Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), A. V.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-379-1162/2023 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, M. T., R. M., V. M., S. M., V. B., M. B., A. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. P. (toliau – ieškovas) ieškiniu teismo prašė: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI arba Inspekcija) 2019 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191206-00141 (toliau – savavališkos statybos aktas), 2019 m. gruodžio 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSP-20-191206-00140 ir 2019 m. gruodžio 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų Nr. PNSD-20-191206-00144; 2) atnaujinti praleistą ieškinio dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo pareiškimo terminą, jei teismas spręstų, kad praleistas vieno mėnesio procesinis terminas ieškiniui pareikšti.

2. Ieškovas nurodė, kad atsakovės VTPSI Vidurio Lietuvos SVP departamentas 2019 m. gruodžio 6 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje statomas neypatingasis garažų paskirties pastatas – garažas, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti. Ieškovui 2019 m. gruodžio 6 d. privalomaisiais nurodymais Nr. PNSP-20-191206-00140 ir Nr. PNSD-20-191206-00144 buvo nurodyta iki 2020 m. birželio 6 d. nugriauti savavališkai statomą garažą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, dėl kurio statybos 2019 m. gruodžio 6 d. surašytas savavališkos statybos aktas, ir sutvarkyti statybvietę bei nevykdyti jokių statinio – garažų paskirties pastato, esančio duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius. Skundžiamame savavališkos statybos akte neteisingai konstatuota, kad ieškovo statomas ginčo statinys yra neypatingas garažų paskirties pastatas – garažas, kurio išmatavimai yra 4,17 m aukščio bei 9,68 m x 9,67 m, t. y., 93,6056 kv. m ploto. Atsakovės inspektorius, vertindamas ginčo statybą kaip vientiso pastato statybą, matė tik keliolika žemėn sukaltų metalinių kuolų ir nesigilino, kokia statyba yra vykdoma, t. y. ar vieno, ar dviejų pastatų. Kadangi buvo planuojama ugniasienė, tai nugriovus vieną pastatą, antrasis liktų stovėti, ir atvirkščiai. Bendrų laikančiųjų konstrukcijų abu pastatai taipogi neturės. Todėl atsakovės inspektorius, surašydamas skundžiamus aktus, netinkamai nustatė, kad ieškovas pradėjo statyti vieną, o ne du visiškai atskirus pastatus, t. y. sandėlį ir garažą, kuriuos skirs ugniasienė. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ šie statiniai yra nesudėtingi statiniai, kadangi projektuojami negyvenamieji pastatai, kurių didžiausias leistinas aukštis 5 m, didžiausias leistinas plotas 50 kv. m. Fakto, kad yra vykdoma dviejų nesudėtingų (apie 45 kv. m. ploto kiekvienas) pastatų statyba, ne vieno neypatingojo pastato statyba, atsakovė negalėjo nepastebėti ar bent jau argumentuotai atmesti. Ieškovui šios aplinkybės įtaka nebuvo suprantama ir aiški, dėl to gavęs skundžiamus aktus jis koncentravosi į statybos padarinių šalinimo veiksmus įteisinant pradėtas statybas. Apie aukščiau dėstomas aplinkybes ir jų svarbą ginčo aktų negaliojimui patvirtinti bei nustatyti ieškovas sužinojo tik 2020 m. gruodžio 15 d. gavęs el. laišką iš projektuotojos, rengiančios reikiamą dokumentaciją ginčo statybai įteisinti. Kadangi šias aplinkybes pastebėjo tik profesionali, atitinkamą išsilavinimą ir patirtį statybos ir projektavimo srityje turinti projektuotoja architektė N. Z., rengdama pridedamų projektinių pasiūlymų dokumentus (brėžinį), laikytina, kad ieškovas, neturėdamas tokios profesinės kvalifikacijos ir negalėdamas tinkamai suvokti statybos teisinio reguliavimo ypatumų, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą apskųsti 2019 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos aktą, 2019 m. gruodžio 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSP-20-191206-00140 ir 2019 m. gruodžio 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų Nr. PNSD-20-191206-00144 praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, pati atsakovė ginčo aktuose nurodė faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis apie statinių kiekį, paskirtį, kategoriją ir išmatavimus, t. y. prisidėjo prie ieškovo suklaidinimo.

3. Atsakovė ieškinio reikalavimą dėl termino ginčyti skundžiamus aktus atnaujinimo prašė atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nutraukti, o teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad Inspekcijos specialistas gauto skundo pagrindu atlikęs patikrinimą vietoje, 2019 m. gruodžio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-2513-(15.30) nustatė, kad neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype prie garažo 3, esančio duomenys neskelbtini), statomas priestatas–pastatas, kuris yra 9,68 x 9,27 m dydžio ir kurio didžiausias aukštis nuo žemės paviršiaus iki pastatytų metalinių kolonų viršaus yra 4,17 m. Statomo pastato pamatai betoniniai, sienų laikanti konstrukcija – metalinės kolonos. Trys metalinės kolonos įdėtinių detalių (metalinių plokštelių) pagalba yra pritvirtintos prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą, už naujo neypatingojo statinio kategorijos garažų paskirties pastato (9,68 x 9,27 m dydžio ir kurio didžiausias aukštis nuo žemės paviršiaus iki pastatytų metalinių kolonų viršaus yra 4,17 m) statybą valstybinėje žemėje, neturint statybą leidžiančio dokumento, statytojui 2019 m. gruodžio 6 d. surašė savavališkos statybos aktą. Inspekcijos pareigūnas statytojui 2019 m. gruodžio 6 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191206-00144, kuriuo įpareigojo statytoją nevykdyti jokių statinio – garažų paskirties pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini)., kuris statomas valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Tai pat statytojui 2019 m. gruodžio 6 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191206-00140, t. y. ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 6 d. nugriauti savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti) statomą neypatingąjį garažų paskirties pastatą – garažą (9,68 x 9,27 m dydžio, 4,17 m aukščio nuo žemės paviršiaus iki pastatytų metalinių kolonų viršaus), esantį (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, sutvarkyti statybvietę. Šie dokumentai registruota pašto siunta buvo įteikti statytojui asmeniškai 2019 m. gruodžio 12 d., o ieškovas į teismą kreipėsi tik 2021 m. sausio 21 d., t. y. praleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi nustatytą vieno mėnesio terminą. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamų aktų neteisėtumo faktas dėl netinkamo ginčo statinio priskyrimo neypatingajam statiniui jam tapo žinomas tik 2020 m. gruodžio mėn., nes Inspekcijos departamentas tenkindamas statytojo 2020 m. gegužės 27 d. prašymą, 2020 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. SDPN-20-200602-00045 pratęsė iki 2020 m. rugsėjo 6 d. nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Ieškovas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2020 m. rugsėjo 2 d. pateikė prašymą pratęsti 2019 m. gruodžio 6 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191206-00140 nustatytą savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą iki 2021 m. rugsėjo 6 d.“. Administracinė byla dar neišnagrinėta. Tai pagrindžia, kad ieškovas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl procesinį terminą praleido tik dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti, be to, terminas ieškiniui paduoti buvo praleistas pakankamai ilgą laikotarpį. Ieškovas nuo pat pradžių pasirinko ne savavališkos statybos akto ginčijimą, bet savavališkos statybos padarinių šalinimą. Tai, jog ieškovas į architektę kreipėsi ir atsakymą, iš kurio, ieškovo teigimu, jis suprato apie skundžiamuose aktuose neva padarytą klaidą, el. paštu gavo praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo skundžiamų aktų įteikimo ieškovui dienos, laikytina ieškovo nepakankamu rūpestingumu ir aplaidumu, todėl jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo ieškovo valios. Skundžiami aktai statytojui surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti. Patikrinimo metu dalyvavo pats ieškovas, prie patikrinimo akto pridėtas paties ieškovo rašytinis paaiškinimas. Jokių, Inspekcijos pareigūnų nustatytas faktines aplinkybes, paneigiančių ar nesutikimo argumentų nėra nurodoma ir administracinėje byloje. Be to, garažo statybai statytojas privalėjo žemės sklypą, kuriame statomas garažas, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, tačiau ieškovas nei statybą leidžiančio dokumento, nei žemės sklypo, kuriame vykdomos statybos, teisėto valdymo dokumento, neturėjo. Inspekcija nesutinka su ieškinio argumentais, neva atliekant patikrinimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Ieškovo nurodomos patikrinimo metu galiojusios redakcijos Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (Inspekcijos viršininko 2019-08-02 įsakymo Nr. 1V-136 redakcija), 37 punkto nuostatos nagrinėjamuoju atveju netaikytinos, kadangi patikrinimo metu buvo nustatyta ne nesudėtingųjų statinių, o neypatingojo statinio savavališka statyba.

4. Tretieji asmenys, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje M. T., R. M., V. M., S. M., V. B., M. B., A. J. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „L“ (toliau – Bendrija), kurios nariai yra tretieji asmenys, įgyvendina pastatų – garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise objektų naudojimu, valdymu, priežiūra, atnaujinimu. Bendrijai nuosavybės teise priklauso pastatas-kontrolės punktas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)Bendrija siekia suformuoti valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kad dėl jo būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškovui nuosavybės teise priklauso statiniai, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas siekia suformuoti valstybinės žemės sklypą aplink jam nuosavybės teise priklausantį statinį. Dėl ieškovo savavališkai statomo statinio nėra galimybės suformuoti Bendrijai naudojamo žemės sklypo, todėl ši statyba tiesiogiai pažeidžia trečiųjų asmenų interesus. Tretiesiems asmenims priklausantys garažai - boksai yra Bendrijos naudojamo žemės sklypo dalyje, kuri tiesiogiai ribojasi su ieškovo projektuojamo žemės sklypo riba, o prie šių garažų boksų yra savavališkai statomas statinys. Garažų bendrijai priklausantys inžineriniai tinklai, kurie yra prie tretiesiems asmenims priklausančių garažų - boksų sienos, yra užstatyti ieškovo statomais savavališkais statiniais. Savavališkai statomas statinys yra prie pat garažų boksų pamatų. Garažams priklausančių dalies pastatų konstrukcijų pamato dalis atidengta, ant inžinerinių tinklų subetonuota savavališkai statomo statinio grindų konstrukcija, sumontuotos metalinės atramos. Savavališkai statomo statinio metalinių konstrukcijų yra sujungta su tretiesiems asmenims priklausančių garažų - boksų siena, kas kelia grėsmę statinių deformacijai. Ieškovui sutikimų tokiems veiksmams atlikti jie nėra davę. Dėl vykdomų statybų drenažas veikia neefektyviai, o ieškovui užtvėrus tvorą yra apsunkinta tolimesnė inžinerinių tinklų priežiūra. Ieškovas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo projekte yra nurodęs, kad ketina išleisti lietaus surinkimo tinklą į Bendrijos garažams priklausantį pastatų drenažo šulinį, tačiau sutikimai tokiems veiksmams atlikti nėra duoti, nes Bendrijai priklausantys garažai neturi lietaus nuotekų tinklų. Duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) būtų davusi sutikimą statinio statybai, byloje nėra, tai pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų kreipęsis į žemės valdytoją dėl tokio sutikimo gavimo. Taip pat nėra duomenų ir apie statinio projektą. Bendrijos naudojamas žemės sklypas, ir ieškovo naudojamas žemės sklypas yra nesuformuoti, jų bendra riba nėra nustatyta, o dėl savavališkai statomo statinio ši procedūra yra užsitęsusi, nes savavališkas statinys yra statomas neišlaikant atstumų. Tretieji asmenys prašo teismo taikyti ieškinio senatį.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, NŽT atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodė, kad NŽT atsižvelgdama į Inspekcijos 2019 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 7GD-2300, atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė 2020 m. sausio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-1-(14.7.78.). NŽT 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. 7SD-489-(14.7.104.) informavo ieškovą, kad patikrinimo metu nustatyta, jog valstybinė žemė, esanti tarp garažų (duomenys neskelbtini), yra aptverta pastatytomis vielos tinklo tvoromis ir įrengtais stumdomais metaliniais vartais, statomas garažas. Aptverta ir naudojama 576 kv. m valstybinės žemės. Žemės sklypas nesuformuotas. NŽT taip pat informavo, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitinka nusižengimo, už kurį atsakomybė yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, požymius. NŽT 2020 m. spalio 26 d. raštu Nr. 7SD-6320-(14.7.104.), ieškovo prašymu, pratęsė terminą pakartotiniam patikrinimui atlikti iki 2021 m. kovo 1 d. Žemės sklypo formavimo procedūros iki šiol nėra užbaigtos. Senaties terminas skundžiamiems Inspekcijos administraciniams aktams neturėtų būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui M. B. iš ieškovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui V. B. iš ieškovo 1 755 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo 35,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

7. Teismas nurodė, jog atliekant faktinių duomenų patikrinimo vietoje, Inspekcijos pareigūnai neturėjo tokių dokumentų kaip statybą leidžiančio dokumento ir statinio projekto kopijų, nes šių dokumentų neturėjo ir pats ieškovas. Ieškovas, pradėdamas statybos darbus pagal savo sumanymą ir niekaip neužfiksuodamas šio savo sumanymo kokiuose nors brėžiniuose, nulėmė situaciją, jog atliekant statybos patikrinimą jo paties paaiškinimai buvo labai svarbūs VTPSI pareigūnams įvertinant statybos rūšį ir statinio kategoriją. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad teismo paskirtą statybos ekspertizę atlikęs ekspertas vien iš konstrukcijų negalėjo įvertinti statybos rūšies ir statinio kategorijos. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas statybą pradėjo be jokio projekto, o savo paaiškinimus keitė priklausomai nuo aplinkybių, būtent pirminiai paaiškinimai faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu vertintini kaip labiausia atspindintys ieškovo realius ketinimus dėl ginčo statybos ginčo administracinių aktų surašymo metu.

8. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas paaiškinimuose Inspekcijos pareigūnams savo statybą apibrėžė kaip statinį, o ne statinius. Ieškovas prieš statybos pradžią jokio projekto neturėjo, nors ir nurodė, kad buvo 2017 metais pasidarė sau statybos eskizus. Sugretinus šiuos eskizus su nuotraukomis, padarytomis faktinių duomenų patikrinimo vietoje dieną, matyti, kad dalis konstrukcijų, atvaizduotų eskizuose, neatitinka dalies faktiškai įrengtų konstrukcijų vietos prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kokios buvo 2019 m. lapkričio 5 d. Inspekcijos pareigūnams atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. eskizuose dalis konstrukcijų atvaizduotos kaip atitrauktos nuo garažų, esančių (duomenys neskelbtini)sienos, kai faktiškai ta konstrukcijos dalis buvo pritvirtinta ant garažų, esančių (duomenys neskelbtini)sienos ir po jomis pastatyta įgilinta betoninė konstrukcija. Dėl šių priežasčių teismas darė išvadą, kad nurodyti 2021 m. balandžio 27 d. į bylą pateikti eskizai buvo nupiešti jau po faktinių statybos darbų atlikimo, kilus ginčui su trečiaisiais asmenimis, bet ne 2017 metais. Teismo vertinimu, šiai išvadai reikšmingi ir liudytojo S. M. parodymai, kuris, pagelbėjęs ieškovui statyti metalines konstrukcijas, nurodė eskizų nematęs, o liudytojas G. P. nurodė matęs brėžinius 2020 metais. Tai irgi patvirtina teismo išvadą, kad 2021 m. balandžio 27 d. į bylą pateikti eskizai nupiešti jau po faktinių statybos darbų atlikimo kilus ginčui su trečiaisiais asmenimis ir neatspindi pirminio ieškovo sumanymo.

9. Teismas nurodė, jog ieškovo teiginys, kad jis nesuprato kokia reikšmę turi žodžio statinys vartojimas vienaskaitos ar daugiskaitos forma, neįtikina teismo, nes ieškovas nurodė turintis radioelektronikos konstruktoriaus išsilavinimą, jau anksčiau vykdęs kitų garažų, adresu (duomenys neskelbtini) statybos darbus, todėl privalėjo suprasti, kad terminų vartojimas vienaskaitos ar daugiskaitos forma gali nulemti skirtingą faktinių aplinkybių vertinimą. Ieškovui neturėtų būti leista interpretuoti savo sumanymus, pagal tai, kas jam palanku, kai nustatyta, kad pirminė idėja buvo statyti vieną statinį, sublokuotą tiek su garažo (duomenys neskelbtini), tiek su garažų (duomenys neskelbtini), sienomis. Tik po liudytojo G. S. apklausos, 2022 m. lapkričio 14 d. vietos apžiūros, išvažiuojamojo posėdžio metu, ieškovas nurodė statantis tik vieną statinį.

10. Teismas nurodė, kad ieškovas iki statybos darbų pradžios net neketino kaip nors įgyti teisės valdyti žemę statybos vietoje, nes tą nurodė pradėjęs daryti, tik po to, kai išbetonavo rūsio duobę ir įbetonavo metalines konstrukcijas. Liudytojų S. M. ir G. P. parodymai apie tai, jog ieškovas statybos metu pasakojo statęs du statinius, negali paneigti Inspekcijos pareigūnų faktinių duomenų patikrinimo vietoje užfiksuotų aplinkybių, nes liudytojai nepasakė, kada sužinojo apie dviejų statinių statybą, visų aplinkybių neprisiminė, 2019 m. lapkričio 5 d. atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje nedalyvavo.

11. Teismas konstatavo, kad pats ieškovas, nepasirūpinęs tinkamu savo planuojamos ir pradėtos statybos ketinimų užfiksavimu iki Inspekcijos pareigūnų atlikto faktinių duomenų patikrinimo vietoje, negali neigti Inspekcijos pareigūnų užfiksuotų statybos aplinkybių vien dėl to, kad pagal esamas konstrukcijas gali būti gaunamas skirtingas rezultatas priklausomai nuo tolimesnių ieškovo veiksmų. Ieškovas pastatytas konstrukcijas pradėjo šalinti ir naujai pergalvoti savo ketinimus tik po to, kai Inspekcija atliko patikrinimą, todėl teismo vertinimu ieškovo ginčijami administraciniai aktai negali būti naikinami kaip neteisėti vien dėl to, kad egzistuoja galimybė ieškovui modifikuoti savo statybą gaunant kitokį galutinį rezultatą nei pradinis sumanymas. Teismo vertinimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas gero administravimo principas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1038-502/2019, 36 punktas) negali apimti viešojo administravimo subjekto, šiuo atveju Inspekcijos, pareigos ne tik fiksuoti nustatytas faktines aplinkybes, bet ir siūlyti galimus nebaigtos statybos užbaigimo variantus, pagal kuriuos būtų nustatyta kitokia statinio kategorija nei pirminis ieškovo sumanymas, todėl ieškinio reikalavimą panaikinti ginčijamus savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, jog nustačius kad sudarant ginčijamus administracinius aktus VTPSI pareigūnai veikė tinkamai, o ginčijamuose administraciniuose aktuose tinkamai nustatyta ieškovo statinio kategorija, nėra pagrindo atnaujinti ieškovui praleisto termino ginčyti savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus. Ieškovas neįrodė, jog egzistavo objektyvios ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio nuo individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos termino praleidimo priežastys. Ieškovas neįrodė, kad jau 2019 m. lapkričio 5 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu jis ketino statyti du nesudėtingus statinius. Be to, aplinkybė, jog statinių kategoriją galima keisti, ieškovui tapo žinoma ir anksčiau nei architektė N. Z. parašė el. laišką ieškovui. Pats ieškovas 2022 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki kreipimosi į architektę N. Z. jis buvo kalbėjęs su dar dviem architektais, kurie minėjo galimus projektinius sprendinius, leidžiančius kitaip vertinti statinio kategoriją, todėl visos nustatytos aplinkybės, taip pat ir tai, kad ieškovas po ginčijamų administracinių aktų surašymo jų iš karto neginčijo, bet priešingai siekė pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, leido teismui daryti išvadą, kad neegzistavo objektyvios ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys.

13. Teismui ieškinį atmetus, iš ieškovo tretiesiems asmenims buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei atnaujinti ieškovui nustatytą 1 mėnesio terminą ieškiniu paduoti. Taip pat prašė grąžinti ieškovui 75 Eur permokėtą žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. 2021 m. vasario 1 d. nutartimi teismas buvo pareikalavęs sumokėti papildomą 75 Eur žyminį mokestį, jį sumokėjus, ieškovas prašė grąžinti permokėtą 75 Eur žyminį mokestį už antrąjį (procesinį) ieškinio reikalavimą, nes tokie reikalavimai žyminiu mokesčiu nėra apmokestinami, tačiau teismas prašymo niekaip neišsprendė.

14.2. Sprendime nepagrįstai vertinama, jog eskizai neatitinka dalies faktiškai įrengtų konstrukcijų vietos prie kitų (trečiųjų asmenų) garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), dar nereiškia, kad tokių eskizų ieškovas 2017 m., prieš pradėdamas statybą, neturėjo. Eskizo dalis buvo ištrinta, paaiškėjus aplinkybėms apie trečiųjų asmenų pageidavimą atitraukti konstrukcijas nuo garažo sienos. Byloje nėra ginčo, kad ginčo statiniai nėra apjungti vienu betoniniu pamatu, o tai reiškia, jog yra statomi du statiniai, nes vienam statiniui yra reikalingas vienas ištisinis ir tvirtas pamatas. Teismas nepagrįstai perkėlė įrodymų vertinimo naštą ieškovui, tuo tarpu kai būtent atsakovė ir tik pati atsakovė turi pareigą vertinti ieškovo atliktus statybos darbus ir konstatuoti arba nekonstatuoti, kokio tipo ir kategorijos statinys ar statiniai yra statomas/statomi. Bendravimo žodžiu su ieškovu atsakovės inspektoriai nefiksavo. Inspektoriaus G. S. veiksmai įrašant į ginčo aktą aplinkybes, kurių faktiškai nėra (nesimato ir jis nenustatė jokio pilno betoninio pamato, kuris apjungtų visus įbetonuotus stulpus), niekaip nedera su sprendime paminėto gero administravimo principo bei tiesiog su viešojo administravimo subjekto priimamo administracinio akto teisėtumo reikalavimų.

14.3. Teismas taikė ieškovui pernelyg aukštus įrodinėjimo standartus, tiesiog ieškodamas dirbtinų trūkumų ieškovo dviejų liudytojų parodymuose, nors jie nuosekliai ir nuoširdžiai parodė, kad ieškovas tikrai statė du pastatus, o ne vieną. Teismo sprendimo motyvas, kad ieškovas neturėjo brėžinių ir vykdė ginčo statybą be brėžinių, yra tiesiog nelogiškas, o ir niekuo nepagrįstas.

14.4. Byloje nebuvo reiškiami ir nėra nagrinėjami ieškovo argumentai, susiję su atsakovės siūlymais dėl galimų statybos užbaigimo variantų. Pagalbos ir rūpestingumo pareigos neturi būti suvokiamos kaip pareiga siūlyti ieškovui konkrečius pasirinkimus, tačiau klausimo, ar ieškovas neturi išsaugojęs tikėtina jo turėtų bei statybos metu buvusių brėžinių, eskizų ar kitos projektavimo medžiagos tam, kad atsakovei būtų lengviau nustatyti ir suvokti, kokius statybos objektus jis sumanė statyti ir statė, bei tam, kad aiškiai ir neabejotinai nustatyti, kiek statinių ieškovas statė/ruošėsi pastatyti, neuždavimas ir jo atsakymo svarbos bei pasekmių neakcentavimas nesudarė ieškovui tinkamos bei pakankamos galimybės teisingai suformuluoti savo paaiškinimą raštu. Ieškovas teikė atsakovei tam tikrus paaiškinimus – apie pamatus, apie statybos tikslą, apie viduryje statybos vietos suplanuotą sieną; ieškovas patikrinimo metu 2019 m. lapkričio mėnesį atvykusiems atsakovės inspektoriams aiškiai pasakė, kad stato du statinius, kad išbetonavo duobę, o ne rūsį, kad pamatai nėra apjungti ištisiniu pamatų juosta (rostverku) per visą perimetrą. Teismo vykdytoje apžiūroje ir teismo ekspertizės akte šie teiginiai taip pat nebuvo paneigti.

14.5. Teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovas žinojo apie atsiradusį pagrindą ginčyti ginčo aktus. Pateikti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apie tai, jog „...projektuojami pastatai priklauso I grupės nesudėtingiems statiniams“, ieškovas sužinojo tik 2020 m. gruodžio 15 d., kai vedė pokalbius su atsakovės inspektoriumi, tikėdamasis, kad jis panaikins ginčo aktus ir paskelbs ieškovui apie naujus patvarkymus iš naujo. Ieškovas neturi projektuotojo bei architekto išsilavinimo ir į teismą kreipėsi vos tik sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Atsakovas sąžiningai sumokėjo baudą pagal ANK 110 straipsnį ir kreipėsi į atsakovę, o vėliau į teismą dėl termino pratęsimo. Ieškovui neatnaujinus dėl svarbių priežasčių praleisto termino, atsakovė nesąžiningai pasinaudotų situacija ir siektų ieškovo turto nugriovimo ir pašalinimo, tuo tarpu atnaujinus praleistą terminą ir patenkinus ieškinį, atsakovės padėtis nenukentėtų – ieškovui neginčijant pačios statybos savavališkumo ir su juo sutinkant, atsakovė turėtų teisę ir galimybę ieškovo atžvilgiu surašyti naujus, teisingus administracinius aktus, atitinkančius dokumentus ir teisingumo principo įgyvendinimą.

14.6. Apeliantas prašo visus devynis trečiuosius asmenis (M. T., R. M., V. M., S. M., V. B., M. B., A. J.) iš šios bylos nagrinėjimo pašalinti, o priimant procesinį sprendimą, panaikinti teismo sprendimo dalis, susijusias su bylinėjimosi išlaidų trečiųjų asmenų naudai iš ieškovo priteisimu. Ieškovui dar prieš teisėjos 2021 m. kovo 30 d. rezoliucijos, kuria tretieji asmenys buvo įtraukti į bylą, priėmimą pašalinus visus galinčius trečiųjų asmenų teises ir pareigas realiai įtakoti objektus nuo kaip aiškėja – net ne jų garažų sienų, tretiesiems asmenims nebeliko ką ginti šioje byloje ir net nebeliko ką atstovauti, nes byloje atstovauti kieno nors ar ginti savo interesus galima tik tada, kai yra reali grėsmė juos pažeisti. Pašalinus metalines sijas, tretieji asmenys neturėjo jokio pagrindo nei ginti ne savo drenažo-nuotekų vamzdį, nei viršyti bendrijos narių susirinkimo interesų, kuris savo 2021 m. gegužės 23 d. posėdyje beveik vienbalsiai pritarė ginčo statybai ant formuojamo žemės sklypo.

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. Ieškovas apeliaciniu skundu siekia pakartotinio bylos nagrinėjimo, nes apeliacinis skundas grindžiamas išimtinai ieškovo subjektyviu bylos įrodymų vertinimu. Ieškovas skunde daug dėmesio skiria dėl statomo pastato eskizų turėjimo / neturėjimo. Kad teismui pateikti „eskizai neatitinka dalies faktiškai įrengtų konstrukcijų“ patvirtina ir pats ieškovas apeliaciniame skunde. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas vis tik neturėjo brėžinių atitinkančių pirminius ieškovo ketinimus dėl ieškovo statomo pastato, kadangi Inspekcijos pareigūnų patikrinimo akte užfiksuota pirminės ieškovo statomo pastato konstrukcijos ir dislokacija neatitiko paties ieškovo parengtuose eskizuose numatytų konstrukcijų ir dislokacijos.

15.2. Skundžiami aktai buvo surašyti pagal statybos vietoje Inspekcijos pareigūnų nustatytas faktines aplinkybes, įvertinant atliktos statybos darbų mastą, ir paties ieškovo nurodytas faktines aplinkybes. Savo poziciją ieškovas pradėjo keisti tik po to, kai pasibaigė Inspekcijos sprendimu papildomai pratęstas nurodymo įvykdymo terminas, kadangi architektai, su kuriais ieškovas konsultavosi, galėjo ieškovui paaiškinti, jog nesudėtingo statinio, kuriam neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, neteisėtos statybos įteisinimo atveju procedūros yra paprastesnes nei savavališkos statybos atveju. Tačiau pažymėtina, jog garažas pastatytas valstybinėje žemėje, t. y. sklypas nesuformuotas, ieškovas neturi ir neturėjo žemės, kurioje pastatė pastatą, valdymo teisės, taip pat niekada neturėjo ir iki šiol nėra gavęs NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo dėl pastato statybos valstybinėje žemėje.

15.3. Visiškai nereikšmingi ir atmestini kaip nepragrįsti ieškovo apeliacinio skundo grumentai dėl „vientiso ištisinio betoninio pamato“. Statinio kategorija, remiantis teisės aktų nuostatomis, nustatoma ne pagal pamatų tipą ar vientisumą, o pagal pastato visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų sumą. Kadangi nagrinėjamu atveju, esamo, ieškovui priklausančio, nekilnojamojo turto registre jau įregistruoto garažo pastato, kurio žymėjimas plane 2G1p, (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymas pagal Inspekcijos pareigūnų patikrinimo akte užfiksuotas aplinkybes nebuvo nustatytas, todėl pagrįstai buvo nustatyta teisės aktų sąvokas atitinkanti naujo statinio statybos rūšis.

15.4. Nesutinka su skundo argumentais, kad „šioje byloje nebuvo reiškiami ir nėra nagrinėjami ieškovo argumentai, susiję su atsakovės siūlymais dėl galimų statybos užbaigimo variantų“. Ieškovas niekada nereikalavo iš atsakovės, kad ji ką nors siūlytų jam ar atsiklaustų, kokią reikia ar reikėjo nustatyti jo statomų statinių kategoriją“, kaip tik priešingai, bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas išsakė niekuo nepagrįstą poziciją, jog Inspekcijos skundžiami aktai buvo surašyti nesilaikant gero administravimo principo, kadangi jie buvo surašyti, neatsižvelgiant į tai, kad dviejų nesudėtingų statinių neteisėtos statybos įteisinimo procedūros būtų ieškovui palankesnės, nei vieno neypatingojo statinio savavališkos statybos įteisinimo atveju.

15.5. Nesutiktina su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai neatnaujino ieškovui praleisto 1 mėnesio termino kreiptis į teismą dėl skundžiamų aktų panaikinimo, nes skundžiami aktai ieškovui buvo įteikti asmeniškai 2019 m. gruodžio 12 d. Ieškovas su ieškiniu dėl skundžiamų aktų panaikinimo į teismą kreipėsi teisės aktais nustatytą procesinį terminą praleisdamas 12 kartų ir, Inspekcijos nuomone, nenurodydamas priežasčių, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis tokį ilgą termino praleidimą. Ieškovas šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, todėl procesinį terminą praleido tik dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios teismui priimant sprendimą nesudarė pagrindo atnaujinti.

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo NŽT prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1. NŽT atsižvelgdama į Inspekcijos 2019 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 7GD-2300, atliko žemės naudojimo patikrinimą ir surašė 2020 m. sausio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 7ŽN-1-(14.7.78.). NŽT 2020 m. sausio 23 d. raštu Nr. 7SD-489-(14.7.104.) informavo ieškovą, kad patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinė žemė, esantį tarp garažų (duomenys neskelbtini) yra aptverta pastatytomis vielos tinklo tvoromis ir įrengtais stumdomais metaliniais vartais, statomas garažas. Aptverta ir naudojama 576 kv. m valstybinės žemės. Žemės sklypas nesuformuotas. NŽT taip pat informavo, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitinka nusižengimo, už kurį atsakomybė yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje, požymius.

16.2. NŽT gavo 2020 m. sausio 15 d. prašymą Nr. 7FP-3150, kuriuo ieškovas prašė atidėti pakartotinį patikrinimą. NŽT informavo ieškovą, kad terminas pratęsiamas iki 2021 m. kovo 1 d. Administracinėje byloje Nr. eI3-25-422/2023 ieškovas prašė pratęsti 2019 m. gruodžio 6 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191206-00140 nustatytą savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą iki 2021 m. rugsėjo 6 d. Administracinė byla šiuo metu yra sustabdyta, nes ginčas civilinėje byloje yra kildinamas iš administracinių santykių, kuriems taikomas vieno mėnesio senaties terminas, kuris nagrinėjamu atveju buvo praleistas, todėl turėtų būti taikoma senatis.

17. Tretieji asmenys M. T., R. M., V. M., S. M., V. B., M. B., A. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių 2019 m. lapkričio 5 d. nustatytas faktines aplinkybes dėl ginčo statybos, tuo tarpu bylos metu nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnai sudarant ginčijamus administracinius aktus veikė tinkamai, užfiksavo visas aplinkybes, tinkamai nustatė ieškovo statinio kategoriją. Ieškovo apeliaciniame skunde itin plačiai dėstomi samprotavimai, ieškovo pateikiamas subjektyvus duomenų vertinimas ir su bylos esme nesusijusių teisės normų citavimas nesudaro jokio pagrindo byloje surinktus įrodymus vertinti kitaip, nei tą padarė teismas priimdamas sprendimą.

17.2. Ieškovas byloje siekė įrodyti administracinių aktų neteisėtumą po daugiau nei metų nuo savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų parengimo sugalvota versija, jog atsakovė (atsakovės inspektorius) neteisingai nustatė statomų pastatų kiekį, paskirtį, kategoriją. Tačiau teismas teisingai ir pagrįstai atmetė minėtą ieškovo versiją, kaip neįrodytą, nes nebuvo objektyvių duomenų, iš kurių buvo galima daryti išvadą, jog ieškovas iš pat pradžių planavo dviejų nesudėtingų statinių statybą bei kaip prieštaraujančią rašytiniams įrodymams, paties ieškovo pirminiams paaiškinimams raštu, jo atliktiems veiksmams ir pastangoms dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo.

17.3. Teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi pirminiais rašytiniais ieškovo paaiškinimais, pateiktais Inspekcijos pareigūnams, o ne jo šioje byloje pateiktais paaiškinimais dėl statybos apimties ir pirminių tikslų. Byloje nustatyta, kad vienas iš objektyviausių duomenų, leidusių teismui spręsti apie tikrąjį ieškovo sumanymą dėl statybos darbų apimties nesuformuotame valstybiniame žemės sklype – jo paties raštu pateikti paaiškinimai Inspekcijos darbuotojams patikrinimo metu, t. y. dar 2019 m. Ieškovas po ginčijamų administracinių aktų surašymo jų teisėtumo metus laiko neginčijo, bet veikė priešingai, su jais sutiko bei kreipėsi tiek į Inspekciją, tiek ir į kitą teismą, siekdamas pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl baudos sumažinimo, kurią yra apmokėjęs. Visą šį laiką, ieškovas buvo atstovaujamas to paties advokato, kaip ir šioje byloje.

17.4. Ta aplinkybė, jog po metų ieškovas surado architektą, jam paaiškinusį lengvesnę statinio įteisinimo procedūrą, kuri šiai dienai yra sustabdyta, nesudaro pagrindo spręsti, jog Inspekcijos darbuotojai netinkamai atliko savo pareigas surašydami savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus. Ieškovo 2021 m. balandžio 27 d. į bylą pateikti eskizai buvo nupiešti jau po faktinių statybos darbų atlikimo, kilus ginčui su trečiaisiais asmenimis, bet ne 2017 m.

17.5. Net jeigu ir vertinant kaip teisingas ieškovo nurodomas aplinkybes, kad jam tik po metų iš kitų specialistų suteiktos informacijos tapo žinoma, kad jo statomi statiniai turėjo būti priskirti kitai statybos rūšiai ir kategorijai, tai nelaikytina pagrindu atnaujinti praleistą administracinį terminą. Pats ieškovas 2022 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki kreipimosi į architektę N. Z. jis buvo kalbėjęs su dar dviem architektais, kurie minėjo galimus projektinius sprendinius, leidžiančius kitaip vertinti statinio kategoriją.

17.6. Ieškovo neteisėta ir savavališka statyba buvo ir yra pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, dėl ko pirmos instancijos teismas pagal CK 47 straipsnį privalėjo į bylą suinteresuotais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų įtraukti trečiuosius asmenis. Į bylą įtraukti tretieji asmenys yra Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „L“ nariai, o bendrija įgyvendina pastatų - garažų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės teise objektų naudojimu, valdymu, priežiūra, atnaujinimu. Rašytiniai dokumentai patvirtina, kad tretiesiems asmenims priklausantys garažai - boksai yra Bendrijos naudojamo žemės sklypo dalyje, kuri tiesiogiai ribojasi su ieškovo projektuojamo žemės sklypo riba, o prie šių garažų boksų yra savavališkai statomas statinys. Tiek bendrija, tiek ieškovas yra iniciavę administracinius procesus dėl valstybinės žemės sklypų suformavimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

17.7. Visiškai nepagrįsti teiginiai, kad tretieji asmenys neturėjo pagrindo ginti ne savo drenažo vamzdžio, nei viršyti bendrijos narių interesų. Šiuo atveju, drenažo sistema yra reikšmingas trečiųjų asmenų, kaip garažų savininkų, interesų objektas, nes pagal jau minėtą specialisto išvadą ir bei kitus įrodymus, ieškovas savavališkos statybos statiniu užstatė drenažą, kuris prilyginamas inžineriniams tinklams ir skirtas tretiesiems asmenims priklausančių garažų, adresu (duomenys neskelbtini), aptarnavimui. Ta aplinkybė, jog ieškovas po ginčijamų administracinių aktų parengimo pašalino dalį savavališkos statybos, nepaneigia kitų šiai dienai esamų ir galimų trečiųjų asmenų pažeidimų – administraciniai aktai ir teismo statybos ekspertizės 2022 m. lapkričio 30 d. aktas Nr. 22-22, 2022 m. lapkričio 14 d. vietos apžiūros – išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas vykdo statybą neišlaikęs netgi minimalių norminių atstumų, nes atstumas tarp ieškovo artimiausio statybos objekto ir tretiesiems asmenims priklausančio garažo sienos, esančio (duomenys neskelbtini), šoninės sienos, tėra vienas metras, o garažams priskirtinas priklausinys - inžineriniai tinklai apskritai užstatyti statiniu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

Dėl apeliacinio skundo ribų ir naujų įrodymų bei rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujai teikiamus įrodymus – ieškovui KTU išduoto diplomo kopiją ir papildomai teikiamus rašytinius paaiškinimus (2023-07-20 DOK-18481).

17. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (įrodymų sąsajumo principas) (CPK 180 straipsnis). Šalies pozicijos pagrįstumui įvertinti reikšmę turi ne į bylą pateiktų įrodymų kiekis, o jų turinys. Nagrinėjamu atveju įrodinėjama aplinkybė dėl ieškovo įgyto išsilavinimo yra pernelyg nutolusi nuo byloje sprendžiamo ginčo esmės ir nėra reikšminga vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, dėl šios priežasties pateiktas naujas įrodymas (diplomo kopija) atsisakomas priimti kaip neatitinkantis sąsajumo reikalavimų. Ieškovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi atsikirtimai į trečiųjų asmenų atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytus argumentus bei cituojamas 2022 m. lapkričio 14 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio garso įrašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK nuostatos nenumato galimybės teikti į bylą procesinį dokumentą, kuriuo yra atsikertama į atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Sutikus, kad šalys turi neribotą teisę teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį, ne tik būtų ignoruojamos CPK 323 straipsnio nuostatos, tačiau ir procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus šalies rašytinius paaiškinimus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti. Kas vėlgi savo ruožtu galėtų lemti poreikį priešingai šaliai, reaguojant į nurodytus argumentus, teikti į bylą procesinį dokumentą pavadintą „rašytiniais paaiškinimais“. Taigi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai. Sprendžiant dėl rašytinių paaiškinimų dalies, kurioje cituojami 2022 m. lapkričio 14 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu dalyvavusių asmenų paaiškinimai, priimtinumo akcentuotina, kad byloje yra garso įrašas, kuris yra sudėtinė bylos medžiagos dalis, dėl ko nėra jokio poreikio šaliai teikti, o teismui priimti byloje dalyvavusių asmenų pasisakymų stenogramos. Vadovaudamasi išdėstytu, teisėjų kolegija atsisako priimti tiek rašytinius paaiškinimus, tiek naujai teikiamą rašytinį įrodymą – diplomo kopiją. Kartu su rašytiniais paaiškinimais yra pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įrodymai, kuriais grindžiamas šis prašymas (sąskaita ir mokėjimo įrodymas), kurie priimami į bylą (CPK 98 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

18. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės VTPSI 2019 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-191206-00141, 2019 m. gruodžio 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSP-20-191206-00140 ir 2019 m. gruodžio 6 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų Nr. PNSD-20-191206-00144; 2) atnaujinti praleistą ieškinio dėl savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų panaikinimo pareiškimo terminą, jei teismas spręstų, kad praleistas vieno mėnesio procesinis terminas ieškiniui pareikšti.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą ir privalomuosius nurodymus yra nepagrįstas, be to, ieškovas yra praleidęs terminą aktų ginčijimui ir nėra pagrindų jo atnaujinimui. Taigi ieškinys atmestas dviem savarankiškais pagrindais – dėl jame pareikštų reikalavimų nepagrįstumo ir dėl termino praleidimo. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tiek dėl reikalavimų nepagrįstumo, tiek dėl termino neatnaujinimo, teigdamas, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai neatnaujino termino ginčyti VTPSI aktus, be to, į bylą nepagrįstai įtraukė trečiuosius asmenis ir neišsprendė ieškovo prašymo dėl žyminio mokesčio grąžinimo.

Dėl ginčijamų aktų (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

20. 2019 m. gruodžio 6 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-191206-00141 konstatuota, jog (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje statomas neypatingasis garažų paskirties pastatas – garažas, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti ir tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.), 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 dalies 1 punkto, 22 dalies reikalavimus. VTPSI 2019 m. gruodžio 6 d. surašė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-191206-00144, kuriuo įpareigojo statytoją ieškovą D. P., „nevykdyti jokių statinio – garažų paskirties pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini)., kuris statomas valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype, statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką“. VTPSI 2019 m. gruodžio 6 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-191206-00140, kuriuo iš statytojo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 6 d. „nugriauti savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti) statomą neypatingąjį garažų paskirties pastatą – garažą (9,68 x 9,27 m dydžio, 4,17 m aukščio nuo žemės paviršiaus iki pastatytų metalinių kolonų viršaus), esantį (duomenys neskelbtini)., valstybinėje žemėje, nesuformuotame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę“.

21. Ieškovas administracinių aktų neteisėtumą grindė tuo, kad atsakovė neteisingai nustatė statomų pastatų kiekį, paskirtį, kategoriją, t. y. neteisingai nustatė, jog ieškovas stato vieną pastatą-garažą, priskirtiną neypatingų statinių kategorijai, statinį, kurio išmatavimai yra 4,17 m aukščio bei 9,68 m x 9,67 m, 93,6045 kv. m. ploto, tuo pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ieškovo teigimu, administraciniai aktai buvo parengti neteisėtai ir neteisingai, nes ieškovas statė ne vieną vientisą statinį, kurio bendras plotas 93 kv. m., o du atskirus statinius (sandėlį ir garažą), neturinčius bendro pamato ir bendrų konstrukcijų, tarp jų planuojant pastatyti ugniasienę, o kiekvieno iš statinių bendras plotas neviršytų 50 kv. m. Kadangi pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ieškovo planuojami du statiniai būtų apie 45 kv. m. ploto, inspekcija jo statomus negyvenamuosius statinius turėjo priskirti nesudėtingų statinių, o ne neypatingų statinių kategorijai. Tokiu atveju, ieškovui nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti, dėl kurio neturėjimo jo atžvilgiu buvo parengti teisme ginčijami administraciniai aktai.

22. Siekiant nustatyti kokia buvo statomo objekto kategorija byloje buvo paskira teismo ekspertizė. Teismo statybos ekspertizės 2022 m. lapkričio 30 d. akte Nr. 22-22 nurodyta, kad rasti į žemę įbetonuoti metaliniai vamzdžiai, dalyje tarpų tarp stulpų įrengtas betoninis bortelis, kuris nesurištas su betonu, į kurį įbetonuoti vamzdžiai, įrengta duobė, kurios dalis sienų išbetonuota, dalis betoninių liejinių išpjauta, išvirtę, demontuotos metalinės konstrukcijos nuo pastato. Nebaigta statyba yra tokioje stadijoje, kad tiksliai nustatyti statinio kategorijos, grupės ir statybos darbų rūšies nėra galimybės. Tęsiant statybos darbus galima sukurti tiek nesudėtingą, tiek neypatingą statinį.

23. Ieškovas į bylą yra pateikęs UAB „Statybų diagnostika“ apžiūros aktą, kuriame pateikiama kategoriška išvada, jog įrenginėjami du atskiri garažai, kuriuos bus būtina registruoti atskirais unikaliais numeriais (el. b., 2 t., b. l. 21-27). Taigi ieškovo užsakymu parengtame apžiūros akte nurodyta išvada neatitinka teismo ekspertizės akte nurodytų išvadų. Priešingai apžiūros akte nurodytai išvadai, kad statomi du nesudėtingi statiniai, teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pagal esamą statybos darbų stadiją galimybės nustatyti objektų kategorijos ir grupės nėra.

24. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta ekspertizės išvada yra pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija. Prieštaravimo kitiems byloje esantiems įrodymams nenustatyta, o, be to, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantas. Dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovautis ieškovo užsakymu UAB „Statybų diagnostika“ parengtu apžiūros aktu spręsdama dėl ginčijamų administracinių aktų (ne)teisėtumo. Apeliaciniame skunde itin akcentuojama aplinkybė, kad statinys neturi vientiso pamato, kas, apelianto teigimu, neginčytinai patvirtina, kad buvo statomi du, o ne vienas statinys. Tačiau statinio kategorija, remiantis teisės aktų nuostatomis, nustatoma ne pagal pamatų tipą ar vientisumą, o pagal pastato visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų sumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 28 dalimi, neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių, o pagal šio straipsnio 30 dalį, nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 punkte įtvirtinta, kad statiniai priskiriami neypatingiesiems statiniams vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi. Statinys priskiriamas nesudėtingiems statiniams, jeigu jis atitinka STR 1.01.03:2017 VI skyriuje numatytus požymius ir techninius parametrus. Be to, aptariamas ieškovo argumentas paneigtas ir teismo ekspertizės aktu, kur, kaip jau buvo minėta, nurodyta, kad tęsiant statybos darbus galima sukurti tiek nesudėtingą, tiek neypatingą statinį. Kas reiškia, kad tik nuo tolimesnių statybos darbų priklausys koks statinys (-iai) bus sukurti kaip statybos darbų rezultatas, o pagal dabartinę faktinę būklę nėra galimybės nustatyti objektų kategorijos ir grupės.

25. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti, kad ieškovo savavališkos statybos rezultatas negali būti priskiriamas neypatingų statinių kategorijai. Byloje ieškovas taip pat neįrodė, kad ir ginčijamų aktų surašymo metu buvo netinkamai nustatyta statinio kategorija. Statinio kategorija ginčijamuose aktuose nustatyta įvertinus statinio techninius parametrus, išmatavus statinį. Pagal statomo garažo išorės matmenis (9,68 x 9,27 m dydžio ir kurio didžiausias aukštis nuo žemės paviršiaus iki pastatytų metalinių kolonų viršaus yra 4,17 m), kurio užstatymo plotas yra 89,73 m², atėmus 10 cm storio išorinių sienų plotą ir statomo garažo viduje esančių kolonų plotą, statomo garažo bendras plotas be rūsio ploto yra virš 87,00 m². Todėl statomas garažas pagal savo požymius ir techninius parametrus buvo priskirtas neypatingųjų statinių kategorijai. Ieškovas (apeliantas) neginčija patikrinimo metu nustatytų statinio matmenų, tačiau teigia, jog buvo statomas ne vienas, o du statiniai. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog byloje nebuvo paneigta, kad ieškovas atvykusiems atsakovės inspektoriams aiškiai pasakė, kad stato du statinius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas G. S. nurodė, kad atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, ieškovas nenurodė statantis du statinius, liudytoja J. J. neprisiminė, ar buvo ieškovo nurodomos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju apeliantas netinkamai aiškina įrodinėjimo naštos paskirstymą – ne atsakovė turėjo paneigti ieškovo nurodomas aplinkybes, tačiau ieškovas turėjo pateikti į bylą jo teiginius patvirtinančius įrodymus, kitaip tariant įrodyti suteikęs informaciją apie tai, kad yra statomi du statiniai (CPK 178 straipsnis). Tokių duomenų, be paties ieškovo paaiškinimų, byloje nėra. Nors ieškovas į bylą pateikė jo pieštus statinių eskizus, kuriais bando pagrįsti aplinkybę apie du suplanuotus statyti statinius, tačiau šie eskizai nebuvo pateikti atsakovei nei atliekant faktinių aplinkybių patikrinimą nei kada nors vėliau. Jie nebuvo pateikti netgi ir su ieškiniu, o tik 2021 m. balandžio 27 d. (DOK-54669) ir, kaip visiškai teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dalis konstrukcijų, atvaizduotų eskizuose, neatitinka dalies faktiškai įrengtų konstrukcijų vietos prie garažų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kokios buvo 2019 m, lapkričio 5 d. inspekcijos pareigūnams atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. eskizuose dalis konstrukcijų atvaizduotos kaip atitrauktos nuo garažų, esančių (duomenys neskelbtini), sienos, kai faktiškai ta konstrukcijos dalis buvo pritvirtinta ant garažų, esančių (duomenys neskelbtini) sienos ir po jomis pastatyta įgilinta betoninė konstrukcija. Apelianto teiginys, kad „<...>Eskizo dalis buvo ištrinta, paaiškėjus aplinkybėms apie trečiųjų asmenų pageidavimą atitraukti konstrukcijas nuo garažo sienos“ vertintina tik kaip siekis faktines aplinkybes pateikti sau palankia linkme ir niekaip nepatvirtina pirmosios instancijos teismo įrodymų visumos vertinimo pagrindu padarytų išvadų nepagrįstumo. Teisėjų kolegija išsamiau neanalizuoja apelianto teiginių apie tai ar byloje liudytojais apklausti asmenys matė ar nematė jo nupieštus eskizus, nes tai neturi jokios teisinės reikšmės byloje kilusio ginčo išsprendimui. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą panaikinti administracinius aktus dėl to, kad netinkamai buvo nustatyta statinio kategorija, turėjo byloje įrodyti, kad būtent atsakovei, o ne kitiems asmenims, buvo pateikęs aptariamus eskizus. Apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad klausimo, ar ieškovas neturi išsaugojęs statybos metu buvusių brėžinių, eskizų ar kitos projektavimo medžiagos neuždavimas ir jo atsakymo svarbos bei pasekmių neakcentavimas nesudarė ieškovui tinkamos bei pakankamos galimybės teisingai suformuluoti savo paaiškinimą raštu negali būti vertinami kitaip nei, kad visiškai nepagrįsti. Ieškovui (apeliantui) buvo sudaryta galimybė tiek teikti paaiškinimus žodžiu, tiek pateikti paaiškinimus raštu, kuo jis ir pasinaudojo, pateikdamas 2019 m. lapkričio 5 d. paaiškinimą, kuriame, be kita ko, nurodė aplinkybes apie statomą statinį, o ne statinius.

26. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog ieškovo pradėtas statyti naujas statinys yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, NŽT (kaip valstybinės žemės patikėtinio) sutikimas nėra gautas. Apeliantas ignoruoja faktą, kad būtent jis atliko priešingus teisei veiksmus – pradėjo statybos darbus valstybinėje žemėje neturėdamas statybą leidžiančių dokumentų, neturėdamas jokių teisių nei valdyti, nei naudotis žemės sklypu ir neturėdamas žemės sklypo savininko (patikėtinio) sutikimo vykdyti statybos darbus.

27. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atsakovė pagrįstai surašė ieškovo ginčijamus administracinius aktus – Savavališkos statybos aktą ir Privalomuosius nurodymus, pareikalaujant nevykdyti statybos darbų ir iki nustatyto termino nugriauti statinį bei sutvarkyti statybvietę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nenustatęs ginčijamų savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo pagrindų, pagrįstai apelianto ieškinį atmetė.

Dėl termino (ne)atnaujinimo

28. Apelianto teigimu, neatnaujinus dėl svarbių priežasčių praleisto termino, atsakovė nesąžiningai pasinaudotų situacija ir siektų ieškovo turto nugriovimo ir pašalinimo, tuo tarpu atnaujinus praleistą terminą ir patenkinus ieškinį, atsakovės padėtis nenukentėtų – atsakovė turėtų teisę ir galimybę ieškovo atžvilgiu surašyti naujus, teisingus administracinius aktus, atitinkančius dokumentus ir teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, apelianto teigimu, apie atsiradusį pagrindą ginčyti ginčo aktus, jis sužinojo tik po metų.

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Skundžiami aktai ieškovui buvo įteikti asmeniškai 2019 m. gruodžio 12 d., su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi 2021 m. sausio 21 d., t. y. terminą praleidęs daugiau nei 11 mėnesių. Priešingai apelianto pozicijai, aplinkybė, kad jis su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2020 m. gruodžio 29 d., kuris, nepašalinus trūkumų buvo laikytas nepaduotu, nėra reikšminga sprendžiant nei termino praleidimo, nei jo atnaujinimo klausimą. Įvertinus termino praleidimo trukmę (11 mėnesių), vieno mėnesio terminas nėra reikšmingas, o netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas termino eigos nenutraukia. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas po ginčijamų administracinių aktų surašymo jų iš karto neginčijo, bet priešingai siekė pratęsti terminą įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, sumokėjo baudą, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad neegzistavo svarbios ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys. Ta aplinkybė, kad apeliantas sužinojo, kad galimas paprastesnis statybą leidžiančių dokumentų gavimas tuo atveju, jeigu statomi du nesudėtingi statiniai, o ne vienas neypatingas, nesudaro pagrindo nei termino atnaujinimui, nei ginčijamų aktų panaikinimui. Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos viršininko 2023-04-21 įsakymu Nr. 1V-45 (toliau – Aprašas), 59.1 papunktyje numatyta, kad „kiek šių procedūrų nereguliuoja Aprašo šis skyrius (VIII skyrius) atsižvelgiant į PN pobūdį, vadovaujamasi Aprašo I–VII, IX skyrių nuostatomis“. Aprašo 21 punkte aptartos situacijos kuomet statybos padariniai pašalinami kitu būdu numatyta, jog „jeigu statybos padariniai pašalinti kitu negu Teismo sprendime nurodytu būdu (gautas teisėtas SLD ir statinys nepažeidžia statinio projekto, pagal kurį buvo išduotas SLD, esminių sprendinių, nors Teismo sprendime galimybė gauti SLD nebuvo numatyta; Teismo sprendimu griautinas statinys pertvarkytas į tokį, kuriam SLD neprivalomas; statyba tapo teisėta dėl pasikeitusio reglamentavimo ir kitų aplinkybių), SVP specialistas, IS „Infostatyba“ pildydamas ir registruodamas Aktą, jame nurodo, kad Teismo sprendimas įvykdytas ir įvardija bei aprašo konkretų statybos padarinių pašalinimo būdą“. Taigi ieškovo nurodoma galimybė kitokiu būdu pašalinti savavališkos statybos padarinius (nevertinant ar realiai tokia galimybė egzistuoja, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas) nelemia skundžiamų aktų neteisėtumo ir atitinkamai poreikio iš naujo surašyti ieškovui aktą bei privalomąjį nurodymą ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Tam yra numatyta administracinė procedūra.

Dėl trečių asmenų (ne)pagrįsto įtraukimo

30. Apelianto teigimu, tretieji asmenys nepagrįstai įtraukti į bylą, kadangi po ginčijamų aktų priėmimo ieškovas pašalino metalines sijas nuo bendrijos pastato sienos, panaikino visas prie šios sienos nesiliečiančias stoginės konstrukcijas, atitraukė jas daugiau kaip per vieną metrą. Dėl ko nebebuvo poreikio šiems asmenims dalyvauti byloje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti šiam apeliacinio skundo argumentui. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys prašymą įtraukti juos į bylą grindė tuo, kad savavališkos statybos darbai atlikti sklype neišlaikant reikiamų atstumų, kertasi gražų bendrijai projektuojamo sklypo riba ieškovui siekiant apie jo pastatytą statinį suformuoti žemės sklypą, tretiesiems asmenims priklausantys garažai - boksai yra žemės sklypo dalyje, kuri tiesiogiai ribojasi su ieškovo projektuojamo žemės sklypo riba, o prie šių garažų boksų yra savavališkai statomas statinys, ieškovo statiniu yra užstatytas garažams priklausantis inžinerinis įrenginys (drenažas). Tretieji asmenys laikėsi pozicijos, kad ieškovo vykdoma savavališka statyba pažeidžia jų teises ir interesus, tuo tarpu pareikštu ieškiniu ieškovas siekė, kad būtų panaikinti administraciniai aktai, kuriais konstatuotas tiek savavališkos statybos faktas, tiek priimtas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriaunant. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi. Įstatymas nereikalauja, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad šios civilinės bylos išsprendimas galėjo turėti įtakos garažų savininkų, kurie įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje teisėms ir egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp šios civilinės bylos (ieškovo siekio panaikinti administracinius aktus dėl savavališkos statybos) bei pareiškėjų materialiųjų teisių. Dėl to spręstina, kad nėra pagrindo konstatuoti nepagrįsto šių asmenų įtraukimo į bylą.

31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisę į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ir byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 2 dalis), tuo atveju, jeigu byloje yra priimamas jiems palankus sprendimas. Atsižvelgiant į išdėstytą atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiems asmenims priteisė jų patirtas išlaidas iš ieškovo.

Dėl žyminio mokesčio (ne)grąžinimo

32. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma grąžinti 75 Eur už ieškinį per daug sumokėto žyminio mokesčio. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, tačiau teismas jo neišsprendė.

33. Teisėjų kolegija paaiškina, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pavyzdžiui, draudimo apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kelti naujus reikalavimus, teikti naujus įrodymus), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas negali spręsti tų klausimų, kurie nebuvo spręsti pirmosios instancijos teisme. Jeigu atitinkamas klausimas nebuvo spręstas, reiškia neegzistuoja instancinės peržiūros objektas. Prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo nėra materialinis teisinis reikalavimas ir jis nebuvo išspręstas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas 2021 m. vasario 1 d. į bylą pateikė prašymą grąžinti per daug sumokėto žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas ant šio prašymo uždėjo rezoliuciją „į bylą“. Vėliau byloje pasikeitė teismo sudėtis, o minėtas prašymas liko neišspręstas. Ieškovas dėl šio prašymo neišsprendimo jokių procesinių veiksmų nesiėmė. Susiklosčius tokiai procesinei situacijai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 87 straipsnio 4 dalį pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka. Taigi ieškovas (apeliantas) su atitinkamu prašymu pakartotinai gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neišsprendžia pateikto procesinio prašymo, proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą, o šis prašymo priėmimo klausimą privalo išspręsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos. Jeigu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, laikoma, kad proceso dalyvis atsisakė pateikto prašymo. Priešingu atveju šis prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo persiunčiamas apeliacinės instancijos teismui (CPK 72 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

37. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93, 98 straipsniai). Tretieji asmenys atsiliepime pateikė prašymą priteisti iš apelianto 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, atstovavimo išlaidų dydis nėra pernelyg didelis ir neprotingas, atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, todėl šios išlaidos priteisiamos jas patyrusiam asmeniui – V. B. iš apelianto (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje V. B., gim. 1954 m. spalio 12 d., iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Simona Dementavičienė Anita Sereikienė Agnė Vyliaudaitė