Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vakarai“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų papildomų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme

10. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad apelianto pateikta panaudos sutartis (su jos pakeitimais), ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo duomenys ir atsakovo mokėjimo, patvirtinančio skolos padengimą, kopija yra civilinės bylos Nr. e2-14469-452/2025 dalis. Kiti apelianto teikiami įrodymai (atsakovo vardu išrašyta sąskaita faktūra, pensininko pažymėjimo kopija (skaitmeninė), duomenys apie atsakovui suteiktą socialinę paramą ir kt.) nėra tiesiogiai susiję su šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dalyku. Apeliantas prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos nepateikė, aplinkybių, dėl kurių kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė, būtinybės teikti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nepagrindė. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pateiktus papildomus įrodymus atsisako priimti.

Bylos faktinės aplinkybės

13. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta ir byloje dėl šios aplinkybės ginčo nėra, kad atsakovas 2022 m. rugsėjo 18 d. Panaudos sutarties (su visais pakeitimais) pagrindu valdo ir naudoja trečiajam asmeniui S. V. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskalbtini), Šilutė (toliau – ir Butas). Ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskalbtini), Šilutė, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovas už ieškovės teikiamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskalbtini), Šilutė, bendrosios nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas nemokėjo, todėl susidarė 133,90 Eur skola už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 23 d. ieškiniu dėl šios skolos priteisimo iš atsakovo kreipėsi į teismą. Atsakovas ieškovės ieškinį gavo 2025 m. spalio 7 d., atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Byloje 2025 m. lapkričio 10 d. vyko parengiamasis teismo posėdis, bylos nagrinėjimas atidėtas sudarant šalims galimybę ginčą išspręsti taikiai.

14. Ieškovė teismui 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kadangi po bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas padengė susidariusią skolą. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė, civilinę bylą nutraukė, taip pat ieškovei iš atsakovo priteisė 717,59 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir)pagrįstumo

15. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, nesutinka. Apeliantas nurodo, jog ieškovė procesą pradėjo nepagrįstai, sukūrė priežastinį ryšį, dėl kurio apskritai atsirado byla, iki ieškinio pateikimo jam buvo sudaromos objektyvios kliūtys atsiskaityti. Taigi apeliantas iš esmės laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio. Apelianto pozicija nepagrįsta.

16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018). Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).

18. CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti; daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Administravimo išlaidas paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 9 dalis).

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Šiuo konkrečiu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame atsakovas valdo ir naudoja gyvenamąsias patalpas, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Atsakovas už ieškovės teikiamas paslaugas nemokėjo, susidarė įsiskolinimas, dėl to ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama skolą priteisti. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų reiškusi nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Civilinė byla nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio dėl to, kad atsakovas po bylos iškėlimo ieškinio reikalavimus įvykdė, t. y. sumokėjo skolą.

20. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovo argumentus apie jam sudarytas kliūtis tinkamai vykdyti įsipareigojimus dengti bendrojo naudojimo objektų administravimo ir kitų ieškovės teikiamų paslaugų išlaidas, netinkamą ieškovės procesinį elgesį. Pastebėtina, jog atsakovas Butą valdo nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. Panaudos sutarties pagrindu. Iš pateiktos Panaudos sutarties turinio (pagrindinės sutarties 2.5 punktas) matyti, jog atsakovas įsipareigojo dengti su Buto eksploatavimu susijusias išlaidas (namo administravimo, komunalinius ir kt. mokesčius). Atsakovas su trečiuoju asmeniu susitarė, kad ,,namo administravimo“ išlaidas apima ir išlaidos, numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, 4.82 straipsnio 4 dalyje, 4.84 straipsnio 9 dalyje (2023 m. spalio 2 d. Pakeitimas Nr. 1), taigi ir administravimo išlaidos, kurios turi būti dengiamos bendrojo naudojimo objektų administratorei. Apeliantas neteigė, nenurodė ir neįrodinėjo, jog nuo Panaudos sutarties pakeitimo Nr. 1 sudarymo pradžios neturėjo galimybių ar negalėjo ieškovei vykdyti įsipareigojimus dengti bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas. Tokių duomenų byloje nėra. Nors apeliantas, remdamasis Panaudos sutarties pakeitimo Nr. 1 nuostata, kad panaudos gavėjas turi teisę ir pareigą savo vardu sudaryti sutartis dėl su Buto eksploatavimu susijusių paslaugų teikimo, reikalavo ieškovės su juo sudaryti atskirą sutartį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), tuo pasireiškia sutarties uždarumo principas, todėl aplinkybė, jog ieškovė atsakovui pasiūlė sudaryti trišalį susitarimą, į jį įtraukiant ir trečiąjį asmenį byloje, savaime nesuponuoja netinkamo ieškovės procesinio elgesio byloje, kaip ir nepatvirtina, jog egzistavo objektyvios kliūtys atsakovui tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus dengti daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovo valdomas ir naudojamas Butas, bendrojo naudojimo objektų administravimo išlaidas.

21. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, vertino šalių procesinį elgesį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, taip pat aplinkybę, jog atsakovas ieškovės reikalavimus įvykdė, pareiškus ieškinį teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs byloje esančius duomenis, jog ieškinys teismui pateiktas dėl to, kad atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, šalys bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme bandė ginčą spręsti taikiai, tačiau susitarimas pasiektas nebuvo, po bylos iškėlimo teisme atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovė procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bylą nutraukus, nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, pareiga atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tenka atsakovui. Atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

23. Apeliantas, be kita ko, kvestionuoja ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir proporcingumą.

24. Nustatyta, jog ieškovė šioje byloje pirmosios instancijos teisme patyrė 709,20 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, už ieškinio pareiškimą sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį ir 2,64 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog išlaidas teisinei pagalbai apmokėti sudaro 80 Eur už ieškinio parengimą, taip pat 629,20 Eur išlaidos už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo parengimą. Byloje pateikti duomenys, pagrindžiantys, jog ieškovė šias išlaidas apmokėjo.

25. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 48 punktą).

27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

28. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas).

29. Remiantis byloje esančiais duomenimis, ieškovė bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą patyrė 2025 m. III ketvirtį (mokėjimas už teisines paslaugas atliktas 2025 m. liepos 1 d.). Oficialios statistikos portalo viešai skelbiamais duomenimis, 2025 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 337,70 Eur, todėl maksimalus atlygis už ieškinio parengimą advokato padėjėjui sudarytų 4 675,40 Eur (2 337,70 Eur x 2,5 x 80 proc.) (Rekomendacijų 5 punktas, 7 punktas, 8.2 papunktis).

30. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovė išlaidas už atstovavimą ir pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo parengimą patyrė 2025 m. IV ketv. (mokėjimas už teisines paslaugas atliktas 2025 m. lapkričio 10 d.). Oficialios statistikos portalo viešai skelbiamais duomenimis, 2025 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 387,00 Eur, todėl maksimalus atlygis už pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo parengimą advokato padėjėjui sudarytų 763,84 Eur (2 387 Eur x 0,4 x 80 proc.) (Rekomendacijų 5 punktas, 7 punktas, 8.16 papunktis), o maksimalus atlygis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą advokato padėjėjui sudarytų 190,96 Eur (2 387 Eur x 0,1 x 80 proc.) (Rekomendacijų 5 punktas, 7 punktas, 8.19 papunktis).

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, pagrindžiančius ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei visas šios prašomas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, realumą ir būtinumą. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus. Aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su patirtų išlaidų apimtimi, nesudaro pagrindo manyti, jog patirtos išlaidos neatitinka CPK 98 straipsnio reikalavimų, yra neproporcingos ar nepagrįstos.

32. Apeliantas teigia, jog išlaidos 629,20 Eur sumos pagal byloje esančią 2025 m. lapkričio 6 d. sąskaitą faktūrą neatitiko realios darbų apimties. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo su šiais apelianto argumentais sutikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė pareiškime dėl atsisakymo nuo ieškinio prašė laikyti, kad dalis 2025 m. lapkričio 6 d. sąskaitoje faktūroje Nr. AVC25-1206 nurodytų išlaidų buvo patirtos už pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo parengimą, kadangi byloje 2025 m. lapkričio 10 d. vykęs teismo posėdis truko 45 minutes, paaiškino, jog ieškovės atstovai atskiros sąskaitos už šio procesinio dokumento parengimą neišrašė, kadangi mano, jog į 2025 m. lapkričio 6 d. sąskaitoje nurodytą sumą įeina pareiškimo dėl atsisakymo nuo ieškinio parengimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai į šias aplinkybes atsižvelgė ir tinkamai jas įvertino, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo priteisimo klausimą. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl jo socialinės padėties nesudaro pagrindo atsakovo atleisti nuo pareigos atlyginti ieškovei šios pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ar mažinti priteistinų išlaidų dydį iki apelianto nurodytos sumos.

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teisingai skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovas įgijo pareigą ieškovei atlyginti šios patirtas bylinėjimosi išlaidas ir tinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis laikytina teisėta ir pagrįsta.

34. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad kiti atskirojo skundo motyvai ir argumentai neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų

36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomasi principo „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal bylos proceso rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).

37. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 1 022,45 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

38. Pagal byloje esančius duomenis, ieškovė išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 2026 m. I ketv. (mokėjimas už teisines paslaugas atliktas 2026 m. vasario 3 d.). Oficialios statistikos portalo viešai skelbiamais duomenimis, 2025 m. III ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2 427,600 Eur, todėl maksimalus atlygis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatui sudarytų 971,04 Eur (2 427,60 Eur x 0,4 proc.) (Rekomendacijų 7 punktas, 8.16 papunktis).

39. Įvertinus atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, ginčo apimtį, nuspręstina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra per didelės, todėl jos mažintinos iki teisingumo ir protingumo atitinkančių 500,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas Vakarai“ iš atsakovo V. D. 500,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.