Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės ir nuteistojo E. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį (už 2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparato „Air Hockey“ sugadinimą) – areštu 20 parų,

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už 2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparato „Boulingas“ sugadinimą) – areštu 20 parų,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2023 m. sausio 8 d. iš žaidimo aparato „Boulingas“) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už 2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparato „Riveris“ sugadinimą) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2023 m. sausio 8 d. iš žaidimo aparato „Riveris“) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą 2023 m. sausio 9 d. įvykdyti vagystę iš minkštų žaislų žaidimo aparato) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir N. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 dienų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į N. M. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuotas laikas, kurį jis praleido būdamas laikinai sulaikytas ir suimtas.

N. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė.

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (už 2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparato „Boulingas“ sugadinimą) – areštu 20 parų,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2023 m. sausio 8 d. iš žaidimo aparato „Boulingas“) – laisvės atėmimu 7 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (už 2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparatą „Riveris“ sugadinimą) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės 2023 m. sausio 8 d. iš žaidimo aparato „Riveris“) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą 2023 m. sausio 9 d. įvykdyti vagystę iš minkštų žaislų žaidimo aparato) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir E. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į E. M. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuotas laikas, kurį jis praleido būdamas laikinai sulaikytas ir suimtas.

E. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Be to, N. M. ir E. M. nuteisti už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą, būtent: veikdami kartu, 2023 m. sausio 8 d., apie 19.40 val., PPC „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), peiliu išlaužė žaidimų aparato „Riveris“ pinigų saugyklos, kuri priklauso UAB „M P“, kurios vertė – 518 Eur, dureles ir taip sugadino pinigų skaitytuvą, vidinę aparato elektros instaliaciją.

5. Be to, N. M. ir E. M. nuteisti už tai, kad įvykdė vagystę, būtent: veikdami kartu, 2023 m. sausio 8 d., apie 19.40 val., PPC „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), peiliu išlaužę žaidimų aparato „Riveris“ pinigų saugyklos žaidimų aparato „Riveris“ pinigų saugyklos dureles ir įsibrovę į saugyklą, pagrobė svetimą turtą – UAB „M P“ priklausančią pinigų dėžutę už 70 Eur su joje buvusiais 47 Eur, iš viso pagrobė UAB „M P“ turto už 117 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į N. M. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį jis praleido būdamas laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2023 m. sausio 9 d.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir paskirti subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į E. M. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį jis praleido būdamas laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2023 m. sausio 9 d. Kitą nuosprendžio dalį prokurorė prašo palikti nepakeistą.

7.1. Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 63 straipsnio 4 dalį), reglamentuojančias bausmių bendrinimą, todėl neteisingai paskyrė nuteistiesiems galutinę subendrintą bausmę. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą apie N. M. ir E. M. veiksmų nusikalstamą pobūdį bei jų kvalifikavimą, taip pat tinkamai ir motyvuotai išdėstė aplinkybes, į kurias atsižvelgė tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek ir nustatydamas jos dydį, tačiau teismas, bendrindamas bausmes pagal BK 63 straipsnį ir taikydamas apėmimo ir dalinio bausmių bendrinimo būdus, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas ir dėl to neteisingai paskyrė nuteistiesiems galutines subendrintas bausmes.

7.2. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. BK 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai.

7.5. Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 65–66 straipsniais, įskaitydamas į nuteistųjų N. M. ir E. M. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką jų laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, nenurodė datos, nuo kurios turėtų būti įskaitytas suėmime ir laikiname sulaikyme jų išbūtas laikas, todėl ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, nurodant: vadovaujantis BK 65–66 straipsniais, į N. M. ir E. M. atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį jie praleido būdami laikinai sulaikyti ir suimti nuo 2023 m. sausio 9 d.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės I. Žilinskienės apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nei prokurorės apeliaciniame skunde, nei nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde N. M. ir E. M. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmių individualizavimo klausimas: prokurorė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl N. M. ir E. M. paskirtų bausmių subendrinimo, BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo ir tiksliai nenurodyto į paskirtas bausmes įskaityto nuteistųjų laikino sulaikymo ir suėmimo laiko, o nuteistasis E. M. prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019).

14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, E. M. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, vieną nesunkų nusikaltimą ir tris apysunkius nusikaltimus, iš kurių du yra baigti, o vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikalto Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu būdamas teistas už šešių nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 285 straipsnį vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis (2 t., b. l. 85–89, 91–104), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, yra daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 105–116), o tai rodo, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nusikalstamų polinkių nekeičia, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, E. M. nedirba (2 t., b. l. 118), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 119), yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus E. M. už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą arešto bausmę, o už nesunkų ir apysunkius nusikaltimus – laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu E. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsniu, o 2020 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė – laisvės apribojimas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, skirti jam už padarytus nusikaltimus švelnesnes bausmes negu laisvės atėmimas būtų netikslinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik paskyrus E. M. laisvės atėmimo bausmę, jis bus tinkamai nubaustas, jam bus atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

15. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam N. M. už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, teismas bausmes paskyrė taip pat tinkamai vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgęs į visas nusikalstamų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad N. M. anksčiau yra teistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais, tačiau ši bausmė buvo pakeista į laisvės apribojimo bausmę (2 t., b. l. 46–48, 50–52, 53–54), nusikalto neišnykus teistumui, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 55–62), nedirba (2 t., b. l. 64), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 65), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas (išskyrus vieną) padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Nuteistasis N. M. jam paskirtų bausmių neginčija, apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio jis nepadavė.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistiesiems E. M. ir N. M. už jų padarytus baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskirtos bausmės – areštas 20 parų, kurios yra mažesnės negu šios rūšies bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkis (vidurkis yra 27,5 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis)), taip pat už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kai sankcijoje numatytos šios bausmės vidurkis yra 7 mėnesiai ir 15 dienų, bei už nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirtos 7 mėnesių, 8 mėnesių ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kai sankcijoje numatytų šių bausmių vidurkiai yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, nėra per griežtos, jos yra tinkamai individualizuotos. Tačiau, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė prokurorė, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas abiem nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė neteisingas galutines subendrintas bausmes. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

17. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 63 straipsnio 4 dalis). BK 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 20 metų, t. y. minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai.

18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir trijų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje), padarymą. Kadangi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje (2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparato „Boulingas“ sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 8 d. vagystė iš žaidimo aparato „Boulingas“), E. M. padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už šias veikas jam paskirtos bausmės – areštas 20 parų ir laisvės atėmimas 7 mėnesiams, subendrintinos apėmimo būdu ir E. M. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparato „Riveris“ sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 8 d. vagystė iš žaidimo aparato „Riveris“), taip pat padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl nuteistajam už šias veikas paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir laisvės atėmimas 9 mėnesiams, subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už nusikalstamas veikas E. M. paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės, taip pat bausmė, paskirta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą 2023 m. sausio 9 d. įvykdyti vagystę iš minkštų žaislų žaidimo aparato), subendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 3 mėnesius iš kitų apėmimo būdu subendrintų bausmių ir 3 mėnesius iš bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir E. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir E. M. skirtina bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

19. Skundžiamu nuosprendžiu N. M. nuteistas už dviejų baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje, vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir trijų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje), padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje (2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparato „Boulingas“ sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 8 d. vagystė iš žaidimo aparato „Boulingas“), padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, už šias veikas paskirtos bausmės – areštas 20 parų ir laisvės atėmimas 7 mėnesiams, subendrintinos apėmimo būdu ir N. M. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje (2023 m. sausio 8 d. žaidimo aparato „Riveris“ sugadinimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. sausio 8 d. vagystė iš žaidimo aparato „Riveris“), N. M. taip pat padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl jam už šias veikas paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir laisvės atėmimas 9 mėnesiams, subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). N. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje (UAB „M P“ priklausančio žaidimų aparato „Air Hockey“ sugadinimas), ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas 2023 m. sausio 9 d. įvykdyti vagystę iš minkštų žaislų žaidimo aparato), labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl už šias veikas paskirtos bausmės – areštas 20 parų ir laisvės atėmimas 8 mėnesiams, subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už visas nusikalstamas veikas N. M. paskirtos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintinos tarpusavyje jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį, t. y. po 3 mėnesius, iš kitų apėmimo būdu subendrintų bausmių, ir N. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir N. M. skirtina bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių.

20. Be to, prokurorės skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 65 straipsnio bei 66 straipsnio nuostatas, ir į nuteistiesiems N. M. bei E. M. paskirtas bausmes įskaitydamas jų sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, nenurodė datos, nuo kurios šis laikas turi būti skaičiuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nuteistieji N. M. ir E. M. buvo laikinai sulaikyti 2023 m. sausio 9 d. (1 t., b. l. 176–177; 2 t., b. l. 24–26), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. sausio 11 d. nutartimis N. M. ir E. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas 2 mėnesiams nuo 2023 m. sausio 9 d. (1 t., b. l. 189–191; 2 t., b. l. 37–39), Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartimis N. M. ir E. M. kardomųjų priemonių –suėmimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui nuo 2023 m. kovo 8 d. (3 t., b. l. 15–17, 18–20), o skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, skundžiamas nuosprendis patikslintinas nurodant, kad į nuteistiesiems N. M. bei E. M. paskirtas bausmes įskaitomas jų sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 9 d. iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

21. Minėta, kad apeliaciniu skundu E. M. prašė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.

22. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

23. Pažymima, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

24. Šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam E. M., tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, E. M. naujas penkias nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas už šešių nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nusikalto neišnykus teistumui, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Dėl to nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai E. M. atžvilgiu bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų E. M. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas.

25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

26. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi nuteistajam N. M. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė L. Musteikienė, o nuteistajam E. M. – advokatas M. Jonaitis. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. gegužės 16 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos Nr. APD-2023-08480 ir APD-2023-08690, kuriose nurodyta, kad už nuteistajam E. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 80 Eur išlaidų, o už nuteistajam N. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 120 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama ne tik pagal nuteistojo E. M., bet ir pagal prokurorės apeliacinį skundą, paduotą nuteistųjų, kurie yra suimti, teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, ir šis skundas yra tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškoti iš nuteistųjų N. M. ir E. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, N. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir N. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 dienų, bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, N. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių 6 dienų laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, E. M. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir E. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. M. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, N. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir N. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. M. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, E. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir E. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendį nurodant, kad į nuteistiesiems N. M. ir E. M. paskirtas bausmes įskaitomas jų sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 9 d. iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistųjų N. M. ir E. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.