Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui, atsakovų atstovams advokatei Pelagėjai Stonkienei ir H. K., trečiojo asmens atstovui Mindaugui Špūrui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams M. K. ir Z. K., trečiasis asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (Vilniaus rajono skyrius), dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Visų šių sklypų, ir ne tik šių sklypų, išsidėstymas natūroje matosi iš UAB GM projektai 2018-06-05 parengtos žemės sklypų schemos M 1:5000 (e. bylos priedas, b.l. 58).

6. Šioje byloje šalys ginčijasi dėl besiribojančių sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 vienos iš ribų. Pagal bylos duomenis ginčas tarp šalių dėl šių sklypų ribos kilo dar 2012 m.

7. Pažymėtina, kad šalių ginčas jau kartą buvo išnagrinėtas iš esmės pirmos instancijos teisme. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018-04-17 nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-04-20 sprendimą ir bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018-04-17 nutartyje pateiktus nurodymus ir išaiškinimus, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-05-04 nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovei be kita ko buvo pasiūlyta prašyti teismo paskirti kadastrinių matavimų tikslumo ekspertizę (nutarties 7 punktas), siekiant išsiaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2018-04-17 nutartyje nurodytus klausimus (apygardos teismo nutarties 39 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu ne kartą buvo pasiūlyta abiem šalims prašyti teismo paskirti byloje geodezinę ekspertizę, siekiant išsiaiškinti bylai svarbius klausimus. Tačiau abi šalys atsisakė prašyti paskirti byloje ekspertizę. Tuo tarpu teismui skirti savo iniciatyva geodezinę ekspertizę dispozityvioje byloje nėra jokio pagrindo. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali įgyvendinti šalies procesinių teisių ir pareigų, t.y. šiuo konkrečiu atveju negali stoti į kurios nors šalies pusę bei už ją rinkti įrodymus. Kita vertus, byloje yra daugiau negu pakankamai įrodymų, kad ginčas būtų išnagrinėtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai bei priimtas teisingas sprendimas.

CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, atsižvelgdamas į šalių rungimosi, dispozityvumo ir šalių procesinį lygiateisiškumo principus (CPK 12 - 13 straipsniai, 17 straipsnis), išnagrinėjo bylą pagal pateiktus įrodymus.

8. Taigi, ieškovė J. S. savo paskutiniu patikslintu ieškiniu iš esmės prašo:

- nustatyti jai ir atsakovams M. K. bei Z. K. bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui M. K. priklausančio 3,0759 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „GM Projektai“ 2018-11-13 parengtą žemės sklypo planą M 1:1000, kurioje bendra riba pažymėta taškais Nr. 10-8-7 (e. bylos priedas, b.l. 65) bei panaikinti atsakovo M. K. 3,0759 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintą kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre;

- priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai M. K. ir Z. K. su jiems pareikštu ieškiniu nesutinka.

9. Taigi, kaip matyti iš bylos duomenų, - pagrindinis ginčas iš esmės yra kilęs tarp šalių (ieškovės ir atsakovų) dėl jiems priklausančių ir besiribojančių žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 bendros ribos. Kitas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl sklypo Nr. 112 patikslintų kadastro duomenų registracijos panaikinimo Nekilnojamojo turto registre yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo nustatyti besiribojančių sklypų bendrą ribą.

Taigi, ieškovė J. S. byloje kelia besiribojančių ginčo žemės sklypų bendros ribos nustatymo klausimą (CK 4.45 straipsnis).

10. CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieškinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka atliekamas tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2015, ir kt.).

Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, įgyvendinant šią teismo kompetenciją, būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių įgijimo pagrindo, ginčijant atitinkamus sandorius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, ir kt.).

11. Byloje nustatyta, kad M. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 112 (projektinis Nr. 1314) ribos suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41, vietovėje paženklintos 2010-04-28, o gretimų žemės sklypų Nr. 44 (projektinis Nr. 483-1) ir Nr. 45 (projektinis Nr. 483-2) ribos suprojektuotos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtiname Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3215-41, kuris yra patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2005-03-25 įsakymu Nr. 2.3-2091-41, vietovėje paženklintos 2003-08-23.

Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „ADR projektai“ 2012-10-29 sudarytame žemės sklypo Nr. 112 ribų plane M 1:2000 pagal nurodytas koordinates neatitinka teritorijų planavimų dokumente ((duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-18 įsakymu Nr. 2.3-6275-41) suformuotų ribų: ties ribų posūkio taškais 1-14 yra 35,00 m (turi būti 33,0 m), ties ribų posūkio taškai 5-6 yra 14,50 m (turi būti 17,0 m), ties ribų posūkio taškais 6-7 yra 109,52 m (turi būti 111,0 m), ties ribų posūkio taškais 10-11 yra 321,97 m (turi būti 327,0 m), ties ribų posūkio taškais 11-12-13 yra 96,97 m (turi būti 98,0 m). Taigi, yra pagrindas išvadai, kad atliekant žemės sklypo Nr. 112 projektavimą ir ženklinimą vietovėje, nebuvo atsižvelgta į pirminius teritorijų planavimo dokumentus.

Be to, UAB „ADR projektai“ 2012-10-29 sudarytame žemės sklypo Nr. 112 plane M 1:200 pagal nurodytas koordinates šio sklypo ribos neatitinka sklypų Nr. 44 ir Nr. 45 planams ir lauko brėžiniui (abrisui), t.y. nustatyta, kad bendra minėtų žemės sklypų riba neatitinka: ties ribų posūkio taškai 13-14 yra 56,31 (pagal abrisą turi būti 58,0 m), ties posūkio taškais 1-2 yra 61,73 m (pagal abrisą turi būti 65,0 m), ties posūkio taškais 6-7 yra 109,52 m (pagal abrisą turi būti 108,0 m), ties ribų posūkio taškais 7-8 yra 44,14 m (pagal abrisą turi būti 52,0 m).

Apskritai pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. 44, 45 ir 112 ribų linijų ilgiai, lyginant su teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotais, keičiasi (nors sklypo Nr. 45 linijų ilgiai kinta nežymiai).

Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad ginčo sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, abrisų bei planų, t.y. žemės sklypų bendros ribos linijų ilgiai dokumentuose nevienodi; vėliau parengti dokumentai neatitinka pirminių teritorijų planavimo dokumentų.

Antra vertus pažymėtina ir tai, kad dar 2006 m. buvo nustatyta, kad žemės sklypų Nr. 44 ir Nr. 45 lauko brėžinyje (abrise), ties rankraštiniu įrašu „B. S.“ pasirašė ne B. S., o kitas asmuo; taigi, iš esmės buvo nustatyta, kad šių sklypų lauko brėžinys (abrisas) buvo suklastotas, t.y. jame padirbtas B. S. parašas; kas atliko šiuos veiksmus nustatyta nebuvo.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad ginčo žemės sklypų ribos nėra aiškios. Vien tai, kad atsakovas yra atlikęs savo sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus ir juos yra įregistravęs Nekilnojamojo turto registre – nedaro ginčo sklypų ribų aiškiomis; juo labiau, kad ieškovė tokioms riboms prieštarauja dar nuo 2012 m., t.y. kai buvo atliekami atsakovo sklypo Nr. 112 kadastriniai matavimai; be to, atsakovo atliktiems kadastriniams matavimams nepritarė ir atsakinga institucija – Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, kuris nustatė esminius neatitikimus teritorijų planavimo dokumentams.

Taigi, nustačius, kad ginčo sklypų ribos yra neaiškios yra pagrindas šių sklypų bendrą ribą nustatyti teismo tvarka.

12. Minėta, kad ieškovė J. S. besiribojančių žemės sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 bendrą ribą prašo nustatyti pagal UAB „GM Projektai“ 2018-11-13 parengtą žemės sklypo planą M 1:1000, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 10-8-7 (e. bylos priedas, b.l. 65).

Atsakovai prašo palikti ginčo sklypų bendrą ribą tokią, kokia yra pagal M. K. atliktus sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus.

13. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus bei atsižvelgęs į esamą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, daro išvadą, kad ginčo sklypų riba koreguotina pagal ieškovės pateiktą planą; šis planas (pasiūlymas) yra žymiai priimtinesnis, labiau atitinka šalių interesų pusiausvyros derinimo principą, negu atsakovo kadastrinių matavimų planas.

14. Visų pirma dar kartą akcentuotina, kad sprendžiant ginčą dėl besiribojančių sklypų ribos nustatymo, būtina atsižvelgti į CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Juo labiau, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, jų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas), kuris yra nurodytas nuosavybės dokumentuose (išskyrus leistinumo ribas).

Tad nagrinėjamu atveju vienoks ar kitoks šalių ginčo sklypų bendros ribos planas pats savaime, atskirtai nuo kitų duomenų, negali nulemti ginčo sklypų ribos nustatymą. Minėta, kad būtina atsižvelgti į šiam klausimui svarbių faktinių aplinkybių visetą. Atsakovai visiškai be reikalo suabsoliutina vieno dokumento – kadastrinių matavimų plano, kuris yra įregistruotas VĮ Registrų centre, reikšmę ir be pagrindo siekia ginti savo teises išimtinai ieškovės interesų sąskaita.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo M. K. sklypo Nr. 112 parengta kadastrinių matavimų byla buvo pateikta tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, kuris nustatė esminius neatitikimus pirminiams teritorijų planavimo dokumentams. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais nustatytais trūkumais. Nepaisant to, atsakovas vis tiek parengtą kadastrinių matavimų bylą pateikė registruoti VĮ Registrų centrui.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad Ieškovės J. S. užsakymu UAB „GM projektai“ atliko ieškovei ir atsakovams Z. K. bei M. K. priklausančio žemės sklypo Nr. 45 kadastrinius matavimus. Atliktų kadastrinių matavimų byloje esančiame 2016-09-20 aiškinamajame rašte nurodyta, kad plotas pagal preliminarius matavimus buvo 0,7500 ha, o pagal atliktus kadastrinius matavimus – 0,7330 ha (skirtumas 0,0170 ha, maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida 0,0433 ha); plotų skirtumas neviršija maksimalios (ribinės) ploto paklaidos. 2016-09-20 UAB „GM projektai“ paruoštame šio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo - parodymo akte nėra atsakovų Z. K. ir M. K. parašų, tačiau nurodyta, kad jie į matavimus buvo kviesti 2016-09-09 pranešimu.

Ši parengta kadastrinių matavimų byla buvo pateikta tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, kuris 2016-12-06 surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-113760; jame nurodyta, kad žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams ir žemės sklypo plotas (7330 kv.m.) nustatyti teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai, žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai, žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai. Vienintelį trūkumą pažymėjo tai, kad žemės sklypo planas ir paženklinimo - parodymo aktas nesuderintas su visais žemės sklypo savininkais. Taigi, konstatuota, kad šis planas iš esmės atitinka teritorijų planavimo dokumentams. Šiuo metu ieškovė būtent pagal šį planą iš esmės ir prašo nustatyti ginčo sklypų bendrą ribą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovės pateiktas planas labiau atitinka pirminiams teritorijų planavimo dokumentams, negu atsakovo sklypo Nr. 112 kadastrinių matavimų planas, kuris yra registruotas VĮ Registrų centre.

16. Minėta, kad žemės sklypo Nr. 45 plotas pagal nuosavybės dokumentus yra 0,7500 ha, o atsakovo žemės sklypo Nr. 112 plotas – 3,000 ha. Tačiau atsakovui atlikus sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus, jo plotas padidėjo iki 3,0759 ha, t.y. daugiau negu 7 arais. Tuo tarpu sklypo Nr. 45 plotas, jeigu būtų palikta ginčytina sklypų riba tokia, kokia nustatyta sklypo Nr. 112 kadastriniais matavimais, sumažėtų iki 0,7125, t.y. daugiau negu 3 arais.

Gi pagal ieškovės siūlomą ginčytinų sklypų bendrą ribą, sklypo Nr. 45 plotas būtų 0,7330 ha, t.y. mažesnis negu pagal nuosavybės dokumentus, tačiau jau arčiau tikro ploto. Tuo tarpu atsakovo sklypo Nr. 112 plotas būtų 3,0519 ha, t.y. vis tiek dar didesnis negu pagal nuosavybės dokumentus (iki kadastrinių matavimų atlikimo). Antra vertus, jeigu būtų siekiama išlaikyti atsakovo sklypo Nr. 112 konfigūraciją – tai atsakovo sklypas sumažėtų iki 2,9500 ha; tokiu atveju abu ginčo sklypai būtų šiek tiek mažesni, nei jų plotai nurodyti nuosavybės dokumentuose.

Taigi, teismas pažymi, kad nors minėti sklypų nuokrypiai nuo jų plotų atitinka teisės aktais nustatytas leistinumo ribas, tačiau akivaizdu, jog ieškovės siūlomas ginčo sklypų bendros ribos variantas labiau atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyros principą. Tuo tarpu atsakovo sklypo Nr. 112 kadastrinių matavimų planas yra akivaizdžiai naudingas tik pačiam atsakovui ir visiškai nėra paisoma sklypo Nr. 45 savininkų, šiuo konkrečiu atveju ieškovės, interesų.

17. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė sutinka koreguoti kito jai (kartu su sutuoktiniu) priklausančio žemės sklypo Nr. 44 ribas, ties ginčytina sklypų Nr. 45 ir Nr. 112 riba, tam, kad atsakovo sklypo Nr. 112 dabar esantis plotas - 3,0759 ha, nesumažėtų. Tačiau atsakovas be aiškios priežasties atsisakė tokios galimybės ir tokio ieškovės geros valios siūlymo. Nepaisant to, pagal bylos duomenis, ieškovė šio siūlymo nėra atsisakiusi.

Kalbant apie šalių sąžiningumą ir geranoriškumą, siekiant išspręsti susidariusią situaciją pažymėtina ir tai, kad atsakovas M. K. iš esmės žinodamas, jog jo parengtame kadastrinių matavimų plane nurodyta bendra ginčo sklypų riba netenkina ieškovės, - jos (ieškovės) interesų visiškai nepaisė ir vienašališkai savo parengtą kadastrinių matavimų bylą pateikė registruoti VĮ Registrų centre.

Teismas šias aplinkybes taip pat vertina kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

18. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovei, kartu su sutuoktiniu, priklauso gretimas sklypas Nr. 44. Tačiau teismas nenustatė, kad būtų galima ginčo sklypo Nr. 45 ribas koreguoti sklypo Nr. 44 atžvilgiu. Ginčo tarp sklypų Nr. 44 ir Nr. 45 bendros ribos nėra; jos iš esmės yra aiškios ir atitinka teritorijų planavimo dokumentams. Tad bet koks šių sklypų bendros ribos koregavimas reikštų nepagrįstą nukrypimą nuo pirminių teritorijų planavimo dokumentų. Atsakovai iš esmės ir neįrodinėjo, kad sklypo Nr. 45 plotas gali būti koreguojamas sklypo Nr. 44 sąskaita. Tad teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

19. Dėl faktinio ginčo ploto – 204 kv.m., kuris pavaizduotas UAB „GM projektai“ 2018-11-13 parengtoje žemės sklypo schemoje M 1:000 (e. bylos priedas, b.l. 67), naudojimo pasakytina, kad ieškovė teigė, jog ji iki 2012 m. visuomet naudojosi minėta sklypo dalimi, vėliau, kilus ginčui dėl sklypų ribos ir atsakovui įregistravus savo sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus (t.y. šiam plotui patekus į atsakovo sklypo ribas), ji šia dalimi naudotis privengia. Atsakų atstovai teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė šia sklypo dalimi niekada nesinaudojo. Taigi, šalių ir jų atstovų paaiškinimai dėl ginčo žemės ploto faktinio naudojimo iš esmės yra prieštaringi. Į bylą daugiau jokių kitų objektyvių įrodymų dėl šio ploto faktinio naudojimo šalys nėra pateikusios (CPK 178 straipsnis). Tad laikytina, kad ši aplinkybė šalių planams nesuteikia jokio pranašumo. Pažymėtina ir tai, kad kilus ginčui dėl sklypų bendros ribos (2012 m.) bei nuo tada ieškovei privengiant naudotis ginčijama sklypo dalimi, - ši aplinkybė atsakovui nesuteikia jokio pranašumo. Šioje byloje būtų svarbi tik ta aplinkybė, kas faktiškai naudojosi ginčijama sklypo dalimi iki kylant ginčui tarp šalių, t.y. iki 2012 m.

20. Byloje taip pat nenustatyta, kad nustačius ginčo sklypų bendrą ribą pagal ieškovės siūlomą variantą, sklypų naudojimo racionalumas ir efektyvumas kaip nors iš esmės galėtų pakisti. Priešingai, ieškovė nurodė, kad ginčo plotas – 204 kv.m., yra reikalingas tinkamam jai priklausančio pastato, esančiam šalia tos vietos, naudojimui. Atsakovai šių aplinkybių iš esmės nepaneigė.

Tačiau teismas su tuo nesutinka, kad nustačius ribas pagal ieškovės siūlomą variantą kaip nors galėtų būti pažeistos kitų sklypo Nr. 45 bendrasavininkių – atsakovų, teisės. Pagal dabar įregistruotus sklypo Nr. 112 kadastrinius matavimus, bendro sklypo Nr. 45 plotas, minėta, yra 0,7125; tuo tarpu nustačius ginčo sklypų bendrą ribą pagal ieškovės siūlomą variantą, - sklypo Nr. 45 plotas padidėtų iki 0,7330 ha ir tai būtų arčiau nuosavybės dokumentuose nurodytam sklypo plotui. Taigi, atsakovų, kaip sklypo Nr. 45 bendrasavininkių, teisės ir interesai realiai negali būti pažeisti, jeigu sklypo riba būtų nustatyta pagal ieškovės siūlomą variantą. Priešingai, jie yra labiau užtikrinami ir ginami. Be to, žemės sklypas Nr. 45 yra namų valdos sklypas, o žemės sklypas Nr. 112 – žemės ūkio paskirties. Tad padidėjus namų valdos sklypui, atitinkamai ir jo vertė padidėja. Proporcingai imant žemės ūkio paskirties sklypo sumažėjimą – jo vertė sumažėja žymiai mažiau.

22. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovai iš esmės siekia išimtinai tik savo interesų tenkinimo, nerodo jokio interesų derinimo; atsakovo M. K. kadastrinių matavimų planas nepagrįstai ir išimtinai gina tik jo vieno interesus, be to, sklypo Nr. 45 savininkų, nagrinėjamu atveju konkrečiai ieškovės, teisėtų interesų sąskaita. Tuo tarpu ieškovės pateiktas ginčo sklypų bendros ribos nustatymo planas yra priimtinesnis, jis labiau atitinka šalių interesų pusiausvyros, jų derinimo principus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Taigi, ginčo sklypų bendra riba nustatytina pagal ieškovės pateiktą UAB „GM Projektai“ 2018-11-13 parengtą žemės sklypo planą M 1:1000, kuriame bendra riba pažymėta taškais Nr. 10-8-7 (e. bylos priedas, b.l. 65).

23. Ieškovė taip pat dar yra pareiškusi išvestinį reikalavimą, kuriuo prašo panaikinti atsakovo M. K. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Tačiau teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registre ir kadastre duomenis keičia pats turto registratorius, pateikus jam tam tikrą įstatyme numatytą pagrindą. Šiuo atveju pakeisti minėtame registre duomenis pagrindu bus šis teismo sprendimas, kai jis įsiteisės.

Teismas akcentuoja, kad išsprendus ginčą tarp šalių dėl sklypų bendros ribos ir ją nustačius teismo sprendimu, abiejų šalių sklypų duomenys Nekilnojamojo turto registre turės būti registruojami iš naujo remiantis teismo sprendimu; tad anksčiau atlikti atsakovo M. K. sklypo Nr. 112 kadastriniai matavimai neturės jokios įtakos šalių teisėms ir pareigoms į ginčo nekilnojamąjį turtą ateityje.

Tad spręsti dėl minėtų patikslintų kadastrinių duomenų registracijos panaikinimo nėra pagrindo. Be to, atsakovo sklypo Nr. 112 kadastrinių duomenų patikslinimas nebuvo tvirtinamas administraciniu aktu. Kita vertus, ieškovei apie atliktus patikslintus kadastrinius matavimus, jų registravimą VĮ Registrų centre tapo žinoma dar 2012 – 2014 m. Tad laikytina, kad ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio terminą ginčyti atsakovo atliktų kadastrinių matavimų registraciją Nekilnojamojo turto registre; pagrindo šį terminą atnaujinti taip pat nėra.

24. LR CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Ieškovės J. S. ieškinys iš esmės yra patenkintas pilnoje apimtyje (pagrindinis ir esminis reikalavimas dėl ginčo žemės sklypų bendros ribos nustatymo yra patenkintas; tad laikytina, kad jos interesai yra pilnai apginti), tad akivaizdu, kad sprendimas yra priimtas ieškovės naudai. Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, taip pat sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš viso 62 Eur. Ieškovė įrodymų apie patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė.

Tad ieškovei iš atsakovų priteistina 62 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 31 Eur (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

26. Teismas patyrė iš viso 12,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų; šios išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 6,50 Eur, priteistinos į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bei Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio 3,0759 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal UAB „GM Projektai“ 2018-11-13 parengtą žemės sklypo planą M 1:1000, kurioje bendra riba pažymėta posūkio taškais Nr. 10 (X 6047669.00, Y 595045.31), 8 (X 6047661.77, Y 595051.81) ir 7 (X 6047692.39, Y 595072.58) (e. bylos priedas, b.l. 65)

Priteisti ieškovės J. S. naudai 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų M. K. ir Z. K. lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 31 Eur (trisdešimt vieną eurą).

Priteisti iš atsakovų M. K. ir Z. K. lygiomis dalimis 12,99 Eur, t.y. po 6,50 Eur (šešis eurus ir 50 ct) iš kiekvieno atsakovo, į valstybės biudžetą pašto išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimo nuorašą išsiųsti viešo registro tvarkytojui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.