Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. P. įmonės ir L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovių L. P. įmonės ir L. P. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinteksus“ ieškinį atsakovėms L. P. įmonei ir L. P. dėl avanso ir palūkanų priteisimo bei atsakovės L. P. įmonės priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sinteksus“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovės L. P. įmonė ir L. P. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023, priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bedrovės (toliau – UAB) „Sinteksus“ bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės

14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1268-580/2023 pagal ieškovės UAB „Sinteksus“ ieškinį subsidiarioms atsakovėms L. P. įmonei ir L. P. dėl negrąžinto avanso ir palūkanų priteisimo bei atsakovės L. P. įmonės priešieškinį UAB „Sinteksus“ dėl nuostolių atlyginimo.

15. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Sinteksus“ iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. 293 756,71 Eur avansą ir 45 681,18 Eur palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovių apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 15 d. sprendimą – ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Sinteksus“ iš atsakovės L. P. įmonės ir subsidiariai iš atsakovės L. P. 196 250,66 Eur avansą ir 45 681,18 Eur palūkanų.

16. Viena iš esminių aplinkybių, sprendžiant šalių ginčą, buvo nustatyti buto, dėl kurio neįvykusio pardavimo pasekmių taikymo buvo sprendžiama, vertę 2015 m. birželio 30 d. Išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios proceso atnaujinimo siekia apeliantės, buto vertė buvo nustatyta teismams kaip labiau patikimą įrodymą, vertinant ekspertizės aktą Nr. A/SKR 728, savo ruožtu dvi atsakovių į bylą pateiktos UAB „Negrita“ 2022 m. gruodžio 30 d. ir UAB „Butas Tau“ 2023 m. kovo 7 d. turto vertės ataskaitos teismų buvo įvertintos kaip nepatikimos ir keliančios abejonių dėl buto vertės nustatymo.

17. Nagrinėjamoje byloje keliamas proceso atnaujinimo klausimas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

18. Kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančią pagrindą atnaujinti procesą, apeliantės remiasi Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1004-460/2024, ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-663-357/2024, kuriose, išnagrinėjus L. P. įmonės ir L. P. ieškinius UAB „Negrita“ (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1004-460/2024) ir UAB „Butas Tau“ (Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-663-357/2024) dėl netinkamai suteiktų turto vertinimo paslaugų ir jų kainos sumažinimo, buvo palikti nepakeisti pirmosios instancijos teismų sprendimai ieškinius atmesti. Apeliančių teigimu, Šiaulių apygardos ir Klaipėdos apygardos teismams atmetus jų ieškinius, tiek UAB „Negrita“ 2022 m. gruodžio 30 d., tiek UAB „Butas Tau“ 2023 m. kovo 7 d. turto vertinimo ataskaitos laikytinos atitinkančiomis teisės aktų reikalavimus, todėl tiek Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1268-580/2023, kurios nagrinėjimą prašo atnaujinti, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-582-450/2023, spręsdami dėl ginčo buto rinkos vertės nustatymo, nepagrįstai rėmėsi teismo ekspertizės aktu Nr. A/SKR 728, o ne atsakovių pateiktomis UAB „Negrita“ 2022 m. gruodžio 30 d. ir UAB „Butas Tau“ 2023 m. kovo 7 d. turto vertės ataskaitomis.

Dėl proceso atnaujinimo

19. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje tarp šalių kilęs ginčas išsprendžiamas iš esmės, o teisės aktuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia užtikrina jo visuotinį privalomumą ir jo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, civiliniame procese įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kuris vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Pagal teismų suformuotą proceso atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo praktiką, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012).

20. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje (365-374 straipsniai) nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

21. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2021 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius.

23. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 20 punktas).

24. CPK 366 straipsnio 1 dalis 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-1075/2021, 21 punktas).

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad apeliantės nenurodė ir nepateikė jokių naujų ir (ar) esminių bylos aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

26. Pažymėtina, kad apeliančių nurodytos UAB „Negrita“ 2022 m. gruodžio 30 d. ir UAB „Butas Tau“ 2023 m. kovo 7 d. turto vertės ataskaitos, kurios buvo įvertintos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1004-460/2024, ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-663-357/2024, buvo pateiktos nagrinėjamoje byloje, kurios atnaujinimo apeliantės siekia, ir tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų buvo analizuotos bei išsamiai įvertintos, teismams pagrindžiant, kodėl nustatant buto vertę nuspręsta vadovautis ne jomis, o teismo ekspertizės aktu Nr. A/SKR 728. Atsisakymą remtis atsakovių užsakymu parengtomis ir į bylą pateiktomis turto vertės ataskaitomis teismai motyvavo netinkamu lyginamųjų objektų pasirinkimu, taip pat tuo, kad atsakovių pasitelkti ekspertai posėdžio metu negalėjo tinkamai paaiškinti ir pagrįsti jų parengtose ataskaitose nustatytų buto rinkos verčių, nepašalintos abejonės dėl daugiau nei dvigubo kainų skirtumo tarp pirminio šalių susitarimo ir ataskaitose nustatytos buto rinkos vertės, be to, ataskaitų turinys prieštaravo kitiems byloje esantiems pačių atsakovių pateiktiems įrodymams. Taigi tiek teismo ekspertizės aktas Nr. A/SKR 728, tiek apeliančių pateiktos turto vertės ataskaitos byloje teismų buvo tiriamos ir vertinamos kaip teisėtos įrodinėjimo priemonės, todėl, priešingai nei įrodinėja apeliantės, tai, kad turto vertės ataskaitos, remiantis Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi, nebuvo pripažintos neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, neįrodo, jog priimant sprendimus šioje byloje teismai nepagrįstai jomis nesivadovavo ir kad ši aplinkybė yra pakankama proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad teismų sprendimą nesivadovauti byloje esančiomis turto vertės ataskaitomis nulėmė ne paminėtų ataskaitų neatitikimas teisės aktų reikalavimams, o kitos, prieš tai paminėtos priežastys (ekspertams negalint pagrįsti nustatytų buto rinkos verčių, ataskaitų turinio prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams ir pan.). Taigi net ir po Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties priėmimo šioje byloje įvertintų turto vertės ataskaitų, kaip įrodinėjimo priemonių, statusas nepakito.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantės įrodinėja ne naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą, o iš esmės ginčija ekspertizės akto Nr. A/SKR 728 pagrįstumą bei kvestionuoja bylą išnagrinėjusių teismų sprendimuose pateiktą įrodymų vertinimą. Teismo atliktas įrodymų vertinimas, pagrindžiant, kodėl vienais byloje esančiais įrodymais nusprendžiama remtis, o kitais, keliančiais abejonių, nesivadovauti, nepaisant to, sutinka bylos šalis su tokiu teismo atliktu įrodymų vertinimu ar ne, nėra ir negali būti laikoma nauja ir (ar) esmine aplinkybe, sudarančia pagrindą proceso atnaujinimui. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas; 2025 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-701/2025, 23 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-1-781/2025, 62 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjusių teismų apsisprendimą vadovautis ne UAB „Negrita“ 2022 m. gruodžio 30 d. ir UAB „Butas Tau“ 2023 m. kovo 7 d. turto vertės ataskaitose, o ekspertizės akte nustatyta buto rinkos verte nulėmė teismų atliktas visapusiškas ir objektyvus bylai reikšmingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, kuris priskirtas išimtinei teismo kompetencijai. Savo ruožtu Šiaulių apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis buvo netenkinti L. P. įmonės ir L. P. ieškiniai dėl netinkamai suteiktų turto vertinimo paslaugų ir jų kainos sumažinimo, priešingai nei įrodinėja apeliantės, neturi įtakos nagrinėjamoje byloje teismų nustatytų faktinių aplinkybių bei byloje buvusių įrodymų, įskaitant ir turto vertinimo ataskaitų, vertinimui kitaip.

29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės neįrodė, jog egzistuoja sąlygos, būtinos procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Apeliančių L. P. įmonės ir L. P. atskirąjį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

31. Ieškovė UAB „Sinteksus“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. gegužės 22 d. sąskaita faktūra ir 2025 m. gegužės 23 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos advokato pagalbos išlaidos sudarė 1 742,40 Eur.

32. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, buvo patirtos 2025 m. gegužės mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 335,90 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 934,36 Eur (0,4 x 2 335,90 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 1 742,40 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažinamos iki 934,36 Eur ir, atskirąjį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovių L. P. įmonės ir L. P. lygiomis dalimis, t. y. po 467,18 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Siteksus“ (juridinio asmens kodas 300861560) iš atsakovių L. P. įmonės (juridinio asmens kodas 225803610) ir L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 934,36 Eur (devynis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisiant iš atsakovių lygiomis dalimis po 467,18 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 18 ct).