Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių šeimoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnūs K. S. ir S. S., kurie yra mažamečiai. Sutuoktiniai nuo 2018 m. sausio vidurio gyvena atskirai. Ieškovė su sūnumis gyvena pas ieškovės tėvus name (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvada, kad šalių santuoka turi būti nutraukta, nes šalių šeima yra faktiškai iširusi ir negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Ieškovė reikalauja šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka.

Dėl santuokos nutraukimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bendras šalių gyvenimas nutrūko 2018 m. sausio mėnesį, kuomet ieškovė su vaikais išsikėlė iš šeimos namų. Šis faktinio santuokos iširimo momentas yra svarbus sprendžiant kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, nes remiantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015).

Dėl santuokos iširimo šalys kaltino viena kitą, todėl joms teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga. Ieškovė įrodinėjo atsakovo smurto fizinio ir psichologinio prieš ją aplinkybes, o atsakovas ieškovę kaltino nelojaliu elgesiu, nepagarba jam. Atsakovo smurto aplinkybes teismas laiko įrodytomis ir atsakovas šių aplinkybių neneigia, posėdyje nurodė, kad neigiamai vertina savo poelgį, tačiau teismas įvertina tai, kad atsakovas su ieškove susitaikė dėl jai sukelto fizinio skausmo, ieškovė jam atleido, ieškovei nebuvo padarytas kūno sužalojimas, buvo sukeltas fizinis skausmas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t. 1, b. l. 23-25), nustatytas tik vienkartinis tokio pobūdžio faktas, po kurio atsakovas siekė susitaikyti, smurtas sekė po abipusio konflikto, todėl išklausius šalis teismas, daro išvadą, kad šis faktas nėra pakankamas spręsti, kad dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro informacija dėl D. S. teikiamos psichosocialinės pagalbos, nėra pakankamas pagrindas nustatyti ar buvo, o jei buvo tai kokio pobūdžio psichologinį smurtą patyrė iš atsakovo ieškovė. Atsakovas neigia vartojęs psichologinį, seksualinį smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu, kitų įrodymų teismui nepateikta. Ieškovei teismo posėdyje paaiškino, kad iki gimstant vaikams, tarp jų konfliktų nebuvo, sutapo požiūriai į šeimą, gyvenimo vertybes ir tik po sūnų gimimo, paaiškėjo, kad jai nepriimtinos vyro pažiūros. Visų nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Teismas daro išvadą, kad abiem šalims pritrūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-127/2011).

Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovei yra reikalingas (CK 3.72 str.).

Reikalavimas priteisti žalos atlyginimą iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nereiškiamas (CK 3.70 str. 2 d.).

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo.

Ieškinyje ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokoje įgytą pavardę – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė prašė palikti jai santuokinę pavardę.

CK 3.69 straipsnio 1 dalis numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Jei santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukiama ne dėl vieno, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinės pavardės tenkinamas.

Dėl turto padalijimo.

Šalys santuokoje neįgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, registruotino viešame registre, kuris turėtų būti padalintas nutraukiant šalių santuoką. Namų apyvokos, apstatymo ir kiti buities daiktai sutuoktinių yra padalinti iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo.

Dėl kreditorių.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tarp šalių nekilo ginčo, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo turi būti nustatyta su ieškove. Šalių sūnūs nuo gimimo gyvena su motina, kuri žino ir supranta visus vaikų poreikius, rūpinasi vaikų poreikių įgyvendinimu, tinkamai vykdo savo pareigas sūnums. Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė teismo posėdyje davė išvadą, kad šalių sūnūs gyvena su ieškove, jos tėvų name, vaikams augti sudarytos tinkamos sąlygos. Iš pateiktos išvados nustatyta, kad ieškovė tinkamai rūpinasi sūnumis, užtikrina jų teisę augti vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje. Vaiko teisių apsaugos skyrius palaiko vaiko pasirinkimą, nurodė, kad ieškovė tinkamai vykdo motinos pareigas. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaikų interesus geriausiai atitinka vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Vaikų K. S. ir S. S. gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove D. S. (CK 3.3 str., 3.155 str., 3.161 str., 3.163 str., 3.169 str., 3.174 str.).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Kartu su vaikais negyvenantis vaiko tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, o vaikai, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau Skyrius) savo išvadoje nurodė, kad į skyrių kreipėsi mažamečių dvynių K. ir S. S. tėvas V. S. prašydamas nustatyti bendravimo tvarką su vaikais, kadangi jam nepavyksta susitarti dėl pastovaus bendravimo su vaikais grafiko. Iš pateiktos išvados nustatyta, kad į Skyrių buvo pakviesti pokalbio abu mažamečių tėvai. Išsiaiškinta, kad vaikų tėvams patiems geranoriškai susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nepavyksta. Vienas kitu nebepasitiki, prisimena nuoskaudas, ginčijasi ir greit susipyksta, nepavyksta rasti bendrų sprendimų dėl vaikų gerovės. Skyrius, pasitaręs su tėvais, siūlo tokią bendravimo tvarką: kas antrą savaitgalį, pradedant nuo gruodžio 8 d., 09.00 val. iki 10.30 val. ir nuo 14.00 val. iki 19.00 val. bei kiekvieną trečiadienį nuo 09.00 val. iki 10.30 val., vaikų gyvenamojoje vietoje. Tėvams sutarus, galimas bendravimas ir pasirinktoje viešoje vietoje. Tokia tvarka siūloma iki vaikai pradės lankyti darželį. Vaikams pradėjus lankyti darželį, tėvas su vaikais trečiadieniais bendrauja nuo 17.30 val. iki 19.30 val., paimant juos iš darželio ir parvedant juos į jų gyvenamąją vietą. Šv. Kalėdų pirmąją dieną sūnūs leidžia su mama, o antrąją dieną — su tėvu, bendravime numatytomis valandomis. V. S., apie negalėjimą bendrauti su vaikais, D. S. apie tai praneša laišku į ei. paštą prieš parą laiko.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dėl bendravimo su vaikais tarp šalių kyla konfliktai, išlieka nesutarimai bendravimo su vaikais klausimais. Esant tokioms aplinkybėms turi būti nustatyta konkreti ir aiški vykdymui atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri užtikrintų vaikams stabilumą, būtų tinkama šalims, kad jos galėtų planuoti savo laiką atsižvelgiant į vaikų interesus. Iš šalių paaiškinimų paaiškėjo, kad paskutiniu metu kyla vis mažiau konfliktų dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais, tačiau atsakovas nėra patenkintas, jog bendrauti tenka su vaikais ieškovės tėvų namuose, kambaryje kuriame tuo pat metu vaikšto ieškovės tėvai, su kuriais atsakovas yra konfliktiniuose santykiuose. Ieškovė šių atsakovo nurodytų aplinkybių nepaneigė. Pažymėtina, kad teismui nepateikta duomenų, kad vaikai turi sveikatos problemų, ar kad atsakovas negalėtų bendrauti su vaikais betarpiškai, todėl ieškovė įpareigotina sudaryti sąlygas bendrauti su vaikais, netrukdant kitiems asmenims.

Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ieškovės prašomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią būtų numatytas atsakovo bendravimas su vaikais vieną darbo dieną nustatytomis valandomis, bendravimą kas antrą savaitgalį, būtų numatytas bendravimas kartu praleidžiant 14 vasaros atostogų dienų, 2 dienas pavasario, rudens, žiemos atostogas, švenčiant su vaikais Kalėdų ir Velykų šventes – neporinių metų pirmąją dieną vaikai praleidžia su mama, o antrąją su – tėvu, o porinių metų pirmąją dieną vaikai praleidžia su tėvu, o antrąją su – mama. Siekiant sudaryti ieškovei galimybę planuoti savo laiką, tenkinami ir jos prašymai nustatyti, kad atsakovas, negalėdamas bendrauti su vaikais nustatytu metu turi įspėti ją apie tai ne vėliau nei likus dviem dienoms iki numatyto bendravimo laiko telefonu ar elektroniniu laišku ir kt. informavimo priemonėmis. Taip pat, siekiant užtikrinti vaikų interesus, nustatoma, kad ieškovė turi informuoti ieškovą vaikams susirgus ar atsiradus kitoms pavojingoms aplinkybėms, kad atsakovui draudžiama bendrauti su vaikais nustatyta tvarka jei jie serga, tačiau tokiu atveju atsakovas gali lankyti vaikus jų namuose ar gydymo įstaigoje.

Teismas išaiškina, kad šalys gali susitarti ir dėl kito nei numatyta atsakovo bendravimo su vaiku laiko.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašo priteisti vaikams po 200 eurų per mėnesį išlaikymą. Nurodo, kad šalims gyvenant kartu atsakovas prie vaikų poreikių tenkinimo prisidėjo maksimaliai, dirbo trijose darbuose, todėl atitinkamai turi prisidėti ir santuokai iširus, nes viena ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu gyvena atskirai ir dirba viename darbe, gauna nedideles pajamas, neturi kenkti vaikų interesams. Ieškovė nurodė, kad atsakovas moka po 100 eurų kiekvienam sūnui, tačiau to nepakanka vaikų išlaikymui. Ieškovė pažymėjo, kad auginant vienu metu vienodo amžiaus vaikus yra reikalinga daugiau lėšų nei paprastai auginant vieną vaiką. Ieškovė nurodė, kad jai padeda jos tėvai, jos pajamas sudaro išmokos už vaikų priežiūrą, o sūnums sukakus dviem metams, ketina grįžti dirbti. Nurodė, kad jos atlyginimas atskaičius mokesčius buvo 650 eurų. Ieškovės teigimu vieno vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti 400 Eur. Atsakovas nurodė, kad sutinka, jog vieno vaiko išlaikymui reikalingi 400 eurų, tačiau jis šiuo metu neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymo, nes jo mėnesinės pajamos yra 532 eurai. Atsakovas nurodė, kad ateityje sieks daugiau dirbti ir gauti daugiau pajamų, tačiau dabar jį tenkina darbo grafikas ir gaunamos pajamos, turi kreditorinį įsiskolinimą, turi asmenine teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), automobilį, kuriuos reikia išlaikyti (t. 2, b. l. 22-23; t. 1, b. l. 32).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad atsakovas yra pajėgus prisidėti prie vaikų išlaikymo ir teikti vaikams po 200 Eur per mėnesį išlaikymą, reikalingą vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovas turi rinkoje paklausią specialybę, yra jauno amžiaus, darbingas, kaip pats teigė, kad sieks ateityje uždirbti daugiau, turi butą, automobilį, todėl teismo vertinimu, atsakovas turi imtis visų įmanomų priemonių, vaikams teikti jiems reikalingą išlaikymą. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove būtent ji privalo rūpintis vaikų sveikata, ugdymu, būstu, apranga, higienos reikmenimis, mokesčiais už būrelius ir kitais poreikiais. Kai vaikai lieka gyventi su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendimas dėl vaikų išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės patenkintas iš dalies, reikalavimai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir jų bendravimo su atsakovu tvarką tenkinami, tenkinimas reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo, tenkinamas reikalavimas dėl pavardės po santuokos nutraukimo. Teismo skaičiavimu iš viso tenkinta 90 proc. ir atmesta 10 proc. ieškinio reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos - išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 1450 Eur bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 35,36, 169, t. 2. b. l. 33, 57). Advokatas atstovavo ieškovės interesams byloje rengdamas procesinius dokumentus, dalyvaudamas parengiamajame teismo posėdyje (2018-09-05) bei teismo posėdžiuose bylą nagrinėjant iš esmės (2018-11-07, 2018-12-10). Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos. Ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Patenkinus 90 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistini 67,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 90 proc. ieškinio reikalavimų), teismas priteisia iš atsakovo ieškovei 1350 Eur atstovavimo išlaidų, 67,50 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 1417,50 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnums mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (200*2, iš viso 400 Eur), atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti (400 Eur x 12 mėn. = 4800 Eur) 108 Eur žyminį mokestį valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 7,05 Eur. Atsižvelgiant į bylos galutinį procesinį rezultatą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 6 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš ieškovės – 1,05 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi iš ieškovės priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiama 108 EUR žyminio mokesčio ir 6 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso 114 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.)

Atsakovas duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. S. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui V. S. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina D. S..

Nustatyti atsakovo V. S., bendravimo su nepilnamečiais sūnumis S. S. ir K. S., tvarką:

- Iki 2020 m. vasario 9 d. V. S. su nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S. bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, šeštadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18.00 val. Bendravimas turi būti suderintas su D. S. raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis) ne vėliau kaip likus dviem dienos iki susitikimo. Tėvams sutarus bendravimas galimas atsakovo gyvenamojoje vietoje, viešoje vietoje.

- Iki vaikai, K. S. ir S. S., pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą, V. S. su nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S. bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieną trečiadienį nuo 09.30 val. iki 10.30 val., o vaikams lankant ikimokyklinę įstaigą V. S. su nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S. bendrauja vaikų gyvenamojoje vietoje kiekvieną trečiadienį nuo 17.30 val. iki 19.30 val. paimant juos iš darželio ir parvedant į vaikų gyvenamąją vietą. Tėvams sutarus bendravimas galimas atsakovo gyvenamojoje vietoje, viešoje vietoje.

- Nuo 2020 m. vasario 9 d. V. S. su nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S. bendrauja savo gyvenamojoje vietoje pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, pasiimdamas juos šeštadienį nuo 11.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 11 val. iki 18.00 val., pasiimdamas ir parveždamas juos į vaikų gyvenamąją vietą. Jeigu tą ar kitą dieną nepilnamečiai vaikai turi užsiėmimus/ būrelius ir pan. V. S. turi užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Bendravimas turi būti suderintas su D. S. raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis) ne vėliau kaip likus dviems dienom iki susitikimo.

- V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S. neporinių metų Šv. Kalėdas - gruodžio 25 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val., o porinių metų Šv. Kalėdas - gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 20.00 val., porinių metų Šv. Velykas - pirmą dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val., o neporinių metų Šv. Velykas – antrą dieną nuo 11.00 val. iki 20.00 val. V. S. apie vaikų paėmimą informuoja D. S. iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Nepilnamečiai vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos ir į ją grąžinami. Tėvams sutarus bendravimas galimas ir kitomis dienomis bei valandomis.

- Nuo 2020 m. vasario 8 d. V. S. per savo gimtadienį turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S.. Jeigu tą dieną nepilnamečiai vaikai turi būti mokymosi/ auklėjimo įstaigoje, lankyti užsiėmimus/ būrelius ir pan. V. S. turi užtikrinti vaikų dalyvavimą juose. Nepilnamečiai vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą iki 19 val.

- Nuo 2020 m. vasario 8 d. V. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S. kiekvienų metų jų (vaikų) kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdamas vaikus nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką ir vaikų paėmimą jų metu D. S. informuojama ne mažiau nei prieš vieną mėnesį.

- Nuo 2024 m. vasario 9 d. V. S. bendrauja su nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S. kiekvienų metų jų (vaikų) kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus ne ilgesniam nei 2 dienų laikotarpiui. Bendravimas su D. S. suderinamas ne mažiau nei prieš dvi savaites.

- V. S. susitikimai nekompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių - tėvo darbo grafikas, vaiko liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir pan.) ar pan.

- V. S. ir nepilnamečių vaikų bendravimo metu, V. S. užtikrina D. S. galimybes telefonu susisiekti su atsakovu ar nepilnamečiais vaikais K. S. ir S. S., pateikia informaciją apie nepilnamečių vaikų buvimo vietą.

- D. S. raštu (el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis) informuoja V. S. apie priežastis, galinčias sutrukdyti tėvui pasiimti vaikus ir su jais bendrauti.

- D. S. įpareigojama informuoti V. S. vaikams susirgus ar atsiradus kitoms pavojingoms aplinkybėms, kad atsakovui draudžiama bendrauti su vaikais nustatyta tvarka jei jie serga, tačiau tokiu atveju V. S. gali lankyti vaikus jų namuose ar gydymo įstaigose. Jei nepilnamečiai vaikai serga, V. S. negali paimti jų iš namų.

- D. S. įpareigotina sudaryti sąlygas V. S. bendrauti su vaikais, netrukdant kitiems asmenims.

Priteisti iš atsakovo V. S., išlaikymą sūnums K. S. ir S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2018 m. balandžio 10 d. iki vaikų K. S. ir S. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį teikiant iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą.

Paskirti D. S., tvarkyti vaikų K. S. ir S. S. išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovei D. S. 1417,50 EUR (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniolika eurų 50 centų) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. S..

Priteisti iš atsakovo V. S., 114 EUR (vieną šimtą keturiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.