Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-79/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-01-11
Bylos Nr.: 2A-79/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Milašienė, Vytas Milius, Gintaras Pečiulis
Atsakovas: L. T.
Ieškovas: akcinės bendrovės SEB banko

Kategorijos

35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
36.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-79/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 35.4; 36.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-473-538/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei L. T. dėl prievolės tinkamo įvykdymo. Trečiasis asmuo byloje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Mėnulė“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas AB SEB bankas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės L. T. 370 360 Lt už laiduotos ir negrąžintos paskolos dalį, 16 470,01 Lt palūkanas, 287,49 Lt delspinigius už laiku nesumokėtas palūkanas, 315,20 Lt baudą už sutarties sąlygų nevykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove L. T. 2006 m. birželio 1 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/06137, kuria atsakovė laidavo už prievolių pagal kreditavimo sutartį, sudarytą su UAB „Mėnulė“, įvykdymą. UAB „Mėnulė“ iškėlus bankroto bylą, ši ieškovui buvo skolinga 370 360 Lt. Kadangi BUAB „Mėnulė“ su ieškovu neatsiskaitė, laiduotojas atsako už skolininko neįvykdytą prievolę. Laiduotojo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra solidarioji. Ta aplinkybė, kad BUAB „Mėnulė“ turi pakankamai turto įvykdyti prievolę, nepanaikina ieškovo teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojo. Kredito sutarties užtikrinimas hipoteka neturi reikšmės kreditoriaus ir laiduotojo tarpusavio prievolėms.

Atsiliepimas

Atsakovė L. T. prašė ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo AB SEB banko ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovės L. T. 387 432,70 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad 2006 m. birželio 1 d. ieškovas su UAB „Mėnulė“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0460606010142/52 ir kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 1, pagal kurias UAB „Mėnulė“ buvo suteiktas ne didesnis kaip 390 060 Lt kreditas. 2006 m. birželio 1 d. ieškovas su L. T. sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/06137, pagal kurią laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas. 2009 m. kovo 25 d. UAB „Mėnulė“ iškelta bankroto byla. Teismo 2009 m. liepos 8 d. nutartimi AB SEB bankas yra įtrauktas į BUAB „Mėnulė“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 387 432,70 Lt finansinis reikalavimas. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotoja, o faktas, kad ieškovas bankroto byloje reiškia reikalavimus trečiajam asmeniui, neatima iš jo teisės reikšti reikalavimus ir atsakovei dėl tos pačios skolos. 2006 m. birželio 1 d. laidavimo sutartimi Nr. 04/06137 atsakovės prisiimta solidarioji atsakomybė atsakyti ieškovui už UAB „Mėnulė“, kaip kredito gavėjo, piniginių prievolių pagal 2006 m. birželio 1 d. kreditavimo sutartį Nr. 0460606010142/52 neįvykdymą nėra apribota ar sąlygota kitų prievolių užtikrinimo būdų realizavimu, be to, į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl prievolių užtikrinimo priemonių realizavimo tvarkos. Teismo 2009 m. liepos 18 d. nutartimi BUAB „Mėnulė“ bankroto byloje yra patvirtintas AB SEB banko 387 432,70 Lt kreditorinis reikalavimas. Į šią sumą paskaičiuota 370 360 Lt negrąžintos paskolos dalis, 16 470 Lt palūkanos, 287,49 Lt delspinigiai ir 315,20 Lt bauda, todėl atsakovė atsako visa apimtimi kaip ir skolininkas, o iš atsakovės priteista 387 432,70 Lt skolos. Atsakovė privalo mokėti 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teismo sprendimo vykdymą prašė atidėti ne dėl prastos finansinės padėties ar dėl kitų nepalankių aplinkybių, o dėl kitos priežasties - iki bus parduotas bankui įkeistas turtas. Teismo įsitikinimu, atidėti teismo sprendimo vykdymą esant gerai atsakovės turtinei padėčiai bei nesant kitų aplinkybių, dėl kurių būtų sunku įgyvendinti teismo sprendimą, nėra pagrindo, todėl atsakovės prašymas atmestas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovės L. T. atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neatskleidė ginčo esmės ir neįvykdė teisingumo, o atsižvelgė tik į ieškovo argumentus. Teismas neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes, netenkino prašymo pakeisti BUAB „Mėnulė“ procesinį statusą byloje iš trečiojo asmens į atsakovą, sustabdyti bylos pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo nagrinėjimą bei perduoti šią bylą nagrinėti UAB „Mėnulė“ bankroto bylą iškėlusiam teisėjui. Teismas, netenkinęs atsakovės prašymų, pažeidė esminę atsakovės teisę į teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą, taip pat nebuvo pasiektas civilinio proceso tikslas - apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybę. UAB „Mėnulė“ turi pakankamai turto, kad atsiskaitytų su visais kreditoriais, įskaitant ir ieškovą. Ieškovo reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas daiktiniais prievolių užtikrinimo būdais - hipotekos lakštais ir įkeistu turtu. Ieškovui įkeistas turtas 2006 m. birželio 8 d. sutartinės hipotekos lakšte įkainotas 641 000 Lt suma. Bankas turi pakankamai UAB „Mėnulė“ įkeisto turto savo reikalavimams patenkinti. Ieškovas, turėdamas įkeitimo teisę, laikytinas prioritetiniu kreditoriumi, kadangi savo kreditorinį reikalavimą gali patenkinti iš įkeisto daikto pirmiau už kitus kreditorius.Sprendžiant laiduotojo prievolės egzistavimo klausimą reikšmingos tiek laidavimo instituto, tiek ĮBĮ normos. Iškėlus įmonei bankroto bylą, taikomos ĮBĮ specialiosios nuostatos, įtvirtinančios tam tikrus ypatumus. Esminę reikšmę byloje turi laidavimo, kaip šalutinės prievolės, akcesoriškumas. ĮBĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Kadangi laiduotojas atsako už pagrindinį skolininką, o pasibaigus bankroto procedūrai ir UAB „Mėnulė“ likvidavus, baigėsi pagrindinė prievolė, taip pat baigėsi ir šalutinė akcesoriška laiduotojo prievolė. Bylos nagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su UAB „Mėnulė“ bankroto bylos nagrinėjimo rezultatais. Šiuo metu nėra žinoma, kokio dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas bankroto byloje, UAB „Mėnulė“ nėra likviduota, todėl priimtas ir įgyvendintas sprendimas gali pažeisti atsakovės teises, jai gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus.Atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą iki bus parduotas bankui įkeistas turtas atmestas nepagrįstai. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia neabejoti bloga atsakovės finansine situacija. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta svarių argumentų, kad teismo sprendimo vykdymas galimas tik pardavus bankui įkeistą pagrindinio skolininko turtą. Nežinant, kokio dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas bankroto byloje, sprendimas gali pažeisti atsakovės teises.

Atsiliepimas

Ieškovo AB SEB banko atstovas atsiliepime prašo atsakovės L. T. apeliacinį skundą atmesti, o teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad aplinkybė, jog pagrindiniam skolininkui iškelta bankroto byla, nepanaikina ir nesustabdo su atsakovais sudarytų laidavimo sutarčių galiojimo bei neužkerta kelio kreditoriui realizuoti savo teisių, kylančių iš laidavimo sutarčių. Laidavimo sutartimi laiduotojas atsisakė savo teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo turtą. Teiginiai, kad gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, tai – pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005).

Iš bylos duomenų matyti, kad 2006 m. birželio 1 d. tarp UAB „Mėnulė“ (kredito gavėjas) ir AB SEB Vilniaus banko (bankas) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 046060610142/52. Sutarties Bendrosios dalies 4.9 punktas numato, kad šalys susitaria, jog bankas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokiu eiliškumu, tvarka ir kokias kredito gavėjų prievolių pagal sutartį įvykdymo priemones įvykdyti (išieškoti). Sutarties Specialiosios dalies 2 punktas nustatė prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemones. Pagal 4.1.1.3 punktą kredito gavėjas įsipareigojo pateikti akcininkės L. T. laidavimą visai kredito sumai ir laikotarpiui (9-27 b. l.). 2006 m. birželio 1 d. tarp AB SEB Vilniaus banko (bankas) ir L. T. (laiduotojas) buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/06137, kuria laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Mėnulė“ visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2006 m. birželio 1 d. kredito sutartį Nr. 0460606010142/52 (1.1 punktas) (28-29 b. l.). Pagal minėtą kreditavimo sutartį taip pat buvo nustatyta sutartinė hipoteka tam tikram nekilnojamajam turtui (44-47 b. l.).

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus, neturi objektyvaus pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės ir neįvykdė teisingumo, o atsižvelgė tik į ieškovo argumentus. Skundžiamo teismo sprendimo turinys leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus bylos įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tik ieškovas pasirenka ir ieškinyje nurodo atsakovą. CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimo tinkama tvarką, 3 dalis nustato, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pats teismas nesant ieškovo prašymo neturi teisės pakeisti atsakovo, t. y. šiuo atveju ieškovui AB SEB bankui neprašius pakeisti atsakovo, teismas neturėjo teisės tenkinti atsakovės prašymo pakeisti BUAB „Mėnulė“ procesinį statusą byloje iš trečiojo asmens į atsakovą, sustabdyti bylos pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo nagrinėjimą bei perduoti šią bylą nagrinėti UAB „Mėnulė“ bankroto bylą iškėlusiam teisėjui. Šiuo atveju atsakovė L. T. pagal ieškovo ieškinį, kuris grindžiamas laidavimo teisiniais santykiais, buvo tinkama atsakovė. Kadangi atsakovas pagal pareikštą ieškinį yra L. T., teismui nebuvo teisinio pagrindo bylą perduoti BUAB „Mėnulė“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad netenkinus atsakovės (jos atstovo) prašymų buvo pažeista teisė į teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimą, kad nebuvo pasiektas civilinio proceso tikslas – apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Tokie teiginiai grindžiami tik subjektyviais apelianto samprotavimas, jie neatitinka faktinių bylos duomenų ir teisinio reguliavimo. Vien aplinkybė, kad nebuvo patenkinti atsakovės prašymai, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog yra pažeistos jos teisės.

Dėl laiduotojo atsakomybės

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laiduotojo atsakomybę.

Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius.

Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Laidavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau egzistuojančių (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai santykiai. Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 25 d. nutartimi UAB „Mėnulė“ buvo iškelta bankroto byla (43-44 b. l.), o 2009 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintas 387 432,70 Lt dydžio AB SEB banko kreditorinis reikalavimas (99 b. l.). Pagal 2006 m. birželio 1 d. laidavimo sutartį laiduotojas įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, visu savo esamu ir būsimu turtu, jeigu kredito gavėjas neįvykdys savo prievolių ar jų dalies pagal Kredito sutartį. Kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito, jo dalies, nesumokėjus palūkanų, jų dalies, netesybų (delspinigių ir/ar baudų) bei kitų mokėjimų, laiduotojas įsipareigojo patenkinti banko reikalavimus pirmumo tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytus privalomus mokėjimus (2.2 punktas). Kredito gavėjui neįvykdžius kredito sutartyje nustatytų prievolių laiduotojas atsako bankui visu savo esamu ir būsimu turtu ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t.y. už kredito grąžinimą, palūkanų, netesybų (delspinigių ir/ar baudų) bei kitų mokėjimų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą. Laidavimo sutartyje numatyta, kad laiduotojas atsisako savo teisės reikalauti, kad bankas išieškojimą pirmiausia nukreiptų į konkretų kredito gavėjo turtą (2.5 punktas) (28-29 b. l.). Taigi laidavimo sutarties sąlygos ir L. T. pagal laidavimo sutartį prisiimta prievolė nepaneigė ieškovo teisės nukreipti reikalavimą į laiduotoją ir tuo atveju, jeigu kredito gavėja UAB „Mėnulė“ turi pakankamai turto atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ir ieškovą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto keliamus klausimus dėl hipotekos ir laidavimo, kaip prievolių užtikrinimo būdų, tarpusavio santykio analizavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, taip pat 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2010. Nurodytose bylose kasacinis teismas, aiškindamas laidavimo ir hipotekos teisinį santykį bei laiduotojo prievolės ypatumus pasisakė, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis). Prievolės solidarumas lemia kreditoriaus pasirinkimo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Kaip pažymėta aukščiau, laidavimo sutarties 2.5 punktas nustato, kad laiduotojas atsisako savo teisės reikalauti, kad bankas išieškojimą pirmiausia nukreiptų į konkretų kredito gavėjo turtą, todėl ta aplinkybė, jog ieškovo reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas daiktiniais prievolių užtikrinimo būdais (hipotekos lakštais ir įkeistu turtu), kad pagrindinis skolininkas turi turto, pagal laidavimo sutarties sąlygas nepaneigia banko teisės nukreipti reikalavimą į laiduotoją. Apelianto teiginiai, kad turto įkeitimas laikytinas prioritetiniu laidavimui, neatitinka minėtos laidavimo sutarties sąlygos ir nepaneigia ieškovo teisės nukreipti reikalavimą į laiduotoją, o ne į įkeistą turtą.

Dėl laidavimo prievolės (ne)pasibaigimo

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais aiškinimais dėl bankroto bylos iškėlimo fakto įtakos atsakovės prievolei pagal laidavimo sutartį. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pasibaigus pagrindinio skolininko UAB „Mėnulė“ bankroto procedūrai ir jį likvidavus dėl bankroto baigiasi pagrindinė prievolė, o tai reiškia, jog baigiasi ir šalutinė akcesoriška laiduotojo prievolė.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl laidavimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, yra atkreipęs dėmesį į laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-364/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimo sutartyje nustatyta, kad ji įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki Kredito gavėjas pilnai įvykdys įsipareigojimus bankui pagal 2006 m. birželio 1 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0460606010142/52 (28-29 b. l.). Taigi šiuo atveju atsakovės L. T. įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį galioja ne iki BUAB „Mėnulė“ likvidavimo, o iki tol, kol bus tinkamai įvykdyti įsipareigojimai pagal 2006 m. birželio 1 d. Kreditavimo sutartį Nr. 0460606010142/52. Taigi teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad priimtas ir įgyvendintas sprendimas gali pažeisti atsakovės teises, kuriai gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus. Turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei gali būti sprendžiami tik bankroto byloje, tačiau aplinkybė, jog pagrindiniam skolininkui BUAB „Mėnulė“ yra iškelta bankroto byla, nepanaikina ir nesustabdo su L. T. sudarytos laidavimo sutarties galiojimo bei neužkerta kelio kreditoriui realizuoti savo teisių, kylančių iš laidavimo sutarties. Teisėtai sudarytos ir galiojančios laidavimo sutartys turi jų šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į atsakovės sudarytos laidavimo sutarties nuostatas darytina išvada, kad ginčo šalys laidavimo sutartimi sutarė, jog laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo, todėl negalima sutikti su skundo motyvu, kad laidavimo teisiniai santykiai, kurie siejo ginčo šalis, yra pasibaigę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Kadangi tiek pagrindinis skolininkas, tiek laiduotojas atsako solidariai, ta suma, kuri bus išieškota iš vieno atsakingo subjekto, papildomai nebus išieškoma iš kito atsakingo pagal prievolę subjekto vykdymo procese, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovei gali tekti sumokėti neegzistuojančius įsiskolinimus, taip pažeidžiant jos teises.

Dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2004). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Atsakovės prašymas atidėti teismo sprendimo vykdymą buvo siejamas su aplinkybėmis dėl bankui įkeisto turto pardavimo momento, t. y. iš esmės su UAB „Mėnulė“ bankroto procedūros – įkeisto turto pardavimo ir banko kreditorinio reikalavimo patenkinimo įvykdymu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios aplinkybės nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo įvykdymą, todėl toks prašymas pagrįstai nepatenkintas. Be to, CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę neanalizuoti tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami, pavyzdžiui, argumentai, reiškiantys naujų reikalavimų ar naujų įrodymų pateikimą (CPK 312, 314 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-169/2005). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taiko įstatyme nustatytą draudimą apeliacinėje instancijoje įrodinėti aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, bei neanalizuoja ir nevertina apeliaciniame skunde išdėstytų naujų aplinkybių, kurios siejamos su atsakovės sunkia turtine padėtimi dėl galimybės atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju atsakovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, kad dėl jos sunkios turtinės padėties yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, o tokį prašymą siejo tik su BUAB „Mėnulė“ bankroto procedūrų vykdymu. Pažymėtina, kad atsakovė turi teisę pirmosios instancijos teismui teikti prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos) remdamasi turtinės padėties kriterijumi net ir po teismo sprendimo priėmimo. CPK nuostatų pagrindu toks prašymas gali būti reiškiamas ir sprendimo vykdymo procese.

Remiantis išdėstytais argumentais atsakovės L. T. apeliacinis skundas atmestinas, nes jo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi atidėjo atsakovei L. T. 7 874 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) priėmimo (122 b. l., 1 t.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės L. T. apeliacinį skundą, atidėtas žyminis mokestis už šį skundą priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 84, 93, 96, 302 straipsnių nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7 874 Lt (septynis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danutė MilašienėVytas MiliusGintaras Pečiulis