Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) viršininko A. B. šališkumą L. T. atžvilgiu patvirtina ir šio pareigūno veiksmai, kuriais šis pareigūnas galimai siekdamas sudaryti kliūtis L. T. tinkamai savo teises ginti teisme, t. y. apskųsti tarnybinio patikrinimo išvadą ir jos pagrindu priimtus sprendimus. Pareiškėjas, siekdamas įvertinti 2023-07-31 „Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl L. T. veiksmų“ nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, 2023-08-04 su prašymu leisti susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvados medžiagos dokumentais, gaunat tarnybinio patikrinimo dėl L. T. veiksmų visos bylos medžiagos skaitmeninę arba „popierinę“ kopiją el. paštu kreipėsi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrių. Prašymas rezoliucijai buvo išsiųstas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) viršininkui A. B.. Nors 2023-08-04 pateiktu parašymu buvo prašoma leisti susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo medžiaga, gaunant medžiagos skaitmeninę arba „popierinę“ kopiją, tačiau susipažinus su susipažinimui pateikta tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija (265 lapai), matyti, jog susipažinimui buvo patekta ne visa tarnybinio patikrinimo medžiagos kopija, o tik, galimai A. B. nurodymu, selektyviai atrinkta tarnybinio patikrinimo bylos medžiagos dokumentų dalis, tokiu būdu apribojant L. T. teisę pilna apimtimi susipažinti su visa tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga. 2023-08-25 pakartotinai su „Prašymu dėl susipažinimo su tarnybinio patikrinimo išvados dėl L. T. veiksmų medžiagos dokumentais, kurie nebuvo pateikti susipažinimu, ir šių dokumentų kopijų gavimo“, prašant nedelsiant pateikti visus trūkstamus dokumentus susipažinimui (tame tarpe tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų apyrašą), kurie buvo surinkti atliekant tarnybinį patikrinimą ir kuriais buvo remtasi darant tarnybinio patikrinimo išvadas buvo kreiptasi į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyrių. 2023-08-30 el. paštu gautas pranešimas, kuriuo pranešama, kad „Atsakydami į Jūsų 2023-08-25prašymą „Dėl susipažinimo su tarnybinio patikrinimo išvados dėl L. T. veiksmų medžiagos dokumentais, kurie nebuvo pateikti susipažinimui, ir šių dokumentų kopijų gavimo (reg. 2023-08-28 Nr. 5-AP-1259), siunčiame dėl techninės klaidos nepateiktų dokumentų kopijų elektroninę versiją“ bei pateikiamas 41 lapas dokumentų, tame tarpe ir tų, kurie buvo pateikti 2023-08-17. Nors nebuvo pateiktas tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų apyrašas ir dėl to nėra galimybės tinkamai įvertinti ir nustatyti ar visi tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys buvo pateikti, tačiau iš pateiktų tarnybinio patikrinimo dokumentų turinio galima daryti išvadą, kad dalis dokumentų vis dėlto pateikta nebuvo (nepateikti prokuroro teikimai teismui dėl techninių priemonių panaudojimo, 2023-03-21 tarnybinis pranešimas Nr. 5-IL(S)-44(RN), 2023-07-13 tarnybinis pranešimas Nr.5-PR2-4917, duomenys (prašymai, teikimai nutartys ir kt.), susiję su N. L. T. atžvilgiu vykdytu kriminalinės žvalgybos tyrimu, 2023-06-29 pokalbio suvestinės 230110_vrmim02 išslaptinimo protokolas, faktiniai duomenys, patirtinantys L. T. galimai daromas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas).

Atkreipė dėmesį į tai, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) viršininko A. B. 2023-07-31 surašytoje „Tarybinio patikrinimo išvadoje dėl L. T. veiksmų“ nurodyta, kad „Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 21 p. nuostatas, Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. T. įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), reg. 2023-06-08 Nr. 5-PR1- 163) bei „Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 21 p. nuostatas, Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. T. įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), reg. 2023-07-20 Nr. 5-PR1-202“ nedetalizuojant ir nenurodant pranešimuose dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) turinio bei konkrečių L. T. veiksmų, kuriais L. T. yra įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus, kuriais buvo apibrėžtos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio L. T. turėjo teisę gintis, apimtis, taip pat dėl kurių buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, ir L. T. buvo prašoma pateikti paaiškinimus. Nors L. T. pagal jam įteiktą 2023-06-08 pranešimą (reg. Nr. 5PR1-163) „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo paržeminimo)“ ir 2023-07-20 pranešimą buvo įtarimas juose nurodytomis veikomis, tačiau 2023-07-31 „Tarybinio patikrinimo išvados dėl L. T. veiksmų“ Nr. 5-IS-109 rezoliucinėje dalyje nurodytos iš esmės kitos aplinkybės, kurias L. T. pripažintas padaręs ir tos naujos aplinkybės buvo pagrindas tarnybinį patikrinimą atlikusiam subjektui „Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. T. kaltus veiksmus (laikyti) pakankamais konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą ir atleisti jį iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 72 str. 1 d. 7 p. “.

2023-07-31 „Tarybinio patikrinimo išvados dėl L. T. veiksmų“ Nr. 5-IS-109 rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad „vertinant Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. T. veiksmų pobūdį konstatuojama, kad pastarasis savo tyčine veika, t. y. palaikydamas ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., žinodamas apie pastarojo daromas nusikalstamas veikas, siekdamas asmeninės naudos, slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų, be to, teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą“, nors konkrečiai dėl tokių aplinkybių L. T. papildomo/naujo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo tarnybinį patikrinimą atliekantys pareigūnai neįteikė, kaip tai numatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 21 punkte, ir dėl tokių aplinkybių tarnybinį patikrinimą atlikęs subjektas nesuteikė galimybės L. T. gintis nuo tokių kaltinimų apimties ir dėl to pateikti paaiškinimą. Todėl manytina, kad tokiais veiksmais tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas ne tik nesilaikė Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 21 punkte nurodytų reikalavimų, bet ir pažeidė paminėto teisės akto 2 punkto reikalavimus išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas. Išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotų pažeidimų aplinkybės yra ne tik neišsamios ir nekonkrečios, prieštaraujančios tarnybinio patikrinimo metus surinktoms aplinkybėms, pagal jas negalima identifikuoti galimų pažeidimų padarymo laikotarpių (konkretaus laiko), tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina ir tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, nors tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas ne tik turėjo, bet ir turi pareigą surinkti visus įrodymus, tame tarpe ne tik patvirtinančius, bet ir paneigiančius tiriamo pareigūno tarnybinio nusižengimo faktą bei patikrinti paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti. Taip pat abejonių kelia ir tarnybinio patikrinimo metu gautos kriminalinės žvalgybos metu surinktos informacijos panaudojimas, kadangi, nors siekiant pritaikyti tarnybinę atsakomybę, leidžiama naudotis ir vertinti Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą informaciją, tačiau pagal minėto Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 3 d. leidžiama pasinaudoti ne visa kriminalinės žvalgybos informacija, o tik informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, todėl kitokio pobūdžio tarnybinių nusižengimų (neturinčių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių) tyrimui Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindu surinkta informacija negali būti naudojama.

Negalima suprasti (nuspėti) bei identifikuoti tiriamojo laikotarpio, kurį tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas sieja su L. T. veiksmais, kuriuo pastarasis „žinojo <...> slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas“. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje, išskyrus nurodytus duomenis apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45024-19, kuriame buvo tiriamos E. Ž. laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2019-10-21 galimai padarytos nusikalstamos veikos, nėra jokių konkrečių duomenų apie kažkokias E. Ž., ne galimai, o konkrečiai „daromas nusikalstamas veikas “ ar padarytas nusikalstamas veikas, kurias L. T. „slėpė ir leido toliau vykdyti“ ir dėl tokių E. Ž. daromų nusikalstamų veikų būtų buvęs pradėtas, ar šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ar mokestinis patikrinimas ir pan.

Taip pat tarnybinio patikrinimo medžiagoje, kuri buvo pateikta L. T. susipažinti, bei tarnybinio patikrinimo išvadoje, surinkti duomenys nepatvirtina ir 2023-07-31 „Tarybinio patikrinimo išvados dėl L. T. veiksmų“ Nr.5-IS-109 rezoliucinėje konstatuotų aplinkybių, kad L. T. „padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius“. Atliekant tarnybinį patikrinimą, siekiant išsiaiškinti L. T. 2023-06-14 paaiškinime nurodytas aplinkybes, remiantis susipažinimui pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, nebuvo apklausti UAB „Emilektra“ atsakingi asmenys apie šios transporto priemonės pardavimo aplinkybes, iš VMI neišreikalautos L. T. turto-pajamų už 2022 m. deklaracijos, taip pat nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonę UAB „Emilektra“ pardavė už didesnę kainą, negu nurodyta dokumentuose, o L. T. tokiu būdu (ne galimai), o tiesiogiai „padėjo įmonei <...> nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius“. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra jokių duomenų apie tai kad dėl UAB „Emilektra“ galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ar galimo mokesčių vengimo būtų pradėtas, atliktas, ar šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ar mokestinis patikrinimas ir pan.

Pažymėjo, kad iš Tarybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje konstatuotų aplinkybių, kad L. T. „teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus“, negalima suprasti (nuspėti) bei identifikuoti konkretaus laikotarpio, konkrečių duomenų, konkrečių asmenų, išskyrus vienintelį asmenį „žmona N. L.-T. “, kuriuos tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas sieja su L. T. veiksmais, kuriais pastarasis „teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus “.

Išvadoje konstatuotos aplinkybės, kad L. T. „iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą“, nekonkrečios, neišsamios, pagal šias aplinkybes negalima ne tik identifikuoti galimai nurodyto pažeidimo padarymo laiko, būdo ir apimčių ir pan., tačiau tokios aplinkybės neatitinka 2023-07-20 pranešime „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo paržeminimo)“ nurodytų aplinkybių bei prieštarauja toje pačioje 2023-07-31 „Tarybinio patikrinimo išvadoje dėl L. T. veiksmų“ Nr. 5-IS-109, dėstomojoje dalyje (2 psl.) nurodytoms aplinkybėms apie 2023-07-20 tarnybiniu pranešimu Nr. 5-PR2-5079 gautą medžiagą. Kadangi tarnybinį patikrinimą atlikęs ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs subjektas Tarybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje nurodė iš esmės naujas L. T. konstatuotų pažeidimų aplinkybes, nors dėl tokių aplinkybių L. T. neįteikė papildomo pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) bei nesuteikė galimybės L. T. pateikti paaiškinimo, todėl tokiais savo veiksmais tarnybinį patikrinimą atlikęs ir tarnybinio patikrinimo išvadą surašęs subjektas ne tik iš esmės pakeitė tarnybinės atsakomybės ribas, tačiau pažeidė L. T., kaip tikrinamo asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, tarnybinio patikrinimo metu teisę žinoti, kada ir kokiais konkrečiai veiksmais jis yra įtariamas padaręs jam inkriminuotų teisės aktų reikalavimų ir nuostatų pažeidimus, ir nuo kokios apimties kaltinimo jis turi gintis. Taip pat tarnybinį patikrinimą inicijavęs ir jį atlikęs subjektas nevertino bei neanalizavo svarbių ir aktualių tarnybiniam patikrinimui duomenų ir kt., neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių, daromų išvadų nepagrindė faktiniais duomenimis, teisiniu pagrindu, o išvadas darydamas rėmėsi tik prielaidomis bei subjektyvia ir šališka nuomone.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p. numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, yra pagrindas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko A. M. 2023-08-01 įsakymą Nr. 30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuris buvo priimtas remiantis „Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. liepos 31 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-1S-109“„Dėl L. T. veiksmų“.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad PD IV (duomenys neskelbtini) viršininkas A. B. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T. 2023m. birželio 5 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-3822 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame nurodė, kad A. B. vadovaujamame Imuniteto valdybos padalinyje yra gauta kriminalinės žvalgybos informacija (informacija 2023-04-21 Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 5-IL-7940 išslaptinta) apie tai, kad Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T.: – palaiko ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas; - siekdamas sau asmeninės naudos apie statybų įmonių vadovo E. Ž. daromas nusikalstamas veikas neinformuoja atsakingų pareigūnų, leisdamas minėtos statybų įmonės vadovui toliau vykdyti nusikalstamas veikas; - tretiesiems asmenims, t. y. žmonai N. L.-T., atskleidė informaciją apie Klaipėdos aps. VPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti; - įgijo prabangų (duomenys neskelbtini) markės automobilį už 30 000 eurų, tačiau deklaravo, kad už automobilį sumokėjo (grynais) 7395 Eur ir taip galimai išvengė neteisėtu būdu įgytų pinigų deklaravimo bei padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei išvengti privalomų mokesčių nuo gauto pelno. Atlikus tarnybinį patikrinimą PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus viršininkas A. B. surašė, o Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. D. 2023 m. liepos 31 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-109 „Dėl L. T. veiksmų“, kurioje siūloma: - pripažinti, kad Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. savo veika pažemino pareigūno vardą, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, bei sulaužė Statuto 17 str. numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą; - Pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos; - už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį Pareiškėjui darbo užmokesčio nemokėti; - Tarnybinio patikrinimo išvadą bei medžiagą pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įvertinti pagal kompetenciją. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, Klaipėdos aps. VPK viršininkas Įsakymu Pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

Klaipėdos aps. VPK mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai, remtasi leistinais būdais tyrimo metu surinktais duomenimis ir surinktų įrodymų pakanka pareiškėjo padarytiems pažeidimams konstatuoti, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Atkreipė dėmesį, kad dėl visų pareiškėjo padarytų pažeidimų Išvadoje yra nurodomas arba konkretus laikas ir data arba aiškus laikotarpis, kurio metu pareiškėjas vykdė tęstinio pobūdžio pažeidimą (pvz.: asmeniniais interesais palaikė turtinio pobūdžio santykius su pil. E. Ž. po 2020 metais paaiškėjusio fakto, kad pareiškėjo bendradarbiai vykdo tyrimą dėl E. Ž. nusikalstamų ekonominio pobūdžio veikų iki sužinojimo apie tarnybinio patikrinimo pradėjimą).

A. B. 2020 metais nurodė, kad Pareiškėjui nėra draudžiama sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį su E. Ž. vadovaujama įmone dėl preliminariai jau aptarto namo pirkimo-pardavimo sąlygų, todėl Pareiškėjo nuomone, A. B. 2023 metais privalėjo nusišalinti nuo tarnybinio atlikimo dėl Pareiškėjo padaryto pareigūno vardo pažeminimo. Dėl 2020 metais pareiškėjui teiktos konsultacijos A. B. 2023-07-26 tiesioginiam vadovui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-5210, kuriame nurodė, kad pareiškėjui 2020 metais buvo nurodyta nekilnojamojo turto pirkimo iš E. Ž. valdomos įmonės sandorį deklaruoti užpildant privačių interesų deklaraciją, nusišalinti nuo E. Ž. atžvilgiu atliekamo tyrimo ir daugiau nepalaikyti jokių santykių su šiuo asmeniu, t. y. E. Ž.. A. B. vadovo nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo nušalintas nebuvo. Patikimų duomenų, kad A. B. atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir organizuodamas tarnybinio patikrinimo atlikimą buvo šališkas pareiškėjo atžvilgiu, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo teiginiai apie A. B. šališkumą laikytini tik jo subjektyvia nuomone.

2023-06-08 pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl pareigūno vardo pažeminimo su pasiūlymu pateikti paaiškinimus dėl jo palaikomų ryšių su statybų įmonių vadovų E. Ž., kuris galimai vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl jo žmonai atskleistos informacijos apie ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti, o taip pat dėl (duomenys neskelbtini) markės automobilio realios pirkimo ir deklaruotos kainų skirtumų. 2023-07-20 Pareiškėjui pateiktas papildomas pranešimas „Dėl pareigūno vardo pažeminimo“ Nr. 5-PR1-202, kuriuo prašoma paaiškinti 2023-01-20, nuo 09.33.44 val. iki 09.34.11 val. Pareiškėjo VRIS naršyklėje neteisėtai atliktos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. S. asmens duomenų peržiūros aplinkybes. Akivaizdu, kad visos aplinkybės nurodytos Išvados rezoliucinėje dalyje ir pareiškėjui pateiktuose pranešimuose dėl pareigūno vardo pažeminimo, iš esmės pilnai ir visiškai atitinka.

Taip pat tarnybinio patikrinimo pabaigoje nustatyta, kad pareiškėjas 2023-03-16 neturėdamas teisėto pagrindo Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje peržiūrėjo ikiteisminio tyrimo, bylos numeris: 01-1-45024-19 (Įtariamasis E. Ž.), duomenis, todėl L. T. buvo žinomas jo kolegų tiriamas E. Ž. atliktų sandorių laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu. T. y. L. T. žinojo, kad jo kolegos tiria E. Ž. ir kitų asmenų sudarytų sandorių laikotarpį, kuris neapima jo paties su E. Ž. sudarytų sandorių. Papildomas pranešimas pareiškėjui dėl šio epizodo nebuvo pateiktas, nes veika padaryta daugiau, kaip prieš metus laiko. Todėl šie duomenys buvo prijungti prie tarnybinio patikrinimo kaip papildoma pareiškėją charakterizuojanti medžiaga.

Tarnybinio patikrinimo medžiagos dokumentų apyrašą sudaryti ir pateikti pareiškėjui yra neprivaloma, todėl jis nėra sudarytas ir pareiškėjui pateiktas. Visa tarnybinio patikrinimo medžiaga Pareiškėjui yra pateikta. Pareiškėjo skunde nurodyti dokumentai Pareiškėjui yra pateikti, išskyrus Klaipėdos apygardos prokuratūros išslaptintas teikimas, kuris nebuvo Pareiškėjui pateiktas, nes nėra pridėtas prie tarnybinio patikrinimo medžiagos, nes tarnybinio patikrinimo metu buvo remiamasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kuria buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai pareiškėjo atžvilgiu (pareiškėjui pateikta kartu su kita tarnybinio patikrinimo medžiaga).

Tarnybinio patikrinimo metu buvo panaudota tik išslaptinta korupcinio pobūdžio kriminalinės žvalgybos informacija. Ryšiai su nusikalstamo pasaulio asmenimis ar asmenimis darančiais nusikalstamas veikas yra korupcinio pobūdžio veika, o neteisėtas naudojimasis policijos duomenų bazėmis yra viena iš smulkiosios korupcijos formų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 str. 3 d. leidžiama pagrįstai panaudoti kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką. Be to, pareiškėjo žmonos atžvilgiu kriminalinės žvalgybos tyrimas nebuvo vykdomas. Visi duomenys, panaudoti tarnybinio patikrinimo metu, gauti teisėtai, sankcionavus slaptus kriminalinės žvalgybos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad iš esmės visi kriminalinės žvalgybos būdu gauti ir po to išslaptinti duomenys buvo patvirtinti bei įrodyti ir kitais leistinais būdais gautais duomenimis (liudytojų paaiškinimai, registrų duomenys, viešai prieinama informacija internete ir pan.).

Pareiškėjas 2020 metais deklaravo Privačių interesų deklaracijoje, kad palaiko ryšius su E. Ž., nes iš jo valdomos įmonės 2017-06-13 ir 2020-10-29 įsigijo nekilnojamąjį turtą (2018-11-23 ir 2020-12-15), taip pat pranešė apie 2020-03-15 E. Ž. atvykimą į jo gyvenamąją vietą (2020-03-16 L. T. tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR2-3554), tačiau pateikdamas paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu nuslėpė jo tolimesnį, t. y. po 2020 metų, bendravimą su E. Ž. ir tai, kad 2022-12-19 žemės sklypą ir pastatą - gyvenamąjį namą, esančius adresu Klaipėdos r. sav., <...>, Pareiškėjas įsigijo iš UAB „Marteka“, kurios faktinis vadovas yra E. Ž.. Pareiškėjui 2020 metais buvo nurodyta pirkimo sandorį sudarytą su E. Ž. vadovaujama įmone deklaruoti užpildant privačių interesų deklaraciją, nusišalinti nuo E. Ž. atžvilgiu atliekamo tyrimo ir daugiau nepalaikyti jokių santykių su šiuo asmeniu, t. y. E. Ž.. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu buvo gauti duomenys apie tai, kad pareiškėjas iki tarnybinio atlikimo pradžios būdamas Klaipėdos aps. VPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju, palaikė ryšius su statybų įmonių vadovu E. Ž., kuris vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas pagal LR BK 220 str. 2 d. (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir 222 str. 1 d. (Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas). 2022-12-19 pareiškėjas iš UAB „Marteka“, kurios faktinis vadovas yra E. Ž., įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą ir pastatą - gyvenamąjį namą, esančius adresu Klaipėdos r. sav., <...>, bendra kaina 100 000 Eur. Prieš perkant šį nekilnojamąjį turtą pareiškėjas visas pirkimo-pardavimo sąlygas derino su E. Ž.. Be to E. Ž. aktyviais veiksmais padėjo pareiškėjui SEB banke įforminti paskolų sandorius reikiamus minėto nekilnojamojo turto įgijimui (tai patvirtina 2022-10-26, 2022-11-21, 2022-11-29, 2022-12-02, 2022-12-06, 2023-01-26 pareiškėjo fiksuoti telefoniniai pokalbiai su E. Ž. bei 2023-06-06 liudytojo E. Ž. paaiškinimas, kuriame jis teigia, kad pareiškėjas iš jo įsigijo tris statomus namus).

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas atskleidė informaciją tretiesiems asmenims, t. y. žmonai N. L.-T., apie Klaipėdos aps. VPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą, dėl ritualines paslaugas atliekančios įmonės veiklos, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti. Pareiškėjas savo sutuoktinei atskleidė pakankamai duomenų leidžiančių identifikuoti tiriamąjį asmenį, t. y. detaliai atskleidė duomenis apie tai, kad tiriamoji įmonė vykdo kremavimo paslaugas, o tokia Vakarų Lietuvoje yra vienintelė. Taip pat pareiškėjas žmonai atskleidė tyrimo bylos realizacijos datą, kuri turėjo įvykti 2023-04-13, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo atidėta vėlesniam laikui. Pareiškėjo žmona informaciją apie Klaipėdos aps. VPK KP ENTV atliekamą tyrimą papasakojo savo draugei. Tikslinant pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes ir lyginant su tarnybinio patikrinimo metu surinkta ir turima medžiaga nustatyta , kad „L. T. močiutė D. J. R. mirė (duomenys neskelbtini), o informaciją apie Klaipėdos aps. VPK KP ENTV atliekamą tyrimą, susijusį su ritualinėmis paslaugomis L. T. savo sutuoktinei N. L.-T. atskleidė 2023-02-05. Todėl L. T. pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės nesutampa, neatitinka realybės ir vertinamos kritiškai“ (A. M. 2023-07-14 tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-4937).

Pareiškėjas 2022-07-19 iš UAB „Emilektra“ įgijo prabangų (duomenys neskelbtini) markės automobilį ir deklaravo, kad už automobilį sumokėjo (grynais) 7 395 Eur (informacija iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės). Šis automobilis Jungtinėse Amerikos Valstijose aukcione buvo parduotas už 20 023 JAV dolerius (duomenys iš Jungtinių Amerikos Valstijų organizuoto aukciono https://bid.cars/en/lot/1- 40946122/2019-BMW-5-Series-WBAJA7C56KWW46920). Tačiau pareiškėjas deklaracijoje nurodė, kad automobilis 2022-06-08 JAV buvo įsigytas už 5 100 JAV dolerių. Akivaizdu, kad pareiškėjas įsigydamas automobilį už grynuosius ir ženkliai didesnę pinigų sumą nei rodo deklaruodamas, padėjo įmonei, iš kurios įsigijo minėtą automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei išvengti dalies privalomų mokesčių. Visas minėto automobilio įsigijimo aplinkybes ir kainą, už kiek jį įsigijo pareiškėjas papasakojo savo draugui Š. A., taip pat savo mamai, broliui (tai patvirtina 2022-09-27 fiksuotas pareiškėjo telefoninis pokalbis su broliu V. T., 2022-10-06 fiksuotas pareiškėjo telefoninis pokalbis su mama A. T., 2023-06-07 draugo Š. A. paaiškinimas, 2023-07-11 brolio V. T. paaiškinimas, 2023-07-13 liudytojos G. S. Paaiškinimas). Informacija apie UAB „Emilektra“ veiklą nebuvo šio tyrimo objektas, todėl duomenų iš šios įmonės nebuvo gauta.

Pareiškėjas 2023-01-20, nuo 09.33.44 val. iki 09.34.11 val. VRIS naršyklėje: transporto priemonės (Regitra), peržiūrėjo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) G. S., duomenis tiksliai ir išsamiai nenurodęs duomenų tikrinimo tikslo ir pagrindo (audito išrašas iš AuditIII informacinės sistemos 2023-07-17 Nr. 5-IL(S)-118 (RN)). Jis neatlikinėjo jokių veiksmų, netyrė ir neregistravo jokių medžiagų, jam nebuvo pavesta jokių užduočių bei pavedimų, susijusių su minėta transporto priemone bei asmeniu. Bendraudamas su G. S. pareiškėjas, demonstruodamas savo, kaip policijos pareigūno galią ir statusą, pasakojo jai, kad pagal jos transporto priemonės numerius policijos informacinėje sistemoje sužinojo, kas ji tokia, ir taip susirado ją, siekdamas asmeninės pažinties. Tai tarnybinio patikrinimo metu G. S. patvirtino savo 2023-07-13 paaiškinime. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas minėtus duomenis peržiūrėjo be teisėto pagrindo, ne tarnybos tikslais. Be to, tarnybinio patikrinimo pabaigoje buvo gauti duomenys apie tai, kad toks pareiškėjo neteisėto policijos duomenų bazės naudojimo atvejų, kai pareiškėjas siekdamas asmeninių pažinčių neteisėtai naudojosi policijos duomenų bazėmis ir pagal transporto priemonių valstybinius numerius nustatinėjo patinkančių moterų tapatybes, giminystės ryšius, kitus anketinius duomenis galimai buvo daugiau (tai patvirtina tarnybinio patikrinimo metu gauti liudytojų O. K., E. D., A. D. paaiškinimai, 2023-07-27 tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-5246). Papildomas pranešimas pareiškėjui dėl šių epizodų nebuvo pateiktas, nes baigėsi tarnybinio patikrinimo terminas ir pateikus papildomą pranešimą būtų buvęs pažeistas Apraše įtvirtintas 5 darbo dienų pateikimo terminas. Todėl šie duomenys buvo prijungti prie tarnybinio patikrinimo tik kaip papildoma pareiškėją charakterizuojanti medžiaga.

Pareiškėjas būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, puikiai išmanantis teisės aktus, turintis pareigą užtikrinti viešąjį saugumą, ne tik ignoravo visuotinai priimtas elgesio taisykles, bet ir sąmoningai nesilaikė teisės normų reikalavimų bei nesiėmė priemonių, kad būtų teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai įgyvendinti policijai keliami uždaviniai. Akivaizdu, kad Pareiškėjas visus tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus padarė tyčia, t. y. suvokdamas, kad elgiasi neteisėtai, tačiau vis tiek taip elgėsi įgyvendindamas savo asmeninius interesus. Akivaizdu, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą tinkamai atlikti tarnybą ir tinkamai vykdyti tiesiogines savo funkcijas, nagrinėjamu atveju nesivadovavo jam žinomais ir suprantamais teisės aktų reikalavimais. Nustatytais pareiškėjo neteisėtais kaltais veiksmais akivaizdžiai žeminamas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, toks elgesys neatitinka galiojančių teisės normų reikalavimų, kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš statutinių pareigūnų, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ir Įsakymu jį atleido iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjas palaikydamas ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., žinodamas apie pastarojo vykdomas nusikalstamas veikas, siekdamas asmeninės naudos, nesiėmė veiksmų, kad ši veika būtų sustabdyta, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų, be to, teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą, veiksmai akivaizdžiai žemino policijos įstaigos, kaip institucijos, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi viešosios tvarkos teisinių santykių srityje, autoritetą, prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą.

Pareiškėjo L. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. 30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad iki ginčijamo įsakymo priėmimo pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir PD IV (duomenys neskelbtini) viršininkas A. B. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T. 2023 m. birželio 5 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-3822 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“, kuriame nurodė, kad yra gauta kriminalinės žvalgybos informacija (informacija 2023 m. balandžio 21 d. Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 5-IL-7940 išslaptinta) apie tai, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. palaiko ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., kuris galimai vykdo ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas. L. T., būdamas Klaipėdos AVPK KP ENTV pareigūnu ir tirdamas ekonominio pobūdžio nusikalstamas veikas, žinodamas apie E. Ž. daromas nusikalstamas veikas, slepia, neinformuoja atsakingų pareigūnų, leisdamas minėtos statybų įmonės vadovui galimai toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip siekdamas sau asmeninės naudos. Pareiškėjas tretiesiems asmenims, t. y. žmonai N. L. – T., atskleidė informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą ikiteisminį tyrimą, kurios atskleidimas galėjo sukelti labai sunkias pasekmes atliekamam tyrimui bei jam pakenkti. Be to, L. T. įgijo prabangų (duomenys neskelbtini) markės automobilį už 30 000 eurų, tačiau deklaravo, kad už automobilį sumokėjo (grynais) 7 395 Eur ir taip galimai išvengė neteisėtu būdu įgytų pinigų deklaravimo bei padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei išvengti privalomų mokesčių nuo gauto pelno.

Klaipėdos AVPK viršininkas A. M. 2023 m. birželio 9 d. patvirtino PD IV Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. N. parengtą teikimą dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų Nr. 30-IL-7401 ir 2023 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 30-TE-307 „Dėl L. T. nušalinimo nuo pareigų“ pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 9 d. iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos buvo nušalintas nuo Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigų.

2023 m. birželio 9 d. pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 8 d. pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-163, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl galimo padaryto tarnybinio nusižengimo. 2023 m. liepos 21 d. pareiškėjui įteiktas 2023 m. liepos 20 d. papildomas pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ Nr. 5-PR1-202, kuriuo prašoma pateikti paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo).

Atlikus tarnybinį patikrinimą, PD IV (duomenys neskelbtini) viršininkas A. B. surašė, o Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. D. 2023 m. liepos 31 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-109 „Dėl L. T. veiksmų“, kurioje buvo siūloma: pripažinti, kad Klaipėdos AVPK KP ENTV 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. T. savo veika pažemino pareigūno vardą, pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, sulaužė Statuto 17 straipsnyje numatytą bei duotą priesaiką gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą vidaus tarnybos pareigūno vardą; pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos; už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį pareiškėjui darbo užmokesčio nemokėti; tarnybinio patikrinimo išvadą bei medžiagą pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įvertinti pagal kompetenciją.

Vadovaudamasis Statuto 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, Klaipėdos AVPK viršininkas 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Policijos įstatymo, Statuto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (galiojusio pažeidimo padarymo metu), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 5-V(S)-27(RN) patvirtintų Informacijos gavimo, įforminimo ir panaudojimo policijos veikloje taisyklių nuostatos.

Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu) reglamentuota, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016 ir kt.). Pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus, žeminančiais pareigūno vardą (LVAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-465/2013). Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo uniformuotas (LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-956/2010). Pažymėtina, jog teisės aktai pareigūnams nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus, nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui yra būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3361-968/2021).

Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020 ir kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).

Visas minėto automobilio įsigijimo aplinkybes ir kainą, už kiek jį įsigijo, pareiškėjas papasakojo savo draugui Š. A., kuris 2023 m. birželio 7 d. paaiškinime nurodė, kad su pareiškėju kalbėjo apie jo įsigytą (duomenys neskelbtini) automobilį. Pareiškėjas pasakojo, kad Amerikoje jam automobilis kainavo maždaug apie 20 000 Eur, pirko truputį daužtą, o galutinė automobilio kaina su jo tvarkymu pareiškėjui išėjo apie 30 000 Eur. G. S. 2023 m. liepos 13 d. paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu turimą (duomenys neskelbtini) markės automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsigijęs Amerikoje, už kurį mokėjo 30 000 eurų. Tas pačias aplinkybes 2023 m. liepos 11 d. paaiškinime nurodė ir pareiškėjo brolis V. T.. Šiuo atveju teismas vertina, kad atsakovas pagrįstai sprendė, kad L. T., įsigydamas automobilį už grynuosius ir ženkliai didesnę pinigų sumą nei rodo deklaruodamas, vengė rodyti neteisėtu būdu įgytus pinigus, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius.

Teismas, susipažinęs su pareiškėjo žmonos N. L. – T. 2023 m. birželio 7 d. paaiškinimu, jos draugės E. A. 2023 m. liepos 12 d. paaiškinimu sprendžia, kad tokios išvados daryti nėra galima. Paaiškinimuose nėra nurodyta jokių konkrečių duomenų apie kokį tyrimą galimai pareiškėjas kalbėjo su žmona, nėra galima nustatyti, kad pareiškėjas tikrai atskleidė informaciją apie vykdomą tyrimą. Tačiau analizuojant aptariamą epizodą dėl galimai atskleistos ikiteisminio tyrimo medžiagos žmonai, pastebėtina, kad pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, kad „apie Klaipėdos aps. VPK KP ENTV vykdomą tyrimą savo žmonai pasakojo siekdamas išsaugoti šeimą ir iš dalies pateisinti savo nebuvimą šeimoje, taip pat vedamas emocinių sukrėtimų po močiutės laidotuvių, kuri taip pat buvo kremuota ir jos kremavimo procedūrą lygindamas su vaizdais, kuriuos matė po jos laidotuvių.“ PD prie VRM Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja A. M. 2023-07-14 tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-4937 nurodė, kad L. T. močiutė mirė (duomenys neskelbtini), o informaciją apie Klaipėdos aps. VPK KP ENTV atliekamą tyrimą, susijusį su ritualinėmis paslaugomis L. T. savo sutuoktinei atskleidė 2023-02-05. Todėl L. T. pateiktame paaiškinime nurodytos aplinkybės nesutampa, neatitinka realybės ir vertinamos kritiškai. Atsižvelgiant į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nesant jokių konkrečių duomenų apie atskleistą informaciją tretiesiems asmenimis apie ikiteisminius tyrimus bei tokiais veiksmais padarytą žalą ikiteisminių tyrimų atlikimui, tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas padarė klaidingą išvadą, jog informaciją apie Klaipėdos AVPK KP ENTV atliekamą tyrimą dėl ritualinių paslaugų teikimo pareiškėjas atskleidė savo žmonai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad L. T. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta PD prie VRM Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus, Klaipėdos aps. VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų paaiškinimais, pateiktais tarnybinio patikrinimo metu, atlikto Audito duomenimis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo teikti paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, kadangi tyrimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjas teikė ne visą ir neteisingą informaciją apie tiriamas jo veikas (nuslėpė trečio namo pirkimą iš E. Ž., informaciją, kad su minimu asmeniu bendrauja, taip pat byloje surinkti įrodymai prieštarauja jo paaiškinimams dėl pirkto automobilio kainos, informacijos rinkimo asmeniniais tikslais bei duomenų apie atliekamą tyrimą atskleidimą tretiesiems asmenims). Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas išsamiai, laikantis visų teisės aktuose numatytų terminų ir tvarkos, užtikrinant pareiškėjo teises, pagrįstai nustačius aplinkybes, sudarančias pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kad vertinant pareiškėjo veiksmų pobūdį konstatuojama, jog jis savo tyčine veika, t. y. palaikydamas ryšius su statybų įmonės vadovu E. Ž., žinodamas apie jo daromas nusikalstamas veikas, siekdamas asmeninės naudos, slėpė ir leido toliau vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat padėjo įmonei, iš kurios įsigijo (duomenys neskelbtini) markės automobilį, nuslėpti įmonės gaunamą pelną bei valstybei sumokėti privalomus mokesčius, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų, be to, teikė pažįstamiems asmenims informaciją apie ikiteisminius tyrimus, iš asmeninių paskatų pasinaudojo viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, neteisėtai ir nepagrįstai naudojosi policijos informacine sistema, atliko aukščiau minėtų duomenų peržiūrą.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas byloje surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pritaikytai pareigūno atsakomybei atsirasti. Tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

LVAT, aiškindamas atleidimo iš vidaus tarnybos pažeminus pareigūno vardą sampratą, ne kartą yra pasisakęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., LVAT 2011m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012 ir kt.). Statutiniam valstybės tarnautojui (pareigūnui) keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Statutinio valstybės tarnautojo elgesys pažeminus pareigūno vardą neigiamai veikia visą visuomenę, pačius vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teises, moralės normų laikymąsi. Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui nesuteikia diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris yra nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas teigiamas visuomenės požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2220/2011, 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3746-968/2022, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-916-1047/2024). Konstatavus pareigūno vardo pažeminimo faktą, atleidimas iš pareigų negali būti keičiamas jokia kita tarnybine nuobauda.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymas Nr. 30-TE-418 „Dėl L. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovą grąžinti jį į eitas pareigas, darbo užmokestį už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra išvestiniai iš reikalavimo dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo, todėl konstatavus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniai skundo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintinas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.