- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-17
- Bylos Nr.
- 2-465-1185/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06524-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- K. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei K. R. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti nepilnamečiam vaikui E. G. iš atsakovės K. R. 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskirti ieškovą nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise bei priteisti ieškovui iš atsakovės 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas nurodė, kad dukrai išlaikyti per mėnesį reikalinga 600,00 Eur suma, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, kuriai apribota motinos valdžia, vaiko išlaikymui po 300,00 Eur kas mėnesį. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė, kuriai neterminuotai apribota motinos valdžia dukros atžvilgiu, išlaikymo visiškai neteikia, todėl pareigą išlaikyti vaiką įgyvendina tik ieškovas ir yra susidaręs 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d.
2. Ieškovo M. G. atstovė advokatė E. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atstovė paaiškino, kad nors atsakovei apribota jos motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Atstovė nurodė, kad atsakovė su vaiku nebendrauja, jo gyvenime visiškai nedalyvauja ir neteikia išlaikymo, vieną kartą yra davusi 20,00 Eur. Atstovė taip pat nurodė, kad nepilnamečiam vaikui išlaikyti nurodyta suma yra reali. Atstovė taip pat paaiškino, kad ieškovas po to, kai atsakovė 2024 m. rugpjūčio mėn. nustojo bendrauti su vaiku, vienas pats išlaikė nepilnametį vaiką, išlaidas patyrė nuolat, tą patvirtina kvitai ir sąskaitų išrašai, liudytojos parodymai, tačiau ieškovas objektyviai negalėjo surinkti ir nerinko visų kvitų. Atstovė pažymėjo, kad atsakovės pasyvumas negali būti pagrindas atleisti nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką ar atleisti nuo pareigos sumokėti išlaikymo įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
3. Nustatyta, kad ieškovas M. G. ir atsakovė K. R. yra nepilnamečio vaiko E. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9080-1028/2024 patvirtinta M. G. ir K. R. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad E. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu M. G., kad vaiko išlaikymo išlaidos dengiamos lygiomis dalimis, pusę sumos už gydymo, ugdymo ir kitas su vaiku susijusias išlaidas dengiant vaiko tėvui M. G. ir pusę sumos su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas dengiant vaiko motinai K. R.. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-322-1119/2025 laikinai apribota motinos valdžia atsakovei K. R. nepilnamečio vaiko E. G. atžvilgiu, o ieškovo M. G. reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo paliktas nenagrinėtu. Šis sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 14 d. Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovės 300,00 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, paskirti ieškovą nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise bei priteisti ieškovui iš atsakovės 3 600,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.
5. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
Žemesnės instancijos teismas
6. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
7. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9080-1028/2024 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad E. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu M. G., o vaiko išlaikymo išlaidos dengiamos lygiomis dalimis, pusę sumos už gydymo, ugdymo ir kt. su vaiku susijusias išlaidas dengiant vaiko tėvui M. G. ir pusę sumos su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas dengiant vaiko motinai K. R.. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nepilnamečio vaiko poreikius detalizavo, nurodydamas, jog jo reikmėms per mėnesį šiuo metu reikalinga suma yra 600,00 Eur: maistui – 200,00 Eur, sauskelnėms – 60,00 Eur, higienos priemonėms – 60,00 Eur, vaistams ir vitaminams – 50,00 Eur, drabužiams – 150,00 Eur, kitoms išlaidoms – 120,00 Eur. Ieškovas nepateikė duomenų, kad vaikas turi specialių poreikių. Liudytoja J. P., ieškovo motina ir nepilnamečio vaiko senelė, kuri ieškovo prašymu Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiais paskirta vaiko laikinąja prižiūrėtoja, parodė, kad vaikas gimė neišnešiotas ir dėl atsakovės aplaidaus elgesio pirmus metus labai daug sirgo ((duomenys neskelbtini)), šiuo metu vaikui yra nustatytas (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), todėl reikalingas specialus maistas. Nustatyta, kad vaikas lanko (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, o ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis leistų visus šiuos vaiko poreikius patenkinti bent minimaliai. Teismo vertinimu, ieškovo nepilnamečio vaiko poreikių sąraše nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos jo išlaikymui, yra pagrįstos. Todėl ieškovo prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma – kas mėnesį po 300,00 Eur, yra pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nustatyta, kad ieškovas šiuo metu verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, jog atsakovė šiuo metu niekur nedirba ir yra draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, nuo 2025 m. balandžio 4 d. iki 2025 m. balandžio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 m. birželio 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 31 d. iki 2025 m. spalio 8 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nei ieškovas, nei atsakovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Atsakovė yra darbingo amžiaus, ji nepateikė duomenų, kad turi sveikatos problemų, kurios apribotų galimybes dirbti ir teikti ieškovo prašomą išlaikymo dydį.
9. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovė turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.
10. Be to, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimalioji mėnesio alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2026 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesio alga yra 1 153,00 Eur (atskaičius mokesčius sudaro apie 847,00 Eur). Tokiu būdu abu tėvai vaiko išlaikymui turėtų skirti apytiksliai po 423,50 Eur (847,00 Eur / 2 = 423,50 Eur). Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį bei jų vaiko poreikius, iš atsakovės nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 300,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas nepilnamečio vaiko tėvas – ieškovas, išimtinai vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnis).
11. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pareigos vykdymo ir įsiskolinimo priteisimo
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai, minėta, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgrežtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
13. Kasacinis teismas, pasisakydamas, dėl įrodinėjimo naštos reiškiant atgręžtinį reikalavimą į kitą iš tėvų įvykdžius už jį nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolę, yra išaiškinęs, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jis įvykdė už atsakovę prievolę, turi įrodyti atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį ir faktą, kad ieškovas įvykdė prievolę už atsakovę (įvykdytos prievolės dydį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-611/2019).
14. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
15. Ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti 3 600,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d., skaičiuojant vaikui po 300,00 Eur išlaikymo sumą per mėnesį. Ieškovas savo reikalavimo teisės atsakovei atsiradimo faktiniu pagrindu nurodė tai, kad šalių duktė nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. nepertraukiamai gyveno pas ieškovą, tuo laikotarpiu jis dukterimi rūpinosi ir ją išlaikė, atsakovė prie dukters išlaikymo neprisidėjo, todėl ieškovas įvykdė už atsakovę jos nepilnametės dukters išlaikymo prievolę tuo laikotarpiu, kai duktė gyveno pas ieškovą. Prievolės už atsakovę įvykdymo dydžiui pagrįsti ieškovo prašymu buvo apklausta liudytoja J. P., be to, ieškovas pateikė kvitus, mokėjimo nurodymus, sąskaitų išrašus, įrodančius tam tikrų prekių įsigijimą tuo laikotarpiu, kai duktė gyveno pas ieškovą.
16. Pažymėtina, kad pati nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės prigimtis ir jos vykdymo ypatumai lemia ir tam tikrus šios prievolės įvykdymo už vieną iš tėvų įrodinėjimo ypatumus.
17. Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9080-1028/2024 patvirtinta M. G. ir K. R. taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad E. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu M. G., kad vaiko išlaikymo išlaidos dengiamos lygiomis dalimis, pusę sumos už gydymo, ugdymo ir kitas su vaiku susijusias išlaidas dengiant vaiko tėvui M. G. ir pusę sumos su vaiko išlaikymu susijusias išlaidas dengiant vaiko motinai K. R.. Taigi, šalys dėl konkretaus išlaikymo dydžio nesusitarė, tačiau susitarė, kad išlaidas dengs lygiomis dalimis. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. dukros išlaikymui išleisdavo apie 600,00 Eur per mėnesį. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad tokia suma negalėjo būti skiriama vaiko išlaikymui. Kadangi, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, darytina labiau tikėtina išvada, kad ieškovas įrodė atsakovės prievolės egzistavimo faktą bei šios prievolės dydį.
18. Byloje nėra ginčo, kad šalių duktė nepertraukiamai nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. gyveno pas ieškovą, ieškovas šiuo laikotarpiu rūpinosi dukterimi, atsakovė ieškovui lėšų dukters išlaikymui nėra davusi. Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu būtent ieškovui teko pareiga kasdien, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis šalių nepilnamete dukterimi ir patirti jos išlaikymo išlaidas. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog tuo metu, kai nepilnametė duktė gyveno su ieškovu, ji buvo netinkamai prižiūrima. Jokių įrodymų, kad atsakovė vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukterį, byloje nėra. Ieškovo pateiktų išlaidų atsakovė iš esmės nepaneigė ir neginčijo, o teismo vertinimu, šios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, protingos ir ne per didelės. Atsižvelgiat į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinas 3 600,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
20. Ieškovas prašė, tekinus ieškinį, iš atsakovės priteisti 242,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina 2026 m. sausio 27 d. atstovavimo sutartis, 2026 m. sausio 27 d. išankstinė PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. sausio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Teismo skaičiavimu, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytų dydžių. Todėl ieškovas, ieškinį tenkinus visiškai, turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 242,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Iš viso šioje byloje už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 216,00 Eur (300,00 Eur × 12 mėn. × 3 procentai + 3 600,00 Eur × 3 procentai). Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės valstybei priteistinas ir 216,00 Eur žyminis mokestis.
23. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 18,18 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. spalio 17 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti ieškovą M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 600,00 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą ir 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 216,00 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 18,18 Eur (aštuoniolikos eurų 18 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.