Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

išvadą teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. S.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų AB SEB bankas, UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Vilniaus energija“, S. P., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir pagal atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei V. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokos nutraukimo teisinių padarinių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė V. S. apeliaciniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų U. S. ir R. S. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo tokiu būdu: nustatyti nepilnamečių vaikų U. S. ir R. S. gyvenamąją vietą su motina V. S.; priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečiams vaikams U. S., ir R. S. periodinį 200 eurų dydžio išlaikymą kiekvienam iš vaikų kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant V. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti atsakovo M. S. ir nepilnamečių vaikų U. S. bei R. S. bendravimo tvarką:

Kitą teismo sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Teismas privalėjo vadovautis motinystės visokeriopos apsaugos principu, kurio įgyvendinimas pasireiškia prezumpcija, kad motina gali geriau pasirūpinti nepilnamečiais vaikais ir tėvas turi įrodyti, kad jis gali pasirūpinti vaikais geriau negu motina. Vadovavimasis išimtinai tik vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų faktoriumi, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai. Be to, teismas neatsižvelgė į byloje esančias VSDFV pažymas, patvirtinančias, kad ieškovė visada gaudavo pajamas, be pateisinamų priežasčių nėra nedirbusi ilgesnį laiką. Pažymose užfiksuota informacija, kad vaikams susirgus ieškovė daug kartų juos slaugė namuose, o ieškovas prioritetą teikė darbui.

9.3. Teismas nesivadovavo Buities tyrimo aktais apie vaikų gyvenimo sąlygas, nevertino 2017 sausio 18 d. - 2017 vasario 10 d. Teismo psichologijos ekspertizės akto, o esminiu įrodymu, patvirtinančiu atsakovo gebėjimus rūpintis vaikais, laikė paties atsakovo surašytą gyvenimo aprašymą. Pasak apeliantės, minėtas gyvenimo aprašymas ne tik turėjo būti vertinamas kritiškai, bet ir įvertintas kaip įrodymas, kuris patvirtina, kad vaikų tėvas neturi gebėjimų rūpintis vaikais kasdieniniame gyvenime, jam nepakanka žinių apie vaikų sveikatą, higieną ir pan. Pažymi ir tai, jog nėra ginčijama, kad ieškovė visomis dienomis, kurias aprašo atsakovas, taip pat rūpinosi vaikais, nebuvo išvykusi; ieškovė nemanė, kad tokias aplinkybes reikia fiksuoti. Pareigą rūpintis vaikais turi abu tėvai.

9.4. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tėvas nesugeba skirti vienodą dėmesį abiem vaikams, bendraudamas su vaikais dažnai rėkia, yra netvarkingas, neturi pakankamų įgūdžių paruošti vaikams patinkantį maistą, nuvertina motinos vaidmenį ir tuo pačiu formuoja netinkamus socialinius įgūdžius. Teigia, jog ieškovė visada skiria vienodą dėmesį abiem vaikams.

9.5. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad duktė jaučia baimę atsakovui, bijo su juo važiuoti į kaimą, atsakovas bendrauja su ja pakeltu įsakmiu balsu. Ieškovė padeda vaikams ruošti namų darbus, kartu su jais tvarko kambarius, moko ruošti maistą, atsižvelgdama į jų amžių. Pasak apeliantės, ieškovės būdo savybės, jos dalyvavimas vaikų ugdyme ir auklėjime yra labiau atitinkančios vaikų interesus ir poreikius, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove žymiai geriau atitiktų jų interesus, o priešinga teismo išvada kelia abejones nešališkumu. Vadovavimasis išimtinai vienai iš ginčo šalių palankiais įrodymais, patvirtina, kad teismas priėmė sprendimą vedinas subjektyvių įsitikinimų ar išankstinės nuomonės apie ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis civilinio proceso kodekse (toliau CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Apeliacine tvarka skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, t. y. dukters U. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei sūnaus R. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalies). Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį - jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, t. y. ieškove V. S., o atsakovas priešieškiniu - su tėvu M. S.. Pirmosios instancijos teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu M. S.. Iš bylos duomenų matyti, kad šalys gyvena viename bute (t. y. gyvenamosios vietos sąlygos yra lygiavertės), šiuo metu abu dirba, taip pat gali rūpintis vaikais ir juos auklėti; moka su jais užsiimti ir bendrauti. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad kuris nors iš tėvų netinkamai įgyvendina savo valdžią nepilnamečiams vaikams. Taip pat nustatyta, kad pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, šalių dukra U. daugiau laiko praleidžia su motina, o sūnus R. – su tėvu. Kadangi ekspertizės aktuose nurodyta, kad abiejų vaikų nuomonės formavimuisi didžiausią įtaką daro užsitęsęs tėvų tarpusavio konfliktas (šalys gyvena vienuose namuose; yra neoficialiai „pasidalinę“ erdve ir vaikais), dėl ko vaikai išgyvena ištikimybės konfliktą), pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą, jų išsakytai pozicijai pagrįstai nesuteikė lemiamos įtakos. Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės pripažįsta, kad penkiametis sūnus ir aštuonmetė duktė negali suformuluoti argumentuotos ir pagrįstos pozicijos dėl apsisprendimo, su kuriuo iš tėvų jie norėtų nuolat gyventi. Ekspertizės aktuose rekomenduojama stiprinti U. ir R. ryšį bei nurodyta, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su vienu iš tėvų ir apibrėžta jų bendravimo tvarka su kartu negyvenančiu tėvu.Apeliacinės instancijos teismas, neneigdamas skundžiamame teismo sprendime nustatytų teigiamų atsakovo auklėjimo, bendravimo su vaikais ypatumų (reiklumo, atsakingumo, turiningo, aktyvaus laisvalaikio organizavimo), visgi mano, kad šiuo vaikų amžiaus periodu, būtina atsižvelgti ir į kitas šalių savybes, reikšmingas vaikų požiūrio į šeimą, tarpusavio santykius formavimuisi ir kt.Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti labai neigiamas atsakovo nusistatymas ieškovės (vaikų mamos atžvilgiu). Ekspertizės aktuose nurodyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas vienas kitam išsako kritiškų pastabų, tačiau pastebima, jog mamos pozicija tėvo atžvilgiu yra nuosaikesnė (skirtingai nei atsakovas, ieškovė apibūdina ir teigiamas vyro, kaip tėvo, savybes – moteris pasitiki jo gebėjimu rūpintis vaikais), ir tokia jos pozicija labiau atitinka vaikų interesus. Taip pat ekspertizės akto atsakymuose į pateiktus klausimus pažymėta, kad atsakovui, skirtingai, nei ieškovei, yra sunkiau vienu metu užsiimti su abiem vaikais, reaguojant į skirtingas jų emocijas.Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ieškovė, dėl nuosaikesnio požiūrio į atsakovą, gebėtų vykdyti (aktyviai prisidedant atsakovui) ekspertų rekomendaciją – stiprinti U. ir tėčio, kurio atžvilgiu U. yra susvetimėjusi, ryšį, taip pat atsižvelgti į ekspertizės metu nustatytą padidėjusį mergaitės jautrumą, emocinį dirglumą ir pan. Abiems vaikams gyvenant su ieškove, taip pat nebūtų prarastas (sumažintas) mamos ir dukters tarpusavio ryšys, kuris, akivaizdu mergaitei yra svarbus; be to, būtų sudaryta daugiau galimybių stiprinti R. ir mamos ryšį. Bylos medžiaga leidžia manyti, kad ieškovė labiau užtikrins atsakovo teisę dalyvauti auklėjant ir ugdant vaikus. Sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstyta nuomone, kad nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, išliktų didesnė galimybė formuoti neigiamą vaikų nuomonę apie mamą ir pan. Dar kartą pabrėžtina, kad tokia išvada padaryta neneigiant atsakovo gebėjimų, pastangų, galimybės tinkamai prižiūrėti bei rūpintis abiem vaikais. Pirmosios instancijos teismas, be šalių auklėjimo metodų, bendravimo su vaikais būdo, laisvalaikio organizavimo skirtumų, įvertino ir tai, kad atsakovas turi stabilų darbą, tai, kad jo pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovės, ir sprendė, kad jis turi geresnes galimybes užtikrinti vaikams buitines sąlygas, lavinimo bei ugdymo galimybes bei tenkinti jų poreikius.Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005).Skundžiamu sprendimu teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014-07-28 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. 4-8-7695, 2014-07-28 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. 11-48-7158, byloje esanti Sodros 2016-08-01 pažyma apie asmens įdarbinimus, patvirtina atsakovo argumentus, kad, gimus šalių vaikams, ieškovė praktiškai nedirbo. Ieškovės nuolatines pajamas sudaro 208,38 Eur netekto darbingumo pensija, 9,50 Eur transporto išlaidų kompensacija; atsakovo pajamos 2008-2013 metais vidutiniškai siekė 1 523,56 Eur per mėnesį; 2014 metais – 1 110,32 Eur. Pažymėtina, kad šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Iš Sodros informacinės sistemos duomenų matyti, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio ieškovė dirba Vilniaus lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ ir per mėnesį vidutiniškai gauna 646,26 Eur atlyginimą (neatskaičius mokesčių), taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gauna 250,35 Eur bei 9,50 Eur išmokas. Ieškovė buvo įsidarbinusi ir iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu (įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2017 m. sausio 9 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. kovo 6 d.). Teismas, vertindamas faktą, kad gimus vaikams atsakovė praktiškai nedirbo, neatsižvelgė į neilgą laikotarpį nuo to laiko, kuomet sūnui R. suėjo dveji (treji) metai iki ieškovės darbo pradžios, į ieškovės nurodytus duomenis, kad vaikai dažnai sirgo. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent ieškovė namuose slaugė sergančius vaikus ir po teismo sprendimo (8 t., e. b. l. 88). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo M. S. rašytiniuose paaiškinimuose, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė išvadas, kad atsakovas tiek studijuodamas, tiek dirbdamas geba pasirūpinti savo vaikų buitimi, jų laisvalaikiu, lavinimu, išdėstytos aplinkybės savaime nereiškia, kad ieškovė visu šiuo laikotarpiu vaikais nesirūpino ar tai atliko netinkamai; be to, atsižvelgiant į tai, kad paaiškinimai rašyti bylos nagrinėjimo metu, t. y. šalių santykiams esant konfliktiniams, paaiškinimai turėjo būti vertinami kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir po specialistų pastebėjimų (išdėstytų ekspertizės aktuose), kad atsakovas nuvertina motinos svarbumą vaikams, kad ieškovės nuosaikesnė pozicija tėvo atžvilgiu labiau atitinka vaikų interesus, savo elgesio tinkamai neįvertino, - kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad „vaikai iš tokios motinos turėtų būti apskritai atimti“; vardina tik neigiamas, jo manymu, ieškovę apibūdinančias savybes „grubumas, egoistiškumas, gobšumas, melavimas, manipuliavimas, nuomonės neturėjimas, balso kėlimas, fizinių ir psichologinių bausmių taikymas savo mažamečiams vaikams, tingėjimas, apsileidimas, netvarkingumas, gyvenimas šia diena, negalvojant apie vaikų geresnę ateitį“. Kai kurie atsakovo teiginiai apskritai leidžia abejoti aprašymuose dėstomų aplinkybių teisingumu; atsakovas sau vienam priskiria ir tuos darbus (sugebėjimus), kuriuos realiai atlieka ne vienas. Pavyzdžiui, prie atsiliepimo pridėtuose paaiškinimuose nurodyta, kad „su vaikais būnu visą laiką, nepaisant mokslų, sesijų, pasiruošimų egzaminams, pavargęs ar sergantis“; „nepaisant neimamų nedarbingumo pažymų, sugebu pats gydyti vaikus. Rytais, prieš išeidamas į darbą paduodu vaistus ir pasakau ieškovei, kokius vaistus ir kaip duoti, vakare, grįžęs iš darbo – tęsiu vaikų gydymą. Ir man tai puikiai sekasi“. Kiti atsakovo vertinimai apie ieškovės nesugebėjimą pasirūpinti vaikais taip pat neparemti jokiais įrodymais, užgaulūs ir netgi įžeidžiantys. Skundžiamame teismo sprendime paminėta aplinkybė, kad ieškovė viena rūpinosi vaikais atsakovui išvykus į misijas (atsižvelgiant į tuomet buvusį vaikų amžių) paneigia atsakovo teiginius. Vilniaus lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“, kurį lankė abu šalių vaikai, pažymoje nurodyta, kad abu tėvai rūpinosi savo vaikais, grupių auklėtojos teigiamai atsiliepia apie abu tėvelius kaip apie rūpestingus ir mylinčius savo vaikus.Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo teiginiu, kad mokymai bei pratybos jam nebus kliūtimi tinkamai rūpintis vaikais, nors objektyvių duomenų apie tarnybos ir su ja susijusių misijų, mokymų bei pratybų perspektyvas savo darbovietėje atsakovas nepateikė. Posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovas nurodė, kad dėl dalyvavimo misijose sprendžia ne jis, ir kad galimybė išvykti egzistuoja. Akivaizdu, kad dėl darbo (tarnybos) pobūdžio galimybė nuolat prižiūrėti vaikus gali būti ribota. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, į aptartas ekspertizės akte esančias rekomendacijas bei išvadas, į vaikų amžių (6 bei 9 metai), vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadą, kurią tarnybos atstovė palaikė ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu tikslinga nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina – ieškove V. S.. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, antrasis iš tėvų gali reikšti ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Be to, šalims dar kartą akcentuotina, kad spręsdami tarpusavio ginčus, jie turi imtis visų įmanomų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo neigiamų pasekmių jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam, psichiniam ir socialiniam vystymuisi. Kaip ir nurodyta ekspertizės akte, - pagrindinis emocinės vaikų (U.) įtampos mažinimo šaltinis yra net minimalios tėvų pastangos, sutariant vaikų rūpinimosi ir jų auklėjimo klausimais.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170, 3.175 straipsniai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas, 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ieškovė, nenurodžiusi iš esmės jokių motyvų, prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas su abiem nepilnamečiais vaikais bendrauja neporinės metų savaitės savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, nepilnamečius vaikus paimant neporinės savaitės penktadienį iš ugdymo įstaigos nuo 17 iki 18 valandos, grąžinant tos pačios metų neporinės savaitės sekmadienį nuo 19 iki 20 valandos. Apie savo ketinimą praleisti metų neporinės savaitės savaitgalį su vaikais atsakovas privalo informuoti ieškovę elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip tos pačios savaitės ketvirtadienį; 2) atsakovas kiekvienais metais vieną kartą savo vasaros atostogų metu su nepilnamečiais vaikais praleidžia 14 dienų. Apie savo vasaros atostogų laiką atsakovas privalo informuoti ieškovę elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Atsakovas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos paima pirmąją atostogų periodo, praleistino su atsakovu, dieną, o grąžina į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų periodo, praleistino su atsakovu, dieną, ne vėliau 20 val. 3) Bendravimo tvarkos 1-2 punktuose nustatytos sąlygos yra netaikomos nepilnamečio vaiko ligos atveju. Jokia prievarta prieš vaikus negalima.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia bendravimo tvarka akivaizdžiai neatitinka atsakovo bei nepilnamečių vaikų interesų, neužtikrina maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino teismo posėdžio metu pakoreguotą ieškovės teiktą bendravimo su mama tvarką, kurioje numatytas kiekvieno iš tėvų bendravimas kiekvieną savaitę, taip pat pakankamas laikas bendravimui vaikų atostogų metu, teisėjų kolegijos manymu, vadovaujantis šalių lygiateisiškumo principu, tikslinga patvirtinti iš esmės analogišką bendravimo tvarką, joje atitinkamai pakeičiant šalį (skyrium gyvenantį tėvą).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

33. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

34. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 14 punktas).

35. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, t. y. kad jos turi pablogėti. Vaiko išlaikymo poreikiai, susiformavę jo tėvų santuokos metu, turi būti tenkinami tokia pačia apimtimi ir nutraukus santuoką, jeigu tėvų turtinė padėtis, nutraukus santuoką, iš esmės nepasikeičia. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, santuokos nutraukimo faktu negali remtis kaip savarankišku pagrindu sumažinti vaiko poreikiams patenkinti santuokos metu skirtų paslaugų, lėšų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikų poreikiams tenkinti reikalinga apie 350 Eur suma (kiekvienam). Apeliaciniame skunde ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į šalių turtinę padėtį (t. y. į tai, kad santuokos metu įgytas turtas šalims padalintas po lygiai, tačiau ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės), į atsakovės sveikatos būklę (bylos duomenimis, jai nuo 2007 metų nustatytas 35 proc. darbingumas), į nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 400 Eur padidėjusį MMA (minimali mėnesinė alga), kuris teismų praktikoje dažnai laikomas orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams U. S., ir R. S. periodinį 200 eurų dydžio išlaikymą kiekvienam iš vaikų kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant V. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3. 192 straipsnis, 3. 196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuria nustatyta šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, iš ieškovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams bei nustatyta vaikų ir ieškovės bendravimo tvarka, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimai nustatyti nepilnamečių vaikų U. S. ir R. S. gyvenamąją vietą su motina V. S., priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečiams vaikams U. S., ir R. S. periodinį 200 eurų dydžio išlaikymą kiekvienam iš vaikų kiekvieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės, tenkintini visiškai, reikalavimas nustatyti atsakovo M. S. ir nepilnamečių vaikų U. S. bei R. S. bendravimo tvarką tenkintinas iš dalies, nustatant aukščiau aptartą šalių nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog patenkinta apie 50 procentų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, todėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė; iš ieškovės valstybei priteisė atidėtą 110,92 Eur žyminio mokesčio dalį, taip pat lygiomis dalimis iš šalių valstybei priteisė 45,80 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. papildomai patenkinus ieškovės reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir iš dalies – vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovei iš atsakovo priteistina 60 procentų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 726,31 Eur (popierinio bylos priedo 1 t., b.l. 70, 2 t., b.l. 210-211, 3 t., b.l. 14-15, 58). Taip pat iš esmės patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 031 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Nepilnamečių vaikų U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti po 200 Eur (dviejų šimtų eurų) periodinį išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskirti ieškovę V. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo M. S. (toliau – atsakovas), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečių vaikų U. S. (toliau – nepilnametis vaikas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei R. S. (toliau – nepilnametis vaikas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

Atsakovas su abiem nepilnamečiais vaikais bendrauja metų porinės savaitės savaitgaliais nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, nepilnamečius vaikus paimant porinės savaitės ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos (nepilnamečiams vaikams ugdymo įstaigos nelankant, paimant iš gyvenamosios vietos metų neporinės savaitės ketvirtadienį nuo 17 iki 18 valandos), grąžinant metų porinės savaitės pirmadienį į ugdymo įstaigą (nepilnamečiams vaikams ugdymo įstaigos nelankant, grąžinant į gyvenamąją vietą metų porinės savaitės sekmadienį nuo 19 iki 20 valandos). Atsakovas su abiem nepilnamečiais vaikais bendrauja neporinės savaitės antradieniais ir trečiadieniais, nepilnamečius vaikus paimant neporinės savaitės antradienį iš ugdymo įstaigos, (nepilnamečiams vaikams ugdymo įstaigos nelankant, paimant iš gyvenamosios vietos metų neporinės savaitės antradienį nuo 17 iki 18 valandos) ir grąžinant į ugdymo įstaigą neporinės savaitės ketvirtadieniais (nepilnamečiams vaikams ugdymo įstaigos nelankant, grąžinant į gyvenamąją vietą metų neporinės savaitės trečiadienį nuo 17 iki 18 valandos). Jeigu gegužės pirmasis sekmadienis yra porinės savaitės sekmadienis, atsakovas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą grąžina porinės savaitės šeštadienį 20 valandą. Jeigu birželio pirmasis sekmadienis yra neporinės savaitės sekmadienis, atsakovas nepilnamečius vaikus šią dieną iš jų gyvenamosios vietos paima 10 valandą ir grąžina į gyvenamąją vietą 20 valandą. Ieškovė poriniais metais praleidžia su nepilnamečiais vaikais jų rudens ir pavasario atostogas, neporiniais metais papildomas ir žiemos atostogas. Atsakovas M. S. (toliau – atsakovas) su nepilnamečiais vaikais neporiniais metais praleidžia vaikų rudens ir pavasario atostogas, poriniais metais - papildomas ir žiemos atostogas. Atostogų laikotarpiu tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.Ieškovė ir atsakovas su nepilnamečiais vaikais praleidžia po ½ dalį vasaros (birželio - rugpjūčio mėnesius). Ieškovė ir atsakovas konkretų bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką vasaros metu privalo suderinti iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Tuo atveju, jeigu ieškovė ir atsakovas iki nurodyto termino nesusitaria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais vasaros laikotarpių, nustatoma, kad poriniais metais ieškovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais nuo mėnesio 1 iki 15 dienos, neporiniais metais - birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais nuo 16 iki paskutinės mėnesio sienos. Atsakovas neporiniais metais su nepilnamečiais vaikais bendrauja birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais nuo mėnesio 1 iki 15 dienos, poriniais metais birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais nuo 16 iki paskutinės mėnesio dienos. Vasaros laikotarpiu šios tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.Tvarkos 4 ir 5 punktuose nustatytoms atostogoms atsakovas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos paima pirmąją atostogų periodo, praleistino su atsakovu, dieną, grąžina į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų periodo, praleistino su atsakovu, dieną, šalių suderintu laiku.Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 726,31 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 031 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.