- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-829-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę pareigą natūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) priimti iš ieškovės po komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gautą stabilatą, kuris atitinka sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus.
2. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad vienintelis būdas užkirsti kelią žalai atsirasti ir padidėti yra įpareigojimas atsakovę vykdyti tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) kaip ūkio subjektų grupės, veikiančių pagal jungtinės veiklos sutartį, ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarytos Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) 10.3 punktą, (duomenys neskelbtini) susitarimą prie Sutarties ir priimti į sąvartyno kaupo teritoriją visą po mechaninio-biologinio apdorojimo gautą stabilato kiekį. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisako vykdyti Sutartį ir priimti stabilatą, dėl to ieškovė patiria žalą, kuri kasdien didėja, ir artimiausiu metu ieškovė nebegalės vykdyti veiklos – priimti iš Telšių regiono atvežamų mišriųjų komunalinių atliekų ir atlikti jų apdorojimo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galbūt palankaus sprendimo įgyvendinimas taptų nebegalimas ir nebetektų prasmės. Atsakovei nepriimant stabilato, ieškovė dėl aikštelėje susikaupusio stabilato ir užpildytų anaerobinio apdirbimo bei kompostavimo tunelių dėl stabilato brandinimo artimiausiu metu nebeturės kur dėti bioskaidžiųjų atliekų ir atitinkamai nebegalės priimti apdoroti vežėjų atvežamų mišriųjų komunalinių atliekų. Taigi, ieškovė nebegalės vykdyti Sutarties ir dėl to praras vienintelės savo vykdomos veiklos pajamas. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos Telšių regiono visuomenės teisės ir teisėti interesai ir kiltų grėsmė gyventojų sveikatai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinio reikalavimu, o jų taikymas ar netaikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymu.
5. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas ir paaiškėtų, kad atsakovė neteisėtai yra priėmusi iš ieškovės didelius kiekius stabilato, atsirastų pagrindas naujam ginčui tarp šalių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad su ieškinio reikalavimu sutampančios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog atsakovė nekvestionuoja savo sutartinės prievolės priimti iš ieškovo stabilatą, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl stabilato gamybos technologinio proceso laikymosi, stabilato kokybės ir jo perdavimo priėmimo tvarkos, todėl 2020 m. balandžio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl stabilato perdavimo“ informavo ieškovę, kad, turėdama pagrįstų įtarimų, jog yra nesilaikoma technologinio proceso aprašymo, laikinai, iki atliks išsamius 2020 m. balandžio 9 d. atvežto stabilato tyrimus, stabdo stabilato priėmimą, apie atliktų tyrimų rezultatus informuos atskiru raštu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1749-225/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) priimti iš ieškovės po komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gautą stabilatą, kuris atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas neginčija savo pareigos priimti stabilatą ir savavališkai be jokio objektyvaus pagrindo nevykdo šios savo pareigos, sudaro pagrindą konstatuoti ieškinio prima facie pagrįstumą.
7.2. Ieškovė pažymi, kad šalis siejanti sutartis bei 2016 m. birželio 22 d. susitarimas nustato atsakovoės pareigą priimti teisės aktais nustatytą medžiagą. Kitaip tariant, jeigu stabilatas atitinka teisės aktuose nustatytą stabilato sąvoką ir stabilumo parametrus, atsakovė privalo priimti stabilatą.
7.3. Aplinkybė, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, per se nesudaro pagrindo atmesti ieškovės prašymo.
7.4. Apeliantė pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta ieškovės 2020 m. balandžio 23 d. papildomuose paaiškinimuose, ieškovės reikalavimas ir jo faktinis pagrindas iš esmės atitinka prevencinio ieškinio sąlygas.
7.5. Atskirajame skunde pažymima, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia sutartinių pareigų nevykdymu, t. y. nepagrįstu atsisakymu priimti stabilatą, dėl to tiek ieškovei, tiek Telšių regiono visuomenės viešajam interesui bus padaryta žala. Šių aplinkybių pagrindu ieškovė ieškiniu prašo teismo pašalinti atsakovės vykdomą tęstinį pažeidimą ir įpareigoti atsakovę vykdyti savo sutartinę pareigą, t. y. ieškiniu iš esmės reikalaujama uždrausti atsakovei riboti teisės aktų reikalavimus atitinkančio stabilato perdavimą pagal Sutartį atsakovei.
7.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar netaikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas taptų nebegalimas, kadangi žala ieškovei ir Telšių regiono visuomenės viešajam interesui jau būtų padaryta – ieškovė nebegalės vykdyti veiklos ir Sutarties ir atitinkamai visame Telšių regione bus sutrikdytas mišriųjų komunalinių atliekų tvarkymo procesas (ne tik ieškovės atliekamas atliekų apdorojimas, bet ir atliekų surinkimas iš regiono gyventojų ir įmonių).
7.7. Ieškovei neturint kur laikyti iš tunelių iškrautos biologiškai apdorotos masės, užpildyti tuneliai nebegalės būti iškrauti bei pakrauti naujai po mechaninio apdorojimo atskirtomis bioskaidžiosiomis atliekomis.
7.8. Apeliantė nurodė, kad dėl atsakovės atsisakymo priimti stabilatą ieškovės valdomoje atliekų biologinio apdorojimo zonoje susikaupę atliekų kiekiai viršija ieškovei išduotame taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – TIPK leidimas) nurodytą didžiausią šioje zonoje leidžiamą laikyti atliekų kiekį.
7.9. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė, nebeturėdama kur laikyti atskirtų bioskaidžiųjų atliekų ir biologinio apdorojimo tuneliuose apdorotos masės (stabilato), nebegalės priimti naujai atvežamų mišriųjų komunalinių atliekų ir iš jų gaminti stabilato. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas sprendimas ir jo vykdymas nebeteks prasmės, kadangi ieškovė bus priversta stabdyti veiklą, sustos visas mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimo bei tvarkymo procesas, atliekos nebebus apdorojamos, jokių naujų atsakovei perduotinų stabilato kiekių nebesusidarys.
Atsiliepimas
8. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
8.1. Atsakovė pažymi, kad ieškinio materialinio reikalavimo dalykas ir procesinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas sutampa beveik žodis žodin. Vadinasi, pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktiškai būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Tačiau, taikant šias priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės.
8.2. Atsakovė nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju reikštų ieškovės reikalavimo patenkinimą dar iki ginčo (bylos) išnagrinėjimo iš esmės. Pagal teismų praktiką, tokia situacija galėtų būti pateisinama (toleruojama) tik prevencinio ieškinio padavimo atveju. Tačiau ieškovė byloje nėra pareiškusi prevencinio ieškinio – ji prašo teismo apginti tariamai pažeistas teises, priteisiant įvykdyti pareigą natūra.
8.3. Ieškinyje ieškovė yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžiusi, kad savo tariamai pažeistas civilines teises gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 4 punkte nurodytu būdu, o ne CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytu būdu. Ieškovė nėra pareiškusi ir net neturi teisės reikšti prevencinio ieškinio, apie tai yra išsamiai ir argumentuotai pasisakyta atsiliepime į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės sutampančias su ieškinio reikalavimu, negali būti tenkinamas.
8.4. Atsakovė pažymi, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio. Atsakovė iš tikrųjų niekada nekvestionavo ir nekvestionuoja savo sutartinės prievolės priimti iš ieškovės stabilatą, tačiau kategoriškai nesutiko ir toliau nesutinka su ieškovės samprotavimais, kad nevykdo ar netinkamai vykdo šią prievolę. Ieškovė nei su ieškiniu, nei su kitais procesiniais dokumentais nepateikė į bylą tokių įrodymų, kurie patvirtintų ar bent jau sudarytų pagrindą manyti, jog atsakovė nepagristai nevykdo savo sutartinės prievolės priimti iš jos stabilatą, kuris atitinka Paslaugų sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus, tiksliau, kad atsakovė bent kartą nepagrįstai nepriėmė tokio stabilato ir (ar) kategoriškai atsisakė priimti jį ateityje.
8.5. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad 2020 m. balandžio 9 d. atsakovė vienintelį kartą ir tik laikinai atsisakė priimti iš ieškovės stabilatą, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, tąkart nepriimtas stabilatas iš tikrųjų buvo pagamintas nesilaikant atitinkamų sąlygų ir reikalavimų, apie tai yra išsamiai ir argumentuotai pasisakyta atsiliepime į ieškinį, kartu pateikiant tai pagrindžiančius įrodymus.
8.6. Atsakovė pabrėžė, jog 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovė informavo ieškovę, kad atnaujina stabilato priėmimą, tačiau, atsižvelgdama į nustatytus komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo veiklos, inter alia, stabilato, gamybos, pažeidimus (neatitikimus), pažymėjo, jog priims tik tokį stabilatą, kuris bus pagamintas, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintuose Reikalavimuose techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui, paslaugų sutartyje, viešojo pirkimo dokumentuose ir pačios ieškovės pateikto techninio pasiūlymo sudėtine dalimi esančiame technologinio proceso aprašyme nustatytų sąlygų ir reikalavimų.
8.7. Atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Tariama grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir toliau yra grindžiama vien tik abstrakčiais ir deklaratyviais teiginiais, bet ne objektyviais faktiniais duomenimis.
8.8. Pažymima, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kiek anaerobinio apdorojimo ir aerobinio kompostavimo tunelių šią dieną yra „užkrauta“, kada jie bus „iškrauti“, t. y. kada kiekviename iš jų bus baigtas stabilato gamybos technologinis procesas, kiek (bent jau apytiksliai) iš viso stabilato bus pagaminta artimiausiu metu, ir t. t.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydama teismo įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti šalių sudarytos 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos 10.3 punktu bei (duomenys neskelbtini) susitarimu nustatytą pareigą – priimti iš ieškovės po mišriųjų komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo susidariusią medžiagą – stabilatą, kuris atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) priimti iš ieškovės po komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gautą stabilatą, kuris atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus.
13. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo (išlaikyti poziciją, esančią dabar), kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas.
14. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinio reikalavimu, o jų taikymas ar netaikymas nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais pirmosios instancijos argumentais, pažymėdamas, kad šiuo atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra ieškinio reikalavimų nagrinėjimo dalykas, galbūt palankaus ieškovei priimto teismo sprendimo pasekmė, o teismas negali a priori spręsti klausimų, į kuriuos turėtų būti atsakyta galutiniu teismo sprendimu. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę priimti iš ieškovės po komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gautą stabilatą, kuris atitinka Paslaugų sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus, būtų iš esmės patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas ir taip būtų išspręstas ginčas. Be to, ieškovės prašomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas suteiktų jai nepagrįstą procesinį pranašumą, nes, dar neišnagrinėjus bylos, atsakovė turėtų priimti iš ieškovės po komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gautą stabilatą, nors šiuo metu dar nėra aišku, ar ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.
15. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalgos Nr. AC-34-2 1.3 punkte nurodė, kad nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, tačiau prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Nagrinėjamu atveju apeliantė nereiškia prevencinio ieškinio, o prašo teismo apginti tariamai pažeistas ieškovės teises, įpareigojant atsakovę vykdyti sutartinę pareigą natūra – vadovaudamasi CK 1.138 straipsnio 4 punktu, prašo teismo įpareigoti atsakovę UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti šalių sudarytos 2013 m. liepos 12 d. Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos 10.3 punktu bei 2016 m. birželio 22 d. susitarimu nustatytą pareigą – priimti iš ieškovės po mišriųjų komunalinių atliekų mechaninio-biologinio apdorojimo susidariusią medžiagą – stabilatą, kuris atitinka Sutartyje nustatytą sąvoką ir teisės aktuose nustatytus stabilatui keliamus parametrus.
16. Taip pat nagrinėjamo klausimo kontekste nurodytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada sukelia didesnių ar mažesnių nepatogumų, suvaržymų, dėl šios priežasties CPK įpareigoja teismą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vadovautis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir siekti išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (teisingumo principas). Todėl, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo ne tik siekti, kad ieškovo reikalavimo įvykdymas būtų užtikrintas, bet ir įvertinti bei atsižvelgti į pagrįstus skolininko interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes tiek skolininkui, tiek su skolininko veikla susijusiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1121/2011).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus. Teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1509/2014). Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei nepalankus teismo sprendimas ir paaiškėtų, kad atsakovė neteisėtai yra priėmusi iš ieškovės didelius kiekius stabilato, tai atsakovei galėtų sukelti nepagrįstų nuostolių ir atsirastų pagrindas naujam ginčui tarp šalių, o tai būtų nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais ir jų procesine paskirtimi (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė, nebeturėdama kur laikyti atskirtų bioskaidžiųjų atliekų ir biologinio apdorojimo tuneliuose apdorotos masės (stabilato), nebegalės priimti naujai atvežamų mišriųjų komunalinių atliekų ir iš jų gaminti stabilato. Taigi, ieškovės nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas sprendimas ir jo vykdymas nebeteks prasmės, kadangi ieškovė bus priversta stabdyti veiklą, sustos visas mišriųjų komunalinių atliekų apdorojimo bei tvarkymo procesas, atliekos nebebus apdorojamos, jokių naujų atsakovei perduotinų stabilato kiekių nebesusidarys. Tuo tarpu, atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie iki šiol pagaminto ir brandinimo aikštelėje laikomo (sandėliuojamo) stabilato kiekį, apie tai, kiek stabilato joje teoriškai telpa. Taigi, ieškovė neįrodė nei to, kad brandinimo aikštelė yra pilna, nei to, kad visi anaerobinio apdorojimo ir aerobinio kompostavimo tuneliai yra „užkrauti“ ir nėra (nebus) kur jų „iškrauti“, neįrodyti ir teiginiai, kad ieškovė nebegalės atlikti biologinio apdorojimo ir apskritai nebegalės priimti iš Telšių regiono apdoroti atvežamų mišriųjų komunalinių atliekų.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė jokiais patikimais ir pakankamais įrodymais neįrodė, kad ginčo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali žalos visuomenei ir ieškovei atsiradimo grėsmė, taip pat neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir pagrįstas, nes nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių tenkinti ieškovės prašymą taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos stadijoje nebuvo pagrindo.
20. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš atsakovės pateiktų paaiškinimų atsiliepime į apeliacinį skundą, 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovė informavo ieškovę, kad atnaujina stabilato priėmimą, tačiau, atsižvelgdama į nustatytus komunalinių atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo veiklos, inter alia, stabilato, gamybos pažeidimus (neatitikimus), pažymėjo, jog priims tik tokį stabilatą, kuris bus pagamintas laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintuose Reikalavimuose techninio komposto, techninio raugo ir stabilato kokybei ir naudojimui, paslaugų sutartyje, viešojo pirkimo dokumentuose ir pačios ieškovės pateikto techninio pasiūlymo sudėtine dalimi esančiame technologinio proceso aprašyme nustatytų sąlygų ir reikalavimų.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė nekvestionuoja savo sutartinės prievolės priimti iš ieškovės stabilatą, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl stabilato gamybos technologinio proceso laikymosi, stabilato kokybės ir jo perdavimo–priėmimo tvarkos, be to, ieškovė 2020 m. gegužės 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytomis sąlygoms atnaujina stabilato priėmimą, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, jog, preliminariai įvertinus pareikštą ieškovės reikalavimą ir pateiktus įrodymus, šioje bylos proceso stadijoje negalima daryti preliminarios išvados dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
23. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.