- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-07
- Bylos Nr.
- A-1038-502/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00849-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento
- Pareiškėjas
- B. L. T.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. V., V. Ž.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. T. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. V. ir V. Ž.) dėl nurodymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja B. L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir VTPSĮ Šiaulių departamentas) direktorės 2017 m. gegužės 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-726-(19.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).
2. Pareiškėja paaiškino, kad VTPSĮ Šiaulių departamentas 2017 m. balandžio 14 d. gavo V. V. atstovo prašymą „Dėl teisės pažeidimo pašalinimo“, kuriuo pranešta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėja pastatė malkinę arčiau nei 1 m atstumu iki kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, neturėdama šio sklypo bendrasavininkės – Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) sutikimo. VTPSĮ Šiaulių departamento vyr. specialistė patikrino prašyme išdėstytas aplinkybes vietoje ir surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-460-(19.2), nustatė, kad 2014 m. liepos mėn. pareiškėja nuosavybės teise valdomame žemės sklype prie sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini), pastatė medinių laikančiųjų konstrukcijų malkinę, kurios ilgis – 4.85 m, plotis kiemo fasade – 1.6 m, galiniame fasade – 1,10 m, aukštis – 2,90 m. VTPSĮ Šiaulių departamento direktorė 2017 m. gegužės 9 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. lapkričio 9 d. pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti malkinę, pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkės rašytinį sutikimą dėl pastato statybos. Pareiškėja nurodė, kad su Privalomuoju nurodymu nesutinka, nes pastatas yra I grupės nesudėtingas statinys, stovi ankstesnės malkinės vietoje, duomenų, jog malkinės statyba prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, nėra. Malkinė nepažeidžia Lietuvos Respublikos, kaip gretimo žemės sklypo, bendraturtės interesų, malkinė gana žema, saulės neužstoja, nuo malkinės stogo lietaus vanduo bei ištirpęs sniegas nubėga į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba niekada nereiškė pretenzijų dėl malkinės, tvarkant 2014 metais žemės sklypo formavimo dokumentus, NŽT raštu patvirtino, kad malkinė valstybės interesų nepažeidžia. 2014 m. spalio 27 d. parengtą pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. prie sklypo ribos pastatyta malkinė, patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjas A. R. bei Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė L. L. Šie duomenys rodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2014 m. liepos mėn. pabaigos žino apie pastatytą malkinę, dėl jos pretenzijų nekėlė ir šiuo metu nekelia bei sutiko, kad ji liktų žemės sklypo ribose.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VTPSĮ Šiaulių departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad VTPSĮ Šiaulių departamentas 2017 m. balandžio 14 d. gavo skundą, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėja savo žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatė malkinę arčiau nei 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, neturėdama šio sklypo bendrasavininkės – Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, buvo prašoma atlikti situacijos tyrimą bei užtikrinti įstatymų vykdymą. VTPSĮ Šiaulių departamento specialistai atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise valdomame žemės sklype prie sklypo ribos pastatė medinių laikančiųjų konstrukcijų malkinę, kurios ilgis – 4,85 m, plotis kiemo fasade – 1,6 m, galiniame fasade – 1,10 m, aukštis – 2,90 m. Tokių išmatavimų pastatai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, tokiam statiniui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, pastato statyba nėra savavališka. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkto nuostatas, statant pastatus ant sklypo ribos, šiuo atveju arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai yra privalomi. Besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai yra Lietuvos Respublika ir V. V. Dėl šių aplinkybių Privalomajame nurodyme pašalinti pažeidimus išdėstyti reikalavimai nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – malkinę, pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini), pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos rašytinį sutikimą dėl pastato statybos yra teisėti ir pagrįsti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų rašytiniai sutikimai dėl pastato statybos neprivalomi, jei asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos nepateikė savo rašytinių pretenzijų ar skundų. V. V., vykstant malkinės statyboms, buvo žemės sklypo savininkas ir galėjo reikšti pretenzijas dėl minėtų statybų, tačiau šios savo teisės nerealizavo. Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai sutikimą statyti malkinę arčiau kaip 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos ir toks sutikimas šiuo metu atsakovo negali būti reikalaujamas. 2014 m. gruodžio 15 d. buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. prie sklypo ribos pastatyta malkinė, šį projektą suderino ir patvirtino NŽT Pakruojo skyriaus vedėjas A. R., Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė L. L. bei kitų institucijų atsakingi darbuotojai. Įvertinus tai, kad dar 2014 m. spalio 27 d. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte matyti 2014 m. liepos mėn. prie sklypo ribos pastatyta malkinė, darytina išvada, kad malkinė pastatyta teisėtai, todėl atsakovas negali kelti reikalavimo dėl jos nugriovimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnyba papildomai nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkė Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba pretenzijų dėl per arti žemės sklypo ribos pastatytos malkinės pretenzijų nei pareiškėjai, nei naujai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei V. Ž. neturi, nes NŽT Pakruojo skyriaus specialistai, patvirtinę žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tuo pačiu išreiškė sutikimą dėl malkinės statybos arčiau nei 1 – 3 metrai iki sklypo ribos. Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius gali tai patvirtinti, pateikdamas raštą VTPSĮ Šiaulių departamentui.
Atsiliepimas
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad malkinė buvo pastatyta 2000 metais, praėjus 14 metų po statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktus, nes malkinė buvo pastatyta ant valstybinės žemės neturint valstybės pritarimo. 2014 m. buvo atlikta malkinės rekonstrukcija ir malkinė sumažėjo. 2015 m. kovo 9 d. nusipirkus žemės sklypą po pastatais iš valstybės, V. V. buvo informuotas, kad pagalbinių ūkio pastatų (malkinės ir sandėlio) statyba nebėra savavališka, o anksčiau surašyti privalomieji nurodymai laikomi įvykdytais. Neaišku, kokiu pagrindu antrą kartą tam pačiam statiniui (malkinei) VTPSĮ Šiaulių departamentas surašė privalomąjį nurodymą nugriauti malkinę, šis nurodymas prieštarauja 2015 m. gruodžio 29 d. tos pačios statybos inspekcijos raštui. 2014 m. rekonstravus ir sumažinus malkinę, nei V. V., nei valstybė jokių pretenzijų dėl malkinės nereiškė.
II.
10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino VTPSĮ Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-726-(19.29).
11. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTPSĮ Šiaulių departamento 2017 m. gegužės 9 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. PN-726-(19.29) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo dokumentu pareiškėjai nurodyta nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – malkinę, pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini), prie sklypo ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinį sutikimą dėl pastato statybos.
12. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi pastato – malkinės statybos metu, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 23 straipsnio 25 dalimi, ir Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi privalomojo nurodymo surašymo metu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 1 dalies 13 punktu. Teismas nurodė, jog Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje buvo nurodyta, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos; šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Statybos įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, 1 dalies 13 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.) 33 punktas numatė, kad tuo atveju, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose.
13. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 13 d. į VTPSĮ Šiaulių departamentą kliento V. V., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininko, pavedimu kreipėsi advokatas A. K., informuodamas, jog 2014 m. liepos mėn. pareiškėja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė statinį – malkinę, arčiau nei vieno metro atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos, neturėdama šio žemės sklypo bendrasavininkės Lietuvos Respublikos sutikimo, ir prašė atlikti situacijos tyrimą. VTPSĮ Šiaulių departamento specialistai 2017 m. balandžio 25 d. atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą ir surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą, kuriame užfiksuota, kad statytoja B. L. T. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos mėn. mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos pastatė medinių laikančiųjų konstrukcijų 1,93 m pločio, 5,20 m. ilgio ir 2,85 m aukščio malkinę, neturėdama privalomojo kaimyninio žemės sklypo bendrasavininkio valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimo. 2017 m. gegužės 9 d. VTPSĮ Šiaulių departamentas surašė Privalomąjį nurodymą.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pastatas – malkinė, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams ir tokio pastato statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, taip pat nėra ginčo, kad malkinė pastatyta mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio dviem savininkams – V. V. ir Lietuvos valstybei, ribos. Pareiškėja, prašydama panaikinti privalomąjį nurodymą, teigia, kad šio žemės sklypo bendrasavininkės Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2014 m. liepos mėn. žinojo apie pastatytą malkinę ir niekada nereiškė pretenzijų dėl to, kad ji pastatyta mažesniu nei reglamentuojama atstumu. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus vedėjas A. R. bei Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė L. L., savo parašais patvirtindami 2014 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. pastatyta malkinė, tuo pačiu sutiko, kad malkinė pastatyta prie sklypo ribos mažesniu, nei reglamentuojama, atstumu. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės Lietuvos valstybės patikėtinė, nei statytojai B. L. T., nei dabartinei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkei V. Ž. pretenzijų dėl pastato – malkinės, neturi.
15. Teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad 2017 m. birželio 8 d. pareiškėja notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais pardavė V. Ž.. Šios sutarties pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypą ir jame esančius pastatus nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. birželio 20 d. įregistruota V. Ž. vardu. 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog namą yra pardavusi, todėl nieko daugiau nežino ir prašo kreiptis į naujus šeimininkus, tačiau savo skundo teismui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo neatsisakė. Teismas nurodė, kad, nors iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2014 m. liepos mėn. pastatyta malkinė 2017 m. birželio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi naujajai savininkei V. Ž. nebuvo perleista, nes nekilnojamojo turto registre užfiksuota šio pastato savavališka statyba, tačiau pardavusi žemės sklypą su priklausiniais (gyvenamuoju namu ir kitais pastatais), pareiškėja nebeturi jokios galimybės įvykdyti jai surašytą privalomąjį nurodymą dėl malkinės nugriovimo arba gretimo žemės sklypo bendrasavininkės sutikimo gavimo. Ginčas šioje byloje faktiškai vyksta tarp dviejų valstybinių institucijų – VTPSĮ Šiaulių departamento bei Nacionalinės žemės tarnybos – dėl to, ar Nacionalinė žemės tarnyba, kaip Lietuvos Respublikos patikėtinė, išdavė / ar privalo išduoti besiribojančio žemės sklypo dalies savininko (valdytojo) sutikimą dėl pastato – malkinės, statybos mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos.
16. Teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtino Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės), kuriomis nustatė tokių sutikimų išdavimo tvarką, patvirtino prašymų išduoti sutikimą ir sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, formas. Taisyklėse nurodyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą, teritoriniam Nacionalinės žemės tarnybos skyriui turi pateikti prašymą išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu. Sutikime statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, turi būti nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į asmens pateiktą prašymą bei schemą, neprieštarauja dėl konkretaus statinio statybos konkrečiame žemės sklype arčiau kaip nurodytu atstumu iki konkretaus valstybinio žemės sklypo ribos. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovas.
17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodė, kad pareiškėja prašymo išduoti sutikimą pagal nustatytą formą su priedais Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriui nėra pateikusi, o Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius sutikimo, atitinkančio Taisyklių reikalavimus, nėra išdavęs. Taip pat akivaizdu, kad toks sutikimas yra reikalingas, nes 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad statytoja B. L. T. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), medinių laikančiųjų konstrukcijų 1,93 m pločio, 5,20 m ilgio ir 2,85 m aukščio malkinę 2014 m. liepos mėn. pastatė mažesniu nei 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, tai matosi ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje. Tačiau byloje nustatyta, kad gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės Lietuvos valstybės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba nei savo darbuotojų parašais tvirtindama 2014 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. pastatyta malkinė, nei vėliau pretenzijų pareiškėjai dėl žemės sklype mažesniu nei reglamentuojama atstumu iki sklypo ribos pastatytos malkinės neturėjo. Atsakovas, patikrinimo metu nustatęs nurodytas aplinkybes, į žemės sklypo bendrasavininkės patikėtinį Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių dėl informacijos apie sutikimo išdavimą nesikreipė, nesiaiškino, ar skyrius turi pretenzijų statytojai dėl per arti pastatyto pastato. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad jeigu Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius VTPSĮ Šiaulių departamentui raštu patvirtintų, jog pretenzijų pareiškėjai neturi, laikytų, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas.
18. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendė, kad faktiškai gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkės Lietuvos valstybės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl pastato – malkinės, statybos yra išduotas, o atsakovas privalomąjį nurodymą surašė neišsiaiškinęs gretimo žemės sklypo dalies savininkės patikėtinės pozicijos dėl pareiškėjos pastatyto pastato, todėl privalomasis nurodymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi gerojo administravimo principo imperatyvų. Iš gerojo administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje nebūtų pažeidžiamos privataus asmens teisės ir interesai. Vien ta aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus sutikimas nebuvo išduotas Taisyklėse nustatyta tvarka ir forma, nesudaro pagrindo atsakovui reikalauti fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio pastato nugriovimo.
19. Įvertinusi faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo priimtas pareiškėjos skundžiamas privalomasis nurodymas naikintinas.
III.
20. Atsakovas VTPSĮ Šiaulių departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybių reikšmingumą bylai ir todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
20.2. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 3 priedo 1 punktą pareiškėjos pastatytam pastatui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Pagal Reglamento 7 priedo 4 punkto nuostatas, statant ant sklypo ribos pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius, šiuo atveju arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) yra privalomi. Pastato statybos metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte buvo išdėstytas reikalavimas, kad tais atvejais, kai nurodyti statybą leidžiantys dokumentai yra neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Reikalavimas gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus buvo numatytas teisės aktuose pastato statybos metu, yra numatytas ir dabar galiojančiuose teisės aktuose, o jų nesant statyba yra laikoma neteisėta, t. y. atliekama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir jos padariniai turi būti pašalinti, nes iš neteisėtų veiksmų teisė negali atsirasti.
20.3. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ar teisinio pagrindo, dėl kurių Privalomasis nurodymas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas. Pareiškėja derino su institucijomis, tarp kurių buvo ir Nacionalinė žemės tarnyba, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo nustatomos sklypo ribos, o ne statinių išdėstymas tame sklype, tad statinių išdėstymo sklype klausimu institucijos nepasisakė. Taisyklėse aiškiai išdėstyta prašymų dėl tokių sutikimų išdavimo pateikimo ir sutikimų išdavimo tvarka. Jose nenumatytas sutikimo nutylėjimu išreiškimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo metu, kaip nurodė pati pareiškėja, pastatas jau buvo pastatytas, nors sutikimą pastato statybai pareiškėja privalėjo gauti dar iki statybos pradžios.
20.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Nacionalinei žemės tarnybai pretenzijų nepareiškus, atsakovas nesiaiškino, ar Nacionalinė žemės tarnyba turi pretenzijų dėl per arti pastatyto pastato. Nagrinėjant V. V. atstovo advokato A. K. skunde nurodytas aplinkybes, buvo gautas Pakruojo rajono apylinkės teisme pagal V. V. ieškinį dėl savininko teisių gynimo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-16-284/2017 Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. balandžio 7 d. atsiliepimas į ieškinį, kur aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad sutikimo pareiškėjos pastato statybai nebuvo duota. Esant tokiam kategoriškam ir nedviprasmiškam paaiškinimui, kad sutikimas nebuvo duotas, kokias nors papildomas aplinkybes aiškintis pagrindo nebuvo. Kitokios informacijos pareiškėja, kuriai Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 10 punktu nustatyta pareiga pateikti visus dokumentus inspekcijai, nepateikė.
20.5. 2017 m. lapkričio 14 d. gavus Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 29SD-3076-(14.29.104) „Dėl sutikimo statyti malkinę žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ 2017 m. lapkričio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo akte Nr. RE-348-(19.29) buvo užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-726-(19.29) yra įvykdytas. Pareiškėja apie tai informuota 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 2D-16217-(19.29).
Atsiliepimas
21. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
22. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas į Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių dėl informacijos apie sutikimo išdavimą nesikreipė, nesiaiškino, ar skyrius turi pretenzijų statytojai dėl per arti pastatyto pastato. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad jeigu Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrius atsakovui raštu patvirtintų, jog pretenzijų pareiškėjai neturi, laikytų, jog privalomas nurodymas yra įvykdytas. Atsižvelgiant į tokią atsakovo pateiktą ir palaikytą poziciją prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pareiškėja pateikia Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriaus informaciją, kad Pakruojo skyrius neturi pretenzijų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui dėl jo privačiame žemės sklype pastatytos malkinės. Dėl šios aplinkybės ginčas yra išspręstas.
Atsiliepimas
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su atsakovo pareikštu skundu sutinka.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja niekada neginčijo aplinkybių, jog pastatė statinį mažesniu nei 3 metrų atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ribos ir, kad niekada nesikreipė į minėto kaimyninio žemės sklypo bendrasavininkus, tarp jų Lietuvos Respubliką, dėl sutikimo gavimo, dėl to jo neturi. Pagal Statybos įstatymo (aktuali redakcija statinio statybų dienai) 23 straipsnio 25 punktą „Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos. Šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio“. Taigi joks naikinamasis terminas ar terminų skaičiavimo tvarka ginant Lietuvos Respublikos interesus įstatyme nenustatytas.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, susijusią su nesudėtingų statinių statyba, tinkamai taikė tokio pobūdžio bylose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. V. V., vykstant malkinės statyboms, buvo žemės sklypo savininkas ir galėjo reikšti pretenzijas dėl vykdomų statybų. Suėjus vienerių metų terminui ir gretimo žemės sklypo savininkui ar valdytojui nepareiškus pretenzijų dėl statinio statybos, preziumuotina, kad šio pastato statyba nepažeidžia gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo teisių ir interesų. Įvertinus tai, kad dar 2014 m. spalio 27 d. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte matyti 2014 m. liepos mėnesį pastatyta malkinė prie sklypo ribos (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą derino ir tvirtino visų institucijų atsakingi darbuotojai/ tarnautojai/ pareigūnai), darytina išvada, kad malkinė yra pastatyta teisėtai, todėl atsakovas negali kelti reikalavimo dėl jos nugriovimo. Faktiškai gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkės Lietuvos valstybės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas dėl pastato – malkinės, statybos yra išduotas, o Privalomasis nurodymas surašytas neišsiaiškinus gretimo žemės sklypo dalies savininkės Lietuvos valstybės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos dėl pastatyto pastato, todėl privalomasis nurodymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius 2017 m. lapkričio 13 d. raštu „Dėl sutikimo statyti malkinę žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ Nr. 29SD-3076-(14.29.104.) patvirtino, kad neturi pretenzijų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininkui dėl jo privačiame žemės sklype pastatytos malkinės.
27. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos niekada nereiškė pretenzijų dėl malkinės, 2014 m. tvarkant žemės sklypo formavimo dokumentus, Nacionalinė žemės tarnyba raštu patvirtino, kad malkinė valstybės interesų nepažeidžia – malkinė gana žema, saulės neužstoja, t. y. kaimyninio žemės sklypo bendrasavininkiams nesuteikia jokių nepatogumų. Ir vien ta aplinkybė, kad Nacionalinė žemės tarnyba neišdavė pareiškėjai sutikimo nustatyta tvarka ir forma, nesudaro pagrindo atsakovui reikalauti fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio statinio nugriovimo.
Atsiliepimas
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Pažymi, kad V. V. yra praradęs teisę skųstis, nes kiekvienas pilietis savo teises turi ginti įstatymų nustatyta tvarka ir nustatytu laiku. V. V. sugalvojo paduoti skundą po trejų metų nuo statybos pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Bylos ginčo dalykas – atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. gegužės 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-726-(19.29) pagrįstumas ir teisėtumas.
31. Privalomuoju nurodymu pareiškėja įpareigota iki 2017 m. lapkričio 9 d. nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – malkinę, pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie sklypo ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkės – Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinį sutikimą dėl pastato statybos. Privalomojo nurodymo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis.
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi malkinės statybos metu, t. y. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 23 straipsnio 25 dalyje, Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi privalomojo nurodymo surašymo metu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 33 punkte, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtintose Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentuodamas, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi gerojo administravimo principo imperatyvų, konstatavo, jog Privalomasis nurodymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
33. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės Lietuvos valstybės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba nei savo darbuotojų parašais tvirtindama 2014 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. pastatyta malkinė, nei vėliau pretenzijų pareiškėjai dėl žemės sklype mažesniu nei reglamentuojama atstumu iki sklypo ribos pastatytos malkinės neturėjo, o atsakovas, patikrinimo metu nustatęs nurodytas aplinkybes, į žemės sklypo bendrasavininkės patikėtinį Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių dėl informacijos apie sutikimo išdavimą nesikreipė, nesiaiškino, ar NŽT Pakruojo skyrius turi pretenzijų statytojai dėl per arti pastatyto pastato, priėjo prie išvados, jog vien ta aplinkybė, kad NŽT Pakruojo skyriaus sutikimas nebuvo išduotas teisės aktuose nustatyta tvarka ir forma, nesudaro pagrindo atsakovui reikalauti fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio pastato nugriovimo.
34. Atsakovas VTPSĮ Šiaulių departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta motyvacija ir priimtu sprendimu ir apeliaciniame skunde teigia, kad reikalavimas gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus buvo numatytas teisės aktuose pastato statybos metu, yra numatytas ir dabar galiojančiuose teisės aktuose, o jų nesant, statyba yra laikoma neteisėta. Pažymi, kad 2017 m. lapkričio 14 d. gavus NŽT Pakruojo skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 29SD-3076-(14.29.104) „Dėl sutikimo statyti malkinę žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ 2017 m. lapkričio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus patikrinimo akte Nr. RE-348-(19.29) buvo užfiksuota, kad 2017 m. gegužės 9 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-726-(19.29) yra įvykdytas.
35. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. VTPSĮ Šiaulių departamente gautas V. V., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininko, advokato A. K. prašymas dėl teisės pažeidimo pašalinimo, kuriame nurodoma, jog 2014 m. liepos mėn. pareiškėja žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pastatė malkinę arčiau nei vieno metro atstumu iki kaimyninio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) ribos, neturėdama šio žemės sklypo bendrasavininkės Lietuvos Respublikos sutikimo, ir prašė atlikti situacijos tyrimą. VTPSĮ Šiaulių departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 4, 9 punktų, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, 2017 m. balandžio 25 d. patikrino skunde išdėstytas aplinkybes vietoje, ir surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą. Tikrinimo metu nustatyta, kad statytoja B. L. T. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014 m. liepos mėn. mažesniu nei 3 m atstumu nuo sklypo ribos pastatė medinių laikančiųjų konstrukcijų malkinę, neturėdama privalomojo kaimyninio žemės sklypo bendrasavininkio valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimo.
36. Lietuvos vyriausiasis administracini teismas savo praktikoje nuosekliai pabrėžia administravimo subjektų pareigą laikytis teisės principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, be kita ko, gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). Taigi nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama viešojo administravimo subjekto pareiga imtis aktyvių veiksmų ir pareiga padėti asmeniui.
37. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba niekada nereiškė pretenzijų dėl malkinės, tvarkant 2014 metais žemės sklypo formavimo dokumentus, neturėjo ir vėliau pretenzijų pareiškėjai dėl žemės sklype mažesniu nei reglamentuojama atstumu iki sklypo ribos pastatytos malkinės.
38. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai sutikimą statyti malkinę arčiau kaip 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos ir toks sutikimas šiuo metu atsakovo negali būti reikalaujamas. NŽT teigimu, 2014 m. gruodžio 15 d. buvo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. prie sklypo ribos pastatyta malkinė, šį projektą suderino ir patvirtino NŽT Pakruojo skyriaus, NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus bei kitų institucijų atsakingi darbuotojai. NŽT, įvertinusi tai, kad dar 2014 m. spalio 27 d. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte matyti 2014 m. liepos mėn. prie sklypo ribos pastatyta malkinė, nurodė, jog malkinė pastatyta teisėtai, todėl atsakovas negali kelti reikalavimo dėl jos nugriovimo. Teismo posėdžio metu Nacionalinė žemės tarnyba papildomai nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies savininkė Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba pretenzijų dėl per arti žemės sklypo ribos pastatytos malkinės pretenzijų nei pareiškėjai, nei naujai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei V. Ž. neturi.
39. Atsakovo prie apeliacinio skundo pridėtame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. rašte „Dėl sutikimo statyti malkinę žemės sklype (kadastro (duomenys neskelbtini))“ Nr. 29SD-3076-(14.29.104.) NŽT patvirtino tuos pačius, anksčiau išdėstytus, argumentus, kad neturi teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai sutikimą statyti malkinę arčiau kaip 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos (duomenys neskelbtini), nes malkinė pastatyta teisėtai, neturi pretenzijų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), savininkui dėl jo privačiame žemės sklype pastatytos malkinės.
40. Teisėjų kolegija pabrėžia būtinybę viešojo administravimo subjektui, net ir turint pažeidimus patvirtinančių įrodymų, laikytis gero administravimo principo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent gerojo administravimo principas įpareigojo atsakovą priimant sprendimus tinkamai, atidžiai įvertinti nagrinėjamą situaciją. Atsakovas VTPSĮ Šiaulių departamentas, patikrinimo metu nustatęs nurodytas aplinkybes, nesikreipė į žemės sklypo bendrasavininkės patikėtinį Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyrių su tikslu gauti informaciją dėl sutikimo išdavimo, nesiaiškino, ar NŽT Pakruojo skyrius turi pretenzijų statytojai dėl per arti pastatyto pastato. Taigi atsakovas priimdamas skundžiamą aktą neišanalizavo bei neįvertino tinkamai, atidžiai nagrinėjamą situaciją, nesiėmė aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą, todėl Privalomasis nurodymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
41. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad 2017 m. birželio 8 d. pareiškėja notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais pardavė V. Ž., todėl ir dėl šios priežasties pareiškėja nebeturi jokios galimybės įvykdyti jai surašytą Privalomąjį nurodymą.
42. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.