Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjos vertinimu, nebuvo įgalioto asmens priimti sprendimą atlikti tarnybinį patikrinimą, ir pavesti jį atlikti tikrintojui, todėl pareiškėjos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas ir jo pagrindu parengta Išvada bei Įsakymas laikytini neteisėtais.

4. Pareiškėjai buvo įteikti net du pranešimai dėl pareigūno vardo pažeminimo, dėl to paties įvykio, t. y. 2023 m. kovo 21 d. ir 2023 m. kovo 29 d. (papildomas pranešimas dėl pareigūno vardo pažeminimo įteiktas sekančią dieną po paaiškinimo pateikimo Policijos Imuniteto valdybai), nors papildomame pranešime dėl pareigūno vardo pažeminimo nurodytos aplinkybės Policijos departamento Imuniteto valdybai jau buvo žinomos 2023 m. kovo 21 d., po 2023 m. kovo 17 d. pateiktų V. S. ir D. T. paaiškinimų, tačiau apie jas 2023 m. kovo 29 d. pranešime nebuvo nurodyta. Paaiškinimai, kurie buvo paimti iš V. S. , D. T., A. L., I. S., taip pat iš pareigūnų A. L., S. D. ir D. P. negali būti laikomi įrodomąja medžiaga, kadangi asmenims nebuvo išaiškinta atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo, t. y. paaiškinimuose nėra įspėjimo dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 224 straipsnį arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnį. V. S., D. T. paaiškinimai iš esmės analogiški, t. y. asmenys paaiškinimuose identiškai „žodis į žodį“ tvirtina „toks pareigūnės elgesys daro gėdą visai policijai ir joje dirbantiems pareigūnams“, „<...> pareigūnai turi būti mandagūs, nevartoti necenzūrinių žodžių <...>, o apie tai, kad galima darbo metu gerti alkoholį, sunku net suprasti“, kas rodo, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi vyriausioji tyrėja A. B. apklausdama asmenis, galimai pažeidė įstatymų reikalavimus, kadangi skirtingų asmenų paaiškinimai negali būti identiški, sutapti ir atitikti „žodis į žodį“, ypač tose vietose, kurios turi reikšmės priimant sprendimą. Nurodytų asmenų paaiškinimai buvo surašyti selektyviai ir neobjektyviai, galimai užduodant menančius atsakymą klausimus ar net darant įtaką asmenims bei siekiant, kad pasakytos frazės, teiginiai, turėtų įtakos priimant sprendimą. Paaiškinimą teikusios I. S. duomenys nurodyti neteisingai, ji tiek paaiškinime, tiek ir Išvadoje įvardinama kaip „I. S.“, kas leidžia pagrįstai manyti, kad medžiaga buvo renkama nesilaikant teisingumo, sąžiningumo principų ir tai negali būti laikoma technine klaida, kadangi I. S. pasirašė paaiškinime ir tai turėjo pastebėti tiek tyrimą atlikusi ir Išvadą surašiusi A. B., tiek ir pasiaiškinimą pasirašiusi I. S.

6. Pareiškėja 2023 m. kovo 10 d. iš V. S. sužinojo, kad jis kartu su D. T. vartoja alkoholinius gėrimus, o kadangi reikėjo pasikalbėti dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos, su tarnybiniu automobiliu kartu su vyresniuoju tyrėju S. D. nuvyko pas V. S. į namus. Nuvykus į minėtus namus, V. S. pasakė, kad turi vaizdo įrašą ir jį parodė pareiškėjai, kuri paprašė įrašą ištrinti. V. S. padavė telefoną ir pasakė, kad jeigu reikia, pareiškėja gali įrašą ištrinti pati. Pokalbis vyko draugiškai, pajuokaujant, be to, asmuo pats padavė telefoną ir leido ištrinti įrašą, todėl jis buvo ištrintas. Pareiškėja paaiškino, kad patikrinimo metu gauti išrašai iš vaizdo kamerų pagrindžia, jog vartojo eilę necenzūrinių žodžių, tačiau nurodė, kad taip pasielgė dėl to, kad nežinojo, jog asmenys nusprendė atkeršyti ir slapta filmuoti. Paaiškino, kad siekdama susikalbėti, prisitaikydama prie asmenų bendravimo stiliaus ir norėdama pasiekti tikslą, vartojo necenzūrinius žodžius ir galbūt tai padarė 27 kartus, tačiau šie keiksmažodžiai nebuvo skirti nei vienam iš bute buvusių asmenų; tai nebuvo kreipiniai į asmenis, jais nebuvo siekiama įžeisti, sumenkinti ar pažeminti. Pareiškėja minėtoje situacijoje pasirinko tokią bendravimo taktiką. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad bendravimą mato ir girdi tik 4 asmenys, kuriems toks elgesys atitiko bute buvusių asmenų elgesio normas ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

10. Tarnybinis patikrinimas buvo atliekamas šališkai ir neobjektyviai, siekiant bet kokia kaina nustatyti bet kokį pareiškėjos pažeidimą, o ne objektyviai ir nešališkai nustatyti visus reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertinti. Tyrimo iniciavimo pagrindas buvo 2023 m. kovo 14 d. surašytas Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko M. L. tarnybinis pranešimas, iš kurio nėra aišku, iš kokio šaltinio buvo gauta informacija. Pareiškėja paaiškino, kad netyčia, neturėdama jokio tikslo pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti, pasielgė neetiškai, o visuomenės nuomonė buvo suformuota atsižvelgiant į pateiktą informaciją, antraščių pavadinimus, tačiau net ir stengiantis suformuoti neigiamą požiūrį į pareiškėją, kaip policijos pareigūnę, visuomenė buvo objektyvi. Išvadoje teigiama, kad tarp kolegų visa ši situacija sukėlė atgarsį, tačiau apklausti buvo tik du pareigūnai. Šiaulių AVPK vadovybė turėjo išankstinę nuomonę net ir neatlikus tarnybinio patikrinimo dėl pasirodžiusio vaizdo įrašo, nes www.delfi.lt publikuotame straipsnyje nurodyta, kad policijos vadas neatmeta, kad pareigūnei gali tekti atsisveikinti su tarnyba. Pareiškėja pripažino, kad jos padaryta veika galėtų turėti tam tikrų tarnybinio nusižengimo požymių, tačiau dėl filmavimo ir įrašo išplatinimo, kas ir nulėmė jo paplitimą visuomenėje ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes, nėra jokios jos kaltės ir už tai ji negali atsakyti, dėl to reikėtų vertinti elgesį ir jo pasekmes, jeigu įrašas nebūtų išplitęs. Pareiškėjos veiksmai nepadarė jokios žalos, o turi tik galimo tarnybinio nusižengimo požymių.

11. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę, atliekamo tarnybinio patikrinimo metu buvo neteisingai nustatytos padarytos veikos aplinkybės, buvo neteisingai atliktas surinktų įrodymų vertinimas, darant nepagrįstas išvadas, nebuvo nustatytos veikos pasekmės, kas pagrindžia, jog pareiškėjos veika netinkamai buvo įvertinta kaip pareigūno vardo pažeminimas.

14. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja S. J. 2023 m. kovo 8 d., būdama policijos pareigūne, privalėdama laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, etikos normų, vykdydama tarnybines funkcijas ir vilkėdama tarnybinę uniformą, proceso dalyvio ir kitų asmenų akivaizdoje elgėsi ne pagal visuomenei priimtas elgesio normas, su asmenimis bendravo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius, prisidėdama prie lūpų alkoholinio gėrimo butelį imitavo jo gėrimą, kas sukėlė neigiamą požiūrį į tokį pareigūnės elgesį tiek bute esantiems asmenims, tiek policijos bendruomenėje, o vėliau ir socialiniuose tinkluose. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, išėjus pareigūnei iš buto, jame likę asmenys aptarinėjo ką tik atliktą S. J. veiksmą, neigiamai vertino jos elgesį dėl alkoholio vartojimo darbo metu. Iš vaizdo įrašų, fiksuotų tarnybiniuose automobiliuose, taip pat matyti, jog kiti policijos pareigūnai buvo apstulbę ir pritrenkti pastarosios elgesio. Visa tai suponuoja išvadą, jog pareigūnė nesilaikė Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 ,,Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas), ir sulaužė Lietuvos valstybei duotą priesaiką, diskreditavo policijos pareigūno vardą. Be to, pareiškėja, gavusi 2023 m. kovo 10 d. į asmeninę Messenger programėlę vaizdo įrašą su įvykiu, buvusiu 2023 m. kovo 8 d., nesiėmė veiksmų ir neperdavė informacijos Policijos departamento Imuniteto valdybai. Priešingai, 2023 m. kovo 10 d. tarnybiniu automobiliu vėl nuvyko pas tuos pačius asmenis, kur kovo 8 d. buvo padarytas vaizdo įrašas, pasinaudodama policijos pareigūno statusu, tačiau neturėdama įgaliojimų, be teisėto pagrindo ištrynė iš asmens mobiliojo ryšio telefono esantį vaizdo įrašą. Tai patvirtina tiek apklaustų asmenų paaiškinimai, tiek fiksuoti vaizdo įrašai tarnybiniuose automobiliuose, kur aptarinėjamas įrašų trynimas iš telefono.

18. Ištirtos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos veiksmai pažemino policijos pareigūno vardą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti Šiaulių AVPK viršininko Įsakymą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos.

II.

2. Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui.

3. Byloje nėra duomenų, kokiu būdu Policijos departamento Policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad 2023 m. kovo 20 d. Policijos departamento Policijos generalinio komisaro pavaduotojo S. T. pavedimu, pagal Policijos departamento Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2022 m. kovo 20 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-1745, pradėtas ir atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. veiksmų.

4. Tai, jog byloje nėra pateikti duomenys, kokiu būdu Policijos departamento Policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (rezoliucija, įsakymas ar kt.), nesudaro pagrindo Išvadą ir skundžiamą Įsakymą laikyti neteisėtais, tačiau pažymėtina, jog pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą turėtų būti užfiksuotas ir atitikti Tvarkos aprašo 6 punktą, siekiant užtikrinti atliekamo tarnybinio patikrinimo objektyvumą.

7. Pareiškėja 2023 m. kovo 10 d. gavusi vaizdo įrašą iš I. S., nesivadovavo Aprašu ir, kaip jame numatyta, per nustatyta terminą neinformavo skyriaus ar tiesioginio vadovo. Šiuo atveju pareiškėja elgėsi priešingai Apraše numatytoms nuostatoms, tai yra aiškiai suvokdama, kad vaizdo įrašo turinys yra neigiamas ir norėdama jį ištrinti iš V. S. telefono, vyko į jo namus ir vaizdo įrašus, jam sutikus bei davus savo telefoną, ištrynė. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja parodė, jog suvokė, kad įrašai gali sukelti neigiamas pasekmes, todėl juos ištrynusi lengvabūdiškai tikėjosi, kad šių pasekmių bus išvengta.

8. Teismo vertinimu, pareiškėjos veiksmai V. S. bute 2023 m. kovo 8 d. ne tik prieštarauja įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms, bet ir nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūno. Pareiškėja, būdama statutine valstybės tarnautoja ir žinodama Etikos kodekso normas, privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi, ir, eidama atitinkamas pareigas, elgtis taip, kad jos elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse. Pareigūnės veiksmai, t. y. alkoholinio gėrimo butelio su skysčiu pridėjimas prie lūpų ir alkoholio gėrimo imitavimas, įžūlus bendravimas su asmenimis, tai yra vartojant necenzūrinius žodžius, yra akivaizdžiai žeminantys visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantys pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojantys, ir tai yra jos pačios pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip, pasekmė. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjos padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, nes sukėlė atgarsį tiek visuomenėje, tiek ir kolegų tarpe, kadangi jis nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių tikimasi iš pareigūnų. Žala pasireiškė ir tuo, kad kiekvienas pilietis turi pagrįstą tikėjimą, jog policija laikysis įstatymų ir savo įgaliojimų nepanaudos priešingiems tarnybai interesams.

10. Įvertinęs nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendė, jog Išvadoje nustatyti pareiškėjos veiksmai, t. y. tarnybos metu, vilkint tarnybinę uniformą, proceso dalyvio ir kitų asmenų akivaizdoje necenzūrinių žodžių vartojimas, bendravimas pakeltu tonu bei imitavimas, jog geriamas alkoholinis gėrimas, sudaro pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims tokius pareigūnės veiksmus suprasti ir įvardinti, kaip prieštaraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas tokius pareiškėjos veiksmus vertino kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Be to, pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog tuo atveju, jeigu būtų žinojusi, kad yra daromas vaizdo įrašas, būtų nesielgusi taip, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pati pareiškėja supranta, kokio elgesio iš jos tikimasi, tačiau pasirinko elgtis priešingai. Sprendžiant klausimą dėl pareigūno vardo pažeminimo, nėra svarbus asmenų skaičius, kuris sužinojo ir vertino pareiškėjos elgesį kaip neatitinkantį visuomenėje suformuotų etikos normų, pakanka, jog pati pareiškėja ir kartu buvę asmenys suprato, jog pareigūnės elgesys netinkamas. Visuomenės neigiamas požiūris yra pasekmė paviešintos situacijos, tačiau ne elgesio išviešinimas, o pareiškėjos elgesys yra pagrindas pripažinti, jog ji akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos pareigūno vardą.

11. Nurodytas pareiškėjos elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai neigiamai veikia visuomenės požiūrį į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjos veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

12. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjos veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjos veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, įvardijant kaltę ir aprašant sukeltas pasekmes.

13. Pažymėtina, jog www.delfi.lt publikuotame straipsnyje esantis teiginys, jog policijos vadas neatmeta, kad pareigūnei gali tekti atsisveikinti su tarnyba, vertintinas kaip žurnalisto interpretacija, tačiau ne įstaigos vadovo tiesioginis teiginys.

14. Nepagrįstas pareiškėjos skundo teiginys, jog šiuo atveju, esant tarnybinio nusižengimo požymiams, taikyta per griežta sankcija – atleidimas iš darbo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pažemino pareigūno vardą, todėl jos atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra vienintelė minėtame Statute numatyta teisinė priemonė, kurią galėjo taikyti atsakovas.

15. Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Motyvuojamoji dalis

16. Atmetus pareiškėjos skundą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

III.

17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių AVPK viršininko 2023 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 40-TE-136, kuriuo buvo atleista iš Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigų, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; grąžinti pareiškėją į AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos pareigas; priteisti iš Šiaulių AVPK pareiškėjai priklausantį vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimo išlaidas.

18. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui.

19. Papildomai pareiškėja nurodo, kad teismo sprendimas, kuriame nurodyti motyvai sutampa su Išvada, Šiaulių AVPK atsiliepimu į skundą administracinėje byloje, laikytinas nemotyvuotu ir tai sudaro pagrindą tokį teismo sprendimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str. 2 d. 5 p.).

20. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra pateikti duomenys, kokiu būdu Policijos departamento Policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (rezoliucija, įsakymas ar kt.). Pareiškėjos vertinimu, pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą turėtų būti užfiksuotas ir atitikti Tvarkos aprašo 6 punktą, siekiant užtikrinti atliekamo tarnybinio patikrinimo objektyvumą.

21. Teismo sprendime yra nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos vieningos praktikos, jog tik akivaizdžiai pačias šiurkščiausias ir pavojingiausias veiklas galima laikyti pareigūno vardo pažeminimu. Sprendimu iš esmės formuojama ydinga nauja praktika, kuria remiantis, mažesnio pavojingumo pažeidimai, vidaus tvarkų, kontrolės stokos pažeidimai, neturintys akivaizdžių neigiamų šiurkščių pasekmių, pripažįstami pareigūno vardo pažeminimu.

22. Tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nesivadovaujant objektyvumo, nešališkumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, turint išankstinę subjektyvią nuomonę, atliekamo tarnybinio patikrinimo metu neteisingai nustatant padarytos veikos aplinkybe. Tiek Išvadoje, tiek teismo sprendime buvo neteisingai atliktas surinktų įrodymų vertinimas, darant nepagrįstas išvadas, nebuvo nustatytos padarytos veikos pasekmės, kas pagrindžia, jog pareiškėjos veika netinkamai buvo įvertinta kaip pareigūno vardo pažeminimas, taip nukrypstant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, jog tik akivaizdžiai pačias šiurkščiausias ir pavojingiausias veiklas galima laikyti pareigūno vardo pažeminimu.

23. Atsakovas Šiaulių AVPK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra tik subjektyvi pareiškėjos nuomonė, nepagrįsta jokiais faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateikė teisėtą, teisingą bei pagrįstą teisinį įvertinimą dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos.

25. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl tarnybinio patikrinimo objektyvumo neužtikrinimo ir teismo pastebėjimas, jog byloje nėra pateikti duomenys, kokiu būdu Policijos departamento Policijos generalinio komisaro pavaduotojas S. T. pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą (rezoliucija, įsakymas ar kt.), yra tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai.

26. Atsakovas atsiliepime buvo pasisakęs, kad nebuvo padaryta procedūrinių pažeidimų, nes Policijos departamento Imuniteto valdybos Šiaulių apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. B. 2023 m. kovo 20 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-1745 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos S. J. veiksmų“ buvo perduotas įrašyti rezoliucijai Policijos departamento Policijos generalinio komisaro pavaduotojui S. T., kuris įrašė „pr. pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą“ ir tai pagrindė prie bylos pridėta 2023 m. kovo 20 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-1745 registracijos metaduomenų kortelė. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių AVPK mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas objektyviai, nepažeidžiant Tvarkos aprašo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Ginčas byloje kilo dėl Šiaulių AVPK viršininko 2023 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 40-TE-136, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos, bei išvestinių reikalavimų įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja pažemino pareigūno vardą, o atsakovas pagrįstai atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.

29. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjos skundo argumentų, bylos iš esmės neišnagrinėjo, sprendimas yra nemotyvuotas. Be to, pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kas laikoma pareigūno vardo pažeminimu.

30. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į paminėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

31. Statuto (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d.) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra išaiškinęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (pagal nagrinėjama ginčui aktualią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020 ir kt.). Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1513-520/2020).

33. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į Išvadą. Išvadoje nurodyta, kad: i) pareiškėja 2023 m. kovo 8 d., vykdydama tarnybines funkcijas ir vilkėdama tarnybinę uniformą, proceso dalyvio ir kitų asmenų akivaizdoje elgėsi ne pagal visuomenei priimtinas normas, su asmenimis bendravo pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius bei prisidėdama prie lūpų alkoholinio gėrimo butelį imitavo alkoholio gėrimą; ii) pareiškėja, tarnybiniame patikrinime tiksliai nenustatytu laiku, gavusi minėtų įvykių vaizdo įrašą iš I. S., nesivadovavo Aprašu ir, kaip jame numatyta, per nustatytą terminą neinformavo skyriaus ar tiesioginio vadovo; iii) 2023 m. kovo 10 d. pareiškėja, aiškiai suvokdama, kad vaizdo įrašo turinys yra neigiamas, ir norėdama jį ištrinti iš V. S. telefono, vyko į jo namus ir vaizdo įrašus, jam sutikus bei davus savo telefoną, ištrynė. Išvadoje nurodyta, kad akivaizdu, kad tokie pareiškėjos veiksmai asmenims, buvusiems kartu, pareigūnui, vėliau visuomenei sukėlė neigiamas neigiamą požiūrį į esamą situaciją, visuomenės atstovai neabejojo, kad pareigūnė tarnybos metu vartoja alkoholį, jos veiksmai sukėlė atgarsį visuomenėje ir tarp kolegų. Išvadoje nurodoma, kad akivaizdu, kad pareiškėjos veiksmai griauna vidaus reikalų sistemos autoritetą, diskredituoja policijos pareigūno vardą, iškraipo Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus, menkina jos autoritetą, pažeidžia valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus bei taip daro žalą policijos įstaigai. Išvadoje įvertinta, kad pareigūnė turėjo galimybę realiai veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, todėl pareigūnės veiksmai yra jos pačios pasirinkimo elgtis taip, o ne kitaip pasekmė.

34. Kadangi pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 7 dalį darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, įrodymų vertinimo taisyklių teisingo taikymo aspektu, atsižvelgdama į aptartą Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą ir teismų praktiką, taikant šią nuostatą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai ir pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo konstatavo, jog pareiškėja buvo atleista iš tarnybos pagrįstai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bei įvertino pareiškėjos argumentus ir atsakovo argumentus bei nurodytus faktus, kuriais remiantis padaryta išvada, jog pareiškėja atliko teisei priešingus veiksmus, pažeminusius pareigūno vardą, bei motyvuotai ir pagrįstai pareiškėjos elgesį susiklosčiusioje situacijoje vertino kaip akivaizdžiai žeminantį institucijos autoritetą bei prieštaraujantį įprastinėms visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisinantį teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atlikti veiksmai nėra suderinami su pareigūno etika, kurios ji turi laikytis tiek tarnybos metu, tiek ir ne tarnybos metu, ir pareigūnui keliamais aukštesnio elgesio standartais ir griežtesniais reikalavimais. Techniniai Išvados netikslumai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Įsakymą. Pažymėtina, kad galutinis bylos aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai susiformavo įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, o ne pavienius įrodymus atsietai. Išvadoje konstatuotos aplinkybės dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų gausos, kaltės ir pasekmių buvo nustatytos iš įrodymų visumos (vaizdo įrašų, tarnybinių pranešimų, pareiškėjos pasiaiškinimų, paaiškinimų ir kt.), o pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai jų nepaneigė.

36. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad jos vartoti ne necenzūriniai žodžiai, o barbarizmai, kad jos veiksmų tikslas buvo reaguojant į aplinką kalbėti su asmenimis jiems suprantama kalba, nukreipti jų elgesį policijos pareigų vykdymui (paskelbti apie ikiteisminio tyrimo pabaigą bei išaiškinti apie sutrumpintų įrodymų tyrimą), kad, gavusi vaizdo įrašą, nesuprato apie būtinybę per nustatytą terminą informuoti skyriaus ar tiesioginį vadovą pagal Aprašo reikalavimus, kad ištrynė iš V. S. telefono vaizdo įrašus, jam sutikus bei davus savo telefoną, ne todėl, kad lengvabūdiškai tikėjosi išvengti pasekmių, kaip paneigtus byloje esančių įrodymų visumos (įskaitant, bet neapsiribojant, vaizdo įrašus, 2023 m. balandžio 17 d. tarnybinį pranešimą „Dėl vaizdo įrašo apžiūrų“ Nr. 5-PR2-2470) ir kaip pareiškėjos gynybinę versiją.

37. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad paskirta poveikio priemonė – atleidimas iš pareigų yra neproporcinga, teisėjų kolegija pažymi, jog, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, o tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bet ir tam, kad tokiu būdu būtų saugomas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą. Asmens atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra imperatyvi šiame Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1858-629/2023).

38. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad nesilaikoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių, kas laikoma pareigūno vardo pažeminimu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Įsakymo ir atitinkamai išvestinių pareiškėjos reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai įvardijo ginčui aktualias teisės normas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio praktiką, tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotais kriterijais, išsamiai ištyrė ginčui aktualias faktines aplinkybes ir jas teisingai įvertino.

39. Dėl teismo sprendimo motyvuotumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 86 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

40. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

41. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nesivadovauta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjos keltų reikalavimų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad teismo sprendime pasisakyta dėl pareiškėjos skundo argumentų: į esminius atsakyta motyvuojamojoje sprendimo dalyje, o dėl kitų nurodyta, kad jie laikomi pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, į kuriuos, anot apeliantės, neatsakyta, aprašymu, daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl to, kad jis nemotyvuotas. Pareiškėja apeliaciniame skunde subjektyviai kitaip vertina bylos faktines aplinkybes (savo atliktus veiksmus, jų tikslą, pasekmes, kitų dalyvavusių asmenų tikslus ir elgesį ir t.t.), nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir motyvais, tačiau tai nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

42. Pažymėtina, kad pareiškėja savo teiginių apie pirmosios instancijos teismo neobjektyvumą ir šališkumą negrindžia ABTĮ 44 straipsnyje numatytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų arba išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

44. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvardijo teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos sprendimas paliekamas nepakeistas.

45. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos S. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.