- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-926-889/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04427-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto globos namai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą dėl antstolės G. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga „Klaipėdos miesto globos namai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės G. Ž. veiksmų, prašė panaikinti pareiškėjos sąskaitos areštą. Pagrindiniai skundo argumentai:
1.1. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą, įpareigojantį pareiškėją mokėti kas mėnesį po 300 Eur biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) „Klaipėdos miesto globos namai“. Jokiame teismo sprendime nenurodyta, kad pareiškėja turi sumokėti 40 000 Eur per porą mėnesių. Nepaisant to, kad į sąskaitą vedami vaikų pinigai, išlaikymas, išmokos, areštuota pareiškėjos sąskaita, esanti (duomenys neskelbtini). Per dieną po 2 kartus antstolė nuskaičiuoja lėšas nuo pareiškėjos sąskaitos ir po to liepia laukti penkias dienas, kad grąžintų nuskaičiuotas lėšas. Antstolei buvo pateiktas prašymas panaikinti areštą ir grąžinti lėšas, pareiškėja sutiko kas mėnesį mokėti po 150 Eur, kadangi turi ir kitų įsipareigojimų antstoliams, tačiau antstolė į pareiškėjos prašymus nereaguoja.
1.2. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad į areštuotą pareiškėjos sąskaitą yra pervedamas vyro darbo užmokestis. Vyras moka išlaikymą su jais negyvenančiam vaikui. Antstolė nuo pareiškėjos banko sąskaitos nuskaičiavo visą vyro darbo užmokestį, atostoginius, komandiruotpinigius. Antstolės padėjėjai bendrauja atsainiai, susitikimo su antstole nepaskiria. Pareiškėja turi vykdyti įsipareigojimus, aprūpinti vaikus, vyrą, mokėti išlaikymą. Pareiškėja ne kartą prašė antstolės grąžinti lėšas ir panaikinti areštą, tačiau antstolė į tai nereaguoja.
2. Antstolė 2021 m. birželio 16 d. patvarkymu Nr. S-21-188-15159 pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja konkretaus antstolės patvarkymo neskundžia, reiškia prašymą panaikinti pareiškėjos sąskaitos areštą, kadangi antstolė nepagrįstai išieško visą skolą; pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą, įpareigojantį ją BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“ kas mėnesį mokėti po 300 Eur. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 15 d. išieškotojai BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“ išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-77-361/2020 dėl 47 625,80 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš skolininkės R. S. (buvusi pavardė – R.). Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, pagrįstai jį priėmė, o skolininkei per raginime nustatytą terminą neįvykdžius vykdomojo rašto, antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus dėl visos vykdomajame rašte nurodytos žalos sumos išieškojimo. Teismas pareiškėjai išaiškino, kad jos teiginiai, jog skola buvo išdėstyta mokėti po 300 Eur, nepagrįsti. Šias aplinkybes paneigia išieškotojai išduotas vykdomasis raštas, kuriame nėra numatyta priteistos žalos mokėjimo dalimis, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. T-22-361/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-175/654/2021.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolė, nepaisydama to, kad į sąskaitą vedami vaikų pinigai, išlaikymas, dekretinės išmokos, nepagrįstai areštavo pareiškėjos sąskaitą. Į antstolės areštuotą sąskaitą taip pat pervedamas pareiškėjos vyro darbo užmokestis, kurį antstolė taip pat nuskaičiavo.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos argumentai, jog antstolė nepagrįstai areštavo pareiškėjos sąskaitą, nepagrįsti. Antstolė, vykdydama išieškotojos pateiktą vykdomąjį raštą, pagrįstai išieškojimą nukreipė į pareiškėjos pinigines lėšas.
Šalies argumentai
3.4. Pareiškėja nurodo, kad antstolė nuskaičiuoja vaikų pinigus, išmokas ir po to liepia laukti penkias dienas, kol nuskaičiuotas lėšas grąžina. Skolininkė nedetalizavo, kokios būtent lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, jai nebuvo grąžintos. Nesant tokių duomenų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolė atliko neteisėtus veiksmus.
3.5. Pareiškėja teigia, kad ji ir jos vyras naudojasi ta pačia sąskaita, pateikė pažymą iš banko, patvirtinančią jos dėstomas aplinkybes. Teismas nustatė, jog pareiškėja nepateikė lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė nepagrįstai iš pareiškėjos sąskaitos nuskaičiavo vyro darbo užmokestį ir kitas gautas lėšas.
3.6. Nustatęs, kad vykdomoji byla pradėta vykdyti ir pareiškėjos sąskaita areštuota pagrįstai, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ji tinkamai įrodė lėšų kilmę, o antstolė per įstatymo nustatytą terminą negrąžino piniginių lėšų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, teismas pareiškėjos skundo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį, panaikinti areštą ir leisti dalimis mokėti priteistą sumą. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pareiškėja pažymi, jog areštuota sąskaita priklauso tiek jai, tiek vyrui. Į sąskaitą yra pervedamas vyro darbo užmokestis, dienpinigiai, atostoginiai. Antstolė nuskaičiavo visas vyro lėšas ir jų negrąžina. Vyras turi mokėti išlaikymą, tačiau dėl antstolės veiksmų negali to padaryti.
4.2. Vyro darbdavys – užsienio kompanija – neteikia jokių pažymų apie tai, kur mokamas darbo užmokestis.
4.3. Apeliacinio teismo nuosprendyje yra nurodyta, jog pareiškėja dėl sunkios finansinės padėties turi mokėti po 300 Eur per mėnesį ir per trejus metus sumokėti 7 200 Eur, tačiau antstolė šio punkto nepaiso ir neleidžia mokėti dalimis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė G. Ž. prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Antstolė nurodo, jog skolininkės atskirajame skunde nėra suformuluoti jokie pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą įrodantys argumentai. Skolininkės motyvas, jog apeliacinio teismo nuosprendyje, kurio pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai, yra numatyta mokėti po 300 Eur ir per dvejus metus išmokėti 7 200 Eur, yra nepagrįstas. Skolininkei jau buvo ne kartą buvo išaiškinta, jog ji, siekdama išvengti laisvės atėmimo, per dvejus metus turi sumokėti ne mažiau nei 7 200 Eur.
5.2. Skolininkė nurodo, jog skolą mokės dalimis, nes penkių asmenų šeima negali išgyventi iš 520 Eur sumos, ir sąskaita yra bendra su sutuoktiniu G. S., nors antstolės pateiktoje byloje Nr. 0188/21/00328, remiantis PLAIS duomenimis, ir (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, jog sąskaita, esanti AB (duomenys neskelbtini), yra ne bendra su sutuoktiniu, o asmeninė skolininkės R. S. sąskaita – sutuoktiniui tik išduota atskira mokėjimo kortelė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Pareiškėja su atskiruoju skundu pateikė naujų įrodymų. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, bylos specifiką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, atsisako priimti su atskiruoju skundu naujai pateiktus įrodymus. Kolegija nemano, kad jie reikšmingi vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą atskirojo skundo argumentų pagrindu, be to, pareiškėja nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, kai kurie įrodymai jau buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, dalis jų yra užsienio kalba be vertimo į lietuvių kalbą.
8. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolė G. Ž. vykdo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-77-361/2020 dėl 47 625,80 Eur žalos atlyginimo iš R. S. (buvusi pavardė – R.) išieškotojai BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“. 2021 m. kovo 24 d. patvarkymu Nr. S-21-188-7648 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti, 2021 m. kovo 24 d. raginimu Nr. S-21-188-7651 skolininkė R. S. paraginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos padengti susidariusią skolą ir vykdymo išlaidas. 2021 m. balandžio 12 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-188-8843 areštuota pareiškėjos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta 387,20 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį. 2021 m. gegužės 10 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-188-11111 pareiškėjai nustatyta 419,03 Eur laisvai disponuojama suma. 2021 m. gegužės 18 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-188-12211 pareiškėjai nustatyta 677,22 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį. 2021 m. gegužės 26 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-188-13222 pareiškėjai nustatyta 1156,34 Eur laisvai disponuojama suma per mėnesį.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėja konkretaus antstolės patvarkymo neskundė, prašė panaikinti pareiškėjos sąskaitos areštą, nes antstolė nepagrįstai išieško visą skolą. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą, įpareigojantį ją mokėti kas mėnesį BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“ po 300 Eur.
10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 1 dalis). CPK 651 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
11. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 15 d. išieškotojai BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“ išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-77-361/2020 dėl 47 625,80 Eur žalos atlyginimo iš skolininkės R. S. (buvusi pavardė R.). Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, pagrįstai jį priėmė. Skolininkei per raginime nustatytą terminą vykdomojo rašto neįvykdžius, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai dėl visos vykdomajame rašte nurodytos žalos sumos išieškojimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjos teiginiai, jog skola buvo išdėstyta mokėti po 300 Eur, nepagrįsti. Šias aplinkybes paneigia išieškotojai išduotas vykdomasis raštas, kuriame nėra numatytas priteisto žalos atlyginimo mokėjimas dalimis, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendis, bylos Nr. 1-77-361/2020, 2021 m. gegužės 10 d. nutartis, bylos Nr. T-22-361/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nuosprendis, bylos Nr. 1A-175-654/2021. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, bylos Nr. 1-77-361/2020, buvo visiškai patenkintas BĮ „Klaipėdos globos namai“ civilinis ieškinys ir iš R. R. BĮ „Klaipėdos globos namai“ priteista 47 625,80 Eur žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175/654/2021 šią nuosprendžio dalį paliko nepakeistą, taip pat pakeitė dalį Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio – vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, subendrino nuosprendyje nurodytą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir R. R. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant ją per šį laikotarpį atlyginti ne mažiau nei 7 200 eurų žalos BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“. Taigi skolininkė buvo įpareigota per 2 metus BĮ „Klaipėdos miesto globos namai“ atlyginti ne mažiau nei 7 200 Eur žalos. Skolininkei nemokant bent minimalių nurodytų sumų kas mėnesį, jai grėstų reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai nereiškia, jog yra apribojamas visos žalos sumos išieškojimas ar draudžiama išieškoti didesnę nei 300 Eur per mėnesį sumą.
12. Pareiškėja skunde nurodo, kad antstolė, nepaisydama to, kad į sąskaitą pervedami vaikų pinigai, išlaikymas, dekretinės išmokos, nepagrįstai areštavo pareiškėjos sąskaitą. Pareiškėjos teigimu, į antstolės areštuotą sąskaitą taip pat pervedamas pareiškėjos vyro darbo užmokestis, kurį antstolė nepagrįstai nuskaičiavo.
13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą. Tarp jų numatytas ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eiliškumą: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). CPK 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių lėšų, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas.
14. Antstolė, vykdydama išieškojimą, vadovaudamasi CPK 624 straipsnio 2 dalimi, CPK 664 straipsnio 1, 2 dalimis, išieškojimą nukreipė į pareiškėjos pinigines lėšas. Taigi pareiškėjos argumentai, kad antstolė nepagrįstai areštavo pareiškėjos sąskaitą, atmestini kaip nepagrįsti.
15. CPK 689 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.
16. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog skolininkei ne kartą buvo keista lėšų suma, kuria ji gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Antstolės teigia, kad nurašius lėšas, iš kurių išieškojimas negalimas ar galimas iš dalies, skolininkei buvo grąžintos nurašytos lėšos, atkreipiant dėmesį į nurašytų lėšų kilmę ir lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Skolininkė nedetalizuoja, kokios būtent lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, buvo nepagrįstai nurašytos ir negrąžintos. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog antstolė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus.
17. Pareiškėja taip pat teigia, kad ji ir jos vyras naudojasi ta pačia sąskaita, kurią areštavo antstolė, į sąskaitą pervedamas vyro darbo užmokestis, ir antstolė nepagrįstai jį nuskaičiavo. Antstolė laikosi pozicijos, kad skolininkė nepateikė jokių įrodymų, kokiu pagrindu vyro atlyginimas yra pervedamas į jos sąskaitą ir kad pervestos lėšos yra vyro darbo užmokestis.
18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos areštuota sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB (duomenys neskelbtini), priklauso ir jos sutuoktiniui. AB (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 8 d. pažymoje nurodoma, jog prie nurodytos pareiškėjai priklausančios sąskaitos išduota papildoma mokėjimo kortelė sutuoktinio G. S. vardu. Iš vykdomojoje byloje esančių sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad į sąskaitą pervedamos lėšos NOK valiuta, tačiau nenurodyta aiški mokėjimo paskirtis (pvz., darbo užmokestis). Byloje nėra pateikta lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų (pvz., pažyma iš darbovietės apie mokamą darbo užmokestį ir jo dydį), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė nepagrįstai nuo pareiškėjos sąskaitos nuskaičiavo vyro darbo užmokestį ir kitas gautas lėšas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pateikti dokumentai surašyti užsienio kalba, į lietuvių kalbą neišversti, todėl nelaikytini tinkamais lėšų kilmės įrodymais.
19. Pareiškėja prašo leisti dalimis mokėti priteistą sumą. Pareiškėjai išaiškintina, kad CPK numatyta galimybė sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CPK 595, 639, 643 straipsniai), taigi dėl žalos atlyginimo dalimis pareiškėja turėtų kreiptis ne į antstolę, o į išieškotoją.
20. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog antstolės atlikti vykdymo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, pareiškėja nepateikė tinkamų įrodymų dėl lėšų kilmės, neįrodė, jog antstolė per įstatymo nustatytą terminą negrąžino piniginių lėšų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, taigi pirmosios instancijos pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
22. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį; keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.