Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-10-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-10103-1067/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
e2YT-10103-1067/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Pareiškėjas
E. T., A. Š.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Advokatai
Ramunė Juškaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10103-1067/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06564-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; 3.4.5.19 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė,sekretoriaujant Kornelijai Butkutei,

dalyvaujant pareiškėjai E. T., pareiškėjos A. Š. įgaliotam asmeniui D. P., pareiškėjų atstovei advokatei Ramunei Juškaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. T. ir A. Š. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti terminą mirusiojo A. Š. palikimui - 2195 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) D. P. (buvusiai Š.) tapo žinoma, jog buvęs sutuoktinis A. Š. mirė. D. P. turima informacija po santuokos nutraukimo mirusiojo A. Š. vardu nekilnojamojo ar kito kilnojamojo, registruoti privalomo turto, nebuvo, todėl pati – atstovaudama savo nepilnamečių dukrų interesus, notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neteikė. A. Š. mirties dieną pareiškėjos buvo nepilnametės (E. T. – 17 m.; A. Š. – 11 m.), joms taip pat nebuvo žinoma apie mirusiojo tėvo A. Š. vardu registruotą nekilnojamąjį ar kitą kilnojamąjį, registruoti privalomą turtą, todėl pačios per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą įstatymiškai notarei pateikti negalėjo. Iki 2019 m. spalio 7 d. tiek pareiškėjų mamai D. P., tiek pačioms pareiškėjoms apie mirusiam tėvui A. Š. priklausančias 2195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nieko nebuvo žinoma. 2019 m. spalio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau mirusiam A. Š., jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame deklaruota ir pareiškėjų gyvenamoji vieta, išsiuntė laišką su informacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas A. Ž. 2019 m. spalio 3 pateikė pranešimą, kad superka smulkiųjų akcininkų turimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastąsias vardines akcijas už jų nominalią kainą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė A. Š. ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio 21 d. raštu pateikti informaciją apie savo sprendimą parduoti savo akcijas. Pareiškėjoms, gavus jau mirusiam tėvui A. Š. adresuotą įmonės laišką, jo paskutinės žinomos gyvenamos vietos adresu, tapo žinoma, jog miręs tėvas A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai turi rašte nurodytas akcijas. Pareiškėjoms sužinojus apie mirusiojo tėvo A. Š. turimas paprastąsias vardines akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėta domėtis kokius teisinius veiksmus pareiškėjos privalo atlikti siekdamos įgyti nuosavybės teisę į mirusio tėvo A. Š. vardu registruotas įmonės akcijas. Pažymėjo, kad 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje prasidėjęs karantinas, kuris pasibaigė tik 2020 m. birželio 16 d. iš esmės apsunkino pareiškėjų galimybes šį klausimą spręsti kaip galima greičiau įstatymo nustatyta tvarka. Be to viena iš pareiškėjų – A. Š. nuo 2013 m. nuolat faktiškai gyvena ir studijuoja Olandijoje. Pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto penkioliktojo notaro biuro notarės A. G. raštą dėl informacijos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodoma, kad Klaipėdos m. 15-ame notaro biure 2008 m. rugpjūčio 12 d. (notaro biuro veiklos pradžios) iki 2020 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo byla po A. Š. mirties, nebuvo užvesta ir/ar perduota. Atsižvelgiant į aukščiau pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes ir tai, kad pareiškėjos, po sužinojimo apie palikėjo turimą – nepaveldėtą turtą, iniciatyviai ėmėsi įmanomų veiksmų užtikrinti mirusiojo palikėjo valios įgyvendinimą, teisinių paveldėjimo santykių stabilumą ir perimamumą, pagrįstai kreipiasi į teismą su prašymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja E. T. ir pareiškėjų atstovė prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai E. T. tėvo mirties metu buvo nesenai suėję 18 metų, pareiškėja A. Š. buvo nepilnametė, apie tėčio turimas akcijas pareiškėjos nieko nežinojo, jas atstovaujanti mama taip pat jokių veiksmų nesiėmė. Apie tai, jog po A. Š. mirties yra likęs turtas pareiškėjos sužinojo gyvenamosios vietos adresu gavę registruotą laišką skirtą A. Š. E. T. nuvykus į Lietuvos paštą atsiimti laiško, parodant tėvo mirties liudijimą, jai laiškas nebuvo atiduotas, tik pranešta, jog laiško siuntėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos ir jų mama aiškinosi aplinkybes, susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu, iki Naujųjų metų pareiškėjų mama buvo nuvykusi į Radviliškį. Pasitvirtinus informacijai, jog A. Š. priklauso 2195 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“, ėmėsi aktyvių veiksmų, ieškojo advokato, kuris padėtų išspręsti paveldėjimo klausimus. Pažymi, kad greičiau surinkti informaciją, kreiptis į advokatą ir vėliau į teismą sutrukdė tai, jog pareiškėjos A. Š. gyvenamoji vieta yra Olandijoje, o vėliau Lietuvoje buvo įvestas karantinas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu nurodė, kad jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti terminą palikėjos palikimui priimti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Š. Pareiškėjos yra A. Š. dukros. A. Š. mirties dieną pareiškėjai E. T. buvo 18 metų, pareiškėja A. Š. buvo nepilnametė. Pareiškėjų mama, neturėdama duomenų apie palikėjo turimas akcijas ir manydama, kad palikėjas jokio turto neturi dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjos sužinojo apie mirusiam tėvui A. Š. priklausančias 2195 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Nurodė, kad pareiškėjoms sužinojus apie mirusiojo tėvo A. Š. turimas paprastąsias vardines akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėta domėtis kokius teisinius veiksmus pareiškėjos privalo atlikti siekdamos įgyti nuosavybės teisę į mirusio tėvo A. Š. vardu registruotas įmonės akcijas. 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikoje prasidėjęs karantinas, kuris pasibaigė tik 2020 m. birželio 16 d. iš esmės apsunkino pareiškėjų galimybes šį klausimą spręsti kaip galima greičiau įstatymo nustatyta tvarka. Be to viena iš pareiškėjų – A. Š. nuo 2013 m. nuolat faktiškai gyvena ir studijuoja Olandijoje, dėl šių priežasčių nespėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.1 straipsnio 1 dalis)). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nes buvo dar nepilnametės, teismo posėdžio metu patikslino, kad pareiškėjai E. T. buvo tais metais suėję 18 metų, apie palikimą sužinojo tik 2019 m. spalio 15 d. gavę patvirtinimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie A. Š. vardu turimas akcijas. Pažymėjo, kad užtruko kol išsiaiškino kokius veiksmus turi atlikti, siekiant paveldėti po tėvo mirties likusį palikimą, be to viena iš pareiškėjų gyvena kitoje šalyje – Olandijoje. Pradėti paveldėjimo procedūras apsunkino ir visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. paskelbtas karantinas.

Pažymėtina, kad kitų A. Š. turtą paveldėjusių ar siekiančių paveldėti asmenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, iš 2020 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos miesto penkioliktojo notaro biuro notarės A. G. rašto dėl informacijos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Klaipėdos m. 15-ame notaro biure 2008 m. rugpjūčio 12 d. (notaro biuro veiklos pradžios) iki 2020 m. rugsėjo 7 d. paveldėjimo byla po A. Š. mirties, nebuvo užvesta ir/ar perduota, todėl nėra pagrindo manyti, kad atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė kitų asmenų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir šis terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjoms E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Justė Visakavičienė