Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Irmanto Šulco ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nordakso lizingas“, D. S., V. Ž. dėl pripažinimo, kad tarp šalių nesusiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, mokėjimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „IEVROKA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (prijungta civilinė byla Nr. e2-2134-861/2022), prašė: pripažinti, kad tarp LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Nordakso lizingas“ pirkimo–pardavimo santykiai nesusiklostė; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės LUAB „IEVROKA“ atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Nordakso lizingas“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d.; priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ 22 542 Eur subsidiariai kartu su atsakove D. S.; priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ 48 612 Eur subsidiariai kartu su atsakovu V. Ž.; ieškovei iš atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ subsidiariai kartu su atsakove D. S. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 542 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovei iš atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ subsidiariai kartu su atsakovu V. Ž. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už 48 612 Eur priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad pradėjus LUAB „IEVROKA“ bankroto procesą nemokumo administratorius iš banko sąskaitos išrašų nustatė, jog atsakovė UAB „Nordakso lizingas“ iš LUAB „IEVROKA“ banko mokėjimais gavo 71 154 Eur, tačiau piniginių lėšų panaudojimo pateisinimo įmonės veiklos tikslais ieškovė neturi. Įmonės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui įstatymo nustatyta tvarka iki šiol neperduoti. Nors bylos nagrinėjimo metu UAB „Nordakso lizingas“ pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras ir kitus įrodymus, kuriais siekia įrodyti UAB „Nordakso lizingas“ ieškovei parduotų prekių įgijimą iš kitų juridinių ir fizinių asmenų, pateikti įrodymai yra fiktyvūs; UAB „Nordakso lizingas“ neturėjo nuosavybės teisių į ieškovei parduodamas prekes, todėl tarp ieškovės ir UAB „Nordakso lizingas“ nesusiklostė pirkimo–pardavimo santykiai ir LUAB „IEVROKA“ atlikti mokėjimai pagal sąskaitas yra niekiniai ir negaliojantys.

3. Atsakovams D. S. ir V. Ž., kaip buvusiems atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ vadovams, atsakomybė kyla dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo. Atsakovė UAB „Nordakso lizingas“, sudarydama sandorį su ieškove, buvo nemoki, neturėjo lėšų atsiskaityti su ieškove, tą žinojo įmonės vadovai, todėl atsakovai, būdami įmonės vadovais, turėdami visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir galimus padarinius, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, priimdami apmokėjimus, viršydami normalią verslo riziką, dėl to ieškovė patyrė 71 154 Eur žalą. Nors ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad prekės, už kurias LUAB „IEVROKA“ sumokėjo UAB „Nordakso lizingas“, buvo LUAB „IEVROKA“ gautos, jos buvo perparduotos kitiems subjektams, tačiau teigė, jog ieškovė, išmokėdama 71 154 Eur UAB „Nordakso lizingas“, visgi patyrė žalą, kurią turi atlyginti UAB „Nordakso lizingas“ ir buvę vadovai subsidiariai.

4. Atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai yra fiktyvūs, jais vadovautis nėra pagrindo; UAB „Nordakso lizingas“ teismo siunčiami dokumentai nebuvo įteikti, ši bendrovė niekada neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas V. Ž. buvo teistas už sukčiavimą, oficialių dokumentų klastojimą, jis yra vadovavęs ir susijęs su daugeliu įmonių, kurių atžvilgiu buvo atliekami mokestiniai patikrinimai ir nustatyti pažeidimai, susiję su buhalterinės apskaitos vedimu, PVM sąskaitų faktūrų išrašymu ir pan. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi V. Ž. buvo apribota teisė 4 metus eiti privataus juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau V. Ž. teismo nustatytų apribojimų nepaisė ir registre buvo žymimas kaip UAB „Nordakso lizingas“ vadovas; be to, 2018 m. balandžio 8 d. jam dar kartą taikytas ribojimas eiti įmonės vadovo pareigas 5 metams.

5. Dėl pateiktų UAB „MP Investicijos“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kurios neva turi patvirtinti, kad UAB „Nordakso lizingas“ prekes įsigijo iš UAB „MP Investicijos“, pažymėjo, jog iš tariamo prekių pardavėjo UAB „MP investicija“ duomenų matyti, kad šios įmonės sąskaitos faktūros buvo išrašytos 2015 m. gegužės 27–28 dienomis, t. y. po to, kai šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2014 m. gruodžio 18 d. kredito įstaigoms buvo pateikti 9 mokėjimo nurodymai dėl lėšų nurašymo ne ginčo tvarka, tačiau nurodymai liko neįvykdyti. 2015 m. sausio 27 d. SODRA areštavo bendrovės turtą, tačiau jokio turto realiai nebuvo surasta. UAB „MP Investicijos“ 2015 m. sausio–vasario mėn. atleido visus darbuotojus. Visos šios bendrovės veiklos aplinkybės patvirtina, kad UAB „MP Investicija“ buvo veiklos nevykdanti ir neturinti turto negyvybinga bendrovė, kas dar kartą patvirtina fiktyvų pardavimą pagal 2015 m. gegužės mėn. sąskaitas. Vien vizualiai palyginus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre esančius UAB „MP Investicija“ vadovo parašus su tariamais jo parašais 2015 m. gegužės mėn. sąskaitose, matyti, kad parašai akivaizdžiai skiriasi. Antstolis A. Bublys, vykdęs išieškojimą iš UAB „MP Investicija“ nuo 2013 metų, nerado bendrovės turto.

6. Į bylą pateikta 2017 m. lapkričio 27 d. sudaryta UAB „Nordakso lizingas“ ir LUAB „IEVROKA“ sutartis Nr. 3 yra niekinis dokumentas, nes negalima laikyti, kad ji pasirašyta UAB „Nordakso lizingas“ direktoriaus. Nors nuo 2012 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. atsakovės vadovu įregistruotas V. Ž., tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi jam buvo apribota teisė 4 metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas, todėl sutarties pasirašymo metu V. Ž. neturėjo teisinio pagrindo eiti UAB „Nordakso lizingas“ vadovo pareigas ir bendrovės vardu pasirašyti minimą sutartį. Taip pat V. Ž. neturėjo teisinio pagrindo pasirašyti UAB „Nordakso lizingas“ pateiktas sąskaitas faktūras, kuriomis siekiama pagrįsti atliktus ginčo mokėjimus.

7. Analizuojant ieškovės tuometinio vadovo V. D. draudiminius laikotarpius pagal SODROS pateiktus duomenis matyti, kad daugumos sąskaitų išrašymo metu V. D. nedirbo LUAB „IEVROKA“.

8. LUAB „IEVROKA“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus rodo, kad ieškovė neįsigijo jokių atsargų; eilutėje atsargų likučio pokytis vertė nurodyta „ – 916 461 Eur“, tai reiškia, jog nebuvo ir atsargų likučio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti sąskaitų faktūrų ir kreditinių sąskaitų originalai, iš kurių matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovės vyko ūkinės operacijos, buvo parduodamos prekės, atsiskaitoma už jas. Iš nurodytos atliktų mokėjimų paskirties matyti, kad didžiąja dalimi, išskyrus pavienius, kur nurodoma „išankstinis mokėjimas už prekes“, „už prekes“, mokėjimai atlikti nurodant paskirtį – „pagal sutartį“ ir kad mokėjimas atliktas „pagal sutartį Nr. 3“. Vien tai, jog atliekant mokėjimus buvo nurodoma, kad jie atlikti „pagal sutartį“ nenurodant sutarties numerio, savaime nereiškia, jog ginčo mokėjimai buvo atlikti kokios nors kitos sutarties, o ne sutarties Nr. 3, pagrindu. Atlikti mokėjimai (jų atlikimo terminai) atitinka sutarties Nr. 3 sąlygas.

11. Teismas pažymėjo, kad sutartis Nr. 3 sudaryta UAB „Nordakso lizingas“ vardu V. Ž., kaip asmens, kuris atstovauja bendrovei pagal įgaliojimą, duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog V. Ž. sutartį sudarė ir pasirašė ne kaip bendrovės įgaliotas asmuo, o kaip bendrovės vadovas, byloje nėra. PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Visos sąskaitos faktūros yra pasirašytos atsakovo V. Ž., uždėtas UAB „Nordakso lizingas“ antspaudas, tačiau nė vienoje iš jų nėra nurodoma, kad V. Ž. jas pasirašo kaip UAB „Nordakso lizingas“ vadovas. Teismo vertinimu, sąskaitų faktūrų turinys patvirtina, jog šalys laikėsi sutartyje Nr. 3 nustatytų prekių perdavimo ir priėmimo, apmokėjimo už prekes, trūkumų ir broko šalinimo sąlygų.

12. Nors į bylą nėra pateiktas sutartyje Nr. 3 minimas 2012 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimas, kurio pagrindu V. Ž. atstovavo atsakovę sudarant sutartį, tačiau, teismo vertinimu, vien sutarties pasirašymo (pagal įgaliojimą) ar kitų finansinių dokumentų pasirašymo faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad V. Ž., pasirašydamas sutartį, faktiškai vykdė vadovo funkcijas ir tuo pažeidė jam teismo nustatytus teisės eiti vadovo pareigas ribojimus. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės atstovo argumentus dėl sutarties, sąskaitų faktūrų fiktyvumo, negaliojimo, šiuo aspektu, t. y. dėl to, kad šie dokumentai pasirašyti V. Ž. kaip bendrovės vadovo, nors jam tuo metu buvo apribota teisė eiti vadovo pareigas.

13. Iš Juridinių asmenų registro duomenų teismas nustatė, kad V. D., kaip direktoriaus, įgaliojimų pabaigos data – 2019 m. rugpjūčio 27 d.; 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovės direktoriaus V. B. išduotu įgaliojimu V. D. buvo įgaliotas laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pasirašyti kreditines sąskaitas dėl automatinės armatūros karpymo linijos giljotinos hidraulinės sistemos nesandarumo šalinimo. Šie įrodymai paneigia ieškovės atstovo argumentus, kad tam tikrų sąskaitų išrašymo metu V. D. jau buvo atleistas iš ieškovės vadovo pareigų ir neturėjo įgaliojimų pasirašyti nurodytas sąskaitas.

14. Teismas pažymėjo, kad UAB „Nordakso lizingas“, nebūdama PVM mokėtoja, neturėjo pareigos teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM sąskaitų faktūrų duomenų. Ieškovės pelno (nuostolių) atsąskaitos (už 2018 metus) duomenys patvirtina, kad ieškovė aktyviai didino atsargas (pirko prekes) ir jas pardavinėjo, atskaičius pelno mokestį ir sąnaudas, ataskaitiniu laikotarpiu fiksavo 70 031 Eur grynojo pelno. Nustatytos aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovė, vertintinos kaip patvirtinančios, o ne paneigiančios pirkimo–pardavimo santykius tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Nordakso lizingas“.

15. Teismo vertinimu, į bylą pateiktos UAB „Nordakso lizingas“ atsargų apskaitos kortelės, iš kurių matyti bendrovėje esančių atsargų kiekiai ir judėjimas 2015–2019 metais, teismo aptartos sąskaitos faktūros, išrašytos ieškovei, išrašai iš ieškovės sąskaitos, kurių duomenys akivaizdžiai rodo, kad ne tik ieškovė pervedinėjo pinigines lėšas UAB „Nordakso lizingas“, bet ir UAB „Nordakso lizingas“ vykdė atsiskaitymus ieškovei; sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Nordakso lizingas“, patvirtina, jog UAB „Nordakso lizingas“ įsigijo ieškovei parduotas prekes iš kitų juridinių ar fizinių asmenų ir tai, teismo vertinimu, paneigia ieškovės argumentus dėl UAB „Nordakso lizingas“ veiklos nevykdymo.

16. Į bylą yra pateiktos UAB „Nordakso lizingas“ atsargų kortelės, kuriose fiksuojami iš UAB „MP Investicijos“ įsigytų prekių kiekiai, bei sąskaitos faktūros, patvirtinančios, kad UAB „Nordakso lizingas“ pirko automatinės armatūros karpymo linijos giljotiną ir automatinės plokščiųjų karkasų suvirinimo linijos suvirinimo bloką. Taip pat pateikti įrodymai: PVM sąskaitos faktūros, sutartis, išrašai iš sąskaitos, patvirtinantys, jog automatinės armatūros karpymo linijos giljotina ir automatinės plokščiųjų karkasų suvirinimo linijos suvirinimo blokas, juos įkomplektavus į automatinę armatūros karpymo liniją ir automatinę plokščiųjų karkasų gamybos liniją, ieškovės buvo parduoti UAB „Diguva“. Išrašai iš UAB „Diguva“ sąskaitos patvirtina, kad su ieškove už parduotas prekes buvo atsiskaityta.

17. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog UAB „MP Investicijos“ turtas buvo parduotas kitai įmonei UAB „MP Investicijos“ iškėlus bankroto bylą, šalių ginčo ir įrodinėtino dalyko nagrinėjamos bylos kontekste, įvertinus UAB „Nordakso lizingas“ pateiktas 2015–2017 metų atsargų apskaitos korteles, kuriose fiksuojamas kaip atsargos 2015 m. gegužės 28 d. sąskaitose Nr. 006-2015, 2015 m. gegužės 27 d. sąskaitose Nr. 005-2015 nurodytas turtas, nesudaro pagrindo spręsti, kad, nepaisant jau iškeltos bankroto bylos, prekės nebuvo UAB „MP Investicijos“ parduotos UAB „Nordakso lizingas“.

18. Teismas byloje nenustatė, jog ieškovė, įgijusi iš UAB „Nordakso lizingas“ turtą, būtų patyrusi žalą; priešingai, byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė ginčo pavedimais apmokėtą turtą pelningai pardavė. Taigi, nagrinėjamu atveju nė viena iš civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų nėra nustatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Ieškovė LUAB „IEVROKA“ apeliaciniu skundu prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00559/2022 m.; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. UAB „Nordakso lizingas“, teigdama, kad turi nuosavybės teisę į prekes, pateikė dvi 2015 m. gegužės mėn. PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įrodinėja, jog ieškovei parduotas prekes įsigijo iš UAB „MP Investicijos“, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Nordakso lizingas“ negalėjo įsigyti prekių iš UAB „MP Investicijos“, pateiktos sąskaitos yra fiktyvios, todėl nepagrindžia nuosavybės teisių į prekes. UAB „Nordakso lizingas“, neturėdama nuosavybės teisių į prekes, negalėjo vėliau prekių parduoti ieškovei.

19.2. UAB „Nordakso lizingas“ 2017–2019 metais nevykdė veiklos, nedeklaravo sąskaitų, buvo negyvybinga įmonė, todėl negalėjo realiai parduoti ieškovei prekių pagal sąskaitas faktūras. Prekes UAB „Nordakso lizingas“ tariamai įsigijo iš UAB „MP Investicija“ po to, kai šiai įmonei jau buvo iškelta bankroto byla. UAB „MP Investicija“ tariamai išrašytos sąskaitos yra fiktyvios, kadangi įmonė turto neturėjo, veiklos nevykdė, visi darbuotojai buvo atleisti, jos turto atžvilgiu buvo taikomas areštas, o įmonės vadovo parašai vizualiai skiriasi nuo ankstesnių jo parašų.

19.3. UAB „Nordakso lizingas“ direktoriui M. H. nėra išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, viza, jis nėra pateikęs prašymų išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šie duomenys dar kartą patvirtina ieškovės poziciją, kad nėra nei teisinių, nei faktinių pagrindų M. H. laikyti UAB „Nordakso lizingas“ vadovu, todėl nėra aišku, kas šio atsakovo vardu į bylą teikė dokumentus, ar pateikti duomenys laikytini bendrovės dokumentais.

19.4. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi LUAB „IEVROKA“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu.

19.5. Atsakovo V. Ž. atliktiems veiksmams netaikytina sąžiningumo prezumpcija (būtent šis atsakovas pasirašė UAB „Nordakso lizingas“ vardu byloje pateiktas sąskaitas faktūras); V. Ž. ieškovė laiko asmeniu, kuris organizavo tokią veiklą, kokia yra nagrinėjama šioje byloje; dar 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės vadovas V. D. išdavė įgaliojimą V. Ž. atstovauti bendrovei; taigi atsakovas V. Ž. yra siejamas tiek su ieškove, tiek ir su UAB „Nordakso lizingas“.

19.6. Yra sukurta įmonių grupė, kuriai tikėtina vadovauja V. Ž. ir kuri gali būti naudojama sukčiaujant mokesčių srityje, todėl yra būtina atidžiai patikrinti atsakovo teikiamus dokumentus, kuriuos sudaro ir pasirašo V. Ž., juo labiau kad su bankrotu susijusiose bylose egzistuoja viešasis interesas.

19.7. Dėl V. D., kuris labiausia tikėtina buvo fiktyvus ieškovės vadovas ir kuris yra nurodomas kaip pasirašęs V. Ž. išrašytas sąskaitas faktūras, jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (civilinė byla Nr.e2-1220-945/2021), kuriuo konstatuota, kad V. D. iš esmės yra pasisavinęs 155 500,30 Eur piniginių lėšų, kas leidžia teigti, jog V. D. nebuvo lojalus ir sąžiningas bendrovės atžvilgiu. Vykdymo procese nustatyta, kad V. D. turto neturi, išieškojimas iš jo, kaip ieškovės skolininko, yra neperspektyvus.

19.8. Siekiant nustatyti faktines bylos aplinkybes yra būtina tiesiogiai apklausti tiek UAB „Nordakso lizingas“, tiek ir ieškovės tuometinius vadovus, todėl ieškovė prašo teismo šių asmenų dalyvavimą bylos nagrinėjimo metu pripažinti būtinu. Tačiau atsakovės atstovai tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, jų atstovavimas bendrovei yra akivaizdžiai abejotinas.

19.9. Sutartis Nr. 3 yra niekinis dokumentas, nes nėra pasirašyta UAB „Nordakso lizingas“ direktoriaus. Ji yra pasirašyta 2017 m. lapkričio 27 d., tačiau tuo metu UAB „Nordakso lizingas“ neturėjo nustatyta tvarka paskirto vienasmenio valdymo organo – direktoriaus. Nuo 2015 m. sausio 13 d. V. Ž. nei faktiškai, nei juridiškai negalėjo vykdyti bendrovės vadovo pareigų. V. Ž. taip pat neturėjo teisinio pagrindo kaip UAB „Nordakso lizingas“ vadovas pasirašyti minėtos sutarties Nr. 3 (nurodytas 2012 m. rugsėjo 25 d. įgaliojimas Nr. l byloje nėra pateiktas, kita vertus V. Ž. negali prisidengti įgaliojimu ir tokiu pagrindu vykdyti bendrovės vadovo pareigas, veikti kaip vadovas).

19.10. Iš 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad ieškovė neįsigijo jokių atsargų, nes eilutėje „įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai“ nurodytas rezultatas su minuso ženklu, t. y. – 38. Atsakovų byloje pateiktų sąskaitų faktūrų fiktyvumą įrodo ir jas pasirašiusių asmenų padėtis. V. Ž. sąskaitų išrašymo metu nebevykdė įmonės vadovo pareigų, o fiktyviai išrašytu įgaliojimu negali prisidengti kaip tariamai teisėtas bendrovės vadovas. V. D. sąskaitų faktūrų išrašymo metu nedirbo LUAB „IEVROKA“, kai kurių sąskaitų faktūrų išrašymo metu buvo pasibaigę V. D., kaip ieškovės vadovo, įgaliojimai.

19.11. Realiai ir faktiškai UAB „Nordakso lizingas“ vadovo neturi, visas pinigines operacijas atlieka, sąskaitą atidaro V. Ž. (faktinis vadovas), tai patvirtina ieškovės poziciją apie realiai veiklos nevykdančią UAB „Nordakso lizingas“, tik imituojančią sąskaitų pateikimą, be realaus turinio ir faktinio vykdymo.

19.12. Atsakovo V. Ž. pateiktas atsargų apskaitos korteles nėra pagrindo laikyti ieškovės dokumentu, nes nėra aišku, kaip, kokių pirminių duomenų pagrindu V. Ž., save įvardijęs kaip ieškovės finansininkas, sudarė 2019 m. rugpjūčio 27 d. dokumentą. V. Ž., paduodamas ieškovės bankroto byloje prašymą dėl jo, kaip ieškovės darbuotojo, reikalavimo patvirtinimo, pateikė darbo sutartį, pagal kurią V. Ž. vykdė suvirinimo darbų priežiūros meistro, o ne finansininko pareigas.

19.13. Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00559/2022, kuriame tiriamos ir aplinkybės dėl ieškovės bei UAB „Nordakso lizingas“ sudarytų sandorių (ieškinio dalykas šioje byloje). Sustabdyti šią civilinę bylą reikia, nes nagrinėjama byla ir tyrimas yra susiję taip, kad tyrime nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šio prašymo paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis (paslėpti ar sunaikinti ieškovės dokumentai, buvusių bendrovės atstovų atsisakymas atvykti į bylos nagrinėjimą ir pateikti paaiškinimus, ieškovės verslo partnerių tarpusavio sąsajos, negalėjimas identifikuoti atsakovo UAB „Nordakso lizingas“ atstovų ir kt.), nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

20. Atsakovas V. Ž. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

20.1. Ieškovės nemokumo administratorius, nuslėpdamas šioje byloje esančius buhalterinės apskaitos dokumentus nuo mokesčių administratoriaus, pasielgė ne tik neleistinai, bet ir neteisėtai, kadangi dėl to buvo iškraipyta mokestinio tyrimo išvada. Reikšminga ir tai, kad atsakovas V. Ž. nežinojo, jog yra atliekamas mokestinis tyrimas, todėl negalėjo pateikti mokesčių administratoriui šioje byloje esančių buhalterinės apskaitos dokumentų. Teismas privalo atmesti naujai pateiktą mokesčių administratoriaus pranešimą.

20.2. Sąskaitos faktūros neturėjo būti deklaruojamos, nes gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre privalomai registruojamos visos apmokestinamojo asmens per mokestinį laikotarpį gautos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias Lietuvoje atsiranda PVM mokestinė prievolė. Kaip matyti, sąskaitose faktūrose nėra išskirtas PVM, be to, UAB „Nordakso lizingas“ nebuvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, tai reiškia, jog PVM mokestinė prievolė ieškovei arba UAB „Nordakso lizingas“ neatsirado ir negalėjo atsirasti. Dėl tų pačių argumentų atmestini ir apeliantės teiginiai dėl galimo dalyvavimo PVM grobimo schemoje.

20.3. Sutartimi Nr. 3 patvirtinami tarp šalių susiklostę pirkimo–pardavimo santykiai, kuriuos papildomai įrodo ir ginčo sąskaitos faktūros, tai yra, kad UAB „Nordakso lizingas“ pardavė, o ieškovė nupirko sąskaitose faktūrose nurodytas prekes.

20.4. UAB „Nordakso lizingas“ atstovavimo mechanizmas, kuris, apeliantės teigimu, jai liko neaiškus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovas nemato pagrindo plačiau apie tai pasisakyti, o teismas neturi pareigos tą mechanizmą apeliantei išaiškinti.

20.5. Nors teismas savo argumentuose to ir nenurodė, tačiau byloje yra įrodytos reikšmingos faktinės aplinkybės, kurių neginčijo ieškovė – tas pačias prekes LUAB „IEVROKA“ pardavė kitiems kontrahentams ir gavo už jas apmokėjimą. Todėl apeliantės argumentai yra nelogiški, kadangi LUAB „IEVROKA“ negalėjo parduoti prekių ir gauti už jas apmokėjimo, jeigu jų nebūtų prieš tai įsigijusi.

20.6. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad nurodytos prekės būtų įsigytos iš kokių nors kitų kontrahentų, o ne iš UAB „Nordakso lizingas“; atitinkamai nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB „Nordakso lizingas“ šias prekes būtų įsigijusi iš kitų kontrahentų, o ne iš UAB „MP Investicijos“. Todėl akivaizdu ir logiška, kad apeliantės ginčijami sandoriai buvo realūs, tą netiesiogiai patvirtino ir pati apeliantė.

20.7. Nepagrįsti apeliantės pasvarstymai apie V. Ž. kitose bylose taikytus draudimus vykdyti vadovo pareigas ir daromos prielaidos, kad dėl to V. Ž. negalėjo būti taikoma sąžiningumo prezumpcija. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų visumos, ieškovė nepaneigė atsakovo V. Ž. sąžiningumo prezumpcijos ir nepateikė įrodymų, kad jis elgėsi nesąžiningai konkrečioje situacijoje.

20.8. Apeliantė neneigė faktinių aplinkybių, jog LUAB „IEVROKA“ pardavė iš UAB „Nordakso lizingas“ įsigytas prekes, jas pardavė pelningai, gavo už jas visą apmokėjimą, tai reiškia, kad, priešingai apeliantės teiginiams, LUAB „IEVROKA“ ne tik kad nepatyrė žalos, bet iš ginčo sandorių dar ir gavo naudos.

20.9. Apeliantė nepagrindė būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą, nenurodė, kokių duomenų rinkimui būtina sustabdyti bylą, kodėl šių duomenų negalima surinkti civilinėje byloje. Prašymas sustabdyti civilinę bylą tuo pagrindu, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, negali būti tenkinamas, kadangi jo patenkinimas prieštarautų ir kasacinio teismo išaiškinimams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

23. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl pripažinimo, kad tarp šalių nesusiklostė pirkimo–pardavimo santykiai, mokėjimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, padarytos žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą – teigia, kad UAB „Nordakso lizingas“ negalėjo įsigyti prekių iš UAB „MP Investicijos“, pateiktos sąskaitos faktūros yra fiktyvios, nepagrindžia nuosavybės teisių į prekes; UAB „Nordakso lizingas“ 2017–2019 metais nevykdė veiklos ir buvo negyvybinga įmonė; žalą kildina iš atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ buvusių vadovų D. S. ir V. Ž. neteisėtų veiksmų dėl CK 2.87 straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymo, kuomet sudarydama sandorį su ieškove, atsakovė UAB „Nordakso lizingas“ buvo nemoki, tą žinojo įmonės vadovai, tačiau, turėdami visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir galimus padarinius, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, priimdami apmokėjimus, viršydami normalią verslo riziką, dėl to ieškovė patyrė 71 154 Eur žalą. Taigi, apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių susiklosčiusių teisinių pirkimo–pardavimo santykių buvimo ir turtinės žalos atlyginimo klausimus.

Dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo

24. Apeliaciniame skunde apeliantė, be kita ko, kelia klausimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00559/2022, kuriame tiriamos ir aplinkybės dėl ieškovės LUAB „IEVROKA“ bei atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ sudarytų sandorių teisėtumo. Apeliantė nurodo, kad egzistuoja pagrindas sustabdyti šią civilinę bylą, nes nagrinėjama byla ir tyrimas yra susiję taip, jog tyrime nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją reikšmę sustabdomai bylai.

25. Pagal CPK 162³ straipsnį, bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

26. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

27. Pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas pripažįsta, jog bylą sustabdyti yra būtina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostata suteikia teismui diskreciją spręsti civilinės bylos sustabdymo būtinumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2022 28 punktas). Tačiau ar konkrečiu atveju toks stabdymas yra būtinas vertintina atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes – įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje, šio įrodinėjimo dalyko ryšį su ikiteisminiame tyrime nustatinėjamomis aplinkybėmis, taip pat ikiteisminio tyrimo ir jo metu renkamų įrodymų ypatumus. Šiuo pagrindu civilinės bylos nagrinėjimą būtų galima sustabdyti tik pripažinus, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės bei numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis, dėl ko civiliniame procese nebūtų ekonomiška atlikti tuos pačius veiksmus. Tai reiškia, kad vien ikiteisminio tyrimo sąsajos su civilinėje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis savaime nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti; dar būtina nustatyti, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu renkamų įrodymų ypatumų ar kitų aplinkybių yra tikslinga palaukti ikiteisminio tyrimo pabaigos, užuot savarankiškai rinkus įrodymus civilinėje byloje.

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimus kildina neigdama tarp ieškovės ir atsakovės buvusių pirkimo–pardavimo teisinių santykių egzistavimą, nurodydama, jog prekių iš atsakovės nėra gavusi, tuo tarpu atsakovas teigia, kad ieškovės ginčijami pirkimo–pardavimo sandoriai buvo realūs, atsakovė ginčo prekes įsigijo iš UAB „MP Investicija“ ir po to jas pardavė ieškovei. Apeliantės nurodoma prašymo paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis (paslėpti ar sunaikinti ieškovės dokumentai, buvusių bendrovės atstovų atsisakymas atvykti į bylos nagrinėjimą ir pateikti paaiškinimus, ieškovės verslo partnerių tarpusavio sąsajos, negalėjimas identifikuoti atsakovo UAB „Nordakso lizingas“ atstovų) – yra pernelyg abstrakti ir nėra tiesiogiai susijusi su klausimu, ar tarp ieškovės ir atsakovės iš tiesų susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ir ar atsakovė turi pareigą gražinti ieškovės laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. atliktus mokėjimus atsakovei UAB „Nordakso lizingas“.

29. Vadovaujantis dispozityvumo principu, bylos nagrinėjimo ribas ir kartu konkrečios bylos įrodinėjimo dalyką nustato ieškovė, suformuluodama ieškinio dalyką ir pagrindą, o teismas šių bylos nagrinėjimo ribų negali viršyti, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Taigi, nagrinėjant bylą pagal ieškovės reiškiamus reikalavimus, svarbu nustatyti, ar iš tiesų buvo šalių valia sukurti pirkimo–pardavimo teisinius santykius, be to, siekiant nustatyti, ar atsakovė turi atsakyti pagal ieškovės pareikštą reikalavimą (grąžinti ieškovės atliktus mokėjimus), būtina nustatyti, ar atsakovė iš tiesų yra įvykdžiusi savo kaip pardavėjos prievolę perduoti ieškovei prekes. Nustačius, kad atsakovė neperdavė ieškovei prekių, ieškovė neturėjo pareigos atsiskaityti su atsakove kaip ginčo prekių pardavėja ir atitinkamai be pagrindo atliko ginčo mokėjimus atsakovei (t. y. pagal šioje byloje ieškovės pareikštą reikalavimą). Taigi aplinkybė dėl ieškovės ir atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ sudarytų sandorių yra reikšminga šioje civilinėje byloje sprendžiant dėl pirkimo–pardavimo santykių tarp šalių egzistavimo, tačiau su tuo susijusios aplinkybės bylą nagrinėjančio teismo gali būti įvertintos savarankiškai, nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos, atsižvelgiant į jau šiuo metu civilinėje byloje esančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vykstančio ikiteisminio tyrimo pobūdį ir jame renkamų įrodymų ypatumus, taip pat į įrodinėjimo dalyką byloje, civilinės bylos sustabdymas, remiantis ekonomiškumo principu, šiuo atveju būtų nepagrįstas.

Dėl bendrovių vadovų dalyvavimo pripažinimo būtinu

30. Apeliantė prašo UAB „Nordakso lizingas“ ir LUAB „IEVROKA“ tuometinių vadovų dalyvavimą bylos nagrinėjime pripažinti būtinu siekiant juos apklausti bei nustatyti faktines aplinkybes.

31. CPK suteikia teismui teisę nuspręsti, kada yra reikalingas byloje dalyvaujančių asmenų asmeninis dalyvavimas ir jų pozicijos tiesioginis išklausymas teismo posėdyje, o kada pakanka faktų išdėstymo procesiniuose dokumentuose ar per atstovus.

32. Apeliantė jau ne kartą klausimą dėl ieškovės ir atsakovės vadovų būtino dalyvavimo (2021 m. lapkričio 5 d. ir 2022 m. spalio 4 d.) bylos nagrinėjime kėlė pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas nusprendė, kad toks dalyvavimas nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo apeliantės prašomų asmenų dalyvavimą pripažinti būtinu, nes byloje yra pakankamai duomenų faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti. Be to, liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl yra mažiau patikimi.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

33. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovei LUAB „IEVROKA“ iškelta bankroto byla. Iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriui nebuvo perduoti nei įmonės turtas, nei dokumentai.

34. Iš LUAB „IEVROKA“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė pervedė UAB „Nordakso lizingas“: 2018 m. sausio 11 d. – 13 225 Eur (išankstinis mokėjimas už prekes); 2018 m. kovo 6 d. – 2 000 Eur (mokėjimas pagal sutartį 3); 2018 m. kovo 7 d. – 500 Eur (pagal sutartį); 2018 m. kovo 14 d. – 2 500 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. kovo 21 d. – 2 249 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. kovo 28 d. – 268 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. balandžio 10 d. – 2 000 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. balandžio 11 d. – 3 200 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. balandžio 12 d. – 956 Eur; 2018 m. balandžio 13 d. – 1 000 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. balandžio 20 d. – 450 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. balandžio 27 d. – 2 800 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. birželio 22 d. – 1 700 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m birželio 25 d. – 2 000 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. rugpjūčio 2 d. – 3 000 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. rugpjūčio 18 d. – 2 000 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. lapkričio 9 d. – 685 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. gruodžio 21 d. – 5 000 Eur; 2019 m. balandžio 12 d. – 9 000 Eur (išankstinis mokėjimas už prekes); 2019 m. balandžio 26 d. – 2 003 Eur (mokėjimas pagal sutartį Nr. 3), 2019 m. rugsėjo 10 d. – 5 000 Eur (už prekes); 2019 m. rugsėjo 11 d. – 18 000 Eur (išankstinis mokėjimas už prekes).

35. Taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „Nordakso lizingas“ pervedė LUAB „IEVROKA“: 2017 m. lapkričio 28 d. – 100 Eur (už prekes); 2018 m. vasario 21 d. – 2 820 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. vasario 21 d. – 5 000 Eur (mokėjimas pagal sutartį); 2018 m. birželio 20 d. – 4 Eur (grąžinama dalis avanso); 2019 m. gegužės 17 d. – 1 Eur; 2019 m. liepos 15 d. – 300 Eur (už prekes); 2019 m. liepos 16 d. – 22 Eur (grąžinama dalis avanso); 2019 m. gruodžio 30 d. – 5 Eur (grąžinimas).

36. Tarp LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Nordakso lizingas“ 2017 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 3, kuria sutarties šalys nustatė sąlygas vykdant prekybos sandorius tarp įmonių ir sulygo jų laikytis. Taip pat pateikti sąskaitų faktūrų ir kreditinių sąskaitų originalai, iš kurių matyti, kad tarp ieškovės ir atsakovės vyko ūkinės operacijos, buvo parduodamos prekės, atsiskaitoma už jas – 2017 m. lapkričio 29 d. sąskaita faktūra serija NL Nr. 17-6; 2018 m. kovo 6 d. sąskaita faktūra serija NL Nr. 18-02; 2018 m. birželio 22 d. sąskaita faktūra serija NL Nr. 18-03, 2019 m. gegužės 2 d. kreditinė sąskaita faktūra serija NL Nr. 19-01K; 2019 m. balandžio 2 d. sąskaita faktūra serija NR Nr. 19-01; 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita faktūra serija NL Nr. 19-06 (bendra sąskaitų suma – 71 153,02 Eur).

37. Ieškovės nemokumo administratorius, manydamas, kad iš ieškovės sąskaitos 71 154 Eur suma be jokio teisinio pagrindo buvo pervesta atsakovei, kreipėsi į teismą, prašydamas šią sumą iš atsakovės priteisti kaip žalą. Ieškovė prašė šią žalą subsidariai priteisti iš atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ buvusių vadovų D. S. ir V. Ž.. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Nordakso lizingas“ siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pasekmė buvo ieškovės atsakovei atlikti mokėjimai, ieškovės reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybes dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių neegzistavimo; ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu; V. Ž. vaidmens organizuojant eilės tarpusavyje susijusių įmonių veiklą; kelia abejones dėl UAB „Nordakso lizingas“ pateiktų finansinių dokumentų fiktyvumo.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. iš LUAB „IEVROKA“ sąskaitos pervestos į UAB „Nordakso lizingas“ sąskaitą 71 154 Eur sumos pagrindimo: atsakovė UAB „Nordakso lizingas“ akcentuoja, kad šalis siejo sutartiniai pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu ir buvo perversta ginčo suma, ieškovė neigia tokių santykių egzistavimą, pažymėdama atsakovų pateiktų įrodymų fiktyvumą.

Dėl pirkimo–pardavimo teisinių santykių

39. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, konstatuodamas, jog UAB „Nordakso lizingas“ turėjo nuosavybės teisę į prekes pagal 2015 m. gegužės mėn. PVM sąskaitas faktūras, nes UAB „Nordakso lizingas“ negalėjo įsigyti prekių iš UAB „MP Investicijos“, pateiktos sąskaitos yra fiktyvios, todėl nepagrindžia nuosavybės teisių į prekes. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, konstatuodamas prekių įsigijimo faktą.

40. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

41. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021 42 punktas).

42. Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi, daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

43. CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo–pardavimo sutarties samprata, pagal kurią pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317 straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta įstatyminė pardavėjo garantija – nuosavybės teisės į parduodamą daiktą patvirtinimas. Šios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiškia, kad, byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, būtent pardavėjui tenka našta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui. Tokia išvada, be kita ko, daroma remiantis tuo, kad paskutinis daikto pirkėjas paprastai nėra susijęs teisiniais santykiais su asmeniu, iš kurio pardavėjas įsigijo daiktą, todėl neturi arba turi labai ribotas galimybes įrodyti arba paneigti pardavėjo nuosavybės teisės įgijimą.

44. Byloje nustatyta, kad atsakovė, siekdama pagrįsti turto (lankstinio plieno, plieno strypų, kampuočių, plieno juostos, vamzdžių, armatūros, naudotų blokų, suvirinimo bloko, automatinės armatūros karpymo linijos giljotinos), kuris vėliau buvo parduotas LUAB „IEVROKA“, įsigijimą, pateikė UAB „MP Investicija“ 2015 m. gegužės 27–28 d. išrašytas dvi PVM sąskaitas faktūras. Viena vertus, byloje nėra ginčo, kad šios sąskaitos faktūros buvo išrašytos po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi UAB „MP Investicija“ buvo iškelta bankroto byla, tačiau bankroto bylos iškėlimo faktas pats savaime nepatvirtina, jog ginčo prekės nebuvo parduotos ieškovei. Priešingai, iš atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ pateiktų 2015–2017 metų atsargų apskaitos kortelių matyti, kad 2015 m. gegužės 28 d. sąskaitose Nr. 006-2015, 2015 m. gegužės 27 d. sąskaitose Nr. 005-2015 nurodytas turtas fiksuojamas kaip atsargos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo prekės UAB „MP Investicijos“ buvo parduotos UAB „Nordakso lizingas“. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokios pat prekės (kiekiai, pavadinimai) nurodyti ir UAB „Nordakso lizingas“ LUAB „IEVROKA“ išrašytose sąskaitose: 2017 m. lapkričio 29 d. sąskaitoje Nr. 17-6, 2018 m. kovo 6 d. sąskaitoje Nr. 18-2, 2018 m. birželio 22 d. sąskaitoje Nr. 18-03.

45. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės atstovo teiginius dėl vizualaus parašų fiktyvumo ir laikė juos neįrodytais, nes tam, kad išsiaiškinti tokio pobūdžio klausimą reikia specialių žinių, todėl teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ieškovė rašysenos ekspertizės skirti neprašė. Be to, ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai).

46. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vienas iš esminių pirkimo–pardavimo sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigą perduoti daiktą. CK 6.321 straipsnis, kuriame įtvirtinta pardavėjo pareiga patvirtinti nuosavybės teisę į daiktą, taikomas ir tuo atveju, kai trečiųjų asmenų teisės ar pretenzijos atsirado ir buvo sudarant sutartį ir perduodant daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad trečiųjų asmenų teisės ir pretenzijos į daiktą suprantamos kaip bet kokios trečiųjų asmenų daiktinės, prievolinės ar intelektinės nuosavybės teisės; CK 6.321 straipsnis taikytinas ir esant viešosios teisės pažeidimų ar ribojimų. Pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui, suponuoja pardavėjo pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą daiktą; kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo–pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovė teigia, kad tarp LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Nordakso lizingas“ pirkimo–pardavimo santykiai nesusiklostė, tačiau byloje yra pateikti atsakovų rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tarp UAB „Nordakso lizingas“ ir UAB „MP Inveticijos“ buvusius pirkimo–pardavimo santykius, todėl, priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė UAB „Nordakso lizingas“ įgijo nuosavybės teises į prekes ir turėdama šias teises galėjo vėliau jas perduoti ir perdavė ieškovei.

48. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp LUAB „IEVROKA“ ir UAB „Nordakso lizingas“ 2017 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 3, kuria sutarties šalys nustatė sąlygas vykdant prekybos sandorius tarp įmonių ir sulygo jų laikytis. Taip pat į bylą yra pateikti sąskaitų faktūrų ir kreditinių sąskaitų originalai – 2017 m. lapkričio 29 d. sąskaita faktūra serija NL Nr. 17-6; 2018 m. kovo 6 d. sąskaita faktūra serija NL Nr. 18-02; 2018 m. birželio 22 d. sąskaita faktūra serija NL Nr. 18-03, 2019 m. gegužės 2 d. kreditinė sąskaita faktūra serija NL Nr. 19-01K; 2019 m. balandžio 2 d. sąskaita faktūra serija NR Nr. 19-01; 2019 m. rugpjūčio 26 d. sąskaita faktūra serija NL Nr. 19-06 (bendra sąskaitų suma – 71 153,02 Eur), kuriuos pasirašė tiek pardavėjos UAB „Nordakso lizingas“ atstovas V. Ž., tiek pirkėjos UAB „IEVROKA“ direktorius V. D., tokiu būdu patvirtindamas, jog sąskaitoje nurodytas prekes priėmė. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės vyko ūkinės operacijos, buvo parduodamos prekės ir už jas atsiskaitoma.

49. Šios nutarties 34 punkte išvardinti įrodymai (LUAB „IEVROKA“ sąskaitos išrašas) patvirtina, kad ieškovė pervedė UAB „Nordakso lizingas“ iš viso 79 536 Eur. Palyginus atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras už prekes per laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. su ieškovės atliktais mokėjimais, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pavedimais atsiskaitė už atsakovės pateiktas prekes pagal šalių 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytą sutartį Nr. 3. Ir nors atliekamų mokėjimų paskirtyje ne visur detaliai nurodyta, pagal kokią konkrečiai sutartį yra atsiskaitoma, tačiau akivaizdu, jog mokėjimai buvo atlikti už atsakovės pateiktas pagal sutartį prekes, už jas apmokant dalimis arba išankstiniu pavedimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien ta aplinkybė, kad mokėjimo pavedimuose pažymėjus, jog jie atliekami „pagal sutartį“ ir nenurodžius konkrečiai šalių sudarytos sutarties Nr. 3, nereiškia, kad ginčo mokėjimai, nesant tai patvirtinančių rodymų, buvo atlikti kitos sutarties pagrindu.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors 2017 m. lapkričio 27 d. sutartį Nr. 3, sudarytą UAB „Nordakso lizingas“, atstovaujamos V. Ž., veikiančio pagal įgaliojimą Nr. 1, išduotą 2012 m. rugsėjo 25 d., ir UAB „IEVROKA“, atstovaujamos direktoriaus V. D., atsakovės vardu ir pasirašė V. Ž., kuriam Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo apribota teisė ketverius metus eiti juridinio asmens vadovo pareigas, tačiau pastarasis veikė ne kaip atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ vadovas, o kaip bendrovės įgaliotas asmuo pagal įgaliojimą. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ar nesivadovauti šalių 2017 m. lapkričio 27 d. sudaryta sutartimi Nr. 3.

51. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sąskaitose faktūrose ir sutartyje Nr. 3 apibrėžti šalių santykiai sutampa ir tarp LUAB „IEVROKA“ bei UAB „Nordakso lizingas“ ūkinės operacijos buvo realios, iš tiesų įvykusios; sąskaitų faktūrų turinys patvirtina, kad šalys laikėsi sutartyje Nr. 3 nustatytų prekių perdavimo ir priėmimo, apmokėjimo už prekes, trūkumų ir broko šalinimo sąlygų.

52. Apeliantė skunde akcentuoja V. Ž. vaidmenį organizuojant tarpusavyje susijusių įmonių veiklą bei galimai įgyvendinant PVM grobstymo schemą, taip pat neperduodant nemokumo administratoriui ieškovės dokumentų, tačiau nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo ribas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje sudarė (-o) ieškovės ir atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ santykių vertinimas ieškovės atsakovei pervestų piniginių lėšų pagrįstumo aspektu. Todėl ieškovės prielaida, jog V. Ž. galbūt galėjo dalyvauti įgyvendinant PVM grobstymo schemą, sudarant fiktyvius sandorius ir pateikiant tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas faktūras, nėra pagrįsta įrodymais. Nagrinėjamu atveju atsakovei į bylą pateikus įrodymus, patvirtinančius šalių civilinių teisinių santykių egzistavimo faktą ir realumą, spręsti, jog egzistuoja sąlygos atsakovei UAB „Nordakso lizingas“ taikyti civilinę atsakomybę už ieškovės pastarajai pervestas lėšas, nėra pagrindo.

53. Vertinant apeliantės argumentus, susijusius su UAB „Nordakso lizingas“ veikla, LUAB „IEVROKA“ finansinės atskaitomybės duomenimis, deklaratyviai apeliantės keliamomis abejonėmis dėl UAB „Nordakso lizingas“ atstovavimo ir ginčo sąskaitų fiktyvumo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo 2018 metų LUAB „IEVROKA“ finansinės atskaitomybės dokumentus ir paneigė apeliantės teiginius, nurodydamas, jog atsargų likučio pokyčio ir pardavimų pajamų santykis rodo, kad įmonė aktyviai didino atsargas (t. y. pirko prekes) ir jas pardavinėjo, atskaičius pelno mokestį ir sąnaudas ataskaitiniu laikotarpiu fiksavo 70 031 Eur grynąjį pelną. Be to, į bylą pateiktos UAB „Nordakso lizingas“ atsargų apskaitos kortelės, iš kurių matyti bendrovėje esančių atsargų kiekiai ir judėjimas 2015–2019 metais, ginčo sąskaitos faktūros, išrašytos LUAB „IEVROKA“, išrašai iš LUAB „IEVROKA“ sąskaitos, kurių duomenys rodo, kad ne tik LUAB „IEVROKA“ pervedinėjo pinigines lėšas UAB „Nordakso lizingas“, bet ir UAB „Nordakso lizingas“ vykdė atsiskaitymus LUAB „IEVROKA“; sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Nordakso lizingas“, kurios patvirtina, jog UAB „Nordakso lizingas“ įsigijo LUAB „IEVROKA“ parduotas prekes iš kitų juridinių ar fizinių asmenų, kas paneigia apeliantės argumentus dėl UAB „Nordakso lizingas“ veiklos nevykdymo. Taigi nustatytos faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantė, vertinamos kaip patvirtinančios, o ne paneigiančios pirkimo–pardavimo santykių tarp ieškovės LUAB „IEVROKA“ ir atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad tarp šalių nesusiklostė pirkimo–pardavimo santykiai ir atitinkamai ieškovės atliktus mokėjimus pripažinti niekiniais ir (ar) negaliojančiais.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų turtinei žalai atlyginti

54. Apeliantė atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimą sieja su atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ sudarytu sandoriu su ieškove ir kildina iš atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ buvusių vadovų D. S. ir V. Ž. neteisėtų veiksmų dėl netinkamo CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų vykdymo. Apeliantės teigimu, UAB „Nordakso lizingas“, sudarydama sandorį su ieškove, buvo nemoki, neturėjo lėšų atsiskaityti su ieškove, tą žinojo įmonės vadovai, todėl atsakovai, turėdami visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir galimus padarinius, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, priimdami apmokėjimus, viršydami normalią verslo riziką, dėl to ieškovė patyrė 71 154 Eur žalą.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinio skundo argumentais neįrodinėjamos konkrečios sąlygos, būtinos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti, o tik nurodomas reikalavimas, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės ieškinį tenkinti. Tačiau, pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, apeliantei išliko pareiga visų pirma įrodyti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas.

56. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taigi civilinė atsakomybė atsiranda tik jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas. Įstatymai gali nustatyti, jog žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Nors apeliantė teigia, kad jos atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, nes atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ buvę vadovai netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje numatytas pareigas, tačiau neįrodo atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ ar su ja susijusių buvusių vadovų veiksmų neteisėtumo. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

57. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

58. Fiduciarinės pareigos juridiniam asmeniui reiškia tai, kad įmonės vadovas neturi teisės einamų pareigų ir turimų įgaliojimų panaudoti asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams, susijusiems su jo interesais, tenkinti, jeigu neturi įmonės dalyvių leidimo, ir privalo išimtinai veikti įmonės interesais. Tačiau vien tik faktas, kad įmonės vadovas veikia interesų konflikto situacijoje, kuri gali būti neatskleista juridinio asmens dalyviams, pats savaime nesuponuoja žalos juridiniam asmeniui atsiradimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, ieškovas privalo įrodyti ne tik tai, kad vadovas pažeidė fiduciarines pareigas, bet ir šio pažeidimo bei atsiradusios žalos priežastinį ryšį. Dėl to reikalavimą atlyginti žalą, įmonės vadovo padarytą pažeidus fiduciarines pareigas, reiškiantis subjektas turi pagrįsti, kokius konkrečius sprendimus vadovas priėmė siekdamas asmeninės naudos, bet ne veikdamas įmonei naudingiausiu būdu. Tai subjektyvus neteisėtų veiksmų požymis, kuris nustatinėtinas tiriant ir analizuojant konkrečių vadovo sprendimų bei jų įgyvendinimo aplinkybes, t. y. jų materialųjį turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-169-381/2015).

59. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ ir ieškovės LUAB „IEVROKA“ buvo susiklostę pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai 2017 m. lapkričio 27 d. sutarties Nr. 3 pagrindu (CK 6.305 straipsnis); atsakovė UAB „Nordakso lizingas“ teikė ieškovei LUAB „IEVROKA“ sąskaitose faktūrose nurodytas prekes; ieškovė LUAB „IEVROKA“ už įsigytas prekes su UAB „Nordakso lizingas“ atsiskaitė atlikdama ginčo pavedimus; dalis įsigytų prekių, ieškovei jas įkomplektavus į automatinės karkasų gamybos ir armatūros linijas, ieškovės LUAB „IEVROKA“ buvo pelningai parduotos, todėl teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė LUAB „IEVROKA“, atlikusi ginčo pavedimus ir sumokėjusi už įgytą turtą, žalos nepatyrė, t. y. nenustatė žalos atsiradimo fakto ir pagrindo civilinei atsakomybei atsakovų atžvilgiu taikyti.

60. Reikalavimą atlyginti žalą, įmonės vadovų padarytą pažeidus fiduciarines pareigas, reiškiantis subjektas turi pagrįsti, kokius konkrečius sprendimus vadovas priėmė siekdamas asmeninės naudos, bet ne veikdamas įmonei naudingiausiu būdu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovės UAB „Nordakso lizingas“ buvę vadovai veikė neatidžiai ir nerūpestingai, priimdami apmokėjimus pagal ieškovės ir atsakovės 2017 m. lapkričio 27 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3 pagrindu, tačiau nepagrindė, jog pagal šį sandorį pirkimo–pardavimo santykiai tarp šalių neegzistavo, atitinkamai ir priimtų apmokėjimų neteisėtumo, ieškovė neįrodė atsiradusios žalos bei jos dydžio ir atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio. Taigi, byloje nenustatytos visos būtinos CK 6.246–6.249 straipsniuose reglamentuotos vadovų civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai ir atmeta ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų žalą dėl CK 2.87 straipsnyje numatytų pareigų pažeidimo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

61. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pirkimo–pardavimo bei žalos atlyginimo teisinius santykius, nepažeidė proceso teisės normų, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

62. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, nepasisako.

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, šios šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovai įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau prašymų atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.