- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-1121/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Niijolė Piškinaitė, Algirdas Gailiūnas, Nijolė Piškinaitė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Nordea Bank Finland Plc
- Atsakovas
- D. Z., M. B.
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2895-585/2011 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovams D. Z., ir M. B., dėl skolos priteisimo buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar ir kokia apimtimi, taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti atsižvelgiama į tai, ar jų taikymas neužkerta kelio atsakovui patenkinti savo ir savo šeimos poreikius bei vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
Šalies argumentai
Ieškovas Nordea Bank Finland Plc ieškiniu prašė iš atsakovų D. Z. ir M. B. priteisti 939 448,91 Lt skolos pagal 2008 m. sausio 23 d. kredito sutartį bei 16 procentų dydžio metines palūkanas, 726 472,54 Lt skolos pagal 2008 m. balandžio 10 d. banko sąskaitos kredito sutartį ir 24 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nordea Bank Finland Plc. ieškiniui užtikrinti areštavo D. Z. ir M. B. nuosavybės teisėmis priklausantį 1 665 921 Lt vertės turtą (kilnojamus ir nekilnojamus daiktus, pinigus, lėšas sąskaitose, turtines teises ir/arba kt.), kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, esantį pas savininkus arba valdomą trečiųjų asmenų, apribojant savininkų ir turtą valdančių trečiųjų asmenų disponavimo teises areštuotu turtu, paliekant areštuotą turtą valdyti ir naudoti esamiems jo valdytojams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi pagal atsakovų prašymą panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo D. Z. SEB banko Mokamosios kortelės Visa Electron (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų areštą, taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo M. B. Swedbank, AB bankinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų areštą, taip pat taikytą areštą sumoms, kurias atsakovas M. B. galėtų gauti pagal Swedbank, AB ir M. B. 2010 m. rugsėjo 9 d. Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 07-034-005 EP, (Swedbank, AB kreditinė VIP Platininė VISA (duomenys neskelbtini), sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2010-09-09 Kreditinės lanksčių įmokų kortelės sutartį Nr. 04-009684-RK (Swedbank, AB Auksinė lustinė Mastercard (duomenys neskelbtini), sask. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašymas leisti nutartį skubiai vykdyti buvo tenkintas iš dalies, leidžiant, leidžiant atsakovams naudotis po 10 000 Lt.
Apygardos teismas nurodė, kad areštavus atsakovų pinigines lėšas bei turtines teises, buvo apribota atsakovų galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip pat neatsižvelgta į tai, jog areštavus atsakovų pinigines lėšas, atsakovai neturės galimybės patenkinti savo ir šeimos kasdienių poreikių. Teismo vertinimu prašomų panaikinti atsakovų bankinių sąskaitų areštai nesudarytų esminio atsakovų prievolės ieškovui dalies ir iš esmės neįtakotų atsakovų mokumo, vertinant mokumą pagal ieškovo reikalaujamos skolos dydį, o atsisakius tenkinti prašymus, atsakovų galimybės būtų apribotos labai ženkliai ir neproporcingai, be to, nukentėtų trečiųjų asmenų bei atsakovų kreditorių interesai, kai siekiant patenkinti kasdieninius poreikius, liktų neapmokėtos sąskaitos už komunalinius patarnavimus, ar įmokos pagal kitas kredito sutartis.
Be to, ieškovo teisės kylančios iš kreditavimo sutarties bei visų jos pakeitimų yra užtikrintos ne tik laidavimo sutartimis, kurių pagrindu yra areštuotas visas atsakovų turtas (2 pastatai, butas, 5 žemės sklypai, 2 transporto priemonės), tačiau ir skolininko turto hipoteka, kurio turto vertė, nusidėvėjimas ir likvidumas buvo vertinami suteikiant kreditus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį, o atsakovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Teisiškai nepagrįsta teismo išvada, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai negalėjo patenkinti savo ir savo šeimos poreikių. Pastebėtina, kad CPK 736 ir 739 straipsniai numato apribojimus, kokių sumų negali išieškoti antstoliai, vykdydami teismo sprendimą.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje 2-1393/2010 kaip pakankamą sumą atsakovo bei jo šeimos poreikiams tenkinti vertino 1400 Lt per mėnesį. Tuo tarpu skundžiama nutartimi atsakovams leista disponuoti net 10 000 Lt suma.
3. Apygardos teismas nepagrįstai sprendė, kad panaikinti atsakovų konkrečių sąskaitų areštai nedarys didelės reikšmės atsakovų finansinei padėčiai. Leidus kiekvienam atsakovui kas mėnesį disponuoti po 10 000 Lt per ilgą laiką, kol bus išnagrinėta byla, susidarys didelė suma, kuria atsakovai laisvai disponuos.
4. Teismas neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių, t.y. atsakovų šeimų pajamų dydžio. Be to, vienas iš atsakovų (M. B.) į bylą pateikė dokumentus, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. , t.y. jau pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, pažeisdamas ieškovo kaip kreditoriaus interesus, sudarė kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelių sutartis. Tai prestižinės kortelės, kurios išduodamas asmenims, kurių pajamos yra ne mažesnės kaip 6000 Lt per metus. Todėl darytina prielaida, kad šis atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad neturi reguliarių pajamų.
5. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė kitiems atsakovų kreditoriams, leisdamas vykdyti jiems prievoles.
6. Atsakovui M. B. pasinaudojus banko suteiktu kredito limitu, pervedami pinigai yra atsakovo nuosavybė, todėl nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad tai yra banko lėšos.
7. Skundžiamos nutarties dalis, kuria leista skubiai vykdyti jos dalį dėl disponavimo 10 000 Lt suma nesiderina su CPK 152 straipsnio 1 ir 2 dalimis, be to, potencialiai sukelia ieškovui žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas M. B. atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra išieškojimo veiksmas, todėl vykdant skundžiamą nutartį netaikomi atskirajame skunde nurodyti CPK 736 ir 739 straipsniai.
2. Atskirajame skunde minima 1400 suma nėra precedentas. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kokia pinigų suma yra pakankama atsakovo ir jo šeimos poreikių tenkinimui.
3. Atsakovo banko sąskaitos areštas, skirtingai nei teigia apeliantas, padeda išlaikyti atsakovą mokų, vykdantį savo turtinius įsipareigojimus. Jeigu atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nebegalės vykdyti kitų savo įsipareigojimų, patirs didelius nuostolius, kadangi kreditoriai dėl prievolių nevykdymo gali nutraukti sutartis ir išieškoti įsiskolinimą iš įkeisto atsakovo turto. Tokia situacija neatitiktų ir ieškovo, suinteresuoto atsakovo mokumu, interesų.
4. Atskirajame skunde minimos atsakovo su banku sudarytos sutartys po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo tik pratęstos, bet ne sudarytos.
5. Kredito limitas tai ne pinigų suma išmokama atsakovui, o tik maksimali suma, kuria atsakovas gali pasiskolinti iš banko. Todėl apygardos teismas pagrįstai šios sumos nelaikė atsakovo nuosavybe.
6. Apygardos teismas pagrįstai nutarties dalį dėl disponavimo 10 000 Lt suma leido skubiai vykdyti. CPK 283 straipsnis taikytinas ir nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-199/2006).
Atsakovas D. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
1. Sąskaitoje, kurios areštas panaikintas, esančios atsakovo lėšos nėra darbo pajamos ar kitos lėšos, kurioms taikytini CPK 736 ir 739 straipsniai. Be to, šie straipsniai taikomi tik vykdant teismo sprendimus, o ne nutartis, kuriomis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
2. Apygardos teismas, spręsdamas, kokia suma yra būtina atsakovo ir jo šeimos poreikiams patenkinti, pagrįstai įvertino ir atsakovo įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
3. Apygardos teismas leido atsakovui disponuoti 10 000 litų suma, o ne tokia suma kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundžiamos nutarties dalį dėl leidimo disponuoti 10 0000 Lt suma pagrįstai buvo leista vykdyti skubiai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada atsakovui sukelia didesnius ar mažesnius suvaržymus. Dėl šios priežasties CPK įpareigoja teismą, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vadovautis ekonomiškumo principu ir siekti išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (teisingumo principas). Todėl, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo ne tik siekti, kad ieškovo reikalavimo įvykdymas būtų užtikrintas, bet ir įvertinti bei atsižvelgti į pagrįstus skolininko interesus, į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes tiek skolininkui, tiek su skolininko veikla susijusiems asmenims.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia atsakovui neigiamus padarinius, jų taikymu atsakovas neturi būti suvaržomas tiek, kad nebegalėtų patenkinti savo ir savo šeimos būtiniausių poreikių ir apskritai nebegalėtų vykdyti turimų sutartinių įsipareigojimų. Situacija, kai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai netenka galimybės vykdyti visų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesuderinama su siekiu taikant laikinąsias apsaugos priemones išlaikyti proceso šalių interesų balansą. Be to, paties ieškovo interesus taip pat labiau atitinka mokaus finansiškai stabilaus ir pajamas gaunančio atsakovo padėties išsaugojimas. Todėl apygardos teismas pagrįstai, įvertinės pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą bei pasekmes atsakovams, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iš dalies panaikino. Tokia nutartis atitinka gausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti iš esmės sutrikdoma atsakovo veikla (kai kalbama apie juridinį asmenį) ir negali būti sukuriama situacija, kai laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nulemia situaciją, kai atsakovas (fizinis asmuo) neturi lėšų, kurias galėtų naudoti tam, kad būtų patenkinti bent minimalūs atsakovo ir jo šeimos poreikiai.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad ginčo šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų komercinės–ūkinės veiklos. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-929/2009, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 1337/2010). Nors šios Lietuvos apeliacinio teismo nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės nėra identiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, jose esantys išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos fizinių asmenų, verslininkų, atžvilgiu taip pat nesudaro pagrindo taikant laikinąsias apsaugos priemones nevertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepaneigtų pajamas gaunančių atsakovų galimybės vykdyti turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Kai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra areštuojamas visas atsakovo turimas turtas, įskaitant ir pinigines lėšas, siekis užtikrinti proceso dalyvių interesų balansą lemia būtinumą įvertinti, ar dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovas dar turi galimybę patenkinti savo ir savo šeimos bent būtiniausius poreikius, ar gali vykdyti kitus turimus sutartinius įsipareigojimus.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama nutartimi leidimas atsakovams disponuoti 10 000 Lt suma pažeidžia ieškovo interesus ir viršija sumas, kurios teismų praktikoje laikomos pakankamomis fizinio asmens ir jo šeimos poreikiams tenkinti. Viena, teismas konkrečią sumą, kuri yra pakankama atsakovo fizinio asmens ir jo šeimos poreikiams tenkinti nustato kiekvienu konkrečiu atveju ir priklausomai nuo bylos faktinių aplinkybių šios sumos gali skirtis. Antra, skundžiama nutartimi buvo leista kiekvienam atsakovui disponuoti 10 000 litų suma, o ne tokia suma kas mėnesį, kaip kad teigiama atskirajame skunde. Įvertinus atskirųjų skundų išnagrinėjimo vidutinę trukmę šiuo metu bei į nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo praėjusį laiką, ši suma nelaikytina pernelyg didele.
CPK 736 ir 739 straipsniai taikomi išieškojimo (priverstinio vykdymo proceso) stadijoje ir atskirajame skunde nagrinėjamiems teisiniams santykiams netaikytini (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1393/2010).
Pripažinus, kad skundžiama nutartis pagrįsta ir teisėta, atskirojo skundo išnagrinėjimui nebereikšmingi tampa kiti atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties skubaus vykdymo galimybės, dėl pagal kredito limito atsakovo naudojamų lėšų savininko, taip pat dėl kredito linijos sutarčių sudarymo/pratęsimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.