Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtos bausmės:

pagal BK 281¹ straipsnio 2 dalį – areštas 45 paroms;

pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta subendrinta bausmė – areštas 60 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – areštas 40 parų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, nuspręsta į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. balandžio 11 d. 17.44 val. iki 2025 m. balandžio 12 d. 15.23 val. (1 parą), prilyginant ją vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones) atėmimas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, tai yra, nuo 2025 m. balandžio 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, E. M. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant K. P. vardu registruotą transporto priemonę automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais ir registracijos liudijimu (duomenys neskelbtini) bei priedu Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant juos valstybės nuosavybėn.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. M. nuspręsta palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą. Pradėjus nuosprendžio vykdymą, nuspręsta E. M. grąžinti E. M. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: 1) leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), išduotą E. M. vardu, esantį prie baudžiamosios bylos medžiagos, grąžinti E. M.; 2) automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą (duomenys neskelbtini), sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelėje, konfiskuoti; 3) automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priedą – techninės apžiūros ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančius prie baudžiamosios bylos medžiagos, perduoti kartu su konfiskuojama transporto priemone; 4) netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. M. vardu, esantį prie bylos medžiagos, pagal prašymą perduoti į Policijos Departamento Kriminalistinių tyrimų valdybos Dokumentų tyrimo skyriaus dokumentų kolekciją tarnybiniam naudojimui ir mokymo tikslams; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. P. vardu, grąžinti K. P. – F..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2025 m. balandžio 11 d. apie 17.12 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARTB-0097, patikros sertifikato Nr. 2215258, 2025 m. balandžio 11 d. 17.22 val. jam nustatytas 3,27 promilių girtumas, o 17.43 val., – nustatytas 3,24 promilių girtumas, vairavo K. P. – F. priklausantį automobilį „Citroen C3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Be to, E. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytą dieną ir tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, susitaręs iš šio už 300 Eur užmokestį įsigyti netikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, išduotą E. M. vardu, padėjo jam šį vairuotojo pažymėjimą pagaminti, jam perduodamas netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimui būtinus savo anketinius duomenis – vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą ir savo nuotrauką bei tokiu būdu bendrininkavo pagaminant netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), šį suklastotą vairuotojo pažymėjimą įgijo, laikė ir gabeno iki 2025 m. balandžio 11 d. apie 19.50 val., kai žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, esančiame Purienų g. 48, Šiauliuose, asmens apžiūros metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis E. M. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų juridinės kvalifikacijos neginčija ir prašo paskirti švelnesnę bausmę arba paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl nuteistajam E. M. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo E. M. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas E. M. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 4 metų.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), o kita – apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis, 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Šias nusikalstamas veikas jis padarė laikomas neteistas Lietuvos Respublikoje (teistumai už 2004-2008 m. padarytas nusikalstamas veikas yra išnykę), tačiau daug kartų teistas užsienyje, o būtent, (duomenys neskelbtini) – 2013-2023 m. laikotarpiu jis teistas 15 kartų, iš jų – net 8 kartus už vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Paskutiniu 2023 m. spalio 24 d. institucijos ((duomenys neskelbtini)) sprendimu nuteistajam E. M. už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei vairavimą esant neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, be kita ko, paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams ir vairuotojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu (1 t., b. l. 172-193). Nors pirmosios instancijos teismas teistumų užsienio valstybėje neakcentavo, visgi šie duomenys kartu su naujai padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis (vairavo transporto priemonę, kai nustatytas neblaivumo lygis net du kartus viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė – 3,24 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti, disponavo netikru vairuotojo pažymėjimu) itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad E. M. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo gyvenimo būdo. Nors E. M. administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 194), tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jis nuo 2014 m. yra deklaravęs išvykimą užsienio valstybę (1 t., b. l. 42). Nuteistasis Lietuvos Respublikoje yra nedirbantis (1 t., b. l. 196-197), kaip pats nurodo, dirba užsienyje, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių oficialų įsidarbinimą užsienio valstybėje. Kadangi E. M. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kitų aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis ar sunkinančiomis, pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

12. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be sankcijoje numatytos vidutinio griežtumo bausmės – arešto – atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo E. M. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik arešto bausmė atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.

13. Be to, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam E. M. pagrįstai paskyręs arešto bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, jų dydžius taip pat pagrįstai nustatė artimus arešto bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis) – atitinkamai 45 paros ir 60 parų. Pastebėtina, kad bendrindamas bausmes tarpusavyje pirmosios instancijos teismas taikė nuteistajam palankiausią bausmių bendrinimo būdą, t. y. apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), be kita ko, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę bausmę – areštą 40 parų, įskaitė laikiname sulaikyme išbūtą laiką (vieną parą). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nuteistajam E. M. paskirta galutinė bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.

14. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis ir jo gynėjas, pirmosios instancijos teismas, skirdamas gautinę bausmę už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas akcentuoja, kad nuteistasis kaltę pripažino visiškai, davė apie tai išsamius parodymus, labai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių, jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimai baigti, praeityje nuteistasis buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, nebaustas administracine tvarka, dirba užsienyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė į nurodytas aplinkybes, taigi dar kartą jas vertinti ir šiuo pagrindu švelninti E. M. paskirtą galutinę bausmę, nėra pagrindo. Be to, apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis pažada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, kadangi 2013-2023 m. laikotarpiu jis sistemingai daro įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas užsienyje, įskaitant analogiškas – sistemingai vairuoja apsvaigęs. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus E. M. švelnesnę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

Dėl nuteistajam E. M. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo

15. BK 75 straipsnio 9 dalis imperatyviai reglamentuoja, jog skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nesprendė ir neaptarė galimybės taikyti/netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, reguliuojančias paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl dėl BK 75 straipsnio taikymo plačiau pasisakys apeliacinės instancijos teismas.

16. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams, buvo pakeistas BK 75 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo metu galiojančio BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taigi, anksčiau galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalis numatė galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą tik pirmą kartą arešto bausme nuteistam asmeniui, o šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalis nedraudžia atidėti arešto bausmės vykdymą ir ne pirmą kartą areštu nuteistam asmeniui bei aiškiai įtvirtino teismui galimybę nuteistajam neskirti intensyvios priežiūros taikant arešto bausmės vykdymo atidėjimą, kas jau buvo išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023. Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad nuteistasis yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme ir dėl to yra pagrindas jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, esminės reikšmės šio straipsnio taikymui neturi. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra, nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arešto), kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

18. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu E. M. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms, už jas paskirta galutinė arešto bausmė 40 parų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad E. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų (išnykusių) matyti, kad apeliantui jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas, taip pat ne kartą taikyta bausmė, susijusi su probacijos sąlygų laikymusi – laisvės apribojimas, kuri, beje, dėl probacijos sąlygų nesilaikymo buvo pakeista į areštą, be to, nuteistasis užsienyje net 8 kartus teistas už vairavimą apsvaigus, taip pat, vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir dėl šios priežasties disponavo suklastotu vairuotojo pažymėjimu. Akivaizdu, kad nuteistasis kritiškai susidariusios situacijos iš esmės nevertina ir jokių veiksmų, siekiant keisti savo netinkamą elgesį bei mąstyseną, nesiima. Pastebėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina apie nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sistemingą nesilaikymą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta naujų, pirmosios instancijos teismo neištirtų aplinkybių, kurios leistų skundžiamą nuosprendį pakeisti ir atidėti nuteistajam E. M.paskirtos arešto bausmės vykdymą. Neabejotina, kad realios arešto bausmės atlikimas yra susijęs su tam tikrų nepatogumų patyrimu, negalėjimu užsiimti turima darbine veikla ir pan., tačiau šios aplinkybės savaime nėra pakankamos arešto bausmės vykdymo atidėjimui. Be to, baudžiamojoje byloje nėra objektyvių duomenų apie dabartinę nuteistojo E. M. darbovietę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. M. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

19. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis BK 25 straipsnio 2 dalimi, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai.

20. Iš nuteistajam E. M. suformuluoto kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį matyti, kad jam inkriminuoti veiksmai bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu pagaminant netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš kaltinimo taip pat matyti, kad netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminime E. M. identifikuotas kaip padėjėjas, kuris padėjo nenustatytam asmeniui vairuotojo pažymėjimą pagaminti, jam perduodamas netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimui būtinus savo anketinius duomenis – vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą ir savo nuotrauką. Taigi, iš kaltinimo galima suprasti, kad atliekant šiuos nusikalstamus veiksmus dalyvavo vienas vykdytojas ir vienas padėjėjas, todėl tokie bendrininkų veiksmai laikomi padaryti veikiant kartu, paprasto bendrininkavimo forma, o ne bendrininkų grupėje, kadangi nėra dviejų vykdytojų. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio nustatomoji dalis, kurioje nurodomos aplinkybės, kad E. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, dalyje dėl netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo, padarė bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, keistina, nustatant, jog E. M. šiuos veiksmus padarė veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu. Tokiu būdu neteisingai skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje suformuluotas kaltinimas ištaisytinas. Pastebėtina, kad tolesni nuteistojo E. M. veiksmai kvalifikuoti tinkamai kaip vykdytojo veiksmai, nes jis atliko alternatyvius BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, t. y. suklastotą vairuotojo pažymėjimą įgijo, laikė ir gabeno iki 2025 m. balandžio 11 d. apie 19.50 val., kai žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, esančiame Purienų g. 48, Šiauliuose, asmens apžiūros metu rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

21. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis E. M. prašė grąžinti jam asmens dokumentą – pasą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog šis klausimas išspręstas iš esmės: iki bausmės vykdymo pradžios E. M. nuspręsta palikti galioti kardomąsias priemones, tarp jų – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, o pradėjus nuosprendžio vykdymą, nuspręsta E. M. grąžinti E. M. vardu išduotą pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nuteistojo prašymas papildomai nebesprendžiamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžio nustatomąją dalį, kurioje nurodomos aplinkybės, kad E. M. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, dalyje dėl netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo, padarė bendrininkų grupėje kartu su nenustatytu asmeniu, pakeisti, nustatant, jog E. M. šiuos veiksmus padarė veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu.

Nuteistojo E. M. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Šichovcovo apeliacinį skundą atmesti.