Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Gintaro Dzedulionio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 144 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 dalimis, 68 str., paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 2 metus uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, ją atliekant pataisos namuose bei baudžiamojo poveikio priemonė - 2 metus uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

Į A. K. paskirtą bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. kovo 6 d.

Nuosprendžiu priimti nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų G. P., G. C., M. M. atsisakymai nuo civilinių ieškinių ir civilinių ieškinių dalyje byla nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent: jis, 2015 m. vasario 24 d., apie 20.05 val., Vilniuje, vairuojamu AB „DNB Lizingas“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taikos gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Rygos gatvės pusės link Lūžių gatvės, vienintele eismo juosta privažiavęs ties pastatu Nr. 146 esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, kad įsitikinti, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tai yra, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per Taikos gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją V. C. ir ją partrenkė, dėl ko V. C. patyrė sunkius sužalojimus, nuo kurių mirė įvykio vietoje. Šie A. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 5 d.

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o būtent: jis, 2015 m. vasario 24 d., apie 20.05 val., Vilniuje, Taikos gatvėje, būdamas padaręs eismo įvykį, tai yra, vairuojamu automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkęs ties pastatu Nr. 146 esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja per Taikos gatvę ėjusią pėsčiąją V. C., ir tokiais veiksmais sukėlęs akivaizdų pavojų jos gyvybei, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus, nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino. Šie A. K. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti pagal BK 144 str.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal BK 38 str. arba pakeisti nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taikant BK 75 str., bei sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 2 metus vairuoti transporto priemones terminą. Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė bausmių skyrimo taisykles ir skyrė per griežtą bausmę. Teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė visiškai neatitinka visuomenės interesų, aiškai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, skiriant bausmės dydį tokios kategorijos bylose.

Nuteistasis skunde nurodė, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, pilnai atlygino nukentėjusiųjų patirtą žalą ir su jais susitaikė. Turi šeimą, augina du mažus vaikus, 6 ir 1,9 m. amžiaus mergaites, kurioms reikalingas ne tik materialinis išlaikymas, bet ir nuolatinis rūpestis ir priežiūra, kurių jis negalėtų suteikti, atlikdamas realią laisvės atėmimo bausmę. Apelianto tėvai yra pensininkai, tėvas yra patyręs kelio lūžį, operuotas, negali vaikščioti ir juo reikia rūpintis, mama dėl apelianto poelgio buvo praradusi atmintį, apeliantas labai pergyvena, kad tai nepasikartotų. Jis supranta savo poelgį, kokias pasekmes sukėlė tiek nukentėjusiesiems, tiek savo artimiesiems ir gailisi bei gailėsis visą likusį gyvenimą. Reali laisvės atėmimo bausmė nubaustų ne tik jį, bet ir jo šeimą bei tėvus.

Apeliantas skunde pažymėjo, jog teismas nuosprendyje konstatavo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, tačiau nusprendė, kad nėra pagrindų taikyti BK 38 str. nuostatas, nors tam buvo visos sąlygos. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 38 str. ir paskyrė per griežtą bausmę, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nuteistojo nuomone, bausmės tikslai, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei esančius duomenis, gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę bausmę ir tai neprieštarautų BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimams, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-580/2014). Svarbu ir tai, kad teismų praktikoje taip pat buvo taikytas BK 38 str., kai buvo kilę sunkesni padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-490/2011).

Apelianto manymu, buvo visos sąlygos jo atžvilgiu taikyti ir BK 75 str. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, pilnai atlygino nukentėjusiesiems žalą ir susitaikė su jais, be to, augina 2 mažamečius vaikus ir išlaiko šeimą. Jis nori ir ketina savo elgesiu įrodyti, kad gali būti atsakingas asmuo. Nuteistojo nuomone, byloje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės, apelianto veiksmų pavojingumo laipsnis, jo asmenybė - anksčiau neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiaisiais - sudaro pagrindą taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Neabejotina, kad yra kilę sunkūs padariniai, tačiau šis veiksnys neturi lemti skiriamos bausmės rūšies ir dydžio, kadangi nuteistasis turi būti nubaustas už savo veiksmus ir neteisinga nubaudimą sieti tik su padariniais. Tokia bausmių skyrimo praktika formuojama ir teismų praktikoje, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, konstatavus padarytus grubesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje bylos 2K-465/2008, 2K-29/2009, 2K-299/2010, 2K-579/2010 ir kt.). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliantas mano, kad teismas be pagrindo jam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas šioje byloje pažeidė bausmės skyrimo taisykles ir iš dalies neteisingai jam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą 2 metus vairuoti transporto priemones. Teismas kiekvienu atveju turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, o taip pat į visų kitų konkrečių bylos aplinkybių visumą. Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas leidžia teismui paskirti mažesnę bausmę arba švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta sankcijoje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas įpareigoja teismą taikyti švelnesnę bausmę, nei numatytas bausmės vidurkis, ir tai turėtų būti taikoma visoms bausmės rūšims, tame tarpe ir draudimui vairuoti transporto priemonę. Teismas į minėtą istatymo leidėjo nuostatą neatsižvelgė ir uždraudė jam vairuoti transporto priemones 2 metus. Įstatymas numato šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo trukmę - nuo 1 iki 3 metų, tačiau teismas paskyrė vidurkį, nors, atsižvelgus į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, buvo galima paskirti švelnesnę bausmę. Be to, į draudimo terminą neįskaičiuota tai, kad apeliantas jau metus laiko neturi teisės vairuoti (vairavimo teisės paimtos šios bylos 2015 m. kovo 18 d. nutarimu).

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau pateikia alternatyvius prašymus: prašo teismo taikyti BK 38 str. ir bylą nutraukti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, arba pakeisti nuosprendį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, taikant BK 75 str., bei prašo sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo 2 metus vairuoti transporto priemones terminą. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

BK 281 str. 5 d. nustatyta, kad tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

BK 144 str. nustatyta, kad tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vilniaus miesto apylinkės teismas A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 5 d. padarymą paskyrė laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 144 str. padarymą, paskyrė laisvės atėmimo 1 metams bausmę. Teismas BK 63 str. 1, 2, 4 d., 68 str. pagrindu paskirtas bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. paskyrė subendrintą laisvės atėmimo 3 metams bausmę bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudė 2 metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 64¹ str., teismas paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė A. K. galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bei baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudė 2 metus naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę už abi nusikalstamas veikas, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 2 p.), o taip pat į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistojo A. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, į tai, kad nusikalstamos veikos buvo baigtos, sukėlusios skaudžias pasekmes, kaltinamojo asmenybę (A. K. neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba). Dėl padarytų nusikalstamų veikų A. K. nuoširdžiai gailisi, savikritiškai įvertino savo elgesį, atlygino nukentėjusiesiems savo veiksmais padarytą žalą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad, nors pėsčiosios partrenkimas ir jos žūtis buvo neatsargių A. K. veiksmų rezultatas, šias pasekmes sąlygojo šiurkštus KET reikalavimų pažeidimas, KET reikalavimų pažeidimus A. K. daro sistemingai. A. K. veiksmai, kai jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, net nepasidomėjęs nukentėjusiosios būkle ir nesiėmęs veiksmų dėl pagalbos jai suteikimo, rodo pakankamai didelį pastarojo veiksmų pavojingumą. Viena iš nusikalstamų veikų buvo padaryta transporto priemone, naudojantis teisę jas vairuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ankstesnius neteisėtus kaltinamojo veiksmus, susijusius su KET pažeidimais ir užtraukusius administracinę atsakomybę. Teismas pažymėjo, kad A. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taikytos administracinio poveikio priemonės teigiamų rezultatų nedavė, pastarasis reikiamų išvadų nepadarė, ko pasekoje padarytas naujas šiurkštus KET pažeidimas, sukėlęs žymiai sunkesnes negrįžtamas pasekmes, t.y. žmogaus žūtį. Teismas minėtų duomenų visumos pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. padarytas KET pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, nėra atsitiktinis, o kaltinamojo nuolat daromų keliančių grėsmę eismo saugumui veiksmų rezultatas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tiek į nusikalstamų veikų pavojingumą ir atsiradusias negrįžtamas pasekmes, tiek į kaltinamojo asmenybę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 str., pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, o už nusikalstamą veiką, nunatytą BK 281 str. 5 d., - laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat teismas BK 63 str. 1, 2, 4 d. pagrindu pagrįstai šias bausmes subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę laisvės atėmimo 3 metams bausmę. Kadangi A. K. prisipažino kaltu, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiesiems žalą, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, teismas BK 64¹ str. pagrindu šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir teisingai nustatė galutinę bausmę – 2 metus laisvės atėmimo.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs nuteistajam bausmės rūšį ir parinęs jos dydį, o taip pat subendrinęs paskirtąsias bausmes tarpusavyje, nepagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę, nurodydamas ją atlikti pataisos namuose.

BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. K. asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų visuma (jis anksčiau nėra teistas, vedęs, turi dvi mažametes dukras, sergančius tėvus, turi nuolatinį darbą, darbe charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, susitaikė su nukentėjusiasiais, jie jam atleido, civiliniai ieškiniai nėra pareikšti, kadangi nuteistasis atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą) sudaro pagrindą taikyti jam BK 75 str. nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo 2 metams bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p. pagrindu nuteistajam skirtini įpareigojimai tęsti darbą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, žinios neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, o taip pat skirtina BK 67 str. 2 d. 6 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paliktina BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 2 metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemone

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus vairuoti tranporto priemones terminą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, sunkios ir negrįžtamos pasekmės (nukentėjusiosios žūtis), nuteistojo veiksmai, kai jis, automobiliu partrenkęs pėsčiąją, kai grėsė pavojus pėsčiosios gyvybei, turėdamas pareigą ja pasirūpinti, nesiėmė priemonių suteikti jai pagalbą, po eismo įvykio sustabdydamas transporto priemonę ir iškviesdamas greitają medicininę pagalbą, rodo A. K. abejingumą, nerūpestingumą ir pavojingą eismo saugumui elgesį. Jis anksčiau ne kartą baustas už KET pažeidimus, todėl trumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus vairuoti kelių transporto priemones terminą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-03-06 nutarimu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuris iš jo buvo paimtas 2015 m. kovo 18 d. (t. 2, b. l. 53-54,55) ir nuo šios dienos A. K. neturėjo teisės vairuoti kelių transporto priemones, skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 2 metus vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimas dienos.

Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu taip pat pateikė alternatyvų prašymą - taikyti jo atžvilgiu BK 38 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Pagal BK 38 str. nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Net ir esant visoms nurodytoms sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina įvertinti ir kitas, įstatymo sąlygose neįvardintas aplinkybes, susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų pasekmėmis, kaltininko asmenybę, kaltininko elgesį prieš ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. K. padarė vieną neatsargų nusikaltimą – eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, taip pat vieną tyčinį nusikaltimą – paliko asmenį, nesuteikęs pagalbos, nors privalėjo tą padaryti. Nustatyta, kad kaltininkas prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, savanoriškai atlygino padarytą žalą, tyrimo metu jis susitaikė su nukentėjusiaisiais. A. K. anksčiau neteistas, nustatyti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys. Tokios aplinkybės atitinka įstatymo numatytas sąlygas ir yra formalūs pagrindai atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog A. K. padarė dvi nusikalstamas veikas eismo saugumui, nusikalstamas veikas padarė, šiurkščiai pažeisdamas ne vieną Kelių eismo taisyklių reikalavimą, buvo neatidus ir neatsižvelgė į kitus eismo dalyvius, visuomenėje puoselėjamas vertybes, sąžiningos ir doros moralės principus, ne tik kėlė pavojų, bet ir realiai padarė sunkiausio pobūdžio bei neatstatomus padarinius - žmogaus mirtį. Nurodytos aplinkybės ir faktai, pasikėsinimas į vieną iš didžiausių vertybių – asmens gyvybę ir asmens palikimas gyvybei pavojingoje būsenoje – teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje šalina bet kokias, net ir formalias galimybes asmeniui būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės. Konstatuotina, kad, kaltininkui išvengiant bausmės pasekmių, pareigos atsakyti prieš įstatymus ir visuomenę, neabejotinai būtų pažeisti ne tik teisingumo ir teisinės valstybės principai, bet ir visuomenės interesas nubausti asmenį, padariusį ne švelniausio pobūdžio nusikalstamą veiką. Neteisingu ir formaliu kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės akivaizdžiai nebūtų įgyvendinti baudžiamosios politikos prevencijų tikslai, kuriais siekiama atgrasinti ne tik nusikalstamą veiką padariusį, bet ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat užtikrinti, kad šie asmenys vykdytų įstatymų ir kitų teisės normų reikalavimus. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per pažeidėjo nubaudimą ir prevencinių priemonių taikymą, užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Suteikimas asmeniui galimybės būti atleistam nuo atsakomybės už šiurkščius ir visuomenėje smerkiamus pažeidimus, sukėlusius itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, skatintų visuomenės teisinį nihilizmą, nepasitikėjimą teisėsauga, lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistojo A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi A. K. savo nusikalstamomis veikomis sukėlė sunkias ir rimtas pasekmes, t.y. eismo įvykio metu žuvo žmogus, nuteistasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesuteikė pagalbos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendis dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendį dalyje.

A. K., nuteistam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 str. 5 d., 144 str., padarymą, paskirtosios galutinės subendrintos laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmės vykdymą BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. pagrindu atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat skirti BK 67 str. 2 d. 6 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 15 MGL (564 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. K. paskirtos BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 18 d.

Likusioje dalyje nuosprendžio nekeisti.