- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2009-09-10
- Bylos Nr.
- 2-929/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Constructus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Žaliasis tiltas”
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Constructus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1522-450/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės “Žaliasis tiltas” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei “Constructus” dėl skolos, avanso, delspinigių, negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Žaliasis tiltas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui UAB „Constructus“, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 869 221,73 Lt skolą pagal reikalavimo perleidimo sutartis; 1 165 134,72 Lt negrąžintą avansą, 1 193 968,25 Lt už statybos objekte (duomenys neskelbtini), atliktų darbų trūkumų pašalinimą, neatliktų darbų užbaigimą, nupirktas medžiagas bei kitas išlaidas, patirtas dėl užsitęsusių, nekokybiškai atliktų statybos darbų; 69 242,57 Lt už statybos objekto (duomenys neskelbtini), perėmimą; 2 520 000 Lt delspinigių ir baudą; 1 431 874,79 Lt negautų pajamų už patalpų nuomą; 26 056 106,96 Lt negautų pajamų už statybos objekto nuvertėjimą, bankui sumokėtas palūkanas ir neparduotus butus pagal preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis; 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Constructus“ priklausantį, esantį tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant turtines teises, o jo neužtenkant, UAB „Constructus“ lėšas 31 870 414,30 Lt sumai, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, teismas šioje byloje jau buvo taikęs atsakovo turto areštą 3 435 134,72 Lt sumai, tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimas gali trukti ilgą laiko tarpą ir jau trunka beveik 9 mėnesius, per šį laiką gali pasikeisti atsakovo finansinė padėtis, atsakovas yra pateikęs teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriame kalbama apie sunkią įmonės finansinę padėtį, apyvartinių lėšų trūkumą ir kitus finansinius sunkumus, be to, teisme nagrinėjami kreditorių pareiškimai dėl bankroto bylos UAB „Constructus“ iškėlimo, įmonė dalyvauja daugelyje teisminių ginčų, kurių baigtis gali dar labiau pabloginti situaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi prašymą tenkino, areštavo atsakovo UAB „Constructus“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant turtines teises, o jo nesant ar nepakakus – 31 870 414,30 Lt sumos lėšas, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti ar kitokiu būdu perleisti tretiesiems asmenims, tačiau leidžiant iš šio turto atsiskaityti su UAB „Constructus“ darbuotojais (mokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), taip pat mokėti mokesčius ir kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo fondo biudžetus bei vykdyti prievoles ieškovui UAB „Žaliasis tiltas“. Nurodė, kad 35 305 549,02 Lt ieškinio suma yra didelė, todėl tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovo prievolių ieškovui įvykdymas nėra užtikrintas, ginčas tarp šalių tęsiasi jau ilgą laiką, šalys per tą laiką nepasiekė kompromiso, todėl teismas sprendė, kad sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas nurodė, kad motyvai, kuriais remiantis atsakovui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje, todėl tais pačiais motyvais teismas papildomai areštuoja atsakovo turtą 31 870 414,30 Lt sumai. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjami klausimai dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimo UAB „Constructus“ bei kitos bylos, kuriose šiam atsakovui pareikšti reikalavimai, todėl sprendė, kad šios aplinkybės pagrindžia sunkią atsakovo turtinę padėtį, finansinių problemų buvimą bei būtinumą užtikrinti ieškovo interesus šioje byloje. Teismas taip pat nurodė, kad pirmiausia yra areštuojamas atsakovo turtas, o tik jo nesant ar nepakankant – lėšos. Be to, teismas leido iš areštuoto turto atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius, kitas privalomas įmokas į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo fondo biudžetus bei vykdyti prievoles ieškovui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Constructus“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą ir pareikalauti, kad UAB „Žaliasis tiltas“ pateiktų UAB „Constructus“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, todėl skundžiama nutartimi teismui papildomai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, arešto mastas sudaro 35 305 548,30 Lt. Tokio masto laikinosios apsaugos priemonės visiškai paralyžavo įmonės veiklą, įmonė negali atsiskaityti su tiekėjais ir kitais kreditoriais, gauti naujų užsakymų ir atitinkamai uždirbti pajamas. Įmonės padėtis iš tikrųjų yra sunki, nes tokią jos padėtį lėmė ieškovo nepagrįsti reikalavimai. Ieškovas po kelis kartus reiškia tuos pačius reikalavimus, jo reikalavimus sudaro baudos ir daugiau kaip 30 mln. nuostolių, nors pats ieškovas vengia sumokėti skolas už atliktus darbus. Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones ir jų mastą, turėjo preliminariai įvertinti ieškinyje pareikštus reikalavimus ir juos pagrindžiančius įrodymus. Už tariamai nekokybiškus darbus reikalaujama priteisti suma sudaro 1 193 968,25 Lt, o kiti reikalavimai yra susiję su baudų, delspinigių, negautų pajamų, negrąžinto avanso priteisimu, todėl teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakanka ieškovo interesams užtikrinti. Be to, teisme yra pareikštas 18 mln. Lt priešpriešinis reikalavimas ieškovui, todėl, patenkinus šį reikalavimą, būtų galima taikyti įskaitymą. Teismas šių aplinkybių nevertino ir taip nepagrįstai nesilaikė šalių interesų pusiausvyros.
2. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo vertinti šių priemonių taikymo galimas neigiamas pasekmes atsakovui, neleisti ieškovui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei žlugdyti atsakovo veiklą. 2007-2008 metais UAB „Constructus“ veikė pelningai, tačiau dėl ieškovo atsisakymo sumokėti 6 mln. Lt skolą, bei neteisėto pasinaudojimo 5 mln. Lt banko garantija bei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ėmė žlugti, o vėliau, pritaikius 35 mln. Lt areštą, buvo visiškai suvaržyta atsakovo veikla. Toks arešto mastas viršija įmonės turimą turtą, įmonė negali vykdyti veiklos ir gauti pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti. Dėl teismo pritaikytų suvaržymų, atsakovas negali nuomoti turto, pasisamdyti advokatą, kuris teiktų teisinę pagalbą, todėl įmonė gali patirti didelių nuostolių, nes negali ginti savo teisių reikšdamas ieškinius savo debitoriams, kurie per tą laiką, kol atsakovas bylinėsis su ieškovu, gali bankrutuoti.
3. Teismas, taikydamas tokio masto laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turėjo pareigą spręsti klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui pačiam nustatyti galimų nuostolių dydį. Apeliantas taip pat nurodė, kad jo 2009 m. birželio 30 d. pradelsti įsipareigojimai sudarys 3 mln. Lt, todėl jis privalės minimaliai mokėti 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, kas sudaro 180 000 Lt, o iki 2009 metų pabaigos visi įsipareigojimai bus pradelsti, tad mokėtina palūkanų suma sudarys 660 000 Lt. Apie 10 procentų debitorinių reikalavimų, tai yra apie 300 000 Lt, atsakovas negalės išreikalauti iš skolininkų, nes jie jau bus bankrutavę. Be to, atsakovas negaus bendrojo pelno, kuris 2008 metais siekė 2 mln. Lt. Atsakovui taip pat yra pareikštas virš 300 000 Lt vertės nepagrįstas ieškinys. Bendrovė negali pasamdyti advokato, todėl ji gali nesugebėti tinkamai apginti savo teises, todėl gali patirti 300 000 Lt nuostolių. Apelianto nuomone, ieškovas turėtų įnešti minimaliai 5 procentus ieškinio sumos, tai yra 1 765 277 Lt nuostoliams, kurie gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Žaliasis tiltas“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje yra pareikštas ieškinys dėl didelės sumos priteisimo, todėl didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Taip pat nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia dėl ieškinio pagrįstumo. Be to, pats atsakovas, pareikšdamas nepagrįstą ieškinį dėl 17 766 952,15 Lt priteisimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Byloje dėl bankroto bylos UAB „Constructus“ iškėlimo pats atsakovas pripažino 4 011 688,12 Lt skolą ieškovui. Atsakovo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jo veiklą, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes atsakovo patirti nepatogumai patys savaime nepaneigia pagrindo taikyti šias priemones. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis ketino nuomoti turtą, be to, jis neturi galimybės tai daryti, nes jis jokio turto neturi. Atsakovas taip pat klaidina teismą, kad nepalanki finansinė situacija susidarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jau 2008 m. liepos 30 d. teikdamas prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, atsakovas nurodė savo sunkią materialinę padėtį. 2009 m. vasario 24 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovo sąskaitos buvo areštuotos dar iki Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo, iš įmonės finansinės ataskaitos matyti, kad 2008 metais įmonės pajamos sumažėjo 51 proc. lyginant su praėjusiais metais. Be to, atsakovo prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais ir tinkamais įrodymais. Atsakovo grynųjų pinigų kasa nėra areštuota, todėl už suteiktas teisines paslaugas jis gali atsiskaityti iš šios kasos. Vertinant nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybę, būtina atsižvelgti, ar šie nuostoliai yra dideli, ar ieškovas yra finansiškai pajėgus juos padengti, ar turi turto. Ieškovo finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad jis yra pajėgus atlyginti atsakovui nuostolius, jeigu ieškinys bus atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje yra nagrinėjamas patikslintas ieškinys, kurio bendra suma sudaro 35 305 549,02 Lt. Ginčas yra kilęs iš rangos teisinių santykių, ieškovas UAB „Žaliasis tiltas“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Constructus“ skolą pagal reikalavimo perleidimo sutartį, negrąžintą avansą, skolą už nupirktas medžiagas ir kitas išlaidas, patirtas dėl užsitęsusių, nekokybiškai atliktų statybos darbų, išlaidas, patirtas dėl statybos objekto perėmimo, delspinigius ir baudas, negautas pajamas už patalpų nuomą, negautas pajamas už statybos objekto nuvertėjimą, bankui sumokėtas palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kolegija taip pat pastebi, kad pateikdamas ankstesnį ieškinio patikslinimą ieškovas prašė priteisti 3 435 134,72 Lt delspinigių ir šiems reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi tokį ieškovo prašymą tenkino ir minėtam reikalavimui priteisti delspinigius pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui patikslinus ieškinį ir padidinus reikalavimus, teismas skundžiama nutartimi papildomai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kurių suma sudaro 31 870 414,30 Lt. Atsakovas ginčija teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jos varžo įmonės veiklą, daro didelę žalą bendrovei.
Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, tarp šalių kilo ginčas iš rangos teisinių santykių dėl komercinio-gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vykdytų statybos darbų, jų trukmės, kokybės bei dėl atsiradusių pasekmių, susijusių su negautomis pajamomis ir kitais nuostoliais. Ieškovas labai didelės sumos reikalavimams užtikrinti prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį turtą ir lėšas.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, pastebi, kad šios priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrų apribojimų taikymu atsakovui, todėl CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo teismo sprendimo, kuris ieškovui gali būti palankus, įvykdymui užtikrinti. Taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti (CPK 17, 146 str. str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas verčiasi statybų verslu. Šiam verslui egzistuoti ir vystytis yra reikalingi finansiniai ištekliai, kurie leistų įmonei vykdyti savo įprastinę veiklą ir iš to gauti pajamų bei atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra tam tikrų apribojimų nustatymas, kuris didesniu ar mažesniu mastu daro įtaką įmonės veiklai, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuodamas atsakovo turtą, turi dėti pastangas atsakovui palikti galimybę iš esmės netrikdomai arba su minimaliai galimais apribojimais vykdyti ūkinę veiklą, kuria nemažinama galimybė įvykdyti teismo sprendimą. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, jo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti ir kartu gali mažėti galimybės ieškovui įvykdyti visos apimties teismo sprendimą, t. y. pasiekiamas priešingas rezultatas, nei siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Pažymėtina, kad teismui 2008 m. lapkričio 19 d. ir skundžiama nutartimi areštavus 35 mln. vertės atsakovo turtą ir lėšas, neabejotinai sutrinka ar net, kaip nurodo pats apeliantas, yra visiškai sustabdoma atsakovo veikla, atsakovas negali vykdyti jokios veiklos. Kolegijos nuomone, toks atsakovo veiklos varžymas galėtų turėti neigiamų pasekmių tiek pačiam atsakovui, tiek ir kitiems asmenims, kurie kažkokiu būdu yra susiję su atsakovo veikla.
Pirmosios instancijos teismas, papildomai areštuodamas 31 870 414,30 Lt vertės atsakovo turtą, minėtų aplinkybių nesiaiškino, nevertino, kokias pasekmes galėtų turėti tokio masto areštas, jeigu būtų areštuotas turtas, kuris yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdoma veikla ir prisiimtais įsipareigojimais. Ginčijamoje nutartyje teismas nurodė, kad remiasi 2008 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytais motyvais dėl sunkios įmonės turtinės padėties, dėl didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, dėl gresiančio bankroto bei reikalavimo sumos, kuri vertintina kaip didelė. Kolegija sutinka, kad minėtos aplinkybės vertintinos kaip kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pastebi, kad jos turi būti vertinamos ir kitų byloje reikšmingų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, kad teisėjas, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi preliminariai išanalizuoti ieškinyje pareikštų reikalavimų pobūdį, juos pagrindžiančius įrodymus bei nustatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad labai didelė ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, padidinančių sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, neįvykdymo riziką, tačiau atkreipia dėmesį, kad būtent tokio dydžio ieškinio suma įpareigoja teismą atsakingiau vertinti pareikštus reikalavimus ir atsakovui taikomų apribojimų mastą. Procesiniuose dokumentuose yra pabrėžiama, kad reikalavimų suma yra labai didelė, ji siekia virš 35 mln. litų, kai įmonės turtas sudaro apie pusę šios sumos. Kolegija atkreipia dėmesį, kad dalis pareikštų reikalavimų yra prašymai priteisti baudą ir delspinigius, negautas pajamas dėl turto nuvertėjimo, dėl pirkėjo atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis, negautas pajamos už nuomą, kurios atitinkamai sudaro apie 2 500 000 Lt, 26 000 000 ir 1 500 000 Lt. Tik dalis pareikštų reikalavimų yra susiję su realiai patirtomis išlaidomis (dėl darbų trūkumų ir pan.). Palyginus šias dvi pareikštų reikalavimų kategorijas, matyti, kad reikalavimų, susijusių su ieškovo pajamomis, kurias jis tikėjosi gauti, su sankcijų dėl netinkamo sutarties vykdymo taikymu, vertė yra žymiai didesnė negu tų, kuriais ieškovas prašo priteisti jo nurodomas patirtas išlaidas. Nors pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali spręsti dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau teismas gali preliminariai įvertinti, koks yra pareikštų reikalavimų pobūdis bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamasis protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei siekdamas vienodai apsaugoti kiekvienos iš ginčo šalių teises.
Apeliantas taip pat nurodė, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėjo pareikalauti iš kreditoriaus skolininko galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsnyje yra numatyta laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo teisė, o ne pareiga pareikalauti iš kreditoriaus skolininko nuostolių užtikrinimo. Teismas, pasinaudodamas įstatymo leidėjo jam suteikta diskrecijos teise, turi teisę nuspręsti, ar konkrečiu atveju yra būtina spręsti tokį klausimą. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš kreditoriaus skolininko nuostolių atlyginimo užtikrinimo, CPK 147 straipsnio pirmoji dalis suteikia teisę pačiam skolininkui prašyti teismo įpareigoti kreditorių užtikrinti skolininko galimų nuostolių atlyginimą, kadangi dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas gali jų patirti. Tokį prašymą su nuostolių sumą pagrindžiančiais įrodymais skolininkas privalo pateikti pirmosios instancijos teismui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, papildomai areštuodamas 31 870 414,30 Lt vertės atsakovo turtą, turtines teises ar lėšas, nepakankamai įsigilino į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrįstumą, neįvertino, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė gali turėti nepataisomų pasekmių tiek atsakovui, tiek su juo susijusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas, pakartotinai nagrinėdamas ieškovo pareikštą prašymą, turėtų išsiaiškinti, kokio atsakovui priklausančio turto suvaržymai mažiausiai pakenks atsakovui ir su juo susijusiems tretiesiems asmenims bei tuo pačiu užtikrins būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Constructus“ perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.