Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-01-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-1667-1012/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-09
Bylos Nr.
2YT-1667-1012/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31342-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Pareiškėjas
V. Ž.
Suinteresuotas asmuo
A. Ž., A. B., Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko
Advokatai
Jolita Urbaitytė
Kategorijos
  • 2.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2YT-1667-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31342-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 3.4.4.5(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė - Sungailienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant pareiškėjai V. Ž., pareiškėjos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,liudytojoms D. M. ir J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. Ž., A. B. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. Ž. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir iki sutuoktinio mirties nutraukta nebuvo. Pareiškėja ir palikėjas J. Ž. turėjo du vaikus – A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad palikėjas J. Ž. testamento nebuvo sudaręs, todėl jam mirus pareiškėjai, kaip įstatyminei įpėdinei atsirado teisė į palikimą. Taip pat pažymi, kad palikėjo vaikai įstatyme numatytos teisė į palikimą nerealizavo ir pareiškėjos žiniomis neketina realizuoti.

Pareiškėja nurodo, kad po jos sutuoktinio J. Ž. mirties paveldimą turtą sudaro 1/2 dalis 321/3142 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad mirus sutuoktiniui J. Ž. pareiškėja dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po sutuoktinio mirties paveldėtą turtą neįteisino, kadangi manė, jog sutuoktiniui J. Ž. nuosavybės teise priklausęs turtas pareiškėjai, kaip jo sutuoktinei, pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti bei kur nors kreiptis nereikia.

Pažymi, kad nors pareiškėja po sutuoktinio mirties nepateikė notarui pareiškimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad po sutuoktinio mirties rūpinosi jam priklausiusiu turtu kaip savu, t. y. atliko dalies paveldėto turto (buto) remontą, atnaujino virtuvės bei tualeto patalpas, pakeitė juose buvusią santechniką, išvežė nereikalingus daiktus, senus baldus pakeitė naujais ir pan. Paaiškina, kad paveldėtu žemės sklypu taip pat naudojasi, sodina jame įvairias daržoves, gėles. Pareiškėja nurodo, kad buto remontui reikalingas medžiagas įsigijo ir atsiskaitė už remonto darbus iš savo asmeninių lėšų, taip pat nurodo, kad mokėjo už gyvenamajam būstui teikiamas paslaugas (elektros energiją, šilumą, vandenį ir kt.), nuolat ir laiku mokėdavo mokesčius.

Pareiškėja paaiškina, kad šio juridinio fakto nustatymas reikalingas, siekiant įteisinti pareiškėjos nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.

Suinteresuoti asmenys A. Ž. ir A. B. atsiliepimuose į pareiškimą patvirtino pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje pareiškėja V. Ž. ir pareiškėjos atstovė advokatė Jolita Urbaitytė palaikė prašymą jame nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. nurodė, kad yra pareiškėjos sesuo ir patvirtino, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, t. y. rūpinosi butu, darė remontą, naudojosi žemės sklypu. Liudytoja D. M. nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynė ir taip pat patvirtino, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja faktiškai valdė palikėjo turtą, t. y. bute atliko remontą, naudojosi žemės sklypu.

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Ž. po savo sutuoktinio J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliu – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnauijinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. Ž. yra palikėjo J. Ž. sutuoktinė. J. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja V. Ž. (b. l. 4-7,14). Palikėjo J. Ž. ir V. Ž. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Palikėjas J. Ž. turėjo du vaikus – A. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai esant santuokoje su J. Ž. buvo įgytas ir pareiškėjos vardu įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), o santuokoje įgytos 321/3142 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruotos abiejų sutuoktinių vardu (b. l. 9-11). Po J. Ž. mirties įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 21). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. Ž. sudarytų testamentų ir jo palikimo priėmimo faktų (b. l. 13). Pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad ji po sutuoktinio mirties rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), savo vardu mokėdama už jį komunalinius mokesčius nuo pat J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-59); teisme liudijusios liudytojos patvirtino, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties bute atliko remontą, naudojasi ir rūpinasi žemės sklypo dalimi (2016-12-19 teismo posėdžio garso įrašas nuo 14:57 min. iki 23:04 min.).

Išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, įvertinęs pareiškime išdėstytas aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėja V. Ž. po savo sutuoktinio J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip J. Ž. įpėdinė, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po sutuoktinio J. Ž. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslais nustatytinas teismo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po pareiškėjos sutuoktinio J. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos V. Ž. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė