- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-10
- Bylos Nr.
- e2-2007-558/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00259-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Knezevičienė
- Ieškovas
- N. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- I. J.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui N. J., jo atstovei advokato padėjėjai K. S.
institucijos, teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. J. ieškinį atsakovei I. J., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl laikino motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas N. J. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) laikinai apriboti motinos valdžią I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas su atsakove I. J. turi nepilnametę dukrą M. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. spalio 4 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-1397-887/2022, nutraukė šalių santuoką, nepilnametės dukters M. J. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, o iš atsakovės dukters išlaikymui priteisė po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. vasario 15 d. iki jos pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti paskirtas nepilnametės tėvas N. J.. Išnagrinėtoje santuokos nutraukimo byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, jai yra nustatytos diagnozės: F10.2 (psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas) ir F43.2 (adaptacijos sutrikimai), sprendime nustatė atsakovės bendravimo su dukterimi tvarką, pagal kurią atsakovė su dukra bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį nuo 15.00 val. iki 17.00 val. VŠĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre dalyvaujant psichologui; telefonu bendrauja kiekvieną antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį, ieškovas privalo užtikrinti dukters bendravimą su motina telefonu šiomis dienomis nuo 20.00 val. Atsakovė nuo 2022 m. liepos mėnesio yra visiškai nusišalinusi nuo dukters priežiūros, globos bei ugdymo, neteikia vaikui jokios pagalbos, nepalaiko jokio ryšio su vaiku, nesilaiko nustatytos bendravimo su dukra tvarkos: pagal nustatytą laikiną bendravimo matėsi su dukra tik 2022 m. liepos 23 d. ir tik keletą kartų liepos mėnesį skambino pakalbėti. Priteistą vaikui išlaikymą yra sumokėjusi – 200,96 Eur sumą tik vieną kartą, kurią darbdavys 2022 m. liepos 7 d. ir 2022 m. liepos 13 d. pervedė antstoliui G. S. vykdymo procese. Nuo 2022 m. kovo 2 d. nepilnametė dukra M. gyvena su ieškovu. Apie atsakovę jis neturi jokių žinių, jam taip pat nėra žinoma, ar atsakovė turi pastovią gyvenamąją vietą, ar dirba, ar turi pajamų. 2022 m. vasarą ir ankstyvą rudenį buvo matyta (duomenys neskelbtini), panaši į valkataujančią. Atsakovė nevykdo savo tiesioginių imperatyvių motinos pareigų dukters M. J. atžvilgiu. Motina savo pareigų nevykdo dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, nes piktnaudžiauja alkoholiu, dėl nustatytų psichikos būklių ji nejaučia atsakomybės, nutrūko emocinis ryšys su dukra. Laikinas motinos valdžios apribojimas būtų tinkamiausia priemonė apginti nepilnamečio vaiko interesus. Taip pat tai yra būdas apsaugoti nepilnametį vaiką nuo galimos dar didesnės žalos, kuri gali atsirasti ateityje, jei motinos valdžia nebūtų apribota, nes atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, vartodama alkoholį daro teisės pažeidimus (2023-03-23, DOK-12860).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių šeima tarnybai yra žinoma nuo 2022 m. sausio 9 d. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad 2022 m. sausio 9 d. 20 val. kreipėsi N. J., kuris pranešė, jog rado skyrium gyvenančią savo žmoną I. J. neblaivią, miegančią su nepilnamete dukra M. J.. Po minėto pranešimo Tarnyboje buvo gauti dar 7 pranešimai apie nustatytus šeimoje galimai nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus. Šalims pradėjus gyventi skyrium, ieškovas su nepilnamete dukra gyveno (duomenys neskelbtini), o atsakovė (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 17 d. VŠĮ Alytaus šeimos pagalbos centre šalių šeimai inicijuota atvejo vadyba. Skirtos bendrosios socialinės paslaugos. 2022 m. spalio 4 d. atvejo vadyba šeimai užbaigta. Priežastis – šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. I. J. šeimai atvejo vadyba inicijuota 2022 m. sausio 18 d. VŠĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centre. Šeimai skirtos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir/ar atkūrimo paslaugų teikimas. Paskutinis šeimos atvejo vadybos posėdis, dalyvaujant atsakovei įvyko 2022 m. birželio 6 d. Po to atsakovė pakeitė savo gyvenamąją vietą, apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neinformavo nei vaiko tėvo, nei atvejo vadybininko, nei Tarnybos specialistų. Jos gyvenamoji vieta nežinoma, su dukra nebendrauja, ja nesidomi, pagalbos nepriima.
Tarnybos specialistui bendraujant su ieškovu nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklausančiame name. Gyvenamasis namas tvarkingas, šiltas, nepilnametei dukrai skirtas 25 kv. m. kambarys. Ieškovas nurodė, kad paskutinį kartą atsakovė jam skambino telefonu 2023-03-11, tačiau nesakė, kur gyvena, kur dirba, kada atvyks pasimatyti su dukra. Atsakovė išlaikymo savo vaikui neteikia, per šventes jos nesveikina, jos nelanko ir ja nesidomi. Tarnybos specialistams nepavyko išklausyti atsakovės, nes žinomu jos telefonu ji neatsiliepia, ieškovo nurodytoje gyvenamojoje vietoje pas jos motiną ji negyvena, ne atsakovės motina G. G. paaiškino, kad jos dukra I. J. pas ją negyvena, kur gyvena nežino ir su ja nebendrauja. Atsakovės motinos teigimu, jai nusibodo dukters melas, dukra yra pilnametė moteris ir ji pati tokį gyvenimą pasirinko. Tarnybos specialistai 2023-06-14 bendravo telefonu su VŠĮ Alytaus miesto Socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja darbui su I. J. šeima. Socialinė darbuotoja paaiškino, kad apie atsakovės gyvenamąją vietą nieko nežino, į telefono skambučius neatsako, apie metus laiko jokios pagalbos nepriima. Su vaiku M. J. buvo bendrauta Tarnybos patalpose. Vaikas pasakė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 2 klasėje, mokslai sekasi gana neblogai. Mergaitė nurodė, kad gyvena su tėčiu, su mamyte nebendravo, nuo pernai metų vasaros, ant jos pyksta, nes ji nuolatos geria. Mamytės nepasiilgsta, nes ji ja visiškai nesidomi, pas ją neatvažiuoja, jai neskambina. Su jais kartu gyvena tėčio draugė J. su savo dviem dukromis. Ji lanko dainavimo pamokas, dainuoti moko A. P., lanko psichologės konsultacijas, labai gerai sutaria su savo klasės auklėtoja. Tarnybos vertinimu, atsakovė netinkamai vykdė įstatymu nustatytas motinos pareigas vaiko atžvilgiu, atsakovė savo vaiku nesirūpina, nebendrauja, priteisto išlaikymo neteikia. Vaiku nuolat rūpinasi ieškovas. Apribojus laikinai motinos valdžią vaiko M. atžvilgiu būtų taikyta prevencinė priemonė motinai, kad ji siektų pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą, priimtų teikiamą Centro pagalbą, paskatintų atkurti ryšį su vaiku. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog tarp motinos ir vaiko gali nusistovėti emocinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią, nepilnametės dukters M. atžvilgiu, nebus pažeisti vaiko interesai (2023-06-19, DOK-25625).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas pilnai palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog atsakovė visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra, su ja nebendrauja, jos nelanko, neteikia jai išlaikymo. Nutraukus santuoką su atsakove ir teismui priteisus dukrai išlaikymą iš jos, atsakovė niekada jo neteikė, tik vienintelį kartą antstolis išieškojo 200 Eur, kai ji buvo įsidarbinusi. 2023 metais kovo mėnesį atsakovė pirmą kartą paskambino dukrai neblaivi. Jis nori apsaugoti dukrą nuo motinos neprognozuojamo elgesio, nes ji piktnaudžiauja alkoholiu, tačiau duoda šansą jai pasitaisyti, todėl prašo motinos valdžią apriboti laikinai.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas A. P. palaikė išvadą jame išdėstytais motyvais, nurodė, jog atsakovės nepavyko aplankyti, nors buvo dėta ne mažai pastangų. Jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, nebendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, nepriima jokios pagalbos. Atsakovė yra nusišalinusi nuo motinos pareigų dukters atžvilgiu. Tarnyba pritaria ieškovo ieškiniui, pusę metų suteikiant atsakovei šansą dėti pastangas, pakeičiant savo elgesį.
Atsiliepimas
Atsakovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Teismui persiuntus procesinius dokumentus Gyventojų registre deklaruotu atsakovės gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), šie taip pat neįteikti ir grąžinti teismui. Teismas atsakovei adresuotus procesinius dokumentus persiuntė kitu žinomu jos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau ir šįkart dokumentų įteikti nepavyko. Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, atsakovė yra asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi atsakovei viešo paskelbimo būdu buvo įteikti procesiniai dokumentai ir pranešta apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovo paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas pilnai.
Dėl motinos valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymima, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).
Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas prieina prie išvados, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė neįgyvendina motinos valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. I. J. nepilnametės dukros M. J. nelanko, ja nesidomi, nebendrauja, neteikia jai priteisto išlaikymo. Atsakovė su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, slepia savo gyvenamąją vietą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove turi nepilnametę dukrą M. J., gimusią (duomenys neskelbtini). Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2022 m. spalio 4 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-1397-887/2022) nutraukė ieškovo N. J. ir I. J. santuoką, nustatė nepilnametės dukros M. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatė motinos su dukra bendravimo tvarką. Minėtame teismo sprendime teismas konstatavo, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu (4 kartus su dukra rasta namuose neblaivi), vairavo transporto priemonę neblaivi, jai nustatytos diagnozės: F 10.2. (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas); F 43.2.1. (Adaptacijos sutrikimai). Iš antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad iš atsakovės yra vykdomi išieškojimai už administracinius teisės pažeidimus, taip pat priverstinai išieškomas nepilnametei dukrai aukščiau nurodytu teismo sprendimu priteistas išlaikymas. Nepilnametė vaiko nuomonės išklausymo metu nurodė, kad su atsakove ji nebendravo nuo pernai metų vasaros, ant jos pyksta, nes ji nuolatos geria, mamos nepasiilgsta, nes ji ja nesidomi, pas ją neatvažiuoja, jai neskambina. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmai kai nesirūpinama vaiku. Ištyrus byloje esančius rašytinis įrodymus, išklausius ieškovo, jo atstovės paaiškinimus, atsižvelgiant į nepilnametės nuomonės išklausymo aktą, darytina išvada, kad atsakovė I. J. vengia atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai, nesirūpina jos priežiūra, sveikata, auklėjimu, nepatenkina būtiniausių jos poreikių, neteikia jai išlaikymo (antstolio vienkartinis išlaikymo išieškojimas - 200,96 Eur negali būti vertinamas, kad jis yra teikiamas), nesilaiko nustatytos bendravimo su dukra tvarkos.
Teismas daro išvadą, kad egzistuoja CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga apriboti motinos valdžią – nevykdoma pareiga rūpintis vaiku dėl savo netinkamo gyvenimo būdo, nes atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, dėl nustatytų psichikos būklių ji nejaučia atsakomybės, nutrūko emocinis ryšys su dukra, todėl išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Nustačius, kad atsakovės elgesys atitinka dalį iš CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovės veiksmų (neveikimo), sprendžiama, koks iš CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo būdų taikomas, t. y. atsakovės valdžia vaikui apribojama laikinai ar neterminuotai. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).
Ieškovas prašo atsakovei laikinai apriboti motinos valdžią, apsaugant nepilnametį vaiką nuo galimos dar didesnės žalos, kuri gali atsirasti ateityje, jei motinos valdžia nebūtų apribota, tačiau suteikiant jai šansą pakeisti gyvenimo būdą ir tuo pačiu neuždraudžiant matytis ir bendrauti su dukra.
Teismas atkreipia dėmesį, kad tėvų elgesys turi būti ne epizodiškas, bet turi būti stabilus ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą ir t. t.
Atsižvelgiant į ieškovo prašymą bei Tarnybos išvadą teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir I. J. laikinai apriboja motinos valdžią dukros M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės.
Nepilnametės M. J. gyvenamosios vietos nustatymas bei išlaikymo priteisimas jau yra išspręsti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 4 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-1397-887/2022), todėl minėti klausimai šioje byloje nesprendžiami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio, išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro – 460 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 83 straipsnis 1 dalies 14 punktas, 87 straipsnis 3 dalis).
Patenkinus ieškinį pilnai iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 460 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą advokato padėjėjo teisinę pagalbą (88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 19,92 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas pilnai, iš atsakovės priteistinos 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti pilnai.
Nustatyti laikiną motinos valdžios apribojimą atsakovei I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Grąžinti ieškovui N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 107 Eur (vieno šimto septynių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 460 Eur (keturių šimtų šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 19,92 Eur (devyniolikos eurų 92 ct) išlaidss, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.