Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo N. J. atstovei advokato padėjėjai K. S., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė I. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka), jokių prašymų teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys gyvena skyrium, jų santuoka nutraukta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo šalių nepilnametės dukters M. J. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymui priteistos 150,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos. Teismas priteisdamas 150,00 Eur dydžio išlaikymą atsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį, ieškovo prisiimamą didesnę dukros išlaikymo naštą, sprendė, jog valstybės vaikui skiriama suma iš atsakovės priteisiamo išlaikymo dydis nemažintinas.

Ieškovas pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodamas išaugusiais vaiko poreikiais, iš esmės pasikeitusia ekonomine situacija bei tuo, kad bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu jautė didelį nuovargį ir todėl sutiko su nedidele išlaikymo suma. Ieškovo teigimu nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 1 090,00 Eur suma, todėl iš atsakovės prašo priteisti 340,00 Eur išlaikymą vaikui per mėnesį. Atsakovė apie pradėtą procesą, teismo posėdžių datas buvo informuota asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, jokių prieštaravimų teismui nepateikė.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus ir teismų praktikoje išplėtotus išlaikymui nepilnamečiam vaikui pakeisti reikšmingus kriterijus, nustatinėja ir vertina, kaip nuo sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė šalių turtinė padėtis (ji pagerėjo ar pablogėjo) ir jų nepilnamečio vaiko poreikiai (jie išaugo ar sumažėjo).

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad nei ieškovo, nei atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė, kaip vieną iš motyvų pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį nurodo vaiko poreikių išaugimą. Ieškovas nurodė, kad išlaidas vaiko poreikiams patenkinti sudaro: 310,00 Eur maistui (apie 200,00 Eur namuose ir 110,00 Eur mokykloje), 20,00 Eur sveikatos stiprinimui (maisto papildams ir vitaminams, vaistams, vykimui pas gydytojus, odontologo paslaugoms), 40,00 Eur rūbams ir avalynei (mokykloje yra reikalinga uniforma (sijonas, švarkelis, megztinis), sportinė ir kitokia avalynė), 23,00 Eur prailgintai grupei mokykloje, būreliams: 7,00 E. A. jaunimo centre „(duomenys neskelbtini)“, 44,00 Eur anglų kalbos užsiėmimams „(duomenys neskelbtini)“, 80,00 – 120,00 Eur papildomiems užsiėmimams su mokytoju (2-3 savaitiniai užsiėmimai po 1 val., kaina 1 val. – 10,00 Eur), apie 70,00 Eur būstui (elektra, dujos, atliekų išvežimo rinkliava, vanduo, internetas, TV), 15,00 – 20,00 Eur higienos ir švaros prekėms, kirpyklai, apie 150,00 Eur transporto išlaidoms vykimui į/iš mokyklos (gyvena rajone, mokykla – (duomenys neskelbtini), todėl tenka vykti per dieną du kartus pirmyn ir atgal (8 km), skaičiuojant po 4,00 Eur už kurą x 22 d. x 2), 10,00 Eur ugdymo ir kanceliarinėms priemonėms, papildomų užduočių sąsiuviniams/pratyboms ir rinkliavoms ugdymo įstaigoje, 5,00 Eur mobiliojo ryšio abonementui, 50,00 Eur laisvalaikiui, stovykloms, koncertams, išvykoms, atostogoms. Šiais metais (duomenys neskelbtini) buvo organizuotoje 1 savaitės stovykloje – 200,00 Eur, (duomenys neskelbtini) 1 savaitės stovykloje – 200,00 Eur, praeitais metais buvo Turkijoje, šiemet Bulgarijoje bei 100,00 Eur nenumatytoms išlaidoms.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nors nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad išlaidos minimaliems vaiko poreikiams patenkinti sudaro 1 090,00 Eur sumą per mėnesį, tačiau iš atsakovės prašo priteisti 340,00 Eur išlaikymą, kuris neviršija minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) (nuo 2024 m. apie 708,00 Eur atskaičius mokesčius). Todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, ieškovas neturi pareigos itin detaliai įrodinėti mažesnių nei minimali mėnesinė alga išlaidų pagrįstumo. Tuo tarpu atsakovė atsiliepimo teismui neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, įrodymų, kad vaikui reikalingas mažesnis nei minimali mėnesinė alga išlaikymas, teismui nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, į tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per pusantrų metų pasikeitė ir išaugo, kadangi atsirado poreikis samdyti privatų mokytoją, mergaitė pradėjo lankyti mokamus būrelius (2024-03-25 DOK-12579 mokėjimo kvitai už būrelius), dalyvauti vasaros stovyklose (byloje pateikti kvitai (2023-12-29 CBP-9925), darytina išvada, kad ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymo vaikui dydis yra per mažas ir negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio. Konstatuotina, kad ieškovo nurodytos išlaidos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, yra protingo dydžio, nėra išaukštintos, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir amžių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas ankstesniu teismo sprendimu priteisdamas 150,00 Eur dydžio išlaikymą, valstybės vaikui skiriamas išmokas paliko atsakovui ir šia suma iš atsakovės priteisiamo išlaikymo dydžio nemažino.

Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Nagrinėjamu atveju, ieškovo turtinė padėtis išliko panaši, duomenų kaip nuo sprendimo priėmimo iki ieškinio teismui pateikimo pasikeitė atsakovės turtinė padėtis, byloje nėra. Tačiau paminėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Dėl tėvų pasyvaus elgesio, nepakankamo siekio gauti didesnes pajamas negali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Taip pat pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas vieno iš tėvų gaunamomis mažesnėmis pajamomis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl vaiko tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į padidėjusius vaiko poreikius, į tai, kad prašoma išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė MMA sumos, atsakovei nepateikus jokių prieštaravimų, daroma išvada, kad ieškovo prašoma priteisti iš atsakovės 340,00 Eur suma yra būtina, siekiant užtikrinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius. Nors atsakovė nedalyvavo bylos nagrinėjime, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė Alytaus apskrities VPK duodama parodymus patvirtino, jog verčiasi individualia veikla ir per metus uždirba apie 12 000,00 Eur (2024-04-19 DOK 16333). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodyta, jog vaikas lanko mokamus užsiėmimus, o atsakovė yra jauna, gali dirbti, todėl turėtų būti priteistas ieškovo prašomas išlaikymo dydis, siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus (2024-02-05 DOK-5528). Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, realius beveik 9 metų vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), daro išvadą, kad 150,00 Eur išlaikymas yra nepakankamas, todėl išlaikymas padidintinas iki 340,00 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą, t. y. nuo 2023-12-29 iki vaiko pilnametystės. Teismo nuomone, tokio dydžio išlaikymą atsakovė yra pajėgi teikti.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminis nepilnametės M. J. atstovas N. J. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistina 550,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (2024-05-21 DOK-20629) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo patirtos advokato padėjėjos pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovės priteistinas 51,00 Eur (340,00 – 150,00 x 12 x 3 % x 75 %) žyminis mokestis už priteistą išlaikymą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1397-887/2022 iš atsakovės priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį ir priteisti iš atsakovės I. J., a. k (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters M. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 340,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2023-12-29 iki vaiko pilnametystės, išlaikymą pervedant į N. J. nurodytą banko sąskaitą iki mėnesio, už kurį teikiamas išlaikymas, 10 dienos.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminį M. J. atstovą N. J.. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k (duomenys neskelbtini) ieškovui N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k (duomenys neskelbtini) 51,00 Eur žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.