Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, neteistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 9 d. nutartimi pripažintas padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skirta priverčiamoji medicinos priemonė– stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

- 2023 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūra protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra dviejų kambarių butas adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Įėjus į butą iškarto patenkame į koridorių, kurio kairėje pusėje yra durys, pro kurias patenkame į kambarį (miegamąjį) Nr. 1. Tiesiai iš koridoriaus patenkame į kambarį Nr. 2, kairėje kambario pusėje prie sienos stovi šviesios spalvos komoda, ant kurios stovi televizorius, šalia komodos stovi lova, ant kurios sudėta patalynė ir įvairūs daiktai. Dešinėje kambario pusėje yra įrengta virtuvė. Per vidurį stovi stalas su raudona staltiese, ant stalo sudėti įvairūs daiktai (puodeliai, alaus skardinės, dėžutės). Toliau, už stalo, prie sienos yra įrengtas virtuvinis komplektas, viryklė, prie viryklės stovi kompiuterinė kėdė. Dešinėje prie sienos stovi baltos spalvos šaldytuvas. Tarp šaldytuvo ir spintelės ant grindų, prie mėlynos spalvos kilimėlio yra matomos raudonos spalvos dėmės, kurios yra nufotografuotos ir paimtas vienos nuoplovos tepinėlis, kuris supakuotas į voką Nr. 1. Apžiūrint įvykio vietą yra matomi nusikalstamos veikos požymiai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, įvykio vieta nefilmuojama (1 t., b. l. 25-31);

- 2023 m. kovo 29 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro (toliau –BPC) garso įrašo apžiūra. Protokole nurodyta, kad garso įrašo, pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92162552372, skambučio pradžia 2023-03-21 14 20 39)“, trukmė yra 01:44 min. Įrašo data yra 2023-03-21, laikas: 14:20 val. Įraše girdimas pokalbis tarp moters ir operatorės. Paskambinusi moteris nurodo, kad reikalinga greitoji medicinos pagalba ir policija, nurodo adresą ir paaiškina, kad kieme rado kruviną savo kaimynę, kuri teigia, kad ją sumušė vyras, galimai sužalota nosis, reikalinga pagalba (1 t., b. l. 37);

- 2023 m. kovo 29 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pareigūnų kūno kameros keturių vaizdo įrašų apžiūra. Protokole nurodyta, kad vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20230321-143926UTC+0200“ trukmė yra 19:36 min. Filmuojama, kaip į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitinka moteris, prisistačiusi L. T. ir paaiškina, kad jos kaimynė gyvena antrame aukšte, girdėjosi triukšmas, išbėgo, bet nekreipė į tai dėmesio. Išeidama į darbą pamatė, kad kaimynė sėdi kruvina ir jos namų durys pradarytos durys. Moteris nurodo, kad kaimynė gyvena kartu su vyru ir sūnumi, jie nuolat vartoja alkoholį, nuolat konfliktuoja, tačiau tik šį kartą išbėgo į lauką šaukdamasi pagalbos. Nurodo, kad minėtas kaimynės vyras aukštas, stambesnio sudėjimo. Moteris teigia, kad kaimynė nenori eiti namo. Įvykio vietoje yra atvykę greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) darbuotojai. Policijos pareigūnai prieina prie GMP automobilio, kuriame sėdi moteris asmuo, iš bylos duomenų žinoma, kad tai nukentėjusioji I. M.. Moteris kosėja, greitosios medicinos pagalbos darbuotoja jos klausia: „Nepapurškė Jums nieko?“, į ką nukentėjusioji atsako: „Nieko, ne.“. Policijos pareigūnas nukentėjusiosios klausia ką ją sumušė ir ši nurodo, kad vyras bei teigia, kad į butą neis, nes jo bijo, nurodo, kad mušė su ranka. Policijos pareigūnui paklausus, kas dar yra namuose atsako, kad jos sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini) m. Nukentėjusioji išlipa iš GMP automobilio. GMP darbuotojos paklausus ar ji važiuos į ligoninę, I. M. atsako, kad ne. Nukentėjusioji pasirašo dokumentus, GMP darbuotoja ją informuoja, kad jeigu pasidarys bloga ar pykins, gali kviesti pakartotinai. Ant nukentėjusiosios dešinės pusės veido pusės, o būtent skruosto matomos dvi horizontalios žymės. I. M. pradeda eiti link daugiabučio namo. Policijos pareigūnui I. M. atsako, kad jos vyras dabar yra namuose, nurodo, kad tokia situacija pas juos pirmą kartą. Moteris po pareigūnų klausimų nepatikslina smūgių skaičiaus ir vietos į kur buvo suduota, nurodo įvairia vietas, kaklą, veidą, kaktą, pilvą, teigia, jog vyras sakė, kad ją sudaužys. Nukentėjusioji priėjusi prie buto durų bijo užeiti, tačiau į butą užeina pirmą, kuriame blaškosi. Policijos pareigūnai užeina į butą, kuriame ant lovos guli vyras, iš bylos duomenų žinoma, kad tai įtariamasis V. K.. Policijos pareigūnė pastarojo klausia: „Kas čia nutiko?“, į ką vyriškos lyties asmuo atsako: „Į nosį kraujas ištekėjo.“. Policijos pareigūnai minėtą asmenį pakviečia eiti kartu iki automobilio. Policijos pareigūnai įsodina įtariamąjį į policijos automobilį. Policijos pareigūnai grįžta į butą, kur girdisi verkianti nukentėjusioji. Pastarosios judesiai nekoordinuoti, blaškosi po namus, iš pažiūros atrodo neblaivi. Policijos pareigūnas I. M. klausia ar sūnus jos nemušė, ji atsako, kad ne, sūnaus nėra namie, išėjęs pas draugus. Virtuvės patalpoje, ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Policijos pareigūnė klausia: „O tai dėl ko įvyko konfliktas?“, į ką nukentėjusioji atsako: „Kadangi nepatikau kaip moteris.“. Policijos pareigūnė dar kartą klausia: „Dėl ko įvyko konfliktas?“, į ką nukentėjusioji atsako: „Dėl alkoholio, aišku.“. Policijos pareigūnė klausia: „Per mažai alkoholio buvo? Ar dėl ko? Ta prasme, dėl ko viskas?“, į ką nukentėjusioji atsako: „Per mažai sekso buvo“. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „PSS-20230321-144136UTC+0200“, kurio trukmė yra 10:23 min. Filmuojama, kaip įvykio vietoje yra atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Girdisi, kaip GMP automobilyje moteris kosėja. Policijos pareigūnas nukentėjusiosios klausia, kas ją sumušė į ką ji atsako, kad jos vyras ir į butą neįeis, jo bijo. Nukentėjusioji atsakydama į policijos pareigūno klausimus nurodo, kad vyras ją mušė ranka, o namuose dar yra jos sūnus, kuriam (duomenys neskelbtini) m. Tuomet nukentėjusioji išlipa iš GMP automobilio, atsisako važiuoti į ir pradeda eiti link daugiabučio namo. Toliau veiksmas vyksta taip pat, kaip ir vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20230321-143926UTC+0200“. Apžiūrimo antro vaizdo įrašo pabaigoje policijos pareigūnai V. K. pakviečia eiti kartu iki automobilio ir įsodina įtariamąjį į policijos automobilį. Vaizdo įrašuose, pavadinimu „PSS-20230321-145443UTC+0200“ trukmė 00:57 min., taip pat vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20230321-152306UTC+0200“ trukmė 00:32 min., tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (1 t., b. l. 38-39);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios, liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, „Body kamerų“ vaizdo įrašus, BPC garso įrašą, apžiūros protokolus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2023 m. kovo 31 d. apie 14.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. M., t. y. priėjęs prie I. M. iš nugaros, dešine ranka apglėbė jai už kaklo ir kairės rankos kumščiu tyčia sudavė šiai ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį, padarydamas nukentėjusiajai nosikaulių lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulio lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 dienų ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios I. M. sveikatą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, tačiau praeityje pripažintas padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką ir skirta priverčiamoji medicinos priemonė, 2004-2022 m. laikotarpiu gydytas priverstinai Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, vėliau tęstas ambulatorinis stebėjimas poliklinikos psichikos sveikatos centre, nuo priklausomybių ligų negydytas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis socialinės globos namuose.

Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą parenkant artimą įstatyme nustatytam minimaliam.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. kovo 21 d. 15.00 val. ir suimtas nuo 2023 m. kovo 23 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. (1 t., b. l. 84-86, 101-103), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).??? ???

Pagal kasacinio teismo praktiką, BK 75 straipsnio 1 dalis dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo ir intensyvios priežiūros paskyrimo yra suformuluota ne kaip imperatyvi nuostata, įpareigojanti skiriant bausmės vykdymo atidėjimą nustatyti ir nuteistojo intensyvią priežiūrą, o kaip diskrecija, nustatanti teismo galimybę pasirinkti, nes įstatymo tekstas sukonstruotas su veiksmažodžiu „gali“, tai reiškia, kad teismui yra suteikta laisvė savo nuožiūra pagal bylos aplinkybes spręsti, ar atidėti paskirtos bausmės vykdymą, ar ne. Toliau sakinyje teismo diskrecija (galimybė) atidėti paskirtos bausmės vykdymą yra jungiama jungtuku „ir“, kadangi jungtukas „ir“ jungia vienarūšes sakinio dalis („gali atidėti ir paskirti“), todėl neabejotina, kad „paskirti“ yra ne imperatyvi forma, o taip pat teismo diskrecija atidėjus paskirtą bausmę nustatyti nuteistojo intensyvią priežiūrą ar jos nenustatyti. Kaip yra formuluojama imperatyvi nuostata, galima spręsti palyginant BK 75 straipsnio 1 dalį su to paties BK 75 straipsnio 5 dalies nuostatų formulavimu. Pastarojoje imperatyvus reikalavimas formuluojamas aiškiai nurodant, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis (pirmoji dalis neminima) teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kaltinamajam, atsižvelgtina į anksčiau aptartus jo veiką ir asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus. Pažymėtina, kad šiuo metu kaltinamasis gyvena socialinės globos namuose, kur juo rūpinasi socialiniai darbuotojai, be to nurodė, kad turi įvairių sveikatos problemų. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, šios pozicijos nekeitė bei jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Svarbu ir tai, jog kaltinamasis nėra teistas, be to pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė dėl neblaivumo, pripažįsta, jog turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, todėl neteisėtus jo poelgius padėtų pakeisti uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp kurių yra ir alkoholis, o ne izoliavimas nuo visuomenės. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad V. K. resocializacija dar yra galima be realaus laisvės atėmimo, o BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, jeigu šios medžiagos būtų paskirtos gydytojų.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 122) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 126,60 eurų turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 55-58). Vilniaus regiono apylinkės teisme Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. spalio 4 d. gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti civilinį ieškinį ieškovei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, nurodant, jog civilinį ieškinį palaiko (1 t., b. l. 56).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios I. M. gydymo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog nukentėjusiajai buvo suteiktos gydymo paslaugos. Taip pat byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame išdėstytos paslaugų kainos. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kūno sužalojimą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamojo V. K. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo V. K. veiksmais. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš kaltinamojo V. K. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 126,60 eurus turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenos (2 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro garso įrašais ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 2 tomo bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais bausmės vykdymą V. K. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, jeigu šios medžiagos būtų paskirtos gydytojų.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, kai V. K. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2023 m. kovo 21 d. 15.00 val. iki 2024 m. balandžio 11 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. K. 126,60 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus ir 60 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenas (2 vnt.) su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašais (prisegta prie 2 tomo bylos viršelio)– palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.