Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-10-08 · Civilinė byla Nr. 2-473-538/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
2-473-538/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
L. T.
Advokatai
Linas Mažonis, Alfonsas Masiliūnas
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-473-538/2010Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.4; 116.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Alfonsui Masiliūnui, atsakovės atstovui advokato padėjėjui Linui Mažoniui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „SEB bankas ieškinį atsakovei L. T. dėl prievolės tinkamo įvykdymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 370360 Lt už laiduotos ir negrąžintos paskolos dalį, priskaičiuotas palūkanas 16470,01 Lt; banko turėtas žyminio mokesčio išlaidas 7874 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad su atsakove 2006-06-01 sudarė laidavimo sutartį Nr. 04/06137 tarp AB SEB banko ir laiduotojos L. T.. Šia sutartimi atsakovė laidavo už kreditavimo sutarties, kuri sudaryta su UAB „Mėnulė“, prievolės įvykdymą. Nurodė, kad šiuo metu UAB „Mėnulė“, jai iškėlus bankroto bylą, ieškovei skolinga liko 370360 Lt. Kadangi B UAB „Mėnulė“ su ieškove neatsiskaitė, todėl pagal CK 6.76 straipsnį, laiduotojas atsako skolininko neįvykdytą prievolę. Pažymėjo, kad laiduotojo atsakomybė pagal laidavimo sutartį yra solidarioji ir, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, todėl, viena ta aplinkybė, kad B UAB „Mėnulė“ turi pakankamai turto įvykdyti prievolę, dar nepanaikina banko teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš laiduotojo. Taip pat pažymėjo, kad kredito sutarties užtikrinimas hipoteka neturi reikšmės kreditoriaus ir laiduotojo tarpusavio prievolėms.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje yra duomenų, kad UAB „Mėnulė“ kreipiantis į teismą turtas sudarė 3654440 Lt, o įmonės įsipareigojimai sudarė 3271676 Lt, t. y. UAB „Mėnulė“ turi pakankamai turto, kad atsiskaitytų su visais kreditoriais, įskaitant ir ieškovą. Pažymi, kad ieškovo reikalavimų įvykdymas buvo užtikrintas daiktiniais prievolių užtikrinimo būdais – hipotekos lakštais ir įkeistu turtu. Mano, kad bankas turi pakankamai UAB „Mėnulė“ įkeisto turto savo reikalavimams patenkinti, todėl neturi pagrindo reikalauti atsakovės įvykdyti prievolę už B UAB „Mėnulė“.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-06-01 ieškovė su UAB „Mėnulė“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreditavimo sutarties pakeitimą Nr. 1, pagal kurias UAB „Mėnulė“ buvo suteiktas ne didesnė kaip 390060 Lt kreditas (b. l. 25-26). 2006-06-01 ieškovė su atsakove sudarė laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas (b. l. 28-29). 2009-03-25 trečiajam asmeniui UAB „Mėnulė“ iškelta bankroto byla (b. l. 43). Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-08 nutartimi AB SEB bankas yra įtrauktas į B UAB „Mėnulė“ kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 378432,70 Lt finansinis reikalavimas.

Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra papildoma prievolė. Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str.). Skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kito nenustato laidavimo sutartis ( CK 6. 81 str. 1 d.). Šalių sudarytoje laidavimo sutartyje šiuo klausimu jokių išlygų nenustatyta. Ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.), o faktas, kad ieškovas bankroto byloje reiškia reikalavimus trečiajam asmeniui, neatima iš jo teisės reikšti reikalavimus ir atsakovei dėl tos pačios skolos (CK 6.14 str. 3 d.). CK 6.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, įskaitant ir visas kitas šalutines (papildomas) teises, susijusias su reikalavimo teisės užtikrinimu, kaip hipotekos, įkeitimo teisę (CK 6.101 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad 2006 m. birželio 1 d. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė prisiimta solidarioji atsakomybė atsakyti prieš ieškovę už UAB „Mėnulė“ kaip kredito gavėjo piniginių prievolių pagal 2006 m. birželio 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą nėra apribota ar sąlygota kitų prievolių užtikrinimo būdų realizavimu, be to į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog šalys buvo susitarusios dėl prievolių užtikrinimo priemonių realizavimo tvarkos.

Pagal CK 6.81 straipsnio 2 dalį laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-18 nutartimi B UAB „Mėnulė“ bankroto byloje yra patvirtintas AB SEB bankas kreditorinis reikalavimas 387432,70 Lt sumai. Į šią sumą paskaičiuota 370360 Lt negrąžintos paskolos dalis, 16470 Lt palūkanos, 287,49 Lt delspinigiai ir 315,20 Lt bauda, todėl atsakovė atsako pilna apimtimi kaip ir skolininkas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 387432,70 Lt skolos (CK 6.76 str., 6.81 str.).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, kad jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, nes procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo. Todėl skolininkė privalo mokėti ir įstatymų nustatyto dydžio, t. y. 5 procentų, palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 7874 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė teismo posėdžio metu pareiškė prašymą teismui tenkinus ieškinį, atidėti teismo sprendimo vykdymą iki bus parduotas įkeistas turtas. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti (CPK 284 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pabrėždamas išimtinį teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo pobūdį, nurodė, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą, taip pat byloje turi būti duomenų, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Atsakovė teismo sprendimo vykdymą prašo atidėti ne dėl prastos savo finansinės padėties ar dėl kitų nepalankų aplinkybių, o dėl kitos priežasties, t. y. kol bus parduotas bankui įkeistas turtas. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad atidėti teismo sprendimo vykdymą, esant gerai atsakovės turtinei padėčiai bei nesant kitų aplinkybių, dėl kurių būtų sunku įgyvendinti teismo sprendimą, nėra pagrindo, todėl atsakovės prašymas atmestinas (CPK 284 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 263?270 str.,

nusprendžia

ieškovo AB SEB bankas ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. T. 387 432,70 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009-05-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7874 Lt sumokėto žyminio mokesčio ieškovui AB SEB bankui.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Almantas Padvelskis