- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- AN2-148-1058/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00004-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutarties, kuria tenkintas V. Š. skundas ir pakeistas Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 4 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-1966-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225431370 ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą V. Š. paskirta 60 EUR bauda, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau ir – Institucija) 2024 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-1966-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225431370 V. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad 2023 m. gegužės 15 d. 15.52 val., (duomenys neskelbtini) rajono sav., kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą 70 km/h greitį viršijo 38 km/h, t. y. važiavo 108 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), ir, nesilaikęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimu V. Š. paskirta administracinė nuobauda – 145 EUR dydžio bauda.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. skundas tenkintas: pakeistas Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimas ir už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą V. Š. paskirta 60 EUR bauda. Nutartyje nurodyta, kad nebūdamas laiku informuotas apie jam surašytą administracinį nurodymą, V. Š. iš dalies ne dėl savo kaltės neturėjo galimybės sumokėti jam paskirtą 60 EUR baudą, negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl priėmus skundžiamą nutarimą ir paskyrus jam 145 EUR baudą, atsidūrė žymiai blogesnėje teisinėje padėtyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartį (toliau ir – skundžiama nutartis) ir palikti galioti Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Institucijos teigimu, skundžiama nutartimi nebuvo tinkamai ir išsamiai įvertinti visi V. Š. administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai. Nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų akivaizdu, kad Institucijos pareigūnai, atlikę procesinius veiksmus, procesinius dokumentus, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnis, išsiuntė valstybės informacinėse sistemose ar registruose V. Š. deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, kad pats skundą teismui pateikęs V. Š. nurodė tą patį elektroninį paštą, taip pat transporto priemonės savininkė, pranešdama, kad administracinį nusižengimą padarė V. Š., nurodė irgi tą patį V. Š. elektroninį paštą, dėl ko, Institucijos nuomone, neabejotina, kad pirminiai procesiniai dokumentai (administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu) jam išsiųsti ir įteikti tinkamai.
3.2. Pažymima, kad procesinius dokumentus, t. y. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, V. Š. gavo 2023 m lapkričio 16 d., o tai patvirtina ir jo paties pateiktas skaitmeninis elektroninio pašto išrašas, kuriame matyti elektroninio laiško gavimo data „11/16/23“ ir laiško antraštė „23225431370 – Siunčiame administracinio nusižengimo bylos dokumentus. Jeigu dokumentai ADOC formatu, tai dokumentą atidaro visiems viešai prieinama nemokama ADOC tikrinimo pr...“. Iš skundžiamos nutarties matoma, kad posėdžio metu V. Š. pripažino, jog 2023 m. lapkričio 16 d. į savo elektroninį paštą gavo administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu tik jis pateko į „šlamšto“ aplanką.
Šalies argumentai
3.3. Skunde dėl Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimo V. Š. nurodė „<...> telefoninio pokalbio metu mane patikino, jog laiškas siųstas 2023 m. lapkričio 16 d. Tuo pat metu bekalbant pasitikrinau elektroninį paštą ir pasirodė, jog laiškai yra „spam“ aplanke, o kaip žinome, „spam“ aplankų beveik niekas netikrina, netikrinu ir aš „spam“ aplankų. Esu jau ne pirmą kartą gavęs svarbius dokumentus į šiukšlių aplanką. Nei vienas nesame atsakingi už Google sistemas.<...>“. Institucijos nurodymu, iš byloje surinktų įrodymų, V. Š. skundo ir posėdžio metu V. Š. pripažinimo, kad administracinio nusižengimo bylos dokumentus gavo savo elektroniniu paštu, kuriuo naudojasi, tačiau pirmosios instancijos teismas šių svarbių aplinkybių nevertino ir plačiau nedetalizavo, konstatuodamas, kad ne dėl savo kaltės neteko galimybės būti laiku informuotas. Atkreipiamas dėmesys, kad V. Š. skunde nurodė, jog jau ir anksčiau į tą patį aplanką buvo gavęs svarbius dokumentus, iš ko darytina išvada, kad V. Š. tai žinodamas nebuvo rūpestingu ir atidžiu dėl savo elektroninio pašto gaunamų laiškų tikrinimo, dėl ko privalo prisiimti kilusias neigiamas pasekmes.
3.4. Institucijos įsitikinimu, nėra jokių svarių įrodymų, paneigiančių, kad Institucija netinkamai išsiuntė V. Š. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu. Byloje yra visi duomenys, patvirtinantys, kad procesinis dokumentas jam buvo išsiųstas ir įteiktas tinkamai vienu iš būdų į elektroninį paštą. Iš skundžiamoje nutartyje nurodytų V. Š. motyvų akivaizdu, kad jis, gavęs procesinius dokumentus, elgėsi nerūpestingai, posėdžio metu pasisakęs, kad netikrina laiškų, kurie įkrenta į „šlamšto“ dėžutę. Vis tik, pirmosios instancijos teismas to net nevertino ir formaliai nurodė, kad Institucija netinkamai išsiuntė procesinius dokumentus, dėl ko V. Š. nepasinaudojo jam suteiktomis teisėmis sumokėti administraciniu nurodymu paskirtą piniginę baudą.
3.5. Apeliaciniame skunde taip pat cituojamos apeliacinės instancijos teismų nutartys (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-198-885/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-130-926/2021, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-67-768/2020), kuriose buvo ginčijami procesinių dokumentų įteikimo būdai. Akcentuojama, kad ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms, turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas, pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai informuoti ir valstybės institucijas. To nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus, todėl vien tik faktas, jog asmuo netinkamai vykdo savo pareigą tikrintis oficialų savo elektroninį paštą, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės.
3.6. Akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, vertindamas tai, jog Institucija netinkamai įteikė procesinius dokumentus V. Š., taip pažeisdama pareiškėjo teises, savo iniciatyva skyrė mažesnę negu aukščiau komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą, ją prilygindamas administraciniam nurodymui, kuris jau nebegaliojo skundo nagrinėjimo metu, skirtai piniginei baudai. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nesivadovavo aktualia teismų praktika, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atkreipiamas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų teisėtas pagrindas taikyti būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas – V. Š. tik deklaratyviai ir formaliai žodžiu nurodė, kad negavo pirminio procesinio dokumento, o tai, Institucijos teigimu, yra paneigta.
3.7. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant. Nurodoma, kad skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu V. Š. atžvilgiu pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą V. Š. paskirti 60 EUR baudą. Institucijos teigimu, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų akivaizdu, kad Institucijos pareigūnai, atlikę procesinius veiksmus, procesinius dokumentus, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnis, išsiuntė valstybės informacinėse sistemose ar registruose V. Š. deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Be to, pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, vertindamas tai, jog Institucija netinkamai įteikė procesinius dokumentus V. Š., taip pažeisdama pareiškėjo teises, savo iniciatyva skyrė mažesnę negu aukščiau komentuojamo straipsnio sankcijoje numatytą minimalią piniginę baudą, ją prilygindamas administraciniam nurodymui, kuris jau nebegaliojo skundo nagrinėjimo metu, skirtai piniginei baudai.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir V. Š. už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti 60 EUR baudą.
8. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Šiuo atveju V. Š. Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu dėl to, kad 2023 m. gegužės 15 d. 15.52 val., (duomenys neskelbtini) rajono sav., kelyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 70 km/h greitį viršijo 38 km/h, t. y. važiavo 108 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), ir, nesilaikęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127 punkto reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. 2023 m. lapkričio 15 d. Institucija surašė administracinį nurodymą, siūlydama asmeniui iki 2023 m. gruodžio 16 d. sumokėti 60 EUR baudą. Kadangi iki nustatyto termino administracinis nurodymas nebuvo įvykdytas, Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimu V. Š. paskirta administracinė nuobauda – 145 EUR dydžio bauda. Skundžiamoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartyje konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog V. Š. įvykdyti administracinį nurodymą neteko galimybės ne dėl savo kaltės, o būdamas laiku neinformuotas apie privalomąjį nurodymą, jo atžvilgiu priimtas Institucijos 2023 m. sausio 4 d. nutarimas pakeistas ir palikta nuobauda, atitinkanti nurodytą nebegaliojančiame administraciniame nurodyme – 60 EUR.
9. ANK 573 straipsnyje įtvirtinta galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad tiek Institucijos 2023 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tiek 2024 m. sausio 4 d. nutarimas V. Š. buvo įteikti tinkamai. Iš administracinio nusižengimo bylos matoma, kad V. Š. neginčija, jog elektroninio pašto adresas, kuriuo jam Institucija išsiuntė ne teismo tvarka priimtą 2024 m. sausio 4 d. nutarimą, o taip pat ir 2023 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, yra jo naudojamas ir nurodytas valstybės informacinėse sistemose ir registruose.
10. Iš duomenų apie dokumentų siuntimo statusus (b. l. 20) matyti, kad Institucija V. Š. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 16 d. 9 val. 06 min. siuntė elektroninį laišką ir ties šiuo elektroniniu laišku skiltyje „Dokumento būsena“ nurodoma „Išsiųsta“, o 2024 m. sausio 4 d. 8 val. 53 min. išsiuntė elektroninį laišką pavadinimu „Nutarimas administracinio nusižengimo byloje“, kuris taip pat žymimas kaip „Išsiųsta“. Kaip teisingai pažymi Institucija apeliaciniame skunde, transporto priemonės savininkė, pranešdama, kad administracinį nusižengimą padarė V. Š., nurodė tą patį V. Š. elektroninį paštą. Taigi, Institucija dokumentus V. Š. išsiuntė teisingu elektroninio pašto adresu. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, viešajame registre nurodydamas savo elektroninio pašto adresą, iš esmės patvirtina, jog šiuo elektroniniu paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųsti nurodyti procesiniai dokumentai atitinka ANK nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir buvo išsiųsti tinkamai.
11. V. Š. tikino, kad elektroninio pranešimo, kuriuo buvo siųstas Institucijos 2023 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, jis nematė iki pat Institucijos 2024 m. sausio 4 d. nutarimo gavimo, nes šis pranešimas pateko į „šlamšto“ aplanką, kurio jis netikrina. Dėl to nežinojo, kad 2023 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokole nurodytu administraciniu nurodymu V. Š. buvo siūloma sumokėti 60 EUR baudą už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Vis tik, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo tikėti V. Š. nurodyta aplinkybe, kad pranešimo su jame pridėtu 2023 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu jis neperskaitė, nes jis pakliuvo į „šlamšto“ aplanką. Atkreiptinas dėmesys, kad pats V. Š. kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė savo elektroninio pašto vaizdo kopijas (b. l. 5-6) kaip patvirtinančias Institucijos siųsto 2023 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu gavimą į „šlamšto“ aplanką. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismų praktikoje yra akcentuojama, jog Gmail – „Google“ korporacijos teikiamoje interneto elektroninio pašto dėžutėje galima perkelti konkretų laišką į kitą aplanką bei padaryti, kad jį rodytų kaip neperskaitytą (Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-285-317/2023). Atsižvelgiant į tai, elektroninio pašto vaizdo kopijos negali būti laikomos patvirtinančiomis V. Š. versiją. Be kita ko, tokią apeliacinės instancijos teismo poziciją patvirtina ir tai, kad šiose pateiktose kopijose matomi neatitikimai – iš pirmosios kopijos įžvelgiama, kad „šlamšto“ aplanke yra 24 (dvidešimt keturi) elektroniniai laiškai, kai tuo tarpu antrojoje – 25 (dvidešimt penki). Šios aplinkybės tik patvirtina galimybę, jog elektroninio pašto dėžutėje Institucijos siųstas elektroninis laiškas su pridėtu 2023 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu, galėjo būti perkeltas į kitą, šiuo atveju – „šlamšto“ aplanką.
12. Apygardos teismo vertinimu skundžiamoje nutartyje padaryta nepagrįsta išvada, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog V. Š. buvo informuotas apie administracinio nusižengimo protokolą ir administracinį nurodymą, todėl procesinis sprendimas šioje dalyje naikintinas. ANK nėra įtvirtintos pareigos išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo būdus ar dalį jų. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ANK 573 straipsnyje įtvirtinta aiški taisyklė, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ir prievolėms įvykdyti. Ši nuostata reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. ANK nuostatos neįpareigoja procesinius dokumentus siunčiančios institucijos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstus dokumentus adresatas gavo, juo labiau, ar juos fiziškai perskaitė. Nors Institucija negavo patvirtinimo, kad 2023 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir 2024 m. sausio 4 d. nutarimas buvo sėkmingai pristatytas į V. Š. elektroninio pašto dėžutę, tačiau taip pat nėra duomenų, kad Institucija būtų gavusi pranešimą apie nepavykusius elektroninių laiškų pristatymus į pažeidėjo nurodytą elektroninio pašto adresą, o paties V. Š. skundo pirmosios instancijos teismui turinys patvirtina, kad aptarti pranešimai jo elektroninio pašto dėžutę pasiekė. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo išsiųsti ir įteikti teisės aktuose įtvirtinta tvarka, pareiškėjas dokumentus gavo bei viešai deklaruodamas savo elektroninį paštą, prisiėmė ir pareigą susipažinti su tokiu būdu įteikiamais dokumentais. Atitinkamai turi prisiimti ir iš to kylančias pasekmes.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. Š. paskyrė mažesnę, nei ANK 416 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas iš dalies ne dėl savo kaltės negalėjo sumokėti administracinio nurodymo, vis tik, tokio sprendimo pagrindo nenurodė. Apygardos teismas pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytus pagrindus neįžvelgia. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nors ANK 34 straipsnio 6 dalyje pažodžiui nenurodoma, jog norint taikyti šio straipsnio nuostatas byloje privaloma nustatyti išskirtines aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų. Tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama ir įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skiriama bauda nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
14. Šiuo atveju V. Š. nurodytos termino sumokėti pusę minimalios baudos pradelsimo priežastys nėra niekuo išskirtinės ir priklausė nuo jo paties valios. Jokių objektyvių kliūčių įgyvendinti teisę sumokėti administracinį nurodymą per jame nustatytą laiką apygardos teismas nenustatė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą taikyti V. Š. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas netinkamai ir nepilnai įvertino visas šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti pažeidėjui ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis taip pat laikytina nepagrįsta ir naikinama, Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-1966-2024 paliekant galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 654 straipsniu,
nutaria:
tenkinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. kovo 13 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos kelių policijos tarnybos 2024 m. sausio 4 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-1966-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23225431370.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.