Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, teismo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose; institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų (nuo 2017 m. sausio 1 d.) – administracinių nusižengimų) bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įstatymų nustatyto išieškojimo senaties termino pabaiga yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo (CPK 629 straipsnio 4 dalis). Taigi administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis reiškia, kad pasibaigus nustatytam senaties terminui priverstinis baudos išieškojimas yra nebegalimas. Vykdymo senaties institutu siekiama užtikrinti išieškojimo efektyvumą, skatinti išieškojimo subjektus operatyviai ir aktyviai atlikti išieškojimo veiksmus, taip pat apsaugoti sąžiningą skolininką nuo pernelyg ilgai ne dėl jo kaltės užsitęsusio priverstinio išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 22 punktas).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio S. V. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. 0127/08/07377 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-1892-297/2008 dėl 217,22 Eur (750 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (nutarimas antstolės D. K. kontoroje gautas 2008 m. spalio 27 d., antstolio S. V. kontoroje – 2011 m. balandžio 12 d.); 2) vykdomoji byla Nr. 0127/09/02692 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-780-448/2009 dėl 159,29 Eur (550 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (nutarimas antstolio S. V. kontoroje gautas 2009 m. liepos 1 d.); 3) vykdomoji byla Nr. 0127/09/04549 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-1760-448/2009 dėl 173,77 Eur (600 Lt) baudos išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai (nutarimas antstolio S. V. kontoroje gautas 2009 m. lapkričio 13 d.); 4) vykdomoji byla Nr. 0127/11/01094 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5498-652/2010 dėl 1,16 Eur (4 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos valstybės naudai.

Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia tuo, jog vykdomosioms byloms yra suėjęs senaties terminas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui baudos buvo paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d. (2008–2009 m.), pagal ATPK nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame ATPK nebuvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki ANK įsigaliojimo galiojusioje ATPK 308 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Tačiau 2013 m. liepos 19 d. ATPK 257¹, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 302⁵, 302⁸, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 257² straipsniu įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

ATPK 308 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2015 m. liepos 1 d., neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Ši teisės spraga buvo užpildyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinus tam tikras administracinės nuobaudos vykdymo senaties taikymo taisykles atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisės normos, nustatančios administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį, nėra materialiosios teisės normos, reguliuojančios atsakomybę ar jos taikymo sąlygas. Šios normos reguliuoja jau paskirtų nuobaudų vykdymo tvarką, taigi savo esme yra proceso teisės normos. Tokiu atveju nėra pagrindo taikyti lex benignior retro agit taisyklės. Nors pagal bendrąją taisyklę taikomos tos proceso teisės normos, kurios galioja atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu, tačiau šiuo atveju įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad naujas reguliavimas (ATPK 308 straipsnio pakeitimai, ANK) netaikomas iki jo įsigaliojimo paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimui vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 20 punktas).

Kaip minėta, kad šioje byloje taikytino iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino, būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes būtent šis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Kasacinis teismas išaiškino, jog tais atvejais, kai per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų Nr. 0127/08/07377, 0127/09/02692, 0127/09/04549 nustatyta, kad pareiškėjas žinojo apie teismo administracinėse bylose jam paskirtas baudas – visos trys minėtos administracinės bylos išnagrinėtos dalyvaujant pareiškėjui. Minėtose vykdomosiose bylose procesiniai dokumentai (teismo nutarimai) skirti administracinę baudą perduoti priverstiniam vykdymui nepraleidus įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino. Pareiškėjui taip pat buvo žinoma apie antstolių kontorose užvestas vykdomąsias bylas ir pradėtą minėtų baudų išieškojimą, nes jam buvo išsiųsti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir siūlymai sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą bei vykdymo išlaidas: atitinkamai vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/07377 – 2008 m. spalio 27 d. antstolės D. K. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2008 m. spalio 30 d. siūlymas sumokėti vykdomajame dokumente nurodytą pinigų sumą ir vykdymo išlaidas; vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/02692 – 2009 m. liepos 2 d. antstolio S. V. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2009 m. liepos 2 d. bei 2009 m. lapkričio 11 d. siūlymai sumokėti vykdymo išlaidas; vykdomojoje byloje Nr. 0127/09/04549 – 2009 m. lapkričio 17 d. antstolio S. V. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas.

Pareiškėjui taip pat buvo žinoma apie antstolio kontoroje užvestą vykdomąją bylą Nr. 0127/11/01094 ir pradėtą skolos išieškojimą, nes jam buvo išsiųsti antstolio S. V. 2011 m. gegužės 10 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas bei raginimas įvykdyti sprendimą.

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad, priėmus vykdomuosius dokumentus vykdyti, antstolis tikrino Valstybės įmonės Registrų centras duomenis (nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo turto neturi), sistemingai teikė užklausas bankams dėl pareiškėjo sąskaitų, „Sodrai“ –dėl skolininko darbovietės. Nustačius, kad pareiškėjas turi sąskaitą banke, 2010 m. kovo 4 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. priimti antstolio patvarkymai areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (2009 m. lapkričio 11 d. patvarkymo kopija buvo išsiųsta ir pareiškėjui). Nustačius, kad skolininkas dirba, patvarkymai vykdyti išieškojimą buvo išsiųsti pareiškėjo darbovietėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau pareiškėjas dirbo tik po kelis mėnesius, buvo išieškota tik nedidelė baudų dalis, skolininką atleidus iš darbo (atitinkamai 2011 m. kovo 24 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011 m. birželio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“), vykdomieji dokumentai grąžinti antstoliui. Pareiškėjui pateikus antstoliui atitinkamus duomenis, 2010 m. gruodžio 21 d. buvo priimtas antstolio patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto panaikinimo, išrašytas čekis (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio grąžinimo. Iš vykdomųjų bylų taip pat nustatyta, jog antstolis vykdomosiose bylose nuo tada, kai buvo priimti vykdomieji dokumentai vykdyti, sistemingai ir reguliariai atliko vykdymo veiksmus: teikė užklausas bankams dėl pareiškėjo sąskaitų, išskaitų, „Sodrai“– dėl skolininko darboviečių, priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto. Byloje nustatyta, kad antstolis stengėsi atlikti vykdymo veiksmus kuo ekonomiškiau, nedubliuodamas tų pačių veiksmų (arešto, registrų, bankų, „Sodros“ užklausų) visose vykdomosiose bylose. Įvertinus vykdomųjų bylų medžiagą ir jose atliktus antstolio veiksmus, nustatyta, kad nėra dvejų metų termino, kai antstolis vykdomosiose bylose nieko neatliko.

Kaip minėta, byloje nustatytos aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas ir antstolio vykdomą priverstinį jų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išieškojimą, todėl pareiškėjo argumentai, kad tik iš antstolio 2023 m. rugsėjo 27 d. patvarkymo jam tapo žinoma apie vykdomąsias bylas jo atžvilgiu ir tai, kad vykdomieji dokumentai išduoti prieš 12–15 metų, yra nepagrįsti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad byloje taikytino iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK nuostatos neįtvirtino nei pareigos antstoliui kreiptis dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, nei šių veiksmų atlikimo tvarkos ar terminų. Įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams (inter alia (be kita ko), jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma). Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 27 punktas).

Sprendžiant dėl kitos vykdymo senaties taikymo sąlygos – skolininko vengimo sumokėti baudą – kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pareiškėjui, siekiančiam, jog jo vykdomosios bylos būtų nutrauktos dėl senaties, tenka pareiga įrodyti (CPK 178 straipsnis), kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas per dvejus metus ne dėl jo kaltės – jis tinkamai vykdė savo kaip skolininko pareigas vykdymo procese, jo elgesys nepripažintinas vengimu sumokėti baudą, taigi vykdymo senatis nebuvo sustojusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra jauno amžiaus, buvo įsidarbinęs, tačiau viso išieškojimo laikotarpiu dirbo gana trumpai (po kelis mėnesius), išieškota tik nedidelė dalis baudų, ilgą laiką nedirbo. Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių jo siekį įvykdyti paskirtas nuobaudas (pvz., pagerinti turtinę padėtį) arba objektyviai trukdančių jam tai padaryti (pvz., nedarbingumo). Pareiškėjas nedėjo pastangų, kad antstolis turėtų realią galimybę išieškoti baudas, nesikreipė dėl savanoriško baudų mokėjimo, baudos pakeitimo kitos rūšies nuobauda, taip sudarė kliūtis jų išieškojimui.

CPK 644 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitos skolininko pareigos vykdymo procese.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skolininko vengimu vykdyti paskirtą nuobaudą gali būti pripažįstami ne tik aktyvūs veiksmai (pvz., antstolio klaidinimas, turto ir pajamų slėpimas, neinformavimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą ir kt.), bet ir neveikimas – skolininko pasyvumas vykdymo procese. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties institutas, skirtas sąžiningų skolininkų interesams apsaugoti, ir negali būti aiškinamas kaip suteikiantis pažeidėjams galimybę pasyviu elgesiu tiesiog išlaukti senaties terminą ir taip išvengti paskirtų baudų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-1075/2021 31 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkas neturėjo lėšų dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Nesant objektyvių duomenų, kad toks skolininko pasyvumas galėtų būti pateisinamas, jis negali būti vertinamas kitaip nei vengimas įvykdyti administracinę nuobaudą, todėl teismas sprendžia, jog baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, jam nevykdant CPK 644 straipsnyje nustatytų pareigų.

Vykdomoji byla Nr. 0127/11/01094 yra užvesta dėl skolos, kilusios iš civilinių santykių (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu), išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad skola išieškoma ne kaip administracinė bauda, o kaip skola atsiradusi civilinių teisinių santykių pagrindu, senaties terminas, taikomas išieškant baudas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Tuo tarpu CPK nenumato, kad neįvykdžius teismo išduoto vykdomojo rašto dėl skolos išieškojimo per tam tikrą laiko tarpą, vykdomoji byla turi būti nutraukta.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, nesant pagrindo konstatuoti antstolio atliekamų veiksmų neteisėtumo vykdomosiose bylose Nr. 0127/08/07377, 0127/09/02692, 0127/09/04549, 0127/11/01094, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolio S. V. kontorai vykdomąsias bylas Nr. 0127/08/07377, 0127/09/02692, 0127/09/04549, 0127/11/01094.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.