Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, anksčiau neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi, deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas vieną karta

2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 2 dalį, paskirta 20 MGL (753,20 eurų) bauda (nuosprendis neįsiteisėjęs)

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o būtent :

jis, 2015 m. vasario 24 d., apie 20.05 val., Vilniuje, vairuojamu AB „DNB Lizingas“ nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taikos gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Rygos gatvės pusės link Lūžių gatvės, vienintele eismo juosta privažiavęs ties pastatu Nr. 146 esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, o taip pat imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, kad įsitikinti, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jis turėtų praleisti, tai yra, nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per Taikos gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją V. C. ir ją partrenkė, dėl ko V. C. patyrė sunkius sužalojimus nuo kurių mirė įvykio vietoje.

Be to, jis jis paliko žmogų be pagalbos, kai grėsė pavojus jo gyvybei, o būtent :

jis, 2015 m. vasario 24 d., apie 20.05 val., Vilniuje, Taikos gatvėje, būdamas padaręs eismo įvykį, tai yra, vairuojamu automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), partrenkęs ties pastatu Nr. 146 esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja per Taikos gatvę ėjusią pėsčiąją V. C., ir tokiais veiksmais sukėlęs akivaizdų pavojų jos gyvybei, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 219.5 punkto reikalavimus nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba, nors tokią galimybę turėjo, ir vairuojamu automobiliu iš įvykio vietos pasišalino.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2015 m. vasario 24 d., po darbo dienos, važiavo namo. Tą dieną alkoholio ar kitų svaiginančių priemonių nevartojo. Sankryžoje sukdamas į kairę iš Rygos gatvės įvažiavo į Taikos gatvę ir šia gatve apie 45-50 km/h greičiu važiavo link savo namo Nr. 259, kuriame gyveno. Tuo metu jau buvo sutemę, tačiau gatvės važiuojamoji dali buvo apšviesta, kritulių nebuvo, tačiau kelio danga buvo drėgna. Taikos gatve, ties jos abejais kraštais, buvo pristatyta automobilių, todėl matomumas buvo ribotas, todėl laiku nepastebėjo iš dešinės pusės iš už stovinčio automobilio išėjusios ir per perėją ėjusios moters, be to ant jos drabužių nebuvo jokių atšvaitų. Kada įvyko susidūrimas su pėsčiąja, buvo šoko būsenoje ir, nesuvokdamas ką daro, padidino greitį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Aišku, suvokė, kad partrenkė žmogų. Po to, dar važinėjo po miestą ir kai atsidūrė Šeškinės mikrorajone esančiame gėlių turgelyje, pastatė automobilį už turgelio buvusiame akligatvyje ir pėsčiomis apie 21.30 val. grįžo į Taikos gatvėje esančius savo namus. Apie tai, kad partrenkė žmogų ir išvažiavo iš įvykio vietos, pasakė savo žmonai ir nutarė kreiptis į policiją, tačiau nusprendė, kad reikalinga teisininko pagalba, todėl iš ryto nuvyko pas advokatą, o vakare nuvyko į policiją.

Kaltinamajam A. K. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiojo G. C. paaiškinimais, kad 2015 m. vasario 24 d. Taikos gatvėje buvo partrenkta kaltinamojo automobiliu ir žuvo mama. Apie įvykį jam pranešė tą patį vakarą. Pareikštas byloje civilinis ieškinys jau atlygintas, nieko papildomai priteisti iš kaltinamojo neprašo.

Teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiosios G. P. paaiškinimais, kad 2015 m. vasario 24 d. Taikos gatvėje buvo partrenkta kaltinamojo automobiliu ir žuvo mama. Ji išėjo iš jos namo ir po 10 minučių jai paskambino, kad ji žuvo. Suprantu, kad mamos jau negrąžinsi, Pasirašė su kaltinamuoju susitarimą dėl civilinio ieškinio atlyginimo.

Teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiosios M. M. paaiškinimais, kad 2015 m. vasario 24 d. Taikos gatvėje buvo partrenkta kaltinamojo automobiliu ir žuvo sesuo. Pasirašė su kaltinamuoju susitarimą dėl civilinio ieškinio atlyginimo, todėl savo pareikšto byloje civilinio ieškinio atsisako.

Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1727/15(01) buvo nustatyta, kad 2015-02-26, 15.35 val., iš A. K. paimtuose kraujo mėginiuose nebuvo rasta etilo alkoholio. /t. 2, b.l. 35/

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 570/15(01), kurioje užfiksuota, kad 2015 m. vasario 26 d., 15.40 val., iš A. K. paimtuose šlapimo mėginiuose nebuvo rasta etilo alkoholio, opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų (t. 2, b.l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. D. paaiškinimais, kad 2015 m. vasario 24 d., apie 20.00 val., Vilniuje, ji nuo Taikos progimnazijos, esančios adresu: Taikos g. 157, takeliu pasiekė Taikos gatvės šaligatvį ir pasuko į kairę, link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Eidama matė, kad tuo pačiu šaligatviu priešinga kryptimi, t.y. nuo Rygos gatvės pusės, prie perėjos artėjo pagyvenusi moteris, kuri vilkėjo rudą paltą ir buvo su kepure. Atrodo, kad moteris nešėsi maišelį. Moteris sustojo ties perėja ir apsidairė. Po to moteris įžengė į važiuojamąją dalį ir ramiu tempu perėjos viduriu ėjo į kitą gatvės pusę, link namo Nr. 146. Ji pati tuo metu dar nebuvo pasiekusi perėjos. Matė, kad kai jai pačiai iki važiuojamosios dalies buvo likęs apie 1 metro atstumas, minėta moteris jau buvo beveik pasiekusi kelio vidurį, t.y. nuėjusi maždaug 4 metrų atstumą. Staiga ties perėja atsirado lengvasis sidabrinės spalvos automobilis, kuris važiavo savo judėjimo krypties eismo juosta nuo Rygos gatvės pusės. Nespėjo įsidėmėti šio automobilio markės, modelio ir registracijos numerio. Automobilis labai greitai pravažiavo perėją. Iškart po to ji pamatė, kad perėjoje nebėra ja ėjusios moters. Už perėjos minėtas automobilis pradėjo staigiai didinti greitį ir nuvažiavo Lūžių gatvės kryptimi. Nepastebėjo, kad prieš tai automobilis būtų stabtelėjęs. Negali nurodyti kas vairavo automobilį ir kiek žmonių juo važiavo. Tik po to ji pamatė, kad perėja ėjusi pėsčioji guli apie 15 metrų atstumu už perėjos ribų, priešingos krypties eismo juostoje nei važiavo ją partrenkęs automobilis. Eismo įvykio metu be minėtos moters kitų pėsčiųjų perėjoje nebuvo. Apie eismo įvykį nedelsiant telefonu informavo bendrąjį pagalbos centrą. Ties gatvės važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu, žiūrint pėsčiąją partrenkusio automobilio važiavimo kryptimi, stovėjo priparkuoti automobiliai. Iki policijos pareigūnų atvykimo nei vienas iš priparkuotų automobilių nebuvo patrauktas, todėl jų buvimo vieta pareigūnų turėjo būti užfiksuota (t. 1, b.l. 59,60).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojas K. Ž. paaiškinimais, kad 2015 m. vasario 24 d., apie 20.00 val., Vilniuje, kartu su pažįstamu ėjo Taikos gatvės kairiuoju šaligatviu Lūžių gatvės kryptimi. Kelio važiuojamoji dalis jiems buvo iš dešinės pusės. Tuo metu jau buvo sutemę, tačiau gatvė buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Kritulių nebuvo, kelio danga buvo šlapia. Praėję pro nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, skirtą pereiti Taikos gatvę, ir nuėję apie 40-50 metrų atstumą, kai jau buvo beveik pasiekę Taikos gatvės namą Nr. 146, išgirdo smūgio garsą ir vėliau sekusį moters klyksmą. Atsisukęs perėjos kryptimi pamatė važiuojamojoje dalyje sustojusį automobilį. Automobilis buvo sustojęs jau už pėsčiųjų perėjos ribų, žiūrint Lūžių gatvės kryptimi, minėtos krypties eismo juostoje, skersai važiuojamosios dalies ašinės linijos atžvilgiu, t.y. priekine dalimi pasuktas į dešinę pusę link kelio krašto. Paėjęs arčiau kelio važiuojamosios dalies jis pamatė kelio viduryje gulintį žmogų, kaip vėliau sužinojo – moterį. Moteris gulėjo apie 20 metrų atstumu už perėjos ribų, žiūrint Lūžių gatvės kryptimi, ir buvo toliau nuo perėjos nei sustojęs automobilis. Paties pėsčiosios partrenkimo momento nematė, todėl negali nurodyti su tuo susijusių aplinkybių. Netrukus automobilis pajudėjo, „išsilygino“ ir labai didindamas greitį nuvažiavo Lūžių gatvės kryptimi. Nespėjo pamatyti ar automobilis buvo apgadintas, nes jį turėjo galimybę matyti tik daugiau iš šono, o šiam nuvažiuojant – jo galinę dalį. Pagal kėbulo formą ir galinių žibintų formą, t.y. raudonai šviečiančius suapvalintus stačiakampius, jis nusprendė, kad tai buvo „Audi“ markės automobilis. Jo registracijos numerio nespėjo įsidėmėti. Tai buvo naujesnės laidos, maždaug nuo 2003 metų pradėtas gaminti „A6“ arba „A8“ modelio automobilis. Pasirodė, kad automobilis buvo pilkos spalvos. Taip pat nematė ir negali nurodyti kas vairavo automobilį. Jis tuoj pat paskambino bendrajam pagalbos centrui. Informavęs apie įvykį nuėjo prie partrenktos moters. Įvykio vietoje ties abejais gatvės važiuojamosios dalies kraštais stovėjo priparkuoti automobiliai. Automobiliai stovėjo beveik iki pat perėjos. Policijos pareigūnai turėjo galimybę juos užfiksuoti, nes po eismo įvykio nei vienas iš arčiau įvykio vietos stovėjęs automobilis nebuvo patrauktas (t. 1, b.l. 62,63).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. V. paaiškinimais, kad 2015 m. vasario 24 d., apie 20.00 val., Vilniuje, buvo Taikos gatvėje apie 20 metrų atstumu nuo ties namu Nr. 146 esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Minėtas namas buvo kitoje gatvės pusėje nei jis. Stovėdamas pievoje žiūrėjo Lūžių gatvės kryptimi ir perėjos nestebėjo. Matė šaligatviu prie perėjos ateinančią pėsčiąją. Netrukus išgirdo brūkštelėjimo garsą, tarsi nespėjęs pristabdyti automobilis žemu bamperiu būtų užvažiavęs ant perėjos pakilimo. Iškart po to sekė smūgio garsas. Pasisukęs link perėjos pamatė Taikos gatve Lūžių gatvės kryptimi važiuojantį lengvąjį tamsios spalvos automobilį. Žiūrint minėta kryptimi automobilis jau buvo už pėsčiųjų perėjos ribų. Tuo metu į viršų nuo automobilio buvo pakilęs žmogus, kaip vėliau sužinojo – moteris. Automobilio nublokšta pėsčioji nukrito kelio viduryje. Tuo tarpu automobilis sustojo ties pėsčiąja, jai iš dešinės pusės. Pėsčiąją partrenkusį automobilį jam užstojo priparkuoti automobiliai, todėl negalėjo įžiūrėti jo registracijos numerio. Rėkė pėsčiajai, kad ji įsidėmėtų numerius. Po pėsčiosios partrenkimo automobilis trumpą laiką pastovėjo. Iš automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs. Netrukus automobilis pajudėjo ir lėtai nuvažiavo Lūžių gatvės kryptimi. Automobilį vairavusio asmens nematė. Taip pat neįsidėmėjo automobilio markės, modelio ar registracijos numerio. Nurodydamas automobilio požymius gali tik pasakyti, kad jo galiniai gabaritai buvo horizontalios formos „per du pirštus“ (t. 1, b.l. 71,72).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikta eismo įvykio metu žuvusios V. C. kūno tyrimą buvo pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 251/15(01), kurioje specialistas konstatavo, kad V. C. mirė nuo galvos ir liemens sužalojimų visumos. V. C. kūne nustatyti sekantys sužalojimai: odos nubrozdinimai nugaros kairėje, dešinėje pėdoje ir kairėje blauzdoje; kraujosruvos minkštuose audiniuose galvos kairėje smilkininėje srityje, nugaroje ir kairio klubo srityje; kairiųjų IV-VI, VIII-IX ir XI-XII šonkaulių viengubi lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu; III šonkaulio dvigubas lūžis; dešiniųjų VI-IX, XI-XII šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu; kaklo I slankstelio lanko lūžis; krūtininio VII slankstelio kūno lūžis; abiejų gaktikaulių visų šakų daugiaskeveldrinis lūžis; gaktinės sąvaržos prasiskyrimas; kairio kelio sąnario išnirimas; širdiplėvės plyšimas su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose; dauginiai blužnies plyšimai; kairiojo plaučio plyšimas; kraujosruva kairio plaučio šaknies projekcijoje; paviršiniai kepenų plyšimai bei galvos smegenų sumušimo židiniai abiejose smilkininėse srityse. Sužalojimai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu, galvos smegenų pabrinkimu ir progresuojančiu kvėpavimo širdies veiklos nepakankamumu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, pobūdį bei padarymo mechanizmą, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis V. C. buvo suduotas į kairę kūno pusę. V. C. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b.l. 36-41).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo nustatyta, kad 2015 m. vasario 24 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Taikos gatvės važiuojamojoje dalyje, ties šios gatvės pastatu Nr. 146 esančioje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje 4 m pločio nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Važiuojamąją dalį ties pėsčiųjų perėja sudarė dvi eismo juostos, bendras kelio plotis yra 10,1 m. Eismo juostos, skirtos važiuoti nuo Rygos g. pusės link Lūžių g., plotis – 4,9 m, priešingos krypties eismo juostos – 5,2 m. Leistinas maksimalus greitis šioje kelio atkarpoje 50 km/h. Gatvės važiuojamoji dalis ties pėsčiųjų perėja buvo apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Asfaltuota važiuojamosios dalies danga apžiūros metu buvo šlapia. Įvykio metu žuvusios V. C. kūnas buvo rastas gulintis važiuojamojoje dalyje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 19,8 m atstumu už tolimesnės pėsčiųjų perėjos ribos (žiūrint Lūžių g. kryptimi, t.y. nustatyta A. K. važiavimo kryptis), kelio pločio atžvilgiu – eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo Lūžių g. pusės link Rygos g., arčiau kelio vidurio. Taip pat važiuojamojoje dalyje buvo rasti abu žuvusiosios batai ir kojinė. Kojinė gulėjo apie 4,9 m atstumu už tolimesnės pėsčiųjų perėjos ribos (žiūrint Lūžių g. kryptimi), vienas batas – apie 21 m atstumu, o kitas – apie 39 m atstumu. Kitų objektų ar pėdsakų (žymių), kurie galėjo būti susiję su eismo įvykiu nerasta. Pėsčiąją partrenkusios transporto priemonės įvykio vietoje nebuvo. Ties perėja esančioje kelio atkarpoje, ties abejais važiuojamosios dalies kraštais stovėjo automobiliai. Žiūrint eismo kryptimi nuo Rygos g. pusės link Lūžių g. (t.y. nustatyta A. K. važiavimo kryptis), ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu taip pat stovėjo priparkuoti automobiliai, paskutinis prieš perėją stovėjęs automobilis buvo 6 m atstumu prieš perėjos artimesniąją ribą (t. 1, b.l. 7-28; 106-112).

Transporto priemonės apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūros metu, kuri atlikta 2015 m. vasario 26 d., buvo nustatyta, kad 2015-02-24 įvykio metu A. K. vairuotas automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – AB DNB Lizingas; valdytojas – UAB (duomenys neskelbtini); civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini); techninė apžiūra atlikta) buvo apgadintas, t.y. buvo įlenkta priekinio valstybinio registracijos numerio lentelė, sulaužytos priekinės radiatoriaus grotelės, įlenkimai ant variklio dangčio vidurinės dalies, ties dangčio priekine dalimi (virš grotelių) ir ties priekinių stiklu (t. 1, b.l. 130-134; 128,129).

Nenustatyta, kad aukščiau nurodyti nukentėjusieji, liudytojai dėl kokių tai aplinkybių galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Jų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir šie jo paaiškinimai yra kaltinamojo kaltės įrodymas.

Specialistų išvadose, apžiūros protokoluose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes bei neprieštarauja kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiųjų, liudytojų paaiškinimams. Todėl šiuose įrodymuose nurodyti duomenys yra kaltinamojo A. K. kaltės įrodymas.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jog pastarasis vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo V. C. ir paliko pastarąją be pagalbos, kai grėsė pavojus jos gyvybe, įrodyta jo pačio visišku savo kaltės pripažinimu ir duotais teisme paaiškinimais nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų paaiškinimais, specialisto išvada, apžiūros protokolais. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 5 dalį, 144 straipsnį ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus.

A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 2 punktas). R. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. K. LR BPK 140 straipsnio tvarka 2015 m. vasario 26 d. buvo sulaikytas. 2015 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų nuo 2015 m. vasario 26. 2015 m. kovo 6 d. nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas buvo panaikinta. Neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. A. K. paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytą nusikalstamos veikos buvo baigtos, sukėlusios pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis A. K. neteistas, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, dirbantis. A. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savikritiškai įvertino savo elgesį, sutiko pagal galimybes atlyginti savo veiksmais padarytą žalą, dalį jos jau atlygino. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nors pėsčiosios partrenkimas ir jos žūtis buvo neatsargių A. K. veiksmų rezultatas, tačiau šias pasekmes sąlygojo šiurkštus KET reikalavimų pažeidimas, kuriuos A. K. daro sistemingai. Vertinant tai su A. K. pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, net nepasidomėjus nukentėjusiosios būkle, rodo pakankamai didelį pastarojo veiksmų pavojingumą. Viena iš nusikalstamų veikų buvo padaryta naudojantis teisę vairuoti transporto priemones, todėl teismas vertina ir kaltinamojo ankstesnius su KET pažeidimais susijusius neteisėtus veiksmus, kurie jam užtraukė administracinę atsakomybę. A. K. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, taikytos administracinio poveikio priemonės, kurios, teigiamų rezultatų nedavė, pastarasis reikiamų išvadų nepadarė, ko pasekoje padarytas naujas šiurkštus KET pažeidimas sukėlė žymiai sunkesnes pasekmes, t.y. žmogaus žūtį. Teismo nuomone, A. K. eismo įvykis nėra atsitiktinis, o kaltinamojo nuolat daromų keliančių grėsmė eismo saugumui veiksmų rezultatas. A. K. nusikalstami veiksmai, vertinant jo ankstesnių neteisėtų veikų kontekste yra ne atsitiktinis įvykis, o daugiau dėsningas jau kurį laiką trunkančio jo nerūpestingo elgesio rezultatas sukėlęs nepakeičiamas pasekmes, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė-draudimas du metus naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemones.

Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, susitarė dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas daro išvadą, jog nėra pagrindų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi kaltinamasis savo nusikalstamomis veikomis sukėlė sunkias ir rimtas pasekmes, t.y. eismo įvykio metu žuvo žmogus, kaltinamasis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesuteikė pagalbos.

Nuo 2013-07-13 pagal LR BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai G. P., G. C., M. M. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pastarieji 2016 m. sausio 6 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo pareikštų ieškinių atsisakė. Nukentėjusieji G. P., G. C., M. M., turėdami teisę, nuo ieškinių atsisakė gera valia, jų atsisakymas nuo ieškinių baudžiamojoje byloje neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kieno nors teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeidžia, todėl teismas atsisakymą nuo ieškinių šioje byloje priima, civilinio ieškinio dalyje byla nutrauktina (LR BPK 113 straipsnio 2 dalis, LR Civilinio proceso kodekso 140 straipsnis).

2015 m. kovo 10 d. nutarimu laikinai apribota A. K. nuosavybės teisė į jam priklausantį turtą butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniu, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra, 0,1800 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendrasavininkė yra S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuosprendžiui įsiteisėjus šis nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais teismas,-

nusprendė:

pagal BK 281 straipsnio5 dalį ir paskirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 144 straipsnio paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 68 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. K. subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę 2 (dvejų) laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose bei baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise- vairuoti kelių transporto priemones.

Į A. K. paskirtą bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2015 m. vasario 26 d. iki 2015 m. kovo 6 d.

Priimti nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų G. P., G. C., M. M. atsisakymą nuo civilinių ieškinių ir civilinių ieškinių dalyje bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti prokuroro nutarimu taikytą A. K. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą: butą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą su statiniu, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra, 0,1800 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendrasavininkė yra S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apribojimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.