Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Laisvutės Kartanaitės,

dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovei D. M.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. T. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, V. V. ir V. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja B. L. T. kreipėsi į teismą su skundu (2-4 b. l.), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorės V. Š. 2017 m. gegužės 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-726-(19.29).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Šiaulių departamentas) 2017 m. balandžio 14 d. gavo V. V. atstovo prašymą „Dėl teisės pažeidimo pašalinimo“, kuriuo pranešta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami) pareiškėja pastatė malkinę arčiau nei 1 m. atstumu iki kaimyninio sklypo (duomenys neskelbiami) ribos, neturėdama šio sklypo bendrasavininkės - Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimo. Šiaulių departamento vyr. specialistė D. P. patikrino prašyme išdėstytas aplinkybes vietoje ir surašė statybos patikrinimo aktą Nr. SPA-460-(19.2), nustatė, kad 2014 m. liepos mėn. pareiškėja nuosavybės teise valdomame žemės sklype prie sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbiami) pastatė medinių laikančiųjų konstrukcijų malkinę, kurios ilgis 4.85 m., plotis kiemo fasade 1.6 m, galiniame fasade – 1,10 m., aukštis – 2,90 m. Šiaulių departamento direktorė V. Š. 2017 m. gegužės 9 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-726-(19.29) (toliau – Privalomas nurodymas), kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2017 m. lapkričio 9 d. pašalinti pažeidimus, t.y. nugriauti malkinę, pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalies savininkės rašytinį sutikimą dėl pastato statybos. Pareiškėja nurodo, kad su Privalomu nurodymu nesutinka, nes pastatas yra I grupės nesudėtingas statinys, stovi ankstesnės malkinės vietoje, duomenų, jog malkinės statyba prieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, nėra. Malkinė nepažeidžia Lietuvos Respublikos, kaip gretimo žemės sklypo, bendraturtės interesų, malkinė gana žema, saulės neužstoja, nuo malkinės stogo lietaus vanduo bei ištirpęs sniegas nubėga į pareiškėjai priklausantį žemės sklypą. Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM niekada nereiškė pretenzijų dėl malkinės, tvarkant 2014 metais žemės sklypo formavimo dokumentus, NŽT raštu patvirtino, kad malkinė valstybės interesų nepažeidžia. 2014 m. spalio 27 d. parengtą pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. prie sklypo ribos pastatyta malkinė, patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus vedėjas A. R. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė L. L.. Šie duomenys rodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nuo 2014 m. liepos mėn. pabaigos žino apie pastatytą malkinę, dėl jos pretenzijų nekėlė ir šiuo metu nekelia bei sutiko, kad ji liktų žemės sklypo ribose.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (92 b. l.), pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog namą (duomenys neskelbiami) 2017 m. gegužės mėn. yra pardavusi, todėl nieko daugiau nežino ir prašo kreiptis į naujus šeimininkus.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime (41-43 b. l.) ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių departamentas 2017 m. balandžio 14 d. gavo skundą, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėja savo žemės sklype (duomenys neskelbiami) pastatė malkinę arčiau nei 1 m. atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, neturėdama šio sklypo bendrasavininkės - Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimo, buvo prašoma atlikti situacijos tyrimą bei užtikrinti įstatymų vykdymą. Inspekcijos Šiaulių departamento specialistai atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja nuosavybės teise valdomame žemės sklype prie sklypo ribos pastatė medinių laikančiųjų konstrukcijų malkinę, kurios ilgis 4,85 m, plotis kiemo fasade 1,6 m, galiniame fasade – 1,10 m, aukštis – 2,90 m. Tokių išmatavimų pastatai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, tokiam statiniui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, pastato statyba nėra savavališka. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7priedo 4 punkto nuostatas, statant pastatus ant sklypo ribos, šiuo atveju arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai yra privalomi. Besiribojančio žemės sklypo (duomenys neskelbiami) savininkai yra Lietuvos Respublika ir V. V.. Dėl šių aplinkybių 2017 m. gegužės 9 d. privalomame nurodyme pašalinti pažeidimus išdėstyti reikalavimai nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – malkinę, pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbiami) pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalies savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM rašytinį sutikimą dėl pastato statybos yra teisėti ir pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka, mano, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas. Gretimų žemės sklypų savininkų ir valdytojų rašytiniai sutikimai dėl pastato statybos neprivalomi, jei asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus, per vienerius metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos nepateikė savo rašytinių pretenzijų ar skundų. V. V., vykstant malkinės statyboms, buvo žemės sklypo savininkas ir galėjo reikšti pretenzijas dėl minėtų statybų, tačiau šios savo teisės nerealizavo. Tarnyba neturi teisinio pagrindo išduoti pareiškėjai sutikimą statyti malkinę arčiau kaip 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos ir toks sutikimas šiuo metu atsakovo negali būti reikalaujamas. 2014 m. gruodžio 15 d. buvo patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. prie sklypo ribos pastatyta malkinė, šį projektą suderino ir patvirtino NŽT prie ŽŪM Pakruojo skyriaus vedėjas A. R., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė L. L. bei kitų institucijų atsakingi darbuotojai. Įvertinus tai, kad dar 2014 m. spalio 27 d. parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte matyti 2014 m. liepos mėn. prie sklypo ribos pastatyta malkinė, darytina išvada, kad malkinė pastatyta teisėtai, todėl atsakovas negali kelti reikalavimo dėl jos nugriovimo.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė papildomai nurodė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalies savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pretenzijų dėl per arti žemės sklypo ribos pastatytos malkinės pretenzijų nei pareiškėjai B. L. T., nei naujai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) savininkei V. Ž. pretenzijų neturi, nes NŽT Pakruojo skyriaus specialistai, patvirtinę Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tuo pačiu išreiškė sutikimą dėl malkinės statybos arčiau nei 1-3 metrai iki sklypo ribos. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyrius gali tai patvirtinti, pateikdamas raštą Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (94 b. l.), atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Ž. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai (95 b. l.), pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (104 b. l.) bei atsiliepimą (98-103 b. l.), kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka. Malkinė buvo pastatyta 2000 metais, praėjus 14 metų po statybos inspekcija surašė savavališkos statybos aktus, nes malkinė buvo pastatyta ant valstybinės žemės neturint valstybės pritarimo. 2014 m. buvo atlikta malkinės rekonstrukcija ir malkinė sumažėjo. 2015 m. kovo 9 d. nusipirkus žemės sklypą po pastatais iš valstybės, V. V. buvo informuotas, kad pagalbinių ūkio pastatų (malkinės ir sandėlio) statyba nebėra savavališka, o anksčiau surašyti privalomieji nurodymai laikomi įvykdytais. Neaišku, kokiu pagrindu antrą kartą tam pačiam statiniui (malkinei) 2017-05-09 statybos inspekcija surašė privalomąjį nurodymą nugriauti malkinę, šis nurodymas prieštarauja 2015-12-29 tos pačios statybos inspekcijos raštui. 2014 m. rekonstravus ir sumažinus malkinę nei V. V., nei valstybė jokių pretenzijų dėl malkinės nereiškė.

Pareiškėjos skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Šiaulių departamentas) 2017 m. gegužės 9 d. surašyto privalomojo nurodymo Nr. PN-726-(19.29) teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo dokumentu pareiškėjai nurodyta nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – malkinę, pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbiami) prie sklypo ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbiami) pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalies savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinį sutikimą dėl pastato statybos.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios pastato – malkinės statybos metu, t.y., nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01, 23 straipsnis, ir Statybos įstatymo redakcijos, galiojusios privalomojo nurodymo surašymo metu, t.y., nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01, 14 straipsnis. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė, kad tais atvejais, kai statybą leidžiantys dokumentai – leidimai ar pritarimai neprivalomi, privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų ar valdytojų rašytinius sutikimus; šio straipsnio 25 dalyje buvo nurodyta, kad rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos; šios nuostatos netaikomos statybos valstybinėje žemėje atvejais, taip pat kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio. Statybos įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio statytojo (užsakovo) pareigas ir teises, 1 dalies 13 punkte nurodyta, kad tuo atveju, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas (užsakovas) privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.) 33 punktas numatė, kad tuo atveju, kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose.

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2017 m. balandžio 13 d. į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą kliento V. V., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) dalies savininko, pavedimu kreipėsi advokatas A. K., informuodamas, jog 2014 m. liepos mėn. B. L. T. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami) pastatė statinį – malkinę arčiau nei vieno metro atstumu iki kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbiami) ribos, neturėdama šio žemės sklypo bendrasavininkės Lietuvos Respublikos sutikimo, ir prašė atlikti situacijos tyrimą (44 b. l.). Šiaulių departamento specialistai 2017 m. balandžio 25 d. atliko skunde nurodytų aplinkybių patikrinimą ir surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (48-62 b. l.), kuriame užfiksuota, kad statytoja B. L. T. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami) 2014 m. liepos mėn. mažesniu nei 3 m. atstumu nuo sklypo ribos pastatė medinių laikančiųjų konstrukcijų 1,93 m pločio, 5,20 m. ilgio ir 2,85 m aukščio malkinę, neturėdama privalomojo kaimyninio žemės sklypo bendrasavininkio valstybinės žemės sklypo patikėtinio sutikimo. 2017 m. gegužės 9 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorė V. Š. surašė statytojai B. L. T. privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus - nugriauti pagalbinio ūkio paskirties pastatą – malkinę, pastatytą žemės sklype (duomenys neskelbiami) prie sklypo ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbiami) pašalinti statybines atliekas ir sutvarkyti teritoriją arba pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalies savininkės Lietuvos Respublikos patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinį sutikimą dėl pastato statybos.

Byloje nėra ginčo, kad pastatas – malkinė, dėl kurio surašytas privalomasis nurodymas, priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams ir tokio pastato statybai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, taip pat nėra ginčo, kad malkinė pastatyta mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) nuosavybės teise priklausančio dviem savininkams – V. V. ir Lietuvos valstybei, ribos. Pareiškėja, prašydama panaikinti privalomąjį nurodymą, teigia, kad šio žemės sklypo bendrasavininkės Lietuvos Respublikos patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM nuo 2014 m. liepos mėn. žinojo apie pastatytą malkinę ir niekada nereiškė pretenzijų dėl to, kad ji pastatyta mažesniu nei reglamentuojama atstumu.

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, atstovaujama Pakruojo skyriaus, tiek savo atsiliepime, tiek tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus vedėjas A. R. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė L. L., savo parašais patvirtindami 2014 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbiami) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. pastatyta malkinė, tuo pačiu sutiko, kad malkinė pastatyta prie sklypo ribos mažesniu, nei reglamentuojama, atstumu. Nacionalinė žemės tarnyba, kaip gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbiami) bendrasavininkės Lietuvos valstybės patikėtinė, nei statytojai B. L. T., nei dabartinei žemės sklypo (duomenys neskelbiami) savininkei V. Ž. pretenzijų dėl pastato – malkinės neturi.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2017 m. birželio 8 d. pareiškėja B. L. T. notaro patvirtinta pirkimo – pardavimo sutartimi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbiami) su jame esančiu gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais pardavė V. Ž. (105 b. l.). Šios sutarties pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypą ir jame esančius pastatus nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. birželio 20 d. įregistruota V. Ž. vardu (86-87 b. l.). 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja B. L. T. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog namą yra pardavusi, todėl nieko daugiau nežino ir prašo kreiptis į naujus šeimininkus, tačiau savo skundo teismui dėl privalomojo nurodymo panaikinimo neatsisakė. Nors iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2014 m. liepos mėn. pastatyta malkinė 2017 m. birželio 8 d. pirkimo – pardavimo sutartimi naujajai savininkei V. Ž. nebuvo perleista (105-115 b. l.), nes nekilnojamojo turto registre užfiksuota šio pastato savavališka statyba, tačiau pardavusi žemės sklypą su priklausiniais (gyvenamuoju namu ir kitais pastatais), pareiškėja nebeturi jokios galimybės įvykdyti jai surašytą privalomąjį nurodymą dėl malkinės nugriovimo arba gretimo žemės sklypo bendrasavininkės sutikimo gavimo. Ginčas šioje byloje faktiškai vyksta tarp dviejų valstybinių institucijų - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento bei Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM - dėl to, ar Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, kaip Lietuvos Respublikos patikėtinė, išdavė / ar privalo išduoti besiribojančio žemės sklypo dalies savininko (valdytojo) sutikimą dėl pastato – malkinės statybos mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius 2012 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-259 patvirtino Sutikimų statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisykles, kuriomis nustatė tokių sutikimų išdavimo tvarką, patvirtino prašymų išduoti sutikimą ir sutikimo statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, formas. Taisyklėse nurodyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti sutikimą, teritoriniam Nacionalinės žemės tarnybos skyriui turi pateikti prašymą išduoti sutikimą statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, pagal Taisyklių 1 priedą, taip pat žemės sklypo schemą, parengtą naudojant naujausią Lietuvos Respublikos teritorijos M1:10 000 skaitmeninį rastrinį ortofotografinį žemėlapį ORT10LT, schemoje turi būti pažymėta planuojamo statyti statinio vieta, statinio parametrai (ilgis, aukštis, plotis, plotas), atstumas nuo planuojamo statyti statinio iki žemės sklypo ribos. Sutikime statyti statinį žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu, turi būti nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į asmens pateiktą prašymą bei schemą, neprieštarauja dėl konkretaus statinio statybos konkrečiame žemės sklype arčiau kaip nurodytu atstumu iki konkretaus valstybinio žemės sklypo ribos. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vadovas.

Taigi įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pareiškėja B. L. T. prašymo išduoti sutikimą pagal nustatytą formą su priedais Nacionalinės žemės tarnybos Pakruojo skyriui nėra pateikusi, o Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyrius sutikimo, atitinkančio Taisyklių reikalavimus, nėra išdavęs. Taip pat akivaizdu, kad toks sutikimas yra reikalingas, nes 2017 m. balandžio 25 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad statytoja B. L. T. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbiami) medinių laikančiųjų konstrukcijų 1,93 m pločio, 5,20 m. ilgio ir 2,85 m aukščio malkinę 2014 m. liepos mėn. pastatė mažesniu nei 3 m. atstumu nuo sklypo ribos, tai matosi ir Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje (23 b. l.). Tačiau byloje nustatyta, kad gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbiami) bendrasavininkės Lietuvos valstybės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, nei savo darbuotojų parašais tvirtindama 2014 m. spalio 27 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbiami) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame matyti 2014 m. liepos mėn. pastatyta malkinė, nei vėliau pretenzijų pareiškėjai dėl žemės sklype mažesniu nei reglamentuojama atstumu iki sklypo ribos pastatytos malkinės neturėjo. Atsakovas, patikrinimo metu nustatęs nurodytas aplinkybes, į žemės sklypo bendrasavininkės patikėtinį Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyrių dėl informacijos apie sutikimo išdavimą nesikreipė, nesiaiškino, ar skyrius turi pretenzijų statytojai dėl per arti pastatyto pastato. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad jeigu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyrius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui raštu patvirtintų, kad pretenzijų pareiškėjai neturi, laikytų, jog privalomas nurodymas yra įvykdytas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad faktiškai gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbiami) dalies savininkės Lietuvos valstybės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimas dėl pastato - malkinės statybos yra išduotas, o atsakovas privalomąjį nurodymą surašė neišsiaiškinęs gretimo žemės sklypo dalies savininkės patikėtinės pozicijos dėl pareiškėjos pastatyto pastato, todėl privalomasis nurodymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi gerojo administravimo principo imperatyvų, šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis: „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis: „institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“ ir kt.), taip pat Viešojo administravimo įstatyme. Iš gerojo administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje nebūtų pažeidžiamos privataus asmens teisės ir interesai. Vien ta aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Pakruojo skyriaus sutikimas nebuvo išduotas Taisyklėse nustatyta tvarka ir forma, nesudaro pagrindo atsakovui reikalauti fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančio pastato nugriovimo.

Įvertinusi faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo priimtas pareiškėjos skundžiamas privalomasis nurodymas naikintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos B. L. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. gegužės 9 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-726-(19.29).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.