- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1669-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-05219-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas, Renata Volodko
- Atsakovas
- M. K., Z. K.
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. K. ir Z. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams M. K. ir Z. K., trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei kadastro duomenų registracijos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), kuriuo prašė nustatyti jai priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui M. K. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „GM Projektai“ 2018-11-13 planą, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 10-8-7 bei panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintą kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad jai nuosavybės teise priklauso 4000/7500 dalys žemės sklypo, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 3500/7500 dalys žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Gretimas 3,076 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui Ginčas dėl minėtų žemės sklypų ribos kilo dar 2012 m., kai IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliko atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, ieškovė nesutiko su siūlomomis sklypo ribomis. Nepaisant to, atsakovas pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui suderinti ir patikrinti parengtą IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 kadastrinių matavimų bylą. Atsakovas neatsižvelgė į Žemėtvarkos skyriaus prieštaravimus suderinti kadastrinių matavimų bylą ir ją pateikė registracijai VĮ „Registrų centras“, kuris 2013-12-17 patikslino atsakovo žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre ir pažymėjo žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Ieškovės užsakymu buvo atlikti jai su atsakovais priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, byla buvo pateikta derinti Vilniaus rajono skyriui. 2016-12-06 buvo surašytas Tikrinimo aktas Nr. 48KAM-113760, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo planas ir paženklinimo – parodymo aktas nesuderintas su visais žemės sklypo savininkais (bendraturčiais), kitų priežasčių suderinti žemės sklypo planą nenustatė, tai reiškia, kad planas iš esmės atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Ginčo sklypų ribos nėra aiškios, jie persidengia ir atsakovo nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, tuo tarpu ieškovės parengtas žemės sklypo planas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, tai iš esmės patvirtino Vilniaus rajono skyrius. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41, buvo suformuotos ginčo žemės sklypų ribos. Pagal šio projekto sprendinius buvo nustatytos preliminarios žemės sklypų ribos, 2001-08-26 ieškovės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Be to, atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3 ha ginčo sklypą. Tuo tarpu atliekant kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo plotas buvo padidintas iki 3,0759 ha (padidėjo 759 kv. m.). Pagal ieškovės parengtą žemės sklypo planą atsakovo žemės sklypo plotas bus 3,0519 ha, taip pat daugiau negu buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl atsakovo teisės nebus pažeistos. Ieškovei priklausančio sklypo plotas yra 0,75 ha. Atliekant kadastrinius matavimus pagal ieškovės teikiamą teismui planą žemės sklypo plotas buvo sumažintas leistinumo ribose iki 0,7330 ha (sumažėjo 170 kv. m.). Kadangi atsakovo ginčo žemės sklypas taip pat ribojasi su gretimu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu ieškovei, tad ji sutinka šio sklypo sąskaita pakeisti bendrą ribą taip, kad atsakovo žemės sklypo plotas liktų nepasikeitęs, t. y. 3,0759 ha. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo tvirtinami administraciniu aktu, kadastrinių matavimų byla buvo tiesiog pateikta VĮ „Registrų centras“.
2. Atsakovai M. K. ir Z. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat prašė jiems priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad atsakovas 2012-10-15 atliko savo sklypo tikslius kadastrinius matavimus, kurie buvo patvirtinti ir užregistruoti Nekilnojamojo turto registre 2012-10-15, pakeitimai įregistruoti 2013-12-17. Nustačius bendro sklypo linijos ilgį pagal ieškovės parengtą 2018-11-13 planą, šis sklypas pasislinktų į atsakovo sklypo plotą 9,72 m ir užimtų dalį atsakovui priklausančio sklypo, kurio ribos yra įregistruotos kadastriniais matavimais. Dėl to pasikeistų bendro ir atsakovo sklypų konfigūracija ir plotai, jie sumažėtų, tad pakistų jų nuosavybės teisių apimtis. Šių sklypų paklaidų sumažėję plotai galimai padidintų ieškovės kitą jai nuosavybės teise priklausančio gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotą ir leistų pakeisti šio sklypo konfigūraciją ir ribas, nes jo ribos nustatytos preliminariais matavimais. Pažymėjo, kad ieškovė, 2008-02-22 įsigydama iš valstybės bendro sklypo dalį, sutiko su šio sklypo 2003-08-28 atliktu žemės sklypo paženklinimo planu ir jo neginčijo. Atsakovas 2013-03-22 įsigydamas sklypo dalį taip pat sutiko su 2003-08-28 žemės sklypo paženklinimo planu ir jo neginčijo. Iš žemės sklypo plano matyti, kad nustatant šio sklypo ribas, gretimybėse buvo nepaskirstyta valstybinė žemė, tad bendro sklypo ribos jų įsigijimo metu jau buvo nustatytos ir ieškovei žinomos, tad, nustatant bendro sklypo ribas, ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos. Bendro žemės sklypo ribos negali būti nustatytos pagal ieškovės pateiktą UAB „GM Projektai“ 2018-11-13 parengtą planą, nes pasikeistų paženklinto sklypo ribos. Be to, atliekant sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus sklypo ribos linija 1 – 2 nuo 62 m. buvo sumažinta iki 61,73 m. ir faktiškai dabar yra tokia, atsižvelgiant į faktiškai nusistovėjusią tarp bendraturčių namų valdos sklypo naudojimosi tvarką. Nustačius prašomą bendrą sklypų ribą, šalys turėtų nepatogumų naudotis sklype esančiais jiems priklausančiais statiniais, daržais, kiemu, želdiniais. Iš IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto Nr. 1, žemės sklypo plano matyti, jog kadastriniais matavimais suformuoto atsakovo sklypo riba, kadastrinių matavimų plane pažymėta taškais 1 – 2 yra 61,73 m., 1 – 4 yra 35 m., kas atitinka atsakovo 2010-04-28 žemės sklypo abrise nustatytą sklypo ribą. Nacionalinės žemės tarnybos komisija nustatė, kad ieškovės tuo metu ginčijamas 17 arų plotas neatitinka jos naudojimosi ir priklauso atsakovo sklypo plotui. Šios komisijos pagrindu „Registrų centras“ įregistravo atsakovo sklypo kadastrinius matavimus. Pažymėjo, kad kadastriniais matavimais suformuotas atsakovo žemės sklypo plotas yra toks pats, kaip ir šio sklypo įsigijimo dokumente, t.y. 3,0759 ha (atkurtos nuosavybės teisės į 3,03 ha žemės, sklypas padidėjo 0,0459 ha leistinos paklaidos ribose), o žemės konfigūracija atitinka 2010-04-08 abrise nurodytą konfigūraciją. Ieškovė neginčijo atsakovo 2013-12-17 atliktų sklypo patikslintų kadastrinių matavimų, todėl nėra pagrindo nesivadovauti IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliktais atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog bendras ir atsakovo sklypas persidengia, nes ieškovės užsakymu UAB „GM projektai“ atlikti ginčo sklypo matavimai nebuvo ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš VĮ „Registrų centras“ kadastro žemėlapio 2016-10-13 ištraukos matyti, kad ginčo sklypai tarpusavyje nepersidengia. Be to, atsakovai nurodė, kad ieškovė savo patikslintu ieškiniu neginčija atsakovui M. K. priklausančio žemės sklypo kadastrinių (patikslintų) matavimų, tad šis jos reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti, nustatyti ieškovei J. S. ir atsakovams M. K. bei Z. K. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., ir atsakovui M. K. priklausančio 3,0759 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „GM Projektai“ 2018-11-13 parengtą žemės sklypo planą M 1:1000, kurioje bendra riba pažymėta posūkio taškais Nr. 10 ((duomenys neskelbtini)).
5. Teismas nustatė, kad ieškovei J. S. kartu su atsakovais nuosavybės teise priklauso 0,7500 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ir sklypas Nr. 45; ir žemės sklypas Nr. 45). Ieškovei priklauso 4000/7500 dalys šio sklypo, o atsakovams – 3500/7500 dalys. Naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta, jis suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pagal nuosavybės dokumentus šio sklypo plotas yra 0,7500 ha. Tuo tarpu gretimas 3,0759 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui M. K. (toliau – ir sklypas Nr. 112; ir žemės sklypas Nr. 112). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų patikslinimas VĮ Registrų centre registruotas 2013-12-17. Atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 3 ha žemės sklypą, todėl teismo vertinimu pagal nuosavybės dokumentus atsakovui priklauso 3 ha ploto ginčo žemės sklypas. Be to, su minėtais dviem ginčo sklypais dar ribojasi 21,3000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovei J. S. (kartu su sutuoktiniu G. S.) (toliau – ir sklypas Nr. 44). Šis žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „ADR projektai“ 2012-10-29 sudarytame žemės sklypo Nr. 112 ribų plane M 1:2000 pagal nurodytas koordinates neatitinka teritorijų planavimų dokumente ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41) suformuotų ribų, darė išvadą, kad atliekant žemės sklypo Nr. 112 projektavimą ir ženklinimą vietovėje, nebuvo atsižvelgta į pirminius teritorijų planavimo dokumentus. Be to, UAB „ADR projektai“ 2012-10-29 sudarytame žemės sklypo Nr. 112 plane M 1:200 pagal nurodytas koordinates šio sklypo ribos neatitinka sklypų Nr. 44 ir Nr. 45 planų ir lauko brėžinių (abriso), t.y. nustatyta, kad bendra minėtų žemės sklypų riba neatitinka. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. 44, 45 ir 112 ribų linijų ilgiai, lyginant su teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotais, keičiasi (nors sklypo Nr. 45 linijų ilgiai kinta nežymiai). Atsižvelgdamas ir į tai, kad 2006 m. buvo nustatyta, kad žemės sklypų Nr. 44 ir Nr. 45 lauko brėžinyje (abrise), ties rankraštiniu įrašu „B. S.“ pasirašė ne B. S., o kitas asmuo; taigi, iš esmės buvo nustatyta, kad šių sklypų lauko brėžinys (abrisas) buvo suklastotas, t.y. jame padirbtas B. S. parašas; kas atliko šiuos veiksmus nustatyta nebuvo, teismas sprendė, jog ginčo žemės sklypų ribos nėra aiškios.
7. Teismas taip pat pažymėjo, jog vien tai, kad atsakovas yra atlikęs savo sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus ir juos yra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre, nedaro ginčo sklypų ribų aiškiomis, juo labiau, kad ieškovė tokioms riboms prieštarauja dar nuo 2012 m., t. y. kai buvo atliekami atsakovo sklypo Nr. 112 kadastriniai matavimai. Be to, atsakovo atliktiems kadastriniams matavimams nepritarė ir atsakinga institucija – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, kuris nustatė esminius neatitikimus teritorijų planavimo dokumentams. Tuo tarpu atsakovai visiškai be reikalo suabsoliutina vieno dokumento – kadastrinių matavimų plano, kuris yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“, reikšmę ir be pagrindo siekia ginti savo teises išimtinai ieškovės interesų sąskaita.
8. Vertindamas ieškovės atliktų matavimų pagrįstumą, teismas nurodė, kad atsakovui atlikus sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus, jo plotas padidėjo iki 3,0759 ha, t.y. daugiau negu 7 arais. Tuo tarpu sklypo Nr. 45 plotas, jeigu būtų palikta ginčytina sklypų riba tokia, kokia nustatyta sklypo Nr. 112 kadastriniais matavimais, sumažėtų iki 0,7125, t.y. daugiau negu 3 arais. Tuo tarpu pagal ieškovės siūlomą ginčytinų sklypų bendrą ribą, sklypo Nr. 45 plotas būtų 0,7330 ha, t.y. mažesnis negu pagal nuosavybės dokumentus, tačiau jau arčiau tikro ploto. Be to, atsakovo sklypo Nr. 112 plotas būtų 3,0519 ha, t.y. vis tiek dar didesnis negu pagal nuosavybės dokumentus (iki kadastrinių matavimų atlikimo). Antra vertus, jeigu būtų siekiama išlaikyti atsakovo sklypo Nr. 112 konfigūraciją, tai atsakovo sklypas sumažėtų iki 2,9500 ha; tokiu atveju abu ginčo sklypai būtų šiek tiek mažesni, nei jų plotai nurodyti nuosavybės dokumentuose. Teismas laikė, jog atsakovai visiškai be reikalo suabsoliutina vieno dokumento – kadastrinių matavimų plano, kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centre, reikšmę ir be pagrindo siekia ginti savo teises išimtinai ieškovės interesų sąskaita bei sprendė, kad ginčo sklypų riba koreguotina pagal ieškovės pateiktą planą, kadangi šis planas (pasiūlymas) yra žymiai priimtinesnis, labiau atitinka šalių interesų pusiausvyros derinimo principą, negu atsakovo kadastrinių matavimų planas.
9. Pasisakydamas apie faktinį žemės sklypo naudojimą, teismas atkreipė dėmesį, jog šalių ir jų atstovų paaiškinimai dėl ginčo žemės ploto faktinio naudojimo iš esmės yra prieštaringi. Todėl, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų dėl šio ploto faktinio naudojimo (CPK 178 straipsnis), laikė, kad ši aplinkybė šalių planams nesuteikia jokio pranašumo.
10. Teismo vertinimu, spręsti dėl patikslintų kadastrinių duomenų registracijos panaikinimo nėra pagrindo, kadangi šalių sklypų duomenys Nekilnojamojo turto registre bet kuriuo atveju turės būti registruojami iš naujo remiantis teismo sprendimu. Be to, ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio terminą ginčyti atsakovo atliktų kadastrinių matavimų registraciją Nekilnojamojo turto registre, o pagrindo šį terminą atnaujinti taip pat nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu apeliantai M. K. ir Z. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus – žemės sklypų Nr. 45, Nr. 112 planą, paruoštą matininko T. U. pagal teismo priimtą sprendimą, bei atsakovo teiktas žemės sklypo Nr. 112 paraiškas už 2004-2016 metus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pagal ieškovės užsakymu parengtą UAB „GM projektai“ 2018-11-13 planą bendras sklypas Nr. 45 pasislenka į atsakovo sklypo Nr. 112 plotą 9,72 m ir užima dalį atsakovui priklausančio sklypo, kurio ribos yra įregistruotos kadastriniais matavimais ir dėl to pasikečia bendro ir atsakovo sklypų konfigūracija ir plotai, jie sumažėja.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas nepagrįstai sprendimu nustatė sklypų bendrą ribą ties taškais 10-8, nes ties taškais 10-9 sklypas Nr. 45 ribojasi ne su bendru sklypu Nr. 45, o su pačiai ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančiu žemės sklypu kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tašku 10 bendras sklypas nesiriboja su atsakovo sklypu, dėl ko pagal šį planą tokia sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 ribojimosi bendra riba negali būti nustatyta.
11.3. Ieškovės 2018-11-13 UAB „GM Projektai“ parengtas žemės sklypo Nr. 45 situacijos brėžinis (planas) M 1:1000 neatitinka teritorijų planavimo dokumente ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215-41) suprojektuotų ribų.
11.4. Pagal pateiktą 2018-11-13 sklypo schemą keičiama žemės sklypo Nr. 45 konfigūracija ir geografinė padėtis. Teismas sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas 2018-11-13 planas labiau atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus, negu atsakovo sklypo Nr. 112 kadastrinių matavimų planas ir vadovavosi ieškovės pateiktu planu.
11.5. Teismas sprendime nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės pateiktas 2018-11-13 planas labiau atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus, negu atsakovo sklypo Nr. 112 kadastrinių matavimų planas ir vadovavosi ieškovės pateiktu šiuo planu, kadangi pagal šį planą nebuvo rengiama jokia kadastro duomenų byla ir šis planas nebuvo pateiktas derinimui ir dėl jo nėra priimtas joks žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas.
11.6. Ieškovė neįrodinėjo, kad šalims priklausančio žemės sklypo Nr. 45 riba faktiškai buvo kita, nei nustatyta abrise (pažymėta taškais 1-2, 1-13, 13-12). Teigė, kad ji iki 2012 m. visuomet naudojosi atsakovo žemės sklypo Nr. 112 dalimi (jos plane nurodyta 204 kv. m dalimi), vėliau atsakovui įregistravus savo sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus ir šiam plotui patekus į atsakovo sklypo ribas, ji šia dalimi naudotis privengia. Tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti ir šiems teiginiams pagrįsti nepateikti jokie įrodymai. Sklype nėra ieškovei priklausančių statinių, daržo, želdinių, jis yra žemės ūkio paskirties. Atsakovas šį žemės sklypą visada naudojo pats ir deklaravo jo naudojimą nuo 2004 m. Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikdamas paraiškas paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus gavimo tikslu.
11.7. Nors NŽT 2013-07-09 rašte Nr. 1SS-10 (10.5)-1462 nurodyta, kad atsakovo sklypo ribų ilgiai, nustatyti IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliktais kadastriniais matavimais, skiriasi nuo 2010-04-28 atsakovo žemės sklypo abrise ir A. J. įmonės 2010-04-28 parengto žemės sklypo ribų ilgio, tačiau neatitikimai traktuotini kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių (rulete) atsiradę neatitikimai ir šie neatitikimai neturi įtakos šalių bendro sklypo ribai, riba nėra pasikeitusi.
11.8. Kadangi dėl ieškovės siūlomos nustatyti žemės sklypo ribos sumažėja atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas 3,0759 ha ir jis taptų 3,0519 ha, todėl akivaizdu, kad negalima nustatyti ginčo sklypų ribos pagal ieškovės pasiūlymo planą, nes tokiu būdu nepagrįstai pakinta jo nuosavybės teisių apimtis.
11.9. Nėra pagrindo teigti, kad bendras ir atsakovo sklypas persidengia, kadangi ieškovės tiek 2016-09-20, tiek 2018-11-13 UAB „GM Projektai“ atlikti matavimai nebuvo ir nėra įregistruoti NTR. Iš VĮ Registrų centras kadastro gi žemėlapio 2016-10-13 ištraukos matyti, kad bendras ir atsakovo žemės sklypai nepersidengia.
11.10. Ieškovė neginčijo 2013-12-17 atsakovo sklypo atliktų patikslintų kadastrinių matavimų, todėl nėra pagrindo nesivadovauti IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliktais atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais.
11.11. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas pilnoje apimtyje ir nurodė, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai bei priteisė iš atsakovų pilnai bylinėjimosi išlaidas, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl šio reikalavimo nepasisakė, t. y. sprendimu išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir nepagrįstai dėl to priteisė iš atsakovų visas bylinėjimosi.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
12.1. Atsakovas neatsižvelgė į NŽT skyriaus prieštaravimus suderinti kadastrinių matavimų bylą ir pateikė bylą registracijai VI? „Registrų centras“, kuris patikslino žemės sklypo kadastro duomenis NTR ir pažymėjo žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje.
12.2. Kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, yra akivaizdu. Šiuo atveju egzistuoja ir antroji CK 4.45 str. taikymo sąlyga – ginčo žemės sklypų ribos nėra aiškios. Vien tai, kad atsakovas yra atlikęs savo sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus ir juos yra įregistravęs, nedaro ginčo sklypų ribų aiškiomis, juo labiau, kad ieškovė tokioms riboms prieštarauja dar nuo 2012 m., t. y. kai buvo atliekami atsakovo sklypo Nr. 112 kadastriniai matavimai, be to, atsakovo atliktiems kadastriniams matavimams nepritarė ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, kuris nustatė esminius neatitikimus teritorijų planavimo dokumentams.
12.3. Teismo pagrįstai konstatuota, kad ieškovės planas iš esmės atitinka teritorijų planavimo dokumentus. Ieškovė bu?tent pagal šį planą iš esmės ir prašo nustatyti ginčo sklypų bendrą ribą.
12.4. Atsakovui atlikus sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus, jo plotas padidėjo iki 3,0759 ha, t.y. daugiau negu 7 arais. Tuo tarpu sklypo Nr. 45 plotas, jeigu bu?tų palikta ginčytina sklypų riba tokia, kokia nustatyta sklypo Nr. 112 kadastriniais matavimais, sumažėtų iki 0,7125, t.y. daugiau negu 3 arais.
12.5. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė sutinka koreguoti kito jai (kartu su sutuoktiniu) priklausančio žemės sklypo Nr. 44 ribas, ties ginčytina sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 riba, tam, kad atsakovo sklypo Nr. 112 dabar esantis plotas - 3,0759 ha, nesumažėtų. Tačiau atsakovas be aiškios priežasties atsisakė tokios galimybės ir tokio ieškovės geros valios siu?lymo.
12.6. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vien ta aplinkybė, jos žemės sklypo kadastriniai matavimai yra i?registruoti, bylos aplinkybiu? kontekste nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo.
12.7. Atsakovų teikiamas planas galėjo bu?ti pateiktas nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovai šia teise nepasinaudojo. Atsakovai tinkamai neargumentuoja, kad šio įrodymo pateikimo bu?tinybė iškilo vėliau. Taip pat atsakovai neargumentuoja, kodėl yra teikiamos žemės sklypo Nr. 112 paraiškos už 2004-2016 metus, ir koks yra ryšys su nagrinėjama byla ir kokias aplinkybes byloje patvirtina šie įrodymai, bei nenurodo, kodėl bu?tinybė teikti įrodymus iškilo vėliau.
13. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė. Nors apeliantas ir teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), kadangi teismas rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovo žemės sklypo Nr. 112 patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau su tokia pozicija sutikti negalima. Pirmosios instancijos teismas visų ieškinio reikalavimų pagrįstumą skundžiamame sprendime išsprendė, motyvuojamojoje dalyje padarė aiškias ir nedviprasmiškas išvadas, jog spręsti dėl patikslintų kadastrinių duomenų registracijos panaikinimo nėra pagrindo, kadangi šalių sklypų duomenys Nekilnojamojo turto registre bet kuriuo atveju turės būti registruojami iš naujo remiantis būtent teismo sprendimu, be kita ko pažymėdamas, jog ieškovė praleido ir ieškinio senaties terminą tokiai registracijai ginčyti. Iš šių teismo argumentų akivaizdu, kad teismas tokį ieškinio reikalavimą atmetė, nors skirstydamas bylinėjimosi išlaidas šio reikalavimo ir nelaikė esminiu (pažymėjo, kad reikalavimas yra išvestinis), spręsdamas, jog ieškinio reikalavimai iš esmės yra tenkinami. Teismo sprendimą pagal CPK 270 str. 1 d. sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, o tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog teismo sprendimas – vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. e3K-3-362-415/2015). Nagrinėjamu atveju tiek įžanginėje, tiek aprašomoje, tiek motyvuojamojoje skundžiamo sprendimo dalyse buvo nurodomi, aprašomi ir vertinami ieškinio reikalavimai dėl kadastrinių duomenų registracijos panaikinimo, o šio reikalavimo klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teismui nekelia jokių abejonių.
16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
17. Nagrinėjamoje byloje apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo prie nagrinėjamos bylos prijungti 2019 m. vasario 15 d. matininko T. U. parengtą žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 planą, kuris, pasak apeliantų, rodo kaip pasikeistų žemės sklypų konfigūracija ir išsidėstymas pagal ieškovės pateiktą planą, kokios yra sklypų ribos pagal atliktus preliminarius matavimus bei suprojektuotas ribas, taip pat apelianto teiktas žemės sklypo Nr. 112 paraiškas už 2004 – 2016 metus. Ieškovė su šiuo prašymu atsiliepime į apeliacinį skundą nesutiko, nurodė, kad apeliantai šiuos dokumentus turėjo galimybę pateikti viso bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai bylą nagrinėjusiam teismui neabejotinai galėjo pateikti tiek įrodymus apie faktinį žemės sklypo naudojimą, kadangi nurodoma, jog sklypu naudojamasi nuo 2004 metų, tiek matininko planą pagal ieškovės pateiktus reikalavimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokie reikalavimai sprendimu neabejotinai galėjo būti patenkinti, o apie ieškovės reikalavimus apeliantams buvo puikiai žinoma viso proceso metu. Įvertinusi prašymo pagrįstumą, susipažinusi su apeliantų pateiktais įrodymais, atsižvelgdama į aptariamą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptariami įrodymai neabejotinai galėjo būti pateikti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsižvelgiant ir į bylos nagrinėjimo trukmę, tai, kad byla abiejų instancijų teismuose buvo nagrinėjama du kartus, o pirmąjį ieškinį ieškovė pateikė dar 2016 metais, taip pat į tai, kad apeliantai aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą, buvo atstovaujami profesionalaus atstovo – advokatės. Taigi, spręstina, jog nagrinėjamu atveju tenkinti prašymo dėl papildomų įrodymo prijungimo nėra.
18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovei J. S. (4000/7500 dalys), kartu su apeliantais M. K. ir Z. K. (3500/7500 dalys) nuosavybės teise priklauso 0,7500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav. (žemės sklypas Nr. 45), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus (naudojimosi tvarka nenustatyta). J. S. nuosavybės teises į sklypo dalį įgijo Apskrities viršininko 2005-03-25 sprendimo Nr. 2.5-41-20129 pagrindu, o apeliantai – 2013-03-22 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2388 pagrindu. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad gretimas 3,0759 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso apeliantui M. K. (žemės sklypas Nr. 112).
19. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 112 (projektinis Nr. 1314) ribos suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41, vietovėje paženklintos 2010-04-28, o gretimų žemės sklypų Nr. 44 (projektinis Nr. 483-1) ir Nr. 45 (projektinis Nr. 483-2) ribos suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtiname Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215-41, kuris yra patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-25 įsakymu Nr. 2.3-2091-41, vietovėje paženklintos 2003-08-23. Nurodytos aplinkybės šalių taip pat nėra ginčijamos.
20. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-288-345/2018, kuria nutarė ankščiau byloje priimtą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, be kita ko nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar ginčo sklypų ribos yra aiškios, nenurodė, pagal kurį byloje esantį dokumentą galima būtų konstatuoti, jog ginčo sklypus skirianti riba yra aiški, taigi, iš esmės netyrė CK 4.45 straipsnyje nustatytų sąlygų. Todėl reikšmingiausias klausimas, į kurį turėjo atsakyti bylą nagrinėjęs teismas, šiuo atveju buvo, – ar šalims priklausančių žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 ribos yra aiškios.
21. Vadovaujantis CK 4.45 str. ir suformuota Lietuvos teismų praktika, teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas, ir nagrinėjamu atveju ši aplinkybė akivaizdi tiek iš to, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti šalims priklausančių žemės sklypų ribą, tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, šalių parengtų planų, kuriuose žemės sklypų ribos skiriasi, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-23 rašto, kuriame nurodomi šalių nesutarimai dėl žemės sklypo etc.). Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus.
22. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nepagrįstai sprendė, kad šalims priklausančių sklypų ribos nėra aiškios. Su nurodyta apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo, kadangi bylą nagrinėjęs teismas išsamiai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, jog sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 ribos negali būti laikomos aiškiomis.
23. Pirmiausiai, apeliaciniame skunde nurodoma, jog nėra pagrindo spręsti, kad sklypai persidengia, kadangi ieškovės tiek 2016-09-20, tiek 2018-11-13 UAB „GM Projektai“ atlikti matavimai nebuvo ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šis apeliacinio skundo argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė Nekilnojamojo turto registre registruotiems atsakovo sklypo kadastriniams matavimams, kuriuos be kita ko, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė ginčija, t. y. nors ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimu prašo panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilnius r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre, tačiau iš ieškinio turinio yra akivaizdu, kad ieškovė ginčija ir IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliktus atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo nurodytus argumentus, pagrįstai pažymėjo, kad apeliantai suabsoliutina vieno dokumento – kadastrinių matavimo plano, kuris įregistruotas VĮ „Registrų centras“, reikšmę. Šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad apeliantas įregistravo jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto registre, o ieškovė to nepadarė, nesudaro pagrindo spręsti, kad žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 riba yra aiški, kad sklypai nepersidengia. Juolab, kad iš bylos duomenų akivaizdu, jog pagal 2018-11-13 UAB „GM Projektai“ parengtą žemės sklypo Nr. 45 planą ir pagal UAB „ADR projektai“ 2012-10-29 parengtą žemės sklypo planą šie sklypai akivaizdžiai persidengia (apeliantai pateiktame apeliaciniame skunde šios aplinkybės iš esmės neginčija).
24. Antra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog yra pagrindas išvadai, kad apeliantui atliekant žemės sklypo Nr. 112 projektavimą ir ženklinimą vietovėje nebuvo atsižvelgta į pirminius teritorijų planavimo dokumentus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-23 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-3041 teigiama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pateiktos žemės sklypo Nr. 1314 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos 2012-10-29 UAB „ADR projektai“ sudarytame žemės sklypo plane M 1:2000 pagal nurodytas koordinates neatitinka teritorijų planavimų dokumente ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41) suformuotų ribų: ties ribų posūkio taškais 1-14 yra 35,00 m (turi būti 33,0 m), ties ribų posūkio taškai 5-6 yra 14,50 m (turi būti 17,0 m), ties ribų posūkio taškais 6-7 yra 109,52 m (turi būti 111,0 m), ties ribų posūkio taškais 10-11 yra 321,97 m (turi būti 327,0 m), ties ribų posūkio taškais 11-12-13 yra 96,97 m (turi būti 98,0 m). Taip pat nurodoma, jog UAB „ADR projektai“ 2012-10-29 sudarytame žemės sklypo plane bendra minėtų žemės sklypų riba neatitinka ir žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 44) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 45) planų ir lauko brėžinio (abriso): ties ribų posūkio taškai 13-14 yra 56,31 (pagal abrisą turi būti 58,0 m), ties posūkio taškais 1-2 yra 61,73 m (pagal abrisą turi būti 65,0 m), ties posūkio taškais 6-7 yra 109,52 m (pagal abrisą turi būti 108,0 m), ties ribų posūkio taškais 7-8 yra 44,14 m (pagal abrisą turi būti 52,0 m).
25. Trečia, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2013-04-23 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-3041, be kita ko nurodė, kad negali priimti vienareikšmiško sprendimo dėl minėtų žemės sklypų ribų, nes žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, abrisų bei planų, t.y. žemės sklypų bendros ribos linijų ilgiai dokumentuose nevienodi. Akivaizdu, kad ir trečiojo asmens dokumente nurodomas žemės sklypų savininkų nesutarimas dėl žemės sklypo ribos. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ginčytina žemės sklypo dalimi naudojosi, tačiau šiuo metu tai daryti privengia. Ieškovės pozicijos nuoseklumas, nekintantis nesutikimas su nei su apelianto atliktais kadastriniais matavimais, nei su jų įregistravimu Nekilnojamojo turto registre taip pat rodo, kad šalių sklypų riba nagrinėjamu ginčytina.
26. Ketvirta, net ir pirmosios instancijos teismo akcentuota aplinkybė, kad dar 2006 m. buvo nustatyta, jog žemės sklypų Nr. 44 ir Nr. 45 abrise, ties rankraštiniu įrašu „B. S.“ pasirašė ne B. S., o kitas asmuo, taip pat rodo, kad šalių žemės sklypų ribos ginčytinos, kadangi atsižvelgiant į šią aplinkybę ir žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 ribų aiškumas gali būti kvestionuojamas dėl žemės sklypų formavimo dokumentų trūkumų.
27. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 ribą, kadangi žemės sklypų savininkai J. S., M. K. ir Z. K., nesutaria dėl sklypų ribų, ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs ir tai, jog, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009, 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016 ir kt.).
29. Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išdėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ir kt.). Sprendžiant ginčą dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti ir tai, ar sklypų savininkai ankščiau buvo susitarę ir kada dėl sklypus skiriančios ribos, kokiu būdu ši riba pažymėta, ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusią ar sutartą ribą; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010 ir kt.).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai ir argumentuotai išanalizavo visus byloje esančius ginčo žemės sklypų planus, šalių parengtus žemės sklypų planus, jų atitiktį kitiems teritorijų planavimo dokumentams, tinkamai įvertino kompetentingos institucijos - trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos poziciją dėl tiek UAB „ADR projektai“ 2012-10-29 parengto žemės sklypo plano, apelianto įregistruotų kadastrinių matavimų (jų patikslinimo), tiek dėl UAB „GM Projektai“ 2018-11-13 parengto plano, dėl 2016 m. ieškovės parengto plano, pagrįstai taikė šalių interesų pusiausvyros principą bei padarė pagrįstą išvadą dėl sklypų Nr. 45 ir Nr 112 ribos nustatymo, kurios keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
31. Pažymėtina, kad kaip jau nurodyta aukščiau, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-04-23 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-3041 buvo nurodoma tai, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pateiktos žemės sklypo Nr. 1314 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribos 2012-10-29 UAB „ADR projektai“ sudarytame žemės sklypo plane M 1:2000 pagal nurodytas koordinates neatitinka teritorijų planavimų dokumente ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41) suformuotų ribų, taip pat ir žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 44) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 45) planų ir lauko brėžinio (abriso). Kita vertus, ieškovei pateikus tikrinimui kadastrinių matavimų bylą su 2016 metais UAB „GM projektai“ parengtu planu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. gruodžio 6 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-113760, kuriame be kita ko, nurodoma žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams, pažymima, jog žemės sklypo plotas (7 330 kv. m.) nustatytas teisingai. Iš aptariamų duomenų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu būtent ieškovės pateiktas ankstesnis planas atitiko teritorijų planavimo dokumentus. Tuo tarpu nors apeliantas ir teigia, kad 2018-11-13 UAB „GM projektai“ parengtas planas nebuvo teikiamas derinimui, dėl jo nėra priimtas joks žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo aktas, tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti ir išvados, jog planas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, pagal kurį įmanoma nustatyti žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 ribos, jog parengtas planas iš esmės prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams etc., kadangi apeliantai tokių įrodymų paprasčiausiai nepateikia.
32. Svarbu ir tai, jog apeliantui atlikus jam priklausančio žemės sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus, jo plotas padidėjo iki 3,0759 ha. Be to, kadastrinius matavimus jis įregistravo neatsižvelgęs į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus pastabas dėl 2012-10-29 UAB „ADR projektai“ parengto žemės sklypo plano, ignoruodamas aplinkybę, jog yra žemės sklypų savininkų nesutarimas dėl sklypų ribų. Toks elgesys negali būti laikomas nei atitinkančiu šalių bendradarbiavimo principą, nei sąžiningu. Tuo tarpu ieškovė priešingai, visą laiką nuosekliai teigė, kad sutinka koreguoti kito jai (kartu su sutuoktiniu) priklausančio žemės sklypo Nr. 44 ribas, ties ginčytina sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 riba, tam, kad atsakovo sklypo Nr. 112 dabar esantis plotas 3,0759 ha nesumažėtų (šią aplinkybę pripažino ir atsiliepime į apeliacinį skundą). Tuo tarpu, kaip pagrįstai nurodo ir pati ieškovė, apeliantas be aiškios priežasties atsisakė tokios galimybės.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų argumentas, jog teismas netinkamai sprendimu nustatė sklypų bendrą ribą ties taškais 10-8, nes ties taškais 10-9 sklypas Nr. 45 ribojasi ne su bendru sklypu Nr. 45, taip pat yra nepagrįstas. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas ir neteigė, kad ties tašku 9 yra bendra sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 riba. Be to, iš pateikto 2018-11-13 UAB „GM projektai“ parengto plano (el. bylos priedo lapas 65) matyti, kad ginčo sklypų riba prasideda būtent ties tašku 10, vėliau lūžis žymimas tašku 8 ir baigiasi tašku 7. Tuo tarpu taškais 10-9 iš tiesų yra žymima ne ginčo sklypų riba, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pagrįstai ir nenurodė, kad ginčo sklypų riba žymima tašku 9 (ieškovė reikalavimo dėl ribos taško 9 ieškinyje taip pat nereiškė).
34. Nors apeliantai apeliaciniu skundu ir teigia, kad negalima nustatyti ginčo sklypų ribos pagal ieškovės pasiūlytą planą, nes tokiu būdu nepagrįstai pakinta jo nuosavybės teisių apimtis, tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka. Pirmiausiai, kaip jau minėta, ieškovė siūlė apeliantui koreguoti kito jai (kartu su sutuoktiniu) priklausančio žemės sklypo ribą, kad dabar esantis dabar esantis plotas 3,0759 ha, nesumažėtų, tačiau apeliantas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Antra, pagal ieškovės siūlomą ribos variantą sumažėtų tiek sklypo Nr. 45, tiek sklypo Nr. 112 plotas, todėl būtų išlaikomas šalių interesų pusiausvyros principas, be to, nėra duomenų, kad paklaidos viršija maksimalias įstatymo leistinas ribas. Trečia, iš bylos duomenų matyti, kad apeliantui nuosavybės teisės atkurtos ne į 3,0759 ha žemės, tačiau į 3,03 ha. Įvertinus šias aplinkybes, pagrindo teigti, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo nepagrįstai, neproporcingai sumažinta apelianto nuosavybės teisių apimtis, nėra pagrindo.
35. Apeliaciniame skunde taip pat deklaratyviai teigiama, kad ginčijamą 204 kv. m. žemės sklypo ploto dalį naudojo tik apeliantas, kuris be kita ko, deklaravo sklypo naudojimą nuo pat 2004 m. Pažymėtina, kad vien paraiškų Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikimas savaime nerodo faktinės žemės sklypo dalies naudojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje apskritai nėra pakankamai objektyvių įrodymų, kurie leistų neabejotinai spręsti, kad aptariama žemės sklypo dalimi naudojosi būtent kuri nors iš šalių. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog būtent ieškovė bylos nagrinėjimu metu buvo nuosekli, iš esmės vos tik apeliantui atliktus kadastrinius matavimus ėmė jiems prieštarauti. Pakankamai tikėtina, jog kaip nurodo ieškovė, atsakovui įregistravus savo sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus ir šiam plotui patekus į atsakovo sklypo ribas, ji šia dalimi naudotis privengia, todėl laikytina, kad didesnė tikimybė, jog būtent apeliantė naudojosi aptariama žemės sklypo dalimi. Šiuo atveju svarbu ir tai, jog apeliantai bylos nagrinėjimu metu nepaneigė ir ieškovės nurodomos aplinkybės, jog ginčo plotas – 204 kv. m., yra reikalingas tinkamam jai priklausančio pastato, esančiam šalia tos vietos, naudojimui.
36. Apeliantai taip pat nepagrįstai nurodo, jog nėra pagrindo nesivadovauti IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliktais atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais, kadangi ieškovė J. S. neginčijo 2013-12-17 apelianto sklypo atliktų patikslintų kadastrinių matavimų. Nagrinėjamu atveju įstatymų nuostatos negali būti taikomos formaliai, byla nagrinėjama jau daugiau kaip trejus metus, nustatyta, kad sklypų ribos nėra aiškios, apeliantas sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus įregistravo net ir esant trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos nesutikimui, ieškovės prieštaravimams dėl sklypo ribos. Be to, dar Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartyje aiškiai nurodė, jog iš ieškinio turinio yra akivaizdu, kad ieškovė ginčija ir IĮ „ADR projektai“ 2012-09-19 atliktus atsakovo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių pagrindu ir atlikta minėta patikslintų kadastro duomenų registracija, be kita ko, rėmęsis kasacinio teismo praktika, jog tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir remtis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės, yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014). Iš šių aplinkybių matyti tai, kad apelianto atlikti kadastriniai matavimai nagrinėjamu atveju iš esmės buvo ginčijami, nors formaliai ieškinio reikalavimas suformuotas ir nebuvo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, proceso koncentruotumo ir sąžiningumo kriterijais, nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimų, juolab, kad apie ieškovės nesutikimą su įregistruotais kadastriniais matavimais įtvirtinta žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 riba apeliantams iš ieškinio turinio, bylos nagrinėjimo eigos pirmosios instancijos teisme buvo puikiai žinoma.
37. Galiausiai, teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju byloje yra tenkinami būtent ieškovės ieškinio reikalavimai, be kita ko, teismui pagrįstai pažymint, kad būtent teismo sprendimas yra pagrindas duomenų pakeitimui Nekilnojamojo turto registre. Byloje iš tiesų buvo tenkinamas pagrindinis ieškinio reikalavimas, todėl net ir atmetus išvestinį reikalavimą neabejotinai buvo pagrindas spręsti, jog ieškinys iš esmės yra tenkinamas, o tai sudaro pagrindą ieškovei priteisti iš apeliantų visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
39. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tuo tarpu ieškovė apeliaciniame procese turėjo 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą argumentuotas, parengtas kokybiškai, todėl nurodytos išlaidos laikytinos protingomis, pagrįstomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš apeliantų ieškovei, t. y. po 250,00 Eur iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų iš apeliantų M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bei Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) iš kiekvieno apelianto.