- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-1170-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18550-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Dalia Trumpulienė
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Astos Jakutytės-Sungailienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama šios naudai iš atsakovo R. M. priteisti 36 801,58 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario 9 d., atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės trečiosios eismo juostos, pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini), ir sudarė kliūtį antrąja eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vengdamas susidūrimo, buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šviesoforų valdymo spintą, elektros skydinę bei metalinį stulpelį. Šviesoforų valdymo spintos detalės kliudė ir sužalojo šalia šviesoforų valdymo spintos dirbusį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją V. T.. Atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė, kompensuodama draudėjo padarytą žalą, išmokėjo 36 801,58 Eur sumą, kurią sudaro: 765,96 Eur draudimo išmoką R. Č. už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus; 13 660,23 Eur draudimo išmoką ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus pagal gautą pretenziją; 1321,96 Eur draudimo išmoką pagal VSDFV pretenziją; 100 Eur draudimo išmoką V. T.; 744,68 Eur draudimo išmoką V. T. už gydymo išlaidas; 20 208,75 Eur draudimo išmoką UAB (duomenys neskelbtini) pagal gautą pretenziją. Ieškovė paaiškina, jog kadangi eismo įvykį sukėlė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino atsakovas, jis turi pareigą grąžinti ieškovei išmokėtą draudimo išmoką.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti bei pirmosios instancijos teismo išreikalauti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. vasario 9 d., laikotarpiu maždaug tarp 13:45 – 14:45 į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių atvykusios gimdančios moters duomenis: vardą, pavardę, adresą, telefoną. Nurodo, kad jis 2022 m. vasario 9 d., apie 13:30 val., vairavo transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei galėjo sukelti ieškinyje nurodytą eismo įvykį, tačiau atsakovas pažymi, kad prieš eismo įvykį buvo sustabdytas gatvėje policininko, kuris paprašė nuvežti gimdančią moterį į ligoninę ir eismo įvykio metu vežė gimdančią moterį kartu su policijos pareigūnu į gimdymo namus. Atsakovas teigia, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir neturėjo kitos išeities, kaip pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės pagal pareikštą ieškinį. Pažymėjo, kad gimdančios moters sutuoktinis, kartu važiavęs į gimdymo namus, prisistatė kaip policijos pareigūnas bei vilkėjo policininko uniformą, pareigūnas atsakovo pareikalavo palikti įvykio vietą ir skubiai važiuoti į ligoninę, todėl atsakovas vykdė jo, kaip pareigūno, nurodymus. Atsakovas taip pat paaiškino, kad jo turtinė padėtis labai prasta, jis neturi jokio jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, yra neįgalus – turi tik 30 proc. darbingumą, turi kreditorinių įsipareigojimų, mano, kad tokios draudimo išmokos priteisimas įstumtų jį į nepakeliamą padėtį, jis būtų priverstas bankrutuoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino pilna apimtimi.
5. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022 m. vasario 9 d. atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta 36 801,58 Eur žala. Transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės. Žalą, išmokėdama draudimo išmokas atlygino ieškovė. Atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl atsakovo kaltės buvo sukeltas eismo įvykis, iš kurio atsakovas pasišalino ir kurio metu padarytą žalą atlygino ieškovė, todėl konstatavo atsakovo pareigą grąžinti ieškovei šios išmokėtas draudimo išmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
6. Teismas nesutikdamas su atsakovo teiginiais, kad atsakovas pirmiau nurodytomis aplinkybėmis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir neturėjo kitos išeities, kaip pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės pagal pareikštą ieškinį, pažymėjo, kad be atsakovo abstraktaus pobūdžio paaiškinimų byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovas žalą sukėlė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Todėl teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo atsakovą atleisti nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi – ieškovei iš atsakovo priteisė 36 801,58 Eur dydžio draudimo išmokas; 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (36 801,58 Eur), skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės 847,08 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas R. M. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Apeliantas paaiškina, kad administracinėje byloje dėl kelių eismo įvykio atsakovas pripažino kaltę ir 2022 m. balandžio 27 d. nutarimo neapskundė, manydamas, kad juo paskirta nuobauda už eismo įvykio sukėlimą, tačiau ne pasišalinimą iš įvykio vietos. Pažymi, kad apeliantas neturi teisinio išsilavinimo ir nesuprato, kad nuobauda skirta kartu ir už pasišalinimą iš įvykio vietos, taip pat nesuprato ir to, kad jam pripažinus kaltę gali būti pareikštas atgręžtinis draudimo bendrovės reikalavimas dėl eismo įvykiu padarytos žalos atlyginimo. Paaiškina ir tai, kad iškėlus šią civilinę bylą teisme, apeliantas kreipėsi į teismą dėl administracinės bylos atnaujinimo ir nutarimo apskundimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-344-365/2022 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, o Vilniaus m. VPK atsisakė atnaujinti bylos nagrinėjimą. Akcentuoja, kad apeliantui buvo išaiškinta, kad pagrindas administracinės bylos atnaujinimui galėtų būti nebent civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusios naujos aplinkybės.
7.2. Teigia, kad būtinojo reikalingumo aplinkybės liko neišaiškintos, atsakovui beliko galimybė gintis nuo pareikšto ieškinio, civilinėje byloje įrodant būtinojo reikalingumo aplinkybę CK 6.253 straipsnio pagrindu. Nurodo, kad teismui išreikalavus duomenis iš ligoninės, kurie leistų nustatyti ir iškviesti į teismo posėdį liudytojus; šiuos liudytojus apklausus, šios aplinkybės kaip tik ir galėjo paaiškėti, būti patvirtintos, tačiau atmetus šį prašymą, atsakovas neteko jokių galimybių gintis nuo pareikšto ieškinio.
Atsiliepimas
7.3. Mano, kad apeliantas veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis ir neturėjo kitos išeities, kaip pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl yra atleistinas savo nurodytas aplinkybes, atsakovas du kartus byloje reiškė prašymus dėl įrodymų išreikalavimo – atsiliepime į ieškinį ir 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu, kadangi atsakovui pačiam nepavyko gauti aktualios bylai informacijos iš VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl asmens duomenų apsaugos, tačiau šie nebuvo tenkinti, kadangi teismo vertinimu apelianto prašymai buvo nekonkretūs bei pažeidė asmens duomenų apsaugos normas, pirmosios instancijos teismo vertinimu „neapibrėžto žmogaus negalima ieškoti, neaišku, ar liudytoja ką nors matė ar nematė“. Akcentuoja, kad jokie įstatymai (nei CPK, nei Asmens duomenų apsaugos įstatymas, nei ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) tokios teismo, kaip valdžios institucijos, teisės gauti įrodymus neapriboja.
Šalies argumentai
7.4. Apeliantas mano, kad iš esmės pripažino, kad įrodymai, leidžiantys nustatyti, ar apeliantas galėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, yra susiję su byla. Tai leidžia manyti tiek teismo sprendimo argumentacija, kurioje nurodoma, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė, taip pat teismo nutartis dėl bylos stabdymo, kol buvo sprendžiamas nutarimo apskundimo atnaujinimo klausimas administracinėje byloje. Todėl atsisakymas išreikalauti įrodymus, kurie atsakovui yra svarbūs ir vieninteliai, patvirtinantys jo nurodytas aplinkybes, yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
8. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinė skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovė priešingai nei teigia apeliantas, mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovo skundžiamą sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodo, kad apeliantas neįrodė nurodytų pirmiau aplinkybių, pažymi, kad atsakovas galėjo kreiptis į teismą su prašymu gauti teismo liudijimą tokios informacijos gavimui, tačiau tokia savo procesine teise nepasinaudojo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo atstovo prašymą, pagrįstai nurodė, kad prašymas yra nekonkretus, neaiškus jo sąsajumas su byla. Aplinkybė apie tai, kad atsakovas vežė gimdyvę, buvo tik paties apelianto išsakyta, nepagrindžiant jos jokiais kitais duomenimis, pvz., liudytojų parodymais ar pan., versija.
8.2. Papildomai pažymi, kad byloje buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad apeliantas jam paskirtos administracinės nuobaudos neskundė per apskundimo terminą, o tokių veiksmų ėmėsi daug vėliau. Ieškovės vertinimu, šios aplinkybės tik parodo, kad apelianto versija dėl būtinojo reikalingumo yra tik gynybinė versija siekiant išvengti žalos atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. vasario 9 d., apie 13.34 val., apeliantas, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės trečiosios eismo juostos, pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini), ir sudarė kliūtį antrąja eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vengdamas susidūrimo, buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šviesoforų valdymo spintą, elektros skydinę bei metalinį stulpelį. Šviesoforų valdymo spintos detalės kliudė ir sužalojo šalia šviesoforų valdymo spintos dirbusį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją V. T.. Atsakovas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas”, todėl ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė, kompensuodama draudėjo padarytą žalą, išmokėjo 36 801,58 Eur sumą, kurią sudaro: 765,96 Eur draudimo išmoką R. Č. už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus; 13 660,23 Eur draudimo išmoką ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus pagal gautą pretenziją; 1321,96 Eur draudimo išmoką pagal VSDFV pretenziją; 100 Eur draudimo išmoką V. T.; 744,68 Eur draudimo išmoką V. T. už gydymo išlaidas; 20 208,75 Eur draudimo išmoką UAB (duomenys neskelbtini) pagal gautą pretenziją.
Dėl būtinojo reikalingumo ir (ne)pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo
13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti padarytą žalą šiam pasišalinus iš įvykio vietos. Mano, kad jis turėtų būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės, kadangi veikė būtinuoju reikalingu, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neįsigilinęs
14. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo (CK 6.253 straipsnio 1 dalis).
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 9 d. atsakovas, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta 36 801,58 Eur žala. Transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės. Žalą, išmokėdama draudimo išmokas atlygino ieškovė. Apeliantas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nustačius, kad dėl apelianto kaltės buvo sukeltas eismo įvykis, iš kurio pastarasis pasišalino ir kurio metu padarytą žalą atlygino ieškovė, pirmosios instancijos teismas konstatavo apelianto pareigą grąžinti ieškovei šios išmokėtas draudimo išmokas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju be atsakovo abstraktaus pobūdžio paaiškinimų byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad apeliantas žalą sukėlė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl priėjo prie išvados, jog, nagrinėtinu atveju, nėra pagrindo apeliantą atleisti nuo civilinės atsakomybės vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1, 6 dalimis).
16. Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 9 d., apie 13.34 val., apeliantas, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės trečiosios eismo juostos, sukdamas į dešinę, į (duomenys neskelbtini), ir sudarė kliūtį antrąja eismo juosta tiesiai važiavusiam automobiliui „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vengdamas susidūrimo, buvo priverstas stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į šviesoforų valdymo spintą, elektros skydinę bei metalinį stulpelį. Šviesoforų valdymo spintos detalės kliudė ir sužalojo šalia šviesoforų valdymo spintos dirbusį UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją V. T.. Atsakovas padaręs žala asmenims iš eismo įvykio vietos pasišalino. Taip pat iš bylos duomenų seka, kad transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovei draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga išmokėti draudimo išmoką. Ieškovė, kompensuodama draudėjo padarytą žalą, išmokėjo 36 801,58 Eur sumą, kurią sudaro: 765,96 Eur draudimo išmoką R. Č. už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus; 13 660,23 Eur draudimo išmoką ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ už automobilio „Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus pagal gautą pretenziją; 1321,96 Eur draudimo išmoką pagal VSDFV pretenziją; 100 Eur draudimo išmoką V. T.; 744,68 Eur draudimo išmoką V. T. už gydymo išlaidas; 20 208,75 Eur draudimo išmoką UAB (duomenys neskelbtini) pagal gautą pretenziją.
17. CK 6.280 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2008 m. vasario 13 d. nutarime Nr. 122 dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 59.4 punkte numatyta, jog atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui, turi teisę reikalauti, kad išmokėtą draudimo išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taigi iš pateiktų teisės normų viseto matyti, kad apeliantui, sukėlusiam eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala kitiems asmenims ir pasišalinus iš įvykio vietos kyla pareiga sukeltą žalą atlyginti, jeigu šią žalą išmokėjo draudikas, tuomet pastarasis įgyja teisę reikalauti kad išmokėtą draudimo išmoką grąžintų atsakingas asmuo. Iš bylos duomenų matyti, kad už sukeltą eismo įvykį atsakingas yra apeliantas, kuris pasišalino iš įvykio vietos, taigi ieškovė (draudikas) padengusi atsiradusią žalą įgijo teisę reikalauti apelianto grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
18. Apeliantas teigia, kad nagrinėtu atveju pastarasis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, kadangi jis veikė remdamasis būtinuoju reikalingumu, šio pagrįsti jis negalėjo, kadangi pasikreipus į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių buvo atsisakyta apeliantui suteikti informacijos apie atvežtą tam tikru laiku gimdyvę, o pirmosios instancijos teismas, pateikus prašymus dėl informacijos išreikalavimo, atsisakė juos tenkinti, dėl to, kad „neaišku ar tikrai taip buvo“, tokio prašymo tenkinimas pažeistų asmens duomenis.
19. Kaip minėta Nutarties 14 punkte, CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo (CK 6.253 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip ir teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, byloje nėra duomenų patvirtinančių apelianto teiginius, jog jis veikė vadovaudamasis būtinuoju reikalingumu, t. y. apelianto įvardijamos tokios aplinkybės kaip, jog apeliantui iš įvykio vietos pasišalinti liepė policininkas, kadangi apeliantas į ligoninės priimamąjį vežė gimdančią moterį ir kt. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas bandė kreiptis į atitinkamą instituciją siekdamas įrodyti, kodėl, jo teigimu, turėjo veikti būtinuoju reikalingumu, tačiau institucija atsisakė teikti reikiamą informaciją. Tuomet apeliantas tiek rašytiniu prašymu, tiek teismo posėdžio metu prašė pirmosios instancijos teismo reikalingą informaciją išreikalauti, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tai padaryti.
20. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, įvertinus apelianto argumentus, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nebuvo atskleistos visos faktinės aplinkybės, neatskleista bylos esmė. Kasacinis teismas yra akcentavęs įrodymų išreikalavimo, kaip tinkamo bylos išnagrinėjimo garanto, svarbą, nurodydamas, kad „remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (CPK 8 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Nagrinėjamu atveju matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pirmiau nurodytos bendradarbiavimo pareigos. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto prašomų įrodymų neišreikalavimas užkerta kelią tinkamam bylos nagrinėjimui, kadangi nėra nustatytos visos ginčui svarbios faktinės aplinkybės bei užkertamas kelias apeliantui bandyti pagrįsti savo argumentus dėl būtinojo reikalingumo, neįvertinant ir įrodymų neišreikalavimo padarinių. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus sprendimas (nutartis) atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, jei teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, o padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis. Proceso teisės normų pažeidimai, lemiantys neteisingą bylos išsprendimą, sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2008). Taip pat teisėjų kolegijos akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju išsireikalavus reikiamą informaciją būtų galima atitinkamus asmenis kviesti liudyti teisme, o apeliantui pagrindus būtinąjį reikalingumą nagrinėjamoje situacijoje, svarstyti dėl atitinkamų asmenų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo. Todėl įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas ko pasėkoje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
apelianto (atsakovo) R. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.