Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (pagal priešieškinį atsakovo) viešosios įstaigos „Amžiaus žiedas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-3965-340/2014 pagal ieškovo viešosios įstaigos „Amžiaus žiedas“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Eltopas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“ dėl projektavimo paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo bei atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eltopas“ priešieškinį ieškovui viešajai įstaigai „Amžiaus žiedas“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas bankrutavusi UAB (toliau – ir BUAB) „Eltopas“ teismui padavė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovo 770 743,24 Lt skolos ir 28 209,45 Lt delspinigių, iš viso 798 952,69 Lt.

Atsakovas priešieškinio reikalavimas užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priešieškinio sumai areštuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros principo. Teismas neįvertino, kad ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu, kuriame prašo iš atsakovo (bankrutavusios bendrovės) priteisti 142 904 Lt žalos, o atsakovas neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.Ieškovo ūkinė–komercinė veikla yra susijusi su stacionare suaugusių asmenų globa ir slauga, ieškovo pajamas sudaro tik lėšos, gaunamos už žmonių globą, kurios naudojamos darbuotojų atlyginimams mokėti, mokesčiams, susijusiems su pastatų išlaikymu, maisto gamybai, vaistams ir pan. Teismui pritaikius ieškovo piniginių lėšų areštą, ieškovas bankrutuos, taigi žalą patirs ne tik pati įstaiga, bet ir globojami asmenys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas VšĮ „Amžiaus žiedas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti tarp VšĮ „Amžiaus žiedas“ ir UAB „Eltopas“ (šiuo metu bankrutavusi) 2010 m. kovo 31 d. sudarytą Sutartį negaliojančia, priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Eltopas“ ir UAB „Conlex“ 142 404 Lt žalos atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (I t., b. l. 1-7, 137-143). Atsakovas BUAB „Eltopas“ teismui padavė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovo VšĮ „Amžiaus žiedas“ 770 743,24 Lt skolą ir 28 209,45 Lt delspinigius, iš viso 798 952,69 Lt (I t., b. l. 200-202). Atsakovas priešieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priešieškinio sumai areštuoti ieškovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir / ar nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ar pas trečiuosius asmenis. Atsakovas tvirtino, kad priešieškinio reikalavimo suma yra didelė, o ieškovas su atsakovu neatsiskaito jau nuo 2011 m. rugpjūčio, todėl yra pagrindas imtis priešieškinio užtikrinimo priemonių, nes, priešingu atveju, teismo sprendimą įvykdyti gali būti sunku arba neįmanoma.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio prima facie pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje pareikštus materialiuosius reikalavimus, taip pat į tai, kad priešieškinio suma pakankamai didelė, remdamasis CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus bei tvarką, sprendė, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas priešieškinio reikalavimų vykdymui užtikrinti taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo turto, turtinių teisių, o jo nesant – piniginių lėšų, esančių pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, areštą, iš areštuotų lėšų leidžiant mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su kreditoriumi (atsakovu).

Apeliantas, iš dalies nesutikdamas su šia teismo išvada, iš esmės laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neužtikrino šalių interesų pusiausvyros principo, neįvertino, jog ieškovo ūkinė–komercinė veikla yra susijusi su stacionare suaugusių asmenų globa ir slauga, ieškovo pajamas sudaro tik lėšos, gaunamos už žmonių globą, kurios naudojamos darbuotojų atlyginimams mokėti, mokesčiams, susijusiems su pastatų išlaikymu, maisto gamybai, vaistams ir pan., o pritaikius piniginių lėšų areštą, ieškovas bankrutuos, žalą patirs ne tik pati įstaiga, bet ir globojami asmenys.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas su pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės rūšimi iš esmės sutinka, tik ginčija pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, t. y. prašo sumažinti CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos laikinosios apsaugos priemonės mastą, atsisakant piniginių lėšų arešto, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar šiuo atveju yra pagrindas netaikyti arešto ieškovo piniginėms lėšoms.

Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, tokios priemonės taikomos turint prevencinį tikslą, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1646/2013). Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos turinio analizė apeliacinės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimui įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui (atsakovui), jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys (priešieškinis) būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui (ieškovui), jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys (priešieškinis) – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti, ar tam tikros rūšies laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (CPK 145 straipsnio 2 dalis), taikomos laikinosios apsaugos priemonės visada turi būti tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonės, nagrinėjamu atveju – ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) VšĮ „Amžiaus žiedas“ komercinės–ūkinės veiklos.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi atsakovo BUAB „Eltopas“ priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovui VšĮ „Amžiaus žiedas“ priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, esantį tiek pas ieškovą, tiek pas kitus asmenis, bei turtines teises neviršijant 798 953 Lt, o nesant ar esant nepakankamai turto – pinigines lėšas, esančias ieškovo bankų sąskaitose, neviršijant priešieškinio sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams ir atsiskaityti su atsakovu (I t., b. l. 207-208). Kaip matyti iš šios nutarties, pirmosios instancijos teismas ieškovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones nenurodydamas konkretaus areštuotino turto (CPK 147 straipsnio 6 dalis), nes atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) duomenų apie ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) turtinę padėtį nepateikė, o apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą ieškovui nebuvo pranešta.

Apeliacinės instancijos teismas remdamasis nekilnojamojo turto ir turto arešto aktų registruose esančiais duomenimis nustatė, kad antstolis, vykdydamas apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, areštavo ieškovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilojamąjį turtą, taip pat tris banko sąskaitas (I t., b. l. 303, 305-306, 307-308; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nurodytų registrų duomenų, bendra areštuoto turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) vidutinė rinkos vertė sudaro 423 688 Lt. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas taip pat jau yra areštuoti vykdant ir Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2067-273/2013, ieškovės I. S. ieškinio 184 310,40 Lt dydžio reikalavimui užtikrinti, o žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka (I t., b. l. 309-311; CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, byloje yra duomenų ir apie tai, kad žemės sklypus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurie yra areštuoti, ieškovas ketino įsigyti už 570 000 Lt (II t. b. l. 22), kai tuo tarpu, pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nurodyto turto vidutinė rinkos vertė sudaro 14 948 Lt, todėl apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog byloje pagrindo teigti, kad areštuoto turto rinkos ir / ar likvidacinė vertė pagal atliktą individualų nekilnojamojo turto vertinimą negalėtų būti iš tikrųjų didesnė, nėra.

Kaip buvo nurodyta jau anksčiau šioje nutartyje, apeliantas (ieškovas; atsakovas pagal priešieškinį) laikosi pozicijos, kad ginčo atveju, įvertinus ieškovo ūkinės–komercinės veiklos specifiką (suaugusių asmenų, sergančių Alzhaimerio liga ir kitomis demencijos formomis, globa, slauga ir priežiūra); tai, kad ieškovo pajamas sudaro lėšos, gaunamos už žmonių globą, kurios naudojamos darbuotojų atlyginimas mokėti, mokesčiams, susijusiems su pastatų išlaikymu, globotinių maisto gamybai, vaistams ir pan., yra pagrindas netaikyti ieškovo piniginių lėšų arešto, nes, priešingu atveju, apeliantas, negalėdamas vykdyti tiesioginės veiklos, bankrutuos, žalą patirs ne tik pati įstaiga, bet ir globojami asmenys.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs bylos faktinius bei teisinius aspektus kartu su visa bylos medžiaga, taip pat įvertinęs tai, kad ieškovas yra aktyviai rinkoje veikiantis subjektas, ieškovo vykdomos veiklos specifiką, tai, jog ieškovo gaunamas pajamas iš esmės sudaro valstybinių institucijų pervedamos lėšos, kurios apima globojamų asmenų pensijas ir pašalpas, ir lėšos, pervedamos pagal globos teikimo sutartis su fiziniais asmenimis, šios yra skirtus globojamų asmenų priežiūrai, t. y. skirtos tiesioginei įstaigos veiklai vykdyti, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjami atveju yra pagrindas netaikyti ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) piniginių lėšų arešto, nes iš tikrųjų dėl piniginių lėšų arešto ieškovui yra / gali būti užkertamas kelias vykdyti prisiimtas pareigas: atsiskaityti su paslaugų tiekėjais, apmokėti už komunalines paslaugas, grąžinti lėšas asmenims pagal susitarimus už negautas globos paslaugas ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad atsižvelgus į VšĮ „Amžiaus žiedas“ ūkinės–komercinės veiklos specifiką, dėl ieškovo piniginių lėšų arešto gali būti padaryta žala ne tik pačiai įstaigai, kuri sutartimis yra įsipareigojusi užtikrinti joje gyvenančių asmenų gerbūvį, teikti jiems įvairaus pobūdžio būtinąsias paslaugas, susijusias su maitinimu, medikamentais, priežiūra, higiena, mokėti už komunalines paslaugas, patalpų nuomą ir pan., bet ir šioje įstaigoje gyvenantiems asmenims, kurie priskirtini socialiai pažeidžiamai visuomenės grupei, kuriems reikalinga įvairi nuolatinė priežiūra, kurie turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti tam tikras valstybinio socialinio draudimo išmokas, kurios iš esmės ir yra skirtos jų globai (priežiūrai) ir jie nėra niekaip atsakingi už ieškovo tam tikrų prievolių (ne)vykdymą (I t., b. l. 230, 231, 232-234, 235-238, 239-242, 243, 244, 245, 254, 255, 256-256, 261-263, 268, 270-279, 280-294, 295-298), o taip pat jog piniginių lėšų areštas kelia pavojų VšĮ „Amžiaus žiedas“ pagrindinei veiklai.

Nors, kaip teisingai nurodo atsakovas BUAB „Eltopas“ (ieškovas pagal priešieškinį) atsiliepime į atskirąjį skundą, priešieškinio suma yra didelė ir tokio dydžio suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad, kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus, teismas turi įvertinti galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Tuo atveju, jeigu dėl tokių priemonių taikymo atsakovas (ieškovas) patirtų neproporcingų suvaržymų ar nuostolių, kurie ieškinio atmetimo atveju galėtų būti sunkiai atlyginami, laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti netaikomos, jei net ir egzistuotų ieškovui (atsakovui) palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šiuo aspektu akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Immobiliare Saffi v. Italy (GC), no. 22774/93). Turto areštas – griežta ir varžanti priemonė. Ji gali paveikti savininko teises taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai ar net gyvavimo sąlygoms (žr., pvz., Raimondo v. Italy, 22 February 1994; 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje JGK Statyba ir G. v. Lietuva).

Taigi apibendrinęs tai, kas išdėstyta, inter alia atsižvelgdamas į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, bet svarbu yra ir tai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo piniginių lėšų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, šios konkrečios bylos atveju varžo ieškovo (pagal priešieškinį atsakovo) teises daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ieškovas ad hoc įrodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – piniginių lėšų areštas – taip gali paveikti jo teises ir pareigas, jog kyla pavojus ieškovo pagrindinei vykdomai veiklai ar netgi jo gyvavimo sąlygoms, o atsakovas (pagal ieškinį) šių VšĮ „Amžiaus žiedas“ aplinkybių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 178 ir 314 straipsniai).

Kartu apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad ieškovas, vietoje to, jog atsiskaitytų su atsakovu, nuomojasi nekilnojamąjį turtą ir net įgyja jį nuosavybėn, taip pat nesudaro pagrindo apeliaciniam teismui formuoti priešingą išvadą, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad tiek nuomos sutartis, tiek pirkimo–pardavimo sandoris buvo sudaryti tiesiogiai ieškovui vykdant jo veiklą, be kita ko, kaip jau minėta, byloje nustatyta, jog ieškovo įsigytas turtas yra areštuotas ir atsakovo priešieškinio reikalavimams užtikrinti. Kita vertus, taip pat, kaip jau konstatuota pirmiau šioje nutartyje, byloje nėra pagrindo teigti, kad areštuoto turto rinkos ir / ar likvidacinė vertė pagal atliktą individualų nekilnojamojo turto vertinimą negalėtų būti iš tikrųjų didesnė ir areštuoto turto vertės neužteks galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo vykdymui užtikrinti, ypatingai įvertinus tai, jog byloje yra sprendžiamas ginčas dėl ieškovo skolos atsakovui, teismo sprendimas nepriimtas ir nepradėtas priverstinis vykdymas.

Todėl esant pirmiau nustatytoms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje ieškovo piniginėms lėšoms taikytas areštas, keistina, panaikinant ieškovo piniginių lėšų areštą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 145 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kurioje atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eltopas“ reikalavimų pagal priešieškinį vykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. areštuotas ieškovui viešajai įstaigai „Amžiaus žiedas“ priklausantis nekilnojamasis ir / ar kilnojamasis turtas, esantis tiek pas ieškovą, tiek pas kitus asmenis, bei turtinės teisės neviršijant 798 953 Lt, o nesant ar esant nepakankamai turto – piniginės lėšos, esančias ieškovo bankų sąskaitose, neviršijant priešieškinio sumos, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei, atlyginimus darbuotojams ir atsiskaityti su atsakovu, pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eltopas“ reikalavimų pagal priešieškinį vykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ieškovui viešajai įstaigai „Amžiaus žiedas“ priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, esantį tiek pas ieškovą, tiek pas kitus asmenis, bei turtines teises neviršijant 798 953 Lt“.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.