Vilniaus apygardos teismo nutarimas, AN2-244-1036/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-09-18
Bylos Nr.: AN2-244-1036/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00667-2023-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje

Teisėjas: Mindaugas Povilanskas (pirm.)
Institucija: Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai: Ieva Pikūnė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-244-1036/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00667-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Irenos Biriukovienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties, kuria J. D. (J. D.) skundas tenkintas ir pakeista Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11079-2023 dalis, kuria J. D. (J. D.) taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 5 dalimi, netaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11079-2023 (toliau – ir Institucijos nutarimas) J. D. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 850 (aštuonių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 (dvylikai) mėnesių, už tai, kad jis 2023 m. balandžio 21 d. 21 val. 46 min., Vilniuje, Šeškinės g. 33, vairavo transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivius, kai jam pirmu pūtimu, 21 val. 49 min., nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, antru pūtimu, 22 val. 07 min., nustatytas 0,56 promilių neblaivumas, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos nutarimas pakeistas ir J. D. nuspręsta netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas įvertino J. D. nusižengimo fiksavimo metu nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris nežymiai viršijo minimalią ribą ir padarė išvadą, jog padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip nurodė ir pats, galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo būseną. Taip pat buvo įvertinta ir J. D. asmenybė, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas. Visų nustatytų aplinkybių pagrindu, apylinkės teismas padarė išvadą, kad yra pagrįstas pagrindas panaikinti J. D. paskirtą administracinio poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė Irena Biriukovienė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos Skundžiamą nutarimą.

1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone ištyrė ir įvertino J. D. veiką, ir padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobiliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Vis tik, apeliantės vertinimu, apylinkės teismas, vadovaudamasis 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nepagrįstai ir nemotyvuotai, pakeitė Skundžiamu nutarimu paskirtą nuobaudą ir skyrė švelnesnę nuobaudą – netaikė specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

1.2. Skunde detaliai analizuojama teisės norma, numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje, leidžianti paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, cituojama teismų praktika, reikšminga individualizuojant skiriamas nuobaudas bei taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT- 11-303/2018, kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-73-2014, Nr. 2AT-38-303/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

1.3. Pažymima, kad J. D. padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam, priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. J. D. padarė vieną iš pavojingiausių KET pažeidimų ir vien tai, jog padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių, nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Nors bylos duomenimis nenustatyta, kad J. D., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius kitus KET pažeidimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir netgi gyvybei. Institucijos vertinimu, pažeidėjas elgėsi itin nerūpestingai ir aplaidžiai ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško jo elgesio pasekmių. Taip pat akcentuojama, kad nors tokį administracinį nusižengimą J. D. padarė pirmą kartą, tai nesudaro pagrindo spręsti apie šio nusižengimo atsitiktinį pobūdį ir tuo labiau – tai negali būti laikoma išimtine aplinkybe, leidžiančia skirti švelnesnę nei numato įstatymas nuobaudą. Nurodytų aplinkybių pagrindu, nagrinėjamoje byloje įvertinus J. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nėra pagrindo švelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. atstovė advokatė Ieva Pikūnė pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme Institucijos atstovas nedalyvavo, todėl neturėjo galimybės tiesiogiai įvertinti apylinkės teismo tirtų aplinkybių. J. D. atstovės vertinimu apeliaciniame skunde tik formaliai pateikiama nuomonė, kuria išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau dėl byloje nustatytų visų esminę reikšmę turinčių aplinkybių nėra pasisakoma. Pažymima, jog administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas negali būti vykdomas pasyviai, o teisingumo vykdymas negali būti formalus ir priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga pateikta teismui.

2.2. Pirmos instancijos teismas nuosekliai ir betarpiškai nagrinėdamas bylą, nelaikė, jog vien tai, kad veika nesukėlė pasekmių ir buvo padaryta pirmą kartą sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta baudą. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmos instancijos teismas, tirdamas visus byloje surinktus įrodymus nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne todėl, kad neatsakingai ar pavojingai vairavo, bet todėl, kad buvo gautas anoniminis skundas, ką patvirtina byloje pateiktas pranešimas. J. D. paaiškino, kad išvyko namo automobiliu iš viešnagės pas pažįstamus asmenis dėl kilusio konflikto anksčiau nei tikėjosi, buvo išgėręs minimalų kiekį alaus, tačiau prieš išvykstant elgėsi atsakingai ir pasitikrino savo blaivumą turimu asmeniškai naudojamu alkotesteriu, kuris parodė blaivumą. Po policijos pareigūnų patikros dar kartą pasitikrino savo alkotesteriu, kuris vėlgi rodė blaivumą, todėl nusprendė vykti atlikti tikslaus kraujo tyrimo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš karto po patikrinimo kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją, kur 23 val. 30 min., t. y. praėjus kiek daugiau nei valandai po pareigūnų atlikto antrojo patikrinimo, buvo atlikti išsamūs kraujo tyrimai. Iš J. D. paimto kraujo mėginio, nustatyta, kad jis buvo blaivus (0,35 promilės). Tai pat pažymima, kad J. D., nagrinėjant bylą dėl padaryto pažeidimo, jį pripažino ir gailėjosi dėl jo padarymo. J. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 promilių) girtumo ribą, o iš pažeidėjo detaliai teismui pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad jis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo būklę (stovį). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog J. D. pažeidimą padarė pirmą kartą, jo automobilio vairavimo patirtis 20 (dvidešimt) metų. J. D. atžvilgiu nėra pradėtų jokių teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų bylų, jis yra socialiai integruotas, turi darbą, šeimą, 15 metų vaiką. Taigi, pirmosios instancijos teismas, betarpiškai ir tiesiogiai, žodinio proceso tvarka, nagrinėdamas bylą galėjo nustatyti ir įvertinti šioje byloje esminę reikšmę sudarančias aplinkybes, t. y. pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir visiškai pagrįstai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, priėmė sprendimą ginčo situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

2.3. Atsiliepime taip pat pažymima, jog nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad J. D. bet kuriuo atveju jau patyrė teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 (trijų) mėnesių terminui, kadangi Institucijos nutarimas surašytas 2023 m. gegužės 10 d. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės teigimu, pirmos instancijos teismo išvados, reikšmingai motyvuoja asmenį ateityje elgtis absoliučiai atsakingai, tinkamai įvertinti padarytas klaidas bei galimas jų pasekmes, ir ateityje užtikrins, jog būtų vairuojama tik esant visiškam blaivumui. J. D. skirta reikšminga finansinė nuobauda už pažeidimo padarymą (850 eurų) ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas de facto jau ilgesniam nei 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, yra daugiau nei pakankama, idant būtų pasiekti nuobaudos tikslai. Kartu pateikiamas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą, kas patvirtina, jos paskirta bauda buvo sumokėta pilnai ir tinkamu laiku.

2.4. Kartu atsiliepime taip pat analizuojami bei nurodomi administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės tikslai, ANK 567 straipsnyje bei ANK 34 straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas, ir su tuo susijusi teismų praktika (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-33- 303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Visų atsiliepime nurodytų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, jog J. D. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 34 straipsnių nuostatų, ir yra ne per griežta ar švelni, o priešingai – proporcinga J. D. padarytam administraciniam nusižengimui. Spręstina, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui taikyti papildomo specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Teismas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Irenos Biriukovienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde padaryto nusižengimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas, sutinkama su pirmosios instancijos teismo šioje dalyje padaryta išvada. Šiuo klausimu ginčo nekėlė ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek teikdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, tiek ir išdėstydamas savo poziciją atsiliepime į apeliacinį skundą. Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad jame keliamas J. D. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, Skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai visiškai panaikino Institucijos nutarimu paskirtą administracinę poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Prieš pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo pagrindai, įtvirtinti ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu, galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

6. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019). Taip pat pažymima, kad turi būti nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021).

7. Nagrinėjamu atveju J. D. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą. Minimo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant šio procesinio sprendimo 5-6 punktuose nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

8. Iš Skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikymą grindė tuo, kad nustatyta viena J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kadangi jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nustatytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas, nežymiai viršijo minimalią 0,41 promilių neblaivumo ribą, todėl J. D. galėjo sąžiningai klysti, vertindamas savo būseną, ir tuo pagrindu pripažino, kad nagrinėjamo nusižengimo pavojingumas yra mažesnis. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, taip pat vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, t. y. kad jis turi darbą, šeimą, nepilnametį vaiką, nemažą vairavimo stažą, ir nors baustas administracine tvarka, turi galiojančių ir nesumokėtų nuobaudų, bet jos nėra didelės, padaryti keturi nusižengimai nėra labai šiurkštūs, todėl J. D. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių. Kartu buvo įvertintas ir padaryto administracinio nusižengimo pobūdis ir jo pavojingumas įstatymo saugomoms vertybėms. Apylinkės teismas sprendė, kad minimos aplinkybės vertinamos kaip kompleksas faktinių duomenų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai ir padarė išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytum terminui, būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonė panaikinant, ir asmeniui paskyrus tik baudą.

9. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju J. D. yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau toks nuobaudos švelninimas, kurį nustatė Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, t. y. visiškas specialiosios teisės atėmimo netaikymas, nėra teisingas, nes ypatingai sušvelnina atsakomybę ir pažeidžia ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Apeliacinio teismo vertinimu, apylinkės teismas, tikrindamas ginčijamos administracinio poveikio priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, nepagrįstai didesnį dėmesį skyrė administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybėms, tačiau sumenkino jo padaryto šiurkštaus administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį, netinkamai vertindamas bylos duomenis, taip iškreipdamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikymą bei sušvelnino atsakomybę panaikindamas administracinio poveikio priemonę, kad apygardos teismo vertinimu per švelnios nuobaudos skyrimas gali skatinti nebaudžiamumą asmenims padarius šiurkščius administracinius nužengimus ir formuoti ydingą praktiką tokio pobūdžio bylose.

10. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad J. D. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šiame kontekste sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog padarytas nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių negali suponuoti išvados, kad toks nusižengimas, t. y. vairavimas esant neblaiviam, yra mažiau pavojingas. Be kita ko, kad ir administracinės atsakomybės taikymas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nereikalauja pasekmių kilimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į Skundžiamoje nutartyje nurodytą aplinkybę dėl specialiosios teisės turėjimo poreikio kasdieninėje darbinėje veikloje, kuri beje nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonę), nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, viso administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu akcentuojama aplinkybės, kad J. D. galėjo sąžiningai klysti, vertindamas bei suvokdamas savo neblaivumo būseną, bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje atliktas kraujo tyrimas praėjus pusantros valandos po pareigūnų atlikto antrojo patikrinimo, parodęs jo kraujyje esant 0,35 promilės etilo alkoholio, nekeičia išvados dėl to, kad J. D. padarė minėtą nusižengimą, ir nėra laikytinos išskirtinėmis.

11. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad J. D. nusižengimo padarymo metu nustatytas neblaivumo laipsnis, t. y. 0,51 promilės, nežymiai viršijo leistiną 0,4 promilės ribą. Teismų praktikoje pažymėta, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,5 promilės) yra pakankamai plati lyginant su įstatymo leidėjo sankcijoje numatytu teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminu, numatytu ANK 422 straipsnio 6 dalyje, t. y. nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Taigi minimalus vienerių metų teisės vairuoti atėmimas teisinėje praktikoje dažnai skiriamas ir už ženkliai didesnį neblaivumo lygį, nei nustatytas šioje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. AN2-212-1020/2018). Todėl šiame kontekste sutiktina su Skundžiamos nutarties teiginiu, kad J. D. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, lyginant su rūšiniu tokių nusižengimų pavojingumu, kai nustatomas ženkliai didesnis neblaivumo laipsnis, yra mažesnis.

12. Kartu vertinant administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis apie ankstesnius J. D. padarytus administracinius nusižengimus, pastebėtina, kad jie nebuvo sisteminiai ar ypatingai pavojingi ir šiurkštūs. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, kad penkerių metų laikotarpyje J. D. baustas tris kartus už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. D. administracinis baustumas yra vienintelė jo asmenybę neigiamai charakterizuojanti aplinkybė.

13. Įvertinus šio procesinio sprendimo 11 punkte nurodytą aplinkybę, kitus iš esmės teigiamai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, išsamiai aptartus Skundžiamoje nutartyje, aplinkybę, kad nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą J. D. sumokėjo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vis tik, kaip jau buvo minėta, visiškas administracinio poveikio priemonės netaikymas, formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą įstatymui tiek pačiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek visuomenei. Taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus.

14. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei aptartų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų, bus pasiekti J. D. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, paskiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Irenos Biriukovienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartį ir priimti naują nutarimą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11079-2023 dalį dėl J. D. (J. D.) paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, pakeisti, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams.

Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11079-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas