė yra 152 320 Eur, bei kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, taigi, byloje yra nustatyta, kad mokestinė prievolė valstybei yra kildinama iš nusikalstamos veikos.

Kitas svarbus aspektas sprendžiant, ar mokestinė prievolė nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, yra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimas. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nesuėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, kol mokesčių išieškojimas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka tebėra vykdomas (ar tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas), žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, tokiai situacijai susiklosčius nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-78-891/2025).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2025 m. sausio 31 d. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025, kurioje nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės labai panašios į šioje byloje nagrinėjamas aplinkybes (akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės neteisėtai, pažeidžiant tais pačiais teisės aktais nustatytą tvarką, buvo įgytos, gabentos ir laikytos Lietuvos Respublikos teritorijoje), išaiškino, kad civilinė ieškovė (VMI) baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja, nes jis savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, todėl, nustatęs, kad mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra įmanomas, ieškinį paliko nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad nors BPK 115 straipsnio nuostatos numato tik vieną atvejį, kuomet civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas (jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, BPK 3 dalies 2 punktas), tačiau teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-46-699/2018, Nr. 2K-165-648/2020, Nr. 2K-255-976/2024).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, t. y. reiškė ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja, nenustačiusi, kad yra išnykusi galimybė mokesčių išieškojimo klausimus spręsti MAĮ nustatyta tvarka, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtu, nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl civiliniame ieškinyje prašomo taikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo.

A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2025 m. sausio 31 d. 10.08 val. (2 t., b. l. 35-39). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. vasario 2 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 3 d. (2 t., b. l. 56-59). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 31 d. (2 t., b. l. 70-73). Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, jį sieja glaudūs ryšiais su šia valstybe, ten gyvena jo šeima, jis ten dirbo, o Lietuvos Respublikoje jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, pragyvenimo šaltinio, šiuo metu nuosprendžiu jam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, todėl pagrįstai manytina, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kaltinamajam A. M. kardomoji priemonė – suėmimas paliktina nepakeista (pratęstina) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Proceso išlaidų nėra.

Darant nusikalstamą veiką, buvo panaudota transporto priemonė Peugeot Boxer, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio savininkas „AV“ (1 t., b. l. 90). Minėta transporto priemonė buvo būtina nusikalstamai veikai padaryti, todėl yra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme.

Transporto priemonė Peugeot Boxer, valst. (duomenys neskelbtini), yra registruota Lenkijos įmonės vardu, A. M. žinojo, kad ši transporto priemonė priklauso Lenkijos įmonei. Jokių objektyvių duomenų apie tai, kad „AV“ įmonės atstovai suteikdami transporto priemonę kaltinamajam žinojo, turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis bus naudojamas nusikalstamos veikos darymui, byloje nėra. Nesant kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių, kuomet kitam – ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – priklausantis konfiskuotinas turtas gali būti konfiskuojamas, sprendžiama, kad transporto priemonė – automobilis Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžinta AV atstovui, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina AV.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Kaip matyti iš VšĮ „EMPREKIS“ pateiktų duomenų, sulaikyto naudoto automobilio Peugeot Boxer vidutinė kaina Lietuvoje buvo 9480 Eur (1 t., b. l. 67). Šiuo nuosprendžiu jau įvertinta, kad automobilio konfiskuoti nėra pagrindo, kadangi jis priklausė trečiajam asmeniui, kuris apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojo, todėl spręstina dėl konfiskuotino turto vertės. Nusikalstamai veikai panaudoto automobilio vertė nėra didelė, todėl laikytina, kad visos konfiskuotino turto vertės ieškojimas iš kaltinamojo nėra neproporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –64 dėžės, kuriuose yra cigarečių pakeliai, pavadinimu „Marlboro“ (viso 18 000 pakelių, 360 000 cigarečių), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kartoninė dėžė su baltos spalvos plėvele, vokas su įtariamojo A. M. seilių lyginamuoju pavyzdžiu perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 38-39, 41, 60-62, 2 t., b. l. 129-130) sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); vatos tamponai su nuoplovomis nuo diržų sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje ir paskirti 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. paskirti 4 (keturis) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2025 m. sausio 31 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą (pratęsti) iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto automobilio Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9480 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonę Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą AV atstovui, palikti įmonei; 64 dėžes, kuriuose yra cigarečių pakeliai, pavadinimu „Marlboro“ (viso 18 000 pakelių, 360 000 cigarečių), sunaikinti; kartoninę dėžę su baltos spalvos plėvele, voką su įtariamojo A. M. seilių lyginamuoju pavyzdžiu, vatos tamponus su nuoplovomis nuo diržų sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).