Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. S. ir V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl avanso grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydami priteisti iš atsakovės 14 850 Eur avansą, 777,08 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovų atstovas advokatas Justas Gedeikis palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, kad ieškovai turėjo teisę kreiptis į teismą, nes atsakovė nesilaikė pačios nustatytų terminų. Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nesiekia maksimalių rekomenduotinų dydžių. Atsakovei ateityje pateikus prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ilgesniam nei 2023 m. gegužės 1 d. laikotarpiui, ieškovai norės dėl tokio prašymo teikti poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; preliminarų sprendimą pakeisti.

Byloje nėra ginčo, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. ieškovai ir atsakovė sudarė preliminarią būsimo turto pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2021.09.09/PT3 D-19 (10-30 e. b.l.). Preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo pastatyti ir notarinės formos pirkimo – pardavimo sutarties, kurios sąlygos aptartos Preliminarioje sutartyje, pagrindu parduoti ieškovams, o ieškovai įsipareigojo nupirkti Preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nurodytą nekilnojamąjį turtą, t. y. būsimą preliminaraus projektinio 73,2 kv. m bendro ploto gyvenamosios paskirties patalpą su balkonu 4 (ketvirtame) aukšte žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei antžeminę automobilio stovėjimo vietą, (Preliminariosios sutarties 1.1., 1.2. punktai). Pagal Preliminariosios sutarties 2.1. punktą bendra Buto kaina, apskaičiuota remiantis Preliminariosios sutarties 1.1.1. punkte nurodytu preliminariu Buto plotu, sudarė 98 999 Eur sumą, o Automobilio vietos kaina buvo fiksuota ir sudarė 1 Eur sumą. Taigi, bendra Turto kaina pagal Preliminariąją sutartį sudarė 99 000 Eur sumą. Atsiskaitymo už Turtą tvarka šalių buvo sulygta Preliminariosios sutarties 3.1. punkte, kuriame buvo nurodyta, kad pirmąją įmoką – 15 procentų dydžio avansą nuo Preliminariosios sutarties 2.1 punkte nurodytos Turto kainos, t. y. 14 850 Eur, ieškovai atsakovei sumoka į atsakovės sąskaitą per 2 darbo dienas nuo Preliminariosios sutarties sudarymo dienos (Preliminariosios sutarties 3.1.1. punktas). 2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovai bankiniais pavedimais sumokėjo 14 850 Eur avansą atsakovei (32-33 e. b. l.). 2021 m. gruodžio 30 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. liepos 5 d. pranešimais atsakovė pratęsė darbų atlikimo terminus iki 2022 m. 30 d. (34-36 e. b. l.).

2022 m. rugsėjo 8 d. atsakovė pateikė ieškovams pranešimą dėl vienašalio Preliminariosios būsimo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo (37 e. b. l.). Šiame pranešime atsakovė nurodė, kad neprognozuojamai išaugusi statybos darbų ir medžiagų bei įrengimų kaina neigiamai paveikė atsakovės galimybes įvykdyti Preliminariąją sutartį joje nurodytomis sąlygomis, t. y. atsakovė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, kurių negalėjo numatyti, negali pastatyti ir parduoti ieškovams Turto už Preliminarioje sutartyje nurodytą kainą, todėl remdamasi Preliminariosios sutarties 7.5. punktu, informuoja ieškovus, kad ji Preliminariąją sutartį nutraukia. Pranešime nurodyta, kad preliminari sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. be atskiro papildomo pranešimo.

Preliminariosios sutarties 7.5. punkte šalys susitarė, jog Sutartis gali būti nutraukta pardavėjo (atsakovės) iniciatyva, vienašališkai nesikreipiant į teismą, nesant pirkėjo (ieškovų) kaltės ar Sutarties pažeidimo iš jų pusės, raštu apie tai informavus pirkėją (ieškovus), ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų ir grąžinant pirkėjui (ieškovams) avansą per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie Preliminariosios sutarties nutraukimą dienos. Jeigu ši Sutartis nutraukiama pardavėjo (atsakovės) iniciatyva Sutarties 7.5 punkto pagrindu arba jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl to, kad pardavėjas (atsakovė) nepagrįstai vengia arba atsisako ją sudaryti, arba Pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl to, kad pardavėjas (atsakovė) nevykdo ir nepateikia pagrįstų duomenų, kad vykdys šioje Sutartyje numatytus įsipareigojimus, kurie turi būti įvykdyti iki Pagrindinės sutarties sudarymo, pardavėjas (atsakovė) įsipareigoja per 30 dienų grąžinti pirkėjui pastarojo pagal šios Sutarties 3.1 punktą sumokėtas sumas (Preliminariosios sutarties 8.2.2. punktas).

2022 m. spalio 28 d. atsakovė pateikė ieškovams pranešimą dėl avanso grąžinimo terminų, kuriame nurodė, jog ieškovams sumokėtą avansą grąžins dalimis, t. y. 2022 m. gruodžio 15 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. gegužės 1 d. kartu su 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis iki faktinio avanso grąžinimo dienos, bet ne ilgiau, kaip iki 2023 m. gegužės 1 d. , taip pat nurodė mokėsianti po 200 Eur kompensacines palūkanas kas mėnesį, nebent ieškovai iki 2022 m. lapkričio 7 d. atsisakys palūkanų gavimo kaip sąlygos dėl avanso grąžinimo iki 2023 m. gegužės 1 d. Atsakovė 2022 m. spalio 30 d., 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. spalio 30 d. bankiniais pavedimais pervedė ieškovams 600 Eur sumą kaip kompensaciją už avanso dalimis grąžinimo vėlavimą, taip pat 2023 m. sausio 20 d. – 1000 Eur sumą daliniam avanso grąžinimui. Ieškovų ieškinys teismui pateiktas 2023 m. sausio 16 d.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, atsakovė 2022 m. spalio 28 d. pranešime nurodyto įsipareigojimo 2022 m. gruodžio 15 d. atlikti dalinį avanso grąžinimą neįvykdė. Šią aplinkybę patvirtina ne tik šalių pripažįstamos aplinkybės (CPK 182 str. 5 p.), bet ir pateiktas susirašinėjimas (38-39 e.b.l.), kur atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. nurodė, jog lėšų rinkimas avansų grąžinimui yra perkeltas į gruodžio 27-31 d., o lėšos atsakovę pasieks sausio 12-18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovai būtų atsisakę prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo. Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai, 6.163 straipsnio 1, 3, 4 dalys). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius, o CK 6.165 straipsnio 4 dalis, jeigu preliminarią sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Kadangi preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie preliminariosios sutarties nutraukimą laikytinas atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 23–24 punktus).

Pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį, pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu, t. y. avansu. Avansas pagal savo tikslą vykdo mokėjimo paskirtį. Taigi avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; ir kt.).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovams yra sumokėjusi 1 600 Eur sumą (600 Eur iki ieškinio padavimo ir 1000 Eur po ieškinio padavimo teismui dienos. Kaip pagrįstai nurodė ieškovai atsiliepime į prieštaravimus, skolininko sumokėtos įmokos turi būti paskirstomos CK 6.54 str. nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad atsakovės ieškovams sumokėta 1600 Eur suma turi būti paskirstoma pirmiausia palūkanoms dengti (CK 6.54 str. 2-3 d.). Tai reiškia, kad ieškovai ieškinio pateikimo metu turėjo reikalavimo teisę į 14 850 Eur avansą ir 177,08 Eur palūkanų dalį. Po ieškinio pareiškimo teismui atsakovei įvykdžius 1000 Eur sumos mokėjimą, ieškovai turi reikalavimo teisę į 14027,08 Eur negrąžintą avanso dalį.

CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio ar jo dalies. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Teismo vertinimu, ieškovų atsisakymas reikalavimų priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 822,92 Eur avanso dalį ir 777,08 Eur palūkanų neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas, o 2023 m. vasario 7 d. preliminarus sprendimas šioje dalyje keičiamas ir civilinė byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims išaiškinama, kad bylos dalį nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Priėmus ieškovų atsisakymą nuo dalies reikalavimų, likusi ieškinio reikalavimų dalis yra pagrįsta, todėl preliminarus keistinas ir iš atsakovės solidariems kreditoriams priteistinas 14027,08 Eur negrąžintas avansas (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).

Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 straipsnis). Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Taigi įstatyme nustatyta, kad piniginių prievolių pažeidimo atveju galimas papildomas kreditoriaus interesų gynimo būdas – teisė į kompensuojamąsias palūkanas, kurios pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tai reiškia, kad skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų dydžio įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo ar sutarties (CK 6.210 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovams, kaip solidariems kreditoriams, iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 14027,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo buvo nurodžiusi prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis iki 2023 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. gegužės 1 d. terminas sueis neįsiteisėjus galutiniam sprendimui (galutinis sprendimas skelbiamas 2023 m. balandžio 25 d.), toks atsakovės prašymas netenka prasmės, jo išnagrinėjimas neturėtų jokių teisinių pasekmių, todėl teismas dėl tokio prašymo išsamiau nepasisako (CPK 3 str. 8 p.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė su ieškovų bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis tiek su atstovavimu, tiek su žyminiu mokesčiu nesutinka, motyvuodama tuo, jog ieškovai nesiekė išspręsti ginčo taikiai, nebendradarbiavo su atsakove, nors atsakovė pripažino ieškovų reikalavimus dėl avanso grąžinimo, mokėjimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Todėl atsakovės nuomone, ji nėra pralaimėjusi šalis. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys numato pagrindines bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360/2010). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai už ieškinį, prašomą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, sumokėjo 176 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Ieškovai atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, kurių bendra suma 1 600 Eur, ir ši bylos dalis nutraukta. Už šią reikalavimų dalį, ieškinį paduodant dokumentinio proceso tvarka, žyminis mokestis sudaro 18 Eur (1 600 Eur x 3 proc. x 75 proc. x 50 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 8 p., 7 d.). Bylos dalį nutraukus, ieškovams grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio nuo šios atsisakytų reikalavimų dalies, t. y. ieškovams grąžintina 13,50 Eur žyminio mokesčio (18 Eur x 75 proc.) (CPK 87 str. 2 d.). Ieškovams iš atsakovės priteistina 158 Eur žyminio mokesčio dalis (176 Eur -18 Eur) (CPK 93 str. 1-2 d.).

Ieškovai pateikė duomenis, kad patyrė 484 Eur advokato pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą, 423,50 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą, 302,50 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdyje, t. y. iš viso 1210 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovų patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, tačiau atsakovė kvestionuoja šių išlaidų dydį dėl to, kad ieškovus atstovaujanti advokatų kontora atstovauja kitus asmenis analogiškose pobūdžio bylose prieš atsakovą. Neabejotina, kad vertinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį turi būti atsižvelgiama į teiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, bylos sudėtingumą. Vis dėl to, net ir imant domėn, kad ieškovus atstovaujanti advokatų kontora (šios kontoros advokatai) atstovauja ne vien ieškovus analogiško pobūdžio bylose prieš atsakovę, nepaneigia to, kad ieškovai šias išlaidas faktiškai patyrė, šios išlaidos yra protingo dydžio, o kreipimasis į teismą buvo sąlygotas pačios atsakovės netinkamo elgesio (nesilaikymo nei sutartyje numatytų, nei vėliau pačios atsakovės pasiūlytų terminų).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai kreipėsi su ieškiniu į teismą, siekdami atsakovės prievolių įvykdymo. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami išspręsti materialųjį teisinį ginčą – priteisti iš atsakovės 14850 Eur avansą, 777,08 Eur palūkanas, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – avanso iki 2022 m. rugsėjo 8 d. pranešime dėl preliminariosios turto pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo nustatyto termino pabaigos, t. y. 2022 m. spalio 31 d., ieškovams negrąžino. 2022 m. spalio 28 d. pranešimu dėl avanso grąžinimo terminu atsakovė nurodė, kad avansą grąžins dalimis 2022-12-15, 2023-03-15, bei 2022-05-01 dienomis. Iš atsakovės tolesnio elgesio matyti, kad atsakovė ir toliau keitė savo prisiimtus įsipareigojimus dėl avanso grąžinimo laiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė turėjo ir pažeidė savo pareigą laiku grąžinti avansą, todėl ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės negrąžintą avanso sumą buvo pagrįstas (nevertinant grąžintinos avanso sumos dydžio) (CPK 5 straipsnis).

Teismų praktikoje nurodoma, kad jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos kreipiantis į teismas susidarė dėl atsakovės netinkamų veiksmų, todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga. Byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad ieškovai šioje byloje pagrįstai kreipėsi teisminės gynybos, nes ieškinio pateikimo ir jo priėmimo nagrinėti momentu jų teisės atsakovės buvo pažeistos. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl ieškinys nebuvo siųstas atsakovei iki preliminaraus sprendimo byloje priėmimo. Preliminarus sprendimas šioje byloje buvo priimtas 2023 m. vasario 7 d.

Vis dėlto, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo privalu įvertinti tai, kad ieškovai 2023 m. sausio 16 d. pareiškė ieškinį, kurio dalį reikalavimų (dėl 600 Eur palūkanų dalies) atsakovė buvo įvykdžiusi dar iki kreipimosi į teismą dienos, o kitą dalį (dėl 177,08 Eur palūkanų ir 822,92 Eur avanso dalies) atsakovė įvykdė po ieškovų kreipimosi į teismą, tačiau iki preliminaraus sprendimo priėmimo dienos. Ieškovai, atstovaujami advokato, apie tai teismo neinformavo, o dalies ieškinio reikalavimų atsisakė tik gavę atsakovės prieštaravimus.

Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. CPK 8 straipsnis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys CPK nustatyta tvarka turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Teismo vertinimu, šių pareigų ieškovai, gavę iš atsakovės jų reikalavimų dalies patenkinimą tiek iki kreipimosi į teismą dienos, tiek iki preliminaraus sprendimo priėmimo dienos, tinkamai nevykdė, todėl į preliminarų sprendimą, kuriuo nepagrįstai iš atsakovės buvo priteista 1600 Eur suma, į kurią ieškovai preliminaraus sprendimo priėmimo metu neturėjo reikalavimo teisės. Tai reiškia, kad atsakovė į preliminarų sprendimą privalėjo reaguoti teikdama prieštaravimus, atitinkamai - ieškovai atsiliepimą į juos. Bylinėjimosi išlaidų našta, kurią patyrė ieškovai po 2023 m. vasario 7 d. preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. _726 Eur (423,50 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą + 302,50 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdyje) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismo vertinimu, tenka patiems ieškovams (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

Preliminaraus sprendimo priėmimo metu ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti 89,76 procentais, todėl ieškovams iš atsakovės priteistina teisinės pagalbos už ieškinio rengimą išlaidų dalis atitinkamai mažintina iki 434,44 Eur (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1-2 d.).

Iš viso iš atsakovės ieškovams solidariai priteistina 592,44 Eur bylinėjimosi išlaidų .

Kitos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, sąlygotos atsakovės veiksmų, nes ieškinio teikimo metu ieškovas teise į teisminę gynybą naudojosi pagrįstai ir sąžiningai. Vien aplinkybė, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškovu, vykdydama Preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, siūlydama vienokias ar kitokias išeitis iš atsakovei susidariusios nepalankios situacijos, negali paneigti ieškovų teisės į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnis). Abejoti šių išlaidų dydžio pagrįstumu, įvertinus atsakovės nurodytus argumentus, jog ieškovo atstovas atstovauja ir kitus asmenis, pirkusius butus iš atsakovės, jų vardu teikia teismui panašaus turinio ieškinius, teismas neturi pagrindo, įvertinęs Rekomendacijose nurodytų įkainių už ieškinio surašymą maksimalų dydį (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 185 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos susidarė dėl preliminaraus sprendimo, kurio didžioji dalis yra pagrįsta, įteikimo atsakovei, todėl į valstybės biudžetą priteistina iš atsakovės (CPK 92 str., 430 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 - 267 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi,

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4749-918/2023.

Priimti ieškovų J. S. ir V. S. ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305659477, dėl 822,92 Eur avanso ir 777,02 Eur palūkanų priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305659477, ieškovams J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip solidariems kreditoriams, 14027,08 Eur (keturiolikos tūkstančių dvidešimt septyni eurai aštuoni centai) negrąžintą avansą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14027,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 24 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 592,44 Eur (penki šimtai devyniasdešimt du eurai 44 centai) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas 305659477, valstybės naudai 6,64 Eur (šeši eurai šešiasdešimt keturi centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti, kad valstybės naudai priteista procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Grąžinti ieškovams J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 13,50 Eur (trylika eurų penkiasdešimt centų) žyminio mokesčio dalį (mokėjimo užduoties kodas ZL44516).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.