Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1408-343/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-17
Bylos Nr.
e2S-1408-343/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00196-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Suinteresuotas asmuo
M. S., S. S.
Pareiškėjas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1408-343/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00196-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.4.5.2 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą ir suinteresuoto asmens S. S. prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., S. S. dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriame prašė atnaujinti praleistą terminą V. V. vardu palikimui, atsiradusiam po N. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.

2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina N. Š.. Ji mirė ištuokoje, be pareiškėjos turėjo dar du vaikus – M. S. ir S. S.. Pareiškėja nuo 2015 metų gyvena (duomenys neskelbtini). Apie motinos mirtį jai buvo pranešta, tačiau laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) negalėjo atvykti į Lietuvą, kadangi nebuvo suteiktos atostogos bei dėl pasaulinės pandemijos. Į Lietuvą pareiškėja atvyko (duomenys neskelbtini), kai jau buvo suėjęs trijų mėnesių terminas pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Anot pareiškėjos, įstatyme nustatytą terminą ji praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl savo darbo pobūdžio, susidariusios pandeminės situacijos visame pasaulyje bei dėl neturėjimo pakankamai supratimo, kokiu būdu turi būti priimamas palikimas. Pareiškėja prašė vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais pripažinti, kad priežastys, dėl kurių ji praleido terminą palikimui priimti, yra svarbios, ir praleistą terminą atnaujinti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepime su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jo motina ir jo šeima gyveno gretimuose namuose. Motinai mirus, jis nedelsdamas pranešė šią žinią seserims. Motinos kūnas buvo kremuotas, laidotuves suinteresuotas asmuo suplanavo 2020 m. liepos 15 d., apie tai pranešė pareiškėjai. Pareiškėja pas jį atvyko (duomenys neskelbtini), elgėsi arogantiškai ir įžūliai. Toks pareiškėjos elgesys jo nestebino, nes pareiškėjai visada buvo būdinga elgtis impulsyviai. Anot suinteresuoto asmens, per 6 metus, kuriuos pareiškėja praleido (duomenys neskelbtini), motiną ji aplankė tik vieną kartą. Jų motinai jau keletą metų buvo reikalinga nuolatinė pagalba, todėl, gyvendamas šalia, suinteresuotas asmuo ja rūpinosi. Pažymėjo, kad, užsiminus apie palikimą, pareiškėja nurodė, jog po motinos mirties šiuo klausimu domėjosi ir pati turinti visą informaciją. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja turėjo pakankamai laiko priimti mirusios motinos palikimą ir nors gyvena užsienyje, galėjo įgyvendinti savo teises į palikimą. Be to, paskutinę termino palikimui priimti dieną pareiškėja buvo Lietuvoje ir galėjo išreikšti valią palikimui priimti. Nurodė ir tai, kad pareiškėja nepasinaudojo galimybe išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pasinaudodama konsulinių tarnybų paslaugomis.

4. Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime su pareikšimu nesutiko. Nurodė, kad apie motinos mirtį, kaip ir pareiškėja, sužinojo iš brolio. Visi vaikai, tame tarpe ir pareiškėja, buvo tinkamai informuoti apie motinos mirtį, visiems buvo žinoma apie atsiradusį palikimą. Suinteresuoto asmens teigimu, gyvenimas užsienyje, negalėjimas atvykti į Lietuvą, atostogų nesuteikimas bei pandemija, nėra priežastys, sutrukdžiusios objektyviai realizuoti savo teises priimti palikimą. Pareiškėja po motinos mirties iki (duomenys neskelbtini) turėjo visas galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo. Iš pateiktų pareiškėjos skrydžio bilietų matyti, kad pareiškėja į (duomenys neskelbtini) atskrido (duomenys neskelbtini) (dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui), o išskrido (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja, būdama Lietuvoje, palikimo nepriėmė, į notarų biurą kreipėsi dėl įgaliojimo surašymo. Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėja nėra tokia nenuovoki tvarkantis teisinius reikalus, kokią save apibūdina pareiškime.

II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi patikslintą pareiškimą tenkino. Teismas atnaujino V. V. terminą N. Š. palikimui priimti, taip pat priteisė iš M. S. ir S. S. valstybei po 19 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, bei po 142,84 Eur bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą.

6. Nustatė, kad N. Š. mirė (duomenys neskelbtini), terminas mirusiosios palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini).

7. Nurodė, kad, nors gyvenimas užsienyje ir kalbos nemokėjimas, teisinio išsilavinimo neturėjimas, o taip pat ir paveldėjimo bylos perdavimas vesti kitam notarui savaime netraktuojami kaip objektyvios priežastys, trukdančios priimti palikimą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju termino praleidimą lėmė susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma. Vertino, kad dėl nejauno pareiškėjos amžiaus jai galėjo būti sudėtinga pasinaudoti informacinėmis technologijomis palikimo priėmimo procedūroms atlikti. Sprendė, kad, pareiškėjai gyvenant ir dirbant (duomenys neskelbtini), dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, jai buvo suvaržyta galimybė laiku išreikšti valią priimti palikimą, todėl pareiškėjos nurodomas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis.

8. Nustatė, kad pareiškėja į bylą pateikė notarės E. K. (duomenys neskelbtini) patvirtintą įgaliojimą pareiškėjos dukrai U. A. vesti paveldėjimo bylą. Teismas vertino, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) surašydama notarinį įgaliojimą dukrai, kuriuo ją įgaliojo jos vardu vesti paveldėjimo bylą po pareiškėjos motinos mirties, atliko aktyvius veiksmus ir tokiu būdu aiškiai išreiškė valią per atstovą priimti mirusios motinos palikimą. Be to, šis veiksmas atliktas nežymiai praleidus įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, t. y. tik tris dienas. Vertino, kad pareiškėja elgėsi pakankamai atidžiai, sąžiningai ir rūpestingai.

9. Sprendė, kad suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo suvokti bei numatyti, kad pareiškėja mirusios motinos palikimą priims. Vertino, kad sprendimas atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą palikimui priimti nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bus išlaikyta terminą prašančio atnaujinti įpėdinio ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyra.

III. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo M. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Teigia, kad pareiškėjai apie motinos mirtį buvo pranešta telefonu. Šią aplinkybę patvirtino ir pati pareiškėja teismo posėdyje. Šis faktas įrodo, kad pareiškėja COVID-19 pandemijos metu turėjo nuolatinį telefoninį ryšį su Lietuva ir jai nebuvo kliūčių susižinoti notaro, vedančio motinos turto paveldėjimo bylą, rekvizitus, ir su juo susisiekti. Be to, pareiškėja patvirtino, kad po motinos mirties telefonu ne kartą bendravo su dukra, gyvenančia Lietuvoje, iš kurios sužinojo notaro, vedančio motinos paveldėjimo bylą, pavardę. Šis faktas taip pat patvirtina suinteresuotų asmenų teiginius, kad pareiškėja turėjo nuolatinį telefoninį ryšį su Lietuva, turėjo notaro, vedančio motinos paveldėjimo bylą, duomenis. Taipogi pareiškėja patvirtino, jog tuoj pat po motinos mirties, jos prašymu M. S. elektroniniu paštu jai atsiuntė mirties liudijimą. Šis faktas patvirtina, jog pareiškėja išmaniojo telefono funkcionalumais naudotis mokėjo ir turėjo tokias galimybes. Visos šios aplinkybės paneigia teismo nutarties argumentus, jog dėl nejauno amžiaus pareiškėja galėjo turėti sunkumų pasinaudoti technologijomis ir palikimo priėmimo procedūroms atlikti. Tuo tarpu aplinkybė, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, nelaikytina lemiančia termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.

1.2. Teismas be jokio pagrindo vertino, kad M. S. galėjo ir turėjo numatyti, jog pareiškėja mirusios motinos palikimą priims. Anot apelianto, jis to negalėjo numatyti, nes su pareiškėja nebendravo. Taip pat pareiškėjai (duomenys neskelbtini) atvykus į Lietuvą, ji su suinteresuotu asmeniu nesiekė susitikti, bendrauti ar nusakyti savo tikslų dėl palikimo priėmimo.

1.3. Teismas įgaliojimo surašymą pareiškėjos dukrai atstovauti jos interesus paveldėjimo byloje vertino kaip aktyvius pareiškėjos veiksmus, siekiant priimti motinos palikimą, tačiau įgaliojimas buvo surašytas pasibaigus trijų mėnesių terminui, per kurį reikalinga pateikti pareiškimą. Šis faktas rodo, kad per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja nesiekė priimti palikimo, o dėl jo priėmimo apsisprendė pasibaigus įstatymo nustatytam terminui.

1.4. Teismas nepagrįstai teisinės pagalbos išlaidas priteisė iš suinteresuotų asmenų. Anot apelianto, pareiškėja valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šioje byloje gavo apgaulės būdu, pateikdama melagingus duomenis apie savo pajamas, nebūdama Lietuvos Respublikos gyventoja, todėl teisinės pagalbos išlaidas turėtų susimokėti pati.

Atsiliepimas

11. Suinteresuotas asmuo S. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo. Teigia, kad ji visiškai palaiko suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą ir jame išdėstytus motyvus, prašo atskirąjį skundą tenkinti.

12. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo atmesti suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti valstybei iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Teismas teisingai, teisėtai ir pagrįstai, nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos konstatavo, jog nagrinėjimu atveju termino praleidimą lėmė susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma, o palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis.

3.2. Vien faktas, kad buvo siunčiamas mirties liudijimas, neįrodo, jog pareiškėja geba naudotis visomis išmaniojo telefono funkcijomis.

3.3. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme suinteresuoti asmenys patvirtino faktus, kad S. S. taip pat nepriėmė palikimo savalaikiai, tačiau apeliantas sutiko jai atnaujinti terminą priimti palikimą. Pareiškėjos teigimu, dabartinis nesutikimas akivaizdžiai patvirtina faktus, kad nėra jokio teisinio pagrindo neatnaujinti praleisto termino palikimui priimti. Visi trys mirusiosios vaikai turi turėti vienodas teises į po savo motinos mirties likusį palikimą, nes tik tokiu būdu nebus pažeistas lygiateisiškumo principas tarp šeimos narių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

14. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos patikslintas pareiškimas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 str. 1 d.).

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodyta praktika). Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek, nepriėmus palikimo, nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek, atnaujinus terminą palikimui priimti, būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).

17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktu medicininiu mirties liudijimu, nustatė, kad N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti gimimo bei santuokos liudijimai patvirtina, kad pareiškėja yra mirusios N. Š. dukra. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-365-1 patvirtina, kad N. Š. turėjo tris vaikus: V. V., M. S. ir S. S., o VĮ Registrų centras testamentų registro išrašas patvirtina, kad po N. Š. mirties palikimą priėmė suinteresuoti asmenys M. S. ir S. S.. Taip pat į bylą pateiktas notarinis įgaliojimas liudija, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) Kauno miesto (duomenys neskelbtini) ąjame notarų biure surašė įgaliojimą savo dukrai U. A. pareiškėjos vardu vesti paveldėjimo bylą. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas mirusios N. Š. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini), į Kauno apylinkės teismą su pradiniu pareiškimu dėl praleisto termino atnaujinimo priimti palikimą pareiškėja kreipėsi 2021 m. sausio 6 d.

18. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių – dėl savo darbo pobūdžio, pandeminės situacijos visame pasaulyje (pareiškėja nuo 2015 m. gyvena (duomenys neskelbtini)) bei dėl teisinių žinių trūkumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo palikimui priimti tenkino, konstatuodamas, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Apeliantų teigimu, terminas negalėjo būti atnaujintas, kadangi per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja nesiekė priimti palikimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, praleistas terminas palikimui priimti atnaujintas pagrįstai.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad terminas N. Š. palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Taip pat nebuvo ginčo ir dėl to, kad pareiškėja gyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini)), į Lietuvą buvo atvykusi laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), į notarę dėl įgaliojimo surašymo kreipėsi (duomenys neskelbtini). Minėta, pareiškėja objektyvias priežastis, kurios jai sukliudė priimti palikimą laiku, nurodė savo darbo pobūdį, visame pasaulyje vyraujančią COVID-19 pandemiją bei jos teisinių žinių trūkumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažintinos svarbiomis. Tokios pozicijos laikomasi, nes visuotinai yra žinoma, kad dėl COVID-19 pandemijos, visame pasaulyje buvo ir yra įvesti suvaržymai įvairiose gyvenimo srityse, jų tarpe turizmo (ribojami skydžių srautai) ir kitų paslaugų teikimo sferose. Įvesti ribojimai pridarė žalos daugybei žmonių, todėl akivaizdu, kad jie prisidėjo ir prie pareiškėjos nesavalaikio valios išreiškimo palikimui priimti, sutrukdė šią teisę realizuoti laiku. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad termino praleidimą lėmė susiklosčiusių reikšmingų aplinkybių visuma.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad pareiškėja, grįžusi į Lietuvą, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ąjame notarų biure savo dukrai U. A. surašė notarinį įgaliojimą, kuriuo ją įgaliojo savo vardu vesti paveldėjimo bylą po N. Š. mirties. Sutiktina su apylinkės teismo vertinimu, kad šiuo veiksmu pareiškėja aiškiai išreiškė valią per atstovą (kadangi pati gyvena užsienyje) priimti motinos palikimą ir nors šį veiksmą atliko pasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau terminas praleistas labai nežymiai – tik tris dienas. Pažymėtina ir tai, kad iš VĮ Registrų centras testamentų registro išrašo matyti, kad suinteresuotas asmuo S. S. dėl palikimo priėmimo taipogi kreipėsi praleidusi įstatyme nustatytą terminą, kadangi palikimo priėmimo faktas registre įregistruotas (duomenys neskelbtini), t. y. netgi vėliau nei pareiškėja kreipėsi į notarę dėl įgaliojimo surašymo, kuriuo įgalino savo dukrą jos vardu vesti paveldėjimo bylą ((duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, atmestini apeliantų teiginiai, kad per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja nesiekė priimti palikimo, o dėl jo priėmimo apsisprendė pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, kadangi tą patį būtų galima pasakyti ir apie suinteresuotą asmenį S. S.. Šiuo atveju pareiškėja su suinteresuotais asmenimis yra mirusiosios N. Š. vaikai, todėl ji turi lygias teises pretenduoti į palikimą.

21. Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu. Apeliantų teigimu, pareiškėja valstybės garantuojamą teisinę pagalbą šioje byloje gavo apgaulės būdu, pateikdama melagingus duomenis apie savo pajamas, nebūdama Lietuvos Respublikos gyventoja, todėl teisinės pagalbos išlaidas turėtų susimokėti pati. Pasisakant šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai, kvestionuodami šią nutarties dalį, į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų dėstomas aplinkybes, t. y., kad pareiškėjos finansinė padėtis yra tokia, kuriai esant valstybės garantuojama teisinė pagalba negalėjo būti suteikta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja valstybės teikiamą teisinę pagalbą gavo pagrįstai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. S. atskirojo skundo ir suinteresuoto asmens S. S. prisidėjimo prie atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė procesinės teisės normų, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliantų nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Kauno apygardos teisme 2021 m. rugpjūčio 4 d. iš Kauno apylinkės teismo gauti dokumentai – 2021 m. liepos 1 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei. Nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 162 Eur. Vadovaujantis prie pažymos pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1553-5433 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, pareiškėja 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, minėtos išlaidos priteistinos iš M. S. ir S. S. po lygiai, t. y. iš kiekvieno po 81 Eur (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį.

Priteisti iš suinteresuoto asmens M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir suinteresuoto asmens S. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 81 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5630“. Kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė