- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-11
- Bylos Nr.
- 1-212-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09797-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Edita Kairiūkštė, Laurynas Zinkevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (nustatant įpareigojimo įvykdymo terminą – 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios). Bausmė atlikta 2023 m. birželio 1 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Č. 2024 m. vasario 21 d. apie 18.38 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, t. y. tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam į nosies sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.
Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 19 val. pro langą pamatė įvažiuojantį automobilį į gretimą sklypą, kuris priklauso jam. Jis įsijungė vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė, kad iš automobilio išlipo iš matymo jam žinomas žmogus ir pradėjo fotografuoti jo automobilį, stovintį kieme. Tada jis apsirengė, išėjo į lauką, sustojo ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) sklypo, V. stovėjo prie pardavimo automato, kuris yra už 2 metrų nuo šaligatvio, ir V. paklausė, kodėl fotografuoja jo automobilį. Tada A. V. artėjo prie jo, įsijungė telefoną ir pradėjo filmuoti. Jis (R. Č.) A. V. dar kartą pasakė, kodėl filmuoja jo automobilį. A. V. priėjo prie pat jo, staiga patraukė telefoną ir bandė smūgiuoti galva jam (R. Č.) į veidą, tačiau neprisilietė. Tada jis (R. Č.) atsitraukė, o A. V. nubėgo į kiemo vidų, pradėjo šaukti kraujas, kraujas ir iškvietė policiją. Tada jie laukė policijos ir tuo metu nebuvo priėjęs prie V., visą laiką stovėjo ant šaligatvio. Atvykus policijai A. V. pareiškė, kad jis A. V. sudavė į nosį, dėl to jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas. Jis A. V. nelietė, tik atsitraukinėjo. A. V. klausė, ar reikia greitosios medicinos pagalbos, bet jis atsisakė. Taip pat jo klausė, ką A. V. atvažiavęs fotografavo, ir V. pareiškė, kad fotografavo savo pastatus. Kodėl V. pasakė, kad jis A. V. mušė ir iš kur tas kraujas, negali pasakyti. Aikštelė ten neapšviesta, bet jis pas V. bėgančio kraujo nematė. Šiuo atveju V. rinko informaciją apie jo (R. Č.) automobilį „BMW 535“, su tikslu perduoti vagims, kadangi jo automobilis yra labai brangus ir šias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Nukentėjusįjį pažįsta iš anksčiau, tarp jų yra konfliktiški santykiai. Neatsimena, kad prieš konfliktą būtų nukentėjusiajam grasinęs. Taip pat neatsimena, ar 2020 m. rugpjūčio 17 d. turėjo žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju. Jam yra virš trisdešimt kartų iškviesta policija, nes jis ne ten stato automobilį. Kai atvažiuoja policija, jis nesikiša, net neina, nes jo automobilis stovi jo kieme ir neturi ką pasakyti. Nukentėjusysis taip pat jį apkalba G. įsakymu. Su G. yra nuolatiniai konfliktai. Paskutiniu metu G. blokuoja jo (R. Č.) automobilį, ir jis negali išvažiuoti iš sklypo (2 t., b. l. 45–46).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. V. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, tiekėju, atveža prekes ir papildo aparatą. Įmonės savininkas yra G., o kaltinamasis ir G. yra sklypo bendrasavininkai. Ten, kur stovėjo kaltinamojo automobilis, yra bendro naudojimo žemė, bendro naudojimo kelias. Tiek jie (G. ir V.) gali privažiuoti, tiek ir kaltinamasis, bet laikyti automobilio negali. Apie žemės naudojimosi tvarką jam yra žinoma, ten yra riboženkliai ir kaltinamasis nuolat piktavališkai ten stato savo automobilį ir palieka, net ir dabar ten stovi jo mašina. Jis atvažiavo į kiemą su „Citroen Berlingu“ ir pamatė kaltinamojo automobilį kieme, bendro naudojimo zonoje. Jis (A. V.) nufotografavo tiek savo, tiek ir kaltinamojo automobilį, nuėjo prie aparato, tada išbėgo kaltinamasis ir pradėjo rėkti. Jis išsitraukė telefoną ir pradėjo R. Č. filmuoti, nes bijojo, kad vėl bus kažkas blogo, kadangi anksčiau jis (A. V.) buvo iš parduotuvės ištemptas už maikės, buvo rašytas pareiškimas ant kaltinamojo ir lygtais gavo baudą. Telefoną laikė dešinėje rankoje. Tada jis priėjo prie R. Č. ir gražiai paklausė „kodėl tu rėki?“, o R. Č. atsakė „kas tau leido važiuoti į mano sklypą? Kas leido fotografuoti?“. Jam priartėjus prie kaltinamojo, kaltinamasis jam trenkė į veidą. Galėjo būti, kad trenkė kaire ranka, tačiau viskas labai greitai įvyko. R. Č. turbūt kumščiu trenkė ir pataikė į nosį. Jis (A. V.) pradėjo filmuoti ranką, nes buvo kraujas ant rankos, ant delno, o kaltinamasis pradėjo juoktis, šaipytis, pasakė „dar mažai gavai“. Tada jis (A. V.) iškvietė policiją ir jie kartu laukė pareigūnų. Atvykus pareigūnams, nuėjo į įmonės žūklės parduotuvę ir pasiėmė servetėlę, ji buvo visa kraujuota. Taip pat pareigūnėms papasakojo situaciją, o pareigūnės sakė, kad joms reikėtų pamatyti filmuotą medžiagą, kai kaltinamasis trenkė. Klausė ar reikia greitosios pagalbos, bet jis atsisakė. Jautė fizinį skausmą ir dar kelias dienas jautė skausmą. Buvo nuvykęs į Kauno klinikas, ten prasėdėjo pusę dienos, bet niekas jo nepriėmė, todėl išvyko ir byloje nėra duomenų, kad jis kreipėsi į gydymo įstaigą. Atvykus pareigūnams, jam kraujas nebebėgo, jis tiesiog viską valėsi servetėle. Kruviną servetėlę turėjo rankoje, pareigūnai jos nepaėmė. Kelios filmavimo kameros yra įmontuotos ant pastato. Po įvykio jis vaizdo įrašų neperžiūrėjo, nes norint prisijungti prie stebėjimo kamerų kietojo disko yra reikalingi slaptažodžiai. Jis nesikreipė į „(duomenys neskelbtini)“ vadovą dėl vaizdo kamerų duomenų pateikimo. Prašo atlyginti 1 200 Eur žalą, kadangi kaltinamasis pastoviai priekabiauja, dėl šio įvykio atsirado baimės jausmas, negali atsakyti, kokia žalos dalis yra dėl šio įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytojas A. V. parodė, kad jam (A. V.) priėjus arčiau jo, šis nesusivaldęs, vieną kartą, galimai kaire ranka, tiksliau kumščiu sudavė į veido sritį, taip pataikydamas į nosies sritį, ko pasėkoje, iš nosies jam (A. V.) pradėjo bėgti kraujas. <...> Kaip ir minėjo R. Č. konflikto metu dėl parkavimo vietos jam sudavė vieną smūgį į veido sritį, sudavė ne kumščiu, o atbula ranka ir pataikė į nosį (1 t., b. l. 26–29, 30–33).
Teismui balsu perskaičius nukentėjusiojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, nukentėjusysis A. V. papildomai parodė, kad kaltinamasis jam pataikė ranka, tačiau kuria vieta trenkė, tiksliai nežino, nes tai buvo seniai ir viskas įvyko greitai. Nesitikėjo, kad įvykio metu jam gali būti suduotas smūgis. Nematė, kad kaltinamasis būtų užsimojęs. Civilinį ieškinį palaiko, neturtinę žalą sudaro pastovus priekabiavimas, stresas važiuojant į darbą, būnant darbe. Negali išskirti, kokia dalis žalos yra dėl šio įvykio (2 t., b. l. 47–48).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. G. parodė, kad tikslios datos neprisimena, bet jam paskambino A. Jis paklausė A. kas yra ir tada A. pasakė, kad gavo į nosį. Papasakojo, kad atvažiavo vakare į automatą pridėti prekių ir tik atvažiavus atėjo kaltinamasis. Klausė „ką čia fotkini, ko čia vaikštai po mano kiemą“. Paskui A. jam atsiuntė vaizdo įrašą. Jis A. paklausė ar kreipėsi į policiją, sakė, kad kreipėsi. Klausė, ar rašė pareiškimą ir jis sakė, kad nerašė. Paklausė, kaip jaučiasi ir A. pasakė, kad nosis šiek tiek patinusi, bet nesulūžusi. Kai jam paskambino A., jis (L. G.) buvo išvykęs į užsienį. Nukentėjusysis skambino kitą dieną po įvykio, nes buvo vakaras ir nenorėjo trukdyti. Nukentėjusysis sakė, kad gavo vieną smūgį, kad viskas vyko trumpai. Jis (L. G.) ir kaltinamasis yra sandėliuko bendrasavininkai ir yra nusistatę naudojimosi sklypu tvarką. Kaltinamasis savo dalį yra apsitvėręs tvora, o jis ne. Bendrai naudojama dalis yra neužtverta. Šio konflikto buvo galima tikėtis, kadangi Č. nuolat kabinėjasi ir kerštauja. Su kaltinamuoju apie šį įvykį nekalbėjo ir nenori kalbėti, nes jis yra melagis ir provokatorius. Jis A. yra sakęs, kad jeigu jį kaltinamasis provokuos, kad nieko jam nesakytų ir tik fotografuotų ir filmuotų. Kaltinamasis piktybiškai laiko automobilį įvaže ir jis pasakė nukentėjusiajam, kad užfiksuotų, jeigu automobilis bus ten pastatytas. To įvykio nuotraukų V. jam neperdavė, nes jų neprašė. A. peržiūrėti vaizdo įrašų negali, nes juos gali peržiūrėti tik jis (L. G.). Jis A. paprašė pasižiūrėti ar kameros mato tą vietą. Po to įvykio nukentėjusysis sakė, kad nenori ten važiuoti, bijo ir norėtų ramiai dirbti (2 t., b. l. 119–120).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėja. Įvykis buvo prieš metus laiko. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad policiją kvietė nukentėjusysis. Viskas buvo uždaroje aikštelėje prie parduotuvės. Ją ir kolegę pasitiko du vyrai, lygtais bendrasavininkai, kurie susipyko dėl parkavimosi vietos ir vienas iš jų smogė kitam į nosį. Nukentėjusysis medikų atsisakė, sužalojimų nesimatė ir pretenzijų neturėjo. Pasakė, kad jeigu nukentėjusysis persigalvos, kad kreiptųsi į policiją ir parašytų pareiškimą. Vizualiai nesimatė nei kraujosruvų, nei patinimų. Jeigu žmogus būtų su akivaizdžiais sužalojimais, lūžusia nosimi, bėgtų kraujas, tuomet jos nedelsiant kviestų medikus, net ir jeigu žmogus sakytų, kad nenori. Ji neprisimena ar bėgo kraujas, ar jis valėsi nosį. Kitas asmuo neigė, kad smogė į nosies sritį, bet ar ji kažką su juo kalbėjo, nepamena. Buvo tamsus paros metas ir nepamena, ar ta vieta buvo apšviesta. Policijos registre matė, kad su kolege nieko neformino ir nieko neregistravo (2 t., b. l. 120–121).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, kad pamena, jog vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tiksliai neprisimena, bet galėjo būti dėl to, kad žmonės sukonfliktavo dėl automobilio, kuris buvo pastatytas privačioje valdoje. Pranešime buvo nurodyta, kad buvo naudojamas smurtas. Kas kvietė pareigūnus, neprisimena. Joms nuvykus, buvo du vyrai, kurie tarpusavyje konfliktavo. Ar ji kalbėjo su tais žmonėmis, neatsimena. Ten buvusių žmonių ir jų išvaizdos neprisimena (2 t., b. l. 121).
Iš 2024 m. vasario 26 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo ir 2024 m. kovo 13 d. protokolo–pranešimo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. kovo 13 d. gavus nukentėjusiojo A. V. pareiškimą, kuriame nurodyta, jog 2024 m. vasario 21 val. apie 18.38 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu, jam žinomas asmuo R. Č. (anketinių duomenų nežino) vieną kartą, galimai kairės rankos kumščiu tyčia sudavė jam į nosies sritį, ko pasėkoje iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Dėl tokių asmens veiksmų jautė ilgalaikį fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 14–16; 23–24).
Iš 2024 m. birželio 14 d. akistatos protokolo nustatyta, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. V. ir R. Č.. Klausimas nukentėjusiajam A. V.: kaip jums buvo sukeltas fizinis skausmas 2024 m. vasario 21 d.?; A. V. atsakymas: atvažiavus į darbo teritoriją ir pastačius automobilį, ten stovėjo kitas automobilis ant bendro kelio, man direktorius liepė jį fotografuoti ir siųsti jam nuotraukas, aš tą ir dariau, kai prie manęs priėjo priešais sėdintis asmuo, kuris pradėjo rėkti, tada aš pradėjau jį filmuoti, jis priėjęs klausė, kas leido važiuoti į jo kiemą, tada filmuojant jis man ranka sudavė vieną smūgį į nosies sritį. Kaip jis sudavė, aš nepamenu, nes viskas greitai vyko. Veidas buvo kruvinas, aš iškviečiau policiją. Man buvo suduotas vienas smūgis. Klausimas įtariamajam R. Č.: ar girdėjote nukentėjusiojo parodymus, sutinkate su jais?; Įtariamojo R. Č. atsakymas: parodymus girdėjau, juos supratau, buvo kitaip. Minėtu laiku aš per langą pamačiau į kiemą įvažiuojantį automobilį, įsijungiau kameras, pamačiau, kad prieš mane sėdintis A. V. fotografuoja mano automobilį, aš apsirengęs nuėjau ten, priėjau prie A. V., klausiau, kodėl jis fotografuoja mano automobilį, jis įsijungęs kamerą pradėjo mane filmuoti, priėjo prie pat manęs, stovint gal 10-20 cm atstumu bei rankoje laikydamas telefoną ir mane filmuodamas jis staiga patraukė telefoną ir smūgiavo galva norėdamas man trenkti į galvą. Aš pasitraukiau, smūgio išvengiau. Tada jis nubėgo, pradėjo filmuoti savo ranką bei šaukti: „kraujas, kraujas“. Atvažiavo policija, aš paaiškinau, kad buvo fotografuojamas mano automobilis, tada A. V. aiškino, kad fotografuoja pastatą, tada dar policijai parodė nufilmuotą vaizdo įrašą, o iš policijos gavo įspėjimą, kodėl filmuoja viešoje vietoje kitą asmenį, t. y. mane stovintį ant šaligatvio. Prašau akistatos protokole pažymėti, kad kiemą L. G. filmuoja pats, o mano manymu, A. V. man priklausantį automobilį fotografavo dėl to, kad norėjo perduoti informaciją automobilių vagims, nes man priklausantis automobilis yra brangus, jo išmetimo sistema kitokia, variklis brangus; klausimas nukentėjusiajam A. V.: ar girdėjote įtariamojo R. Č. parodymus, sutinkate su jais, ar liekate prie savo parodymų?; A. V. atsakymas: su įtariamojo R. Č. parodymais nesutinku, lieku prie savo parodymų. Noriu papildyti, kad R. Č. savo įvairius automobilius dažnai stato ant bendro įvažiavimo, kur yra draudžiama statyti automobilius, nes tai yra bendro naudojimo kelias. Dėl R. Č. pasakymo, kad aš bandžiau jam trenkti su galva į galvą, tai yra visiška nesąmonė, nes aš to tikrai nedariau, aš filmavau ir jis tuo metu man trenkė į nosį; klausimas įtariamajam R. Č.: ar girdėjote nukentėjusiojo parodymus, sutinkate su jais, ar liekate prie savo parodymų?; atsakymas: girdėjau, juos supratau, lieku prie savo parodymų. Klausimas proceso dalyviams, ar turite klausimų vienas kitam? Nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas nukentėjusiajam: ar tai pirmas kartas, kada R. Č. buvo atėjęs į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jūsų provokuoti?; A. V. atsakymas: tai ne pirmas kartas, tai vyksta pastoviai tiek mano atžvilgiu, tiek kitų pašalinių asmenų bei parduotuvės klientų. Maždaug prieš porą metų aš buvau atvykęs su savo mažamečiu vaiku į šiame sklype esančią parduotuvę, kai R. Č. užsipuolė pašalinį asmenį, mano vaikas iki dabar bijo ten važiuoti, dėl to įvykio L. G. buvo rašęs pareiškimą policijoje; nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas nukentėjusiajam: kodėl jūs iš karto priėjus R. Č. pradėjote jį filmuoti?; A. V. atsakymas: nes esu nuo jo ne kartą asmeniškai nukentėjęs ir bijodamas, kad vėl būsiu kažkuo apkaltintas, pradėjau filmuoti. Nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas nukentėjusiajam: ar jūsų žiniomis R. Č. yra linkęs smurtauti?; A. V. atsakymas: taip, esu pats nukentėjęs nuo jo, rašęs pareiškimą, mano maikė buvo suplėšyta, buvau ištemtas iš parduotuvės; nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas nukentėjusiajam: ar įvykio dieną pamatęs ateinantį R. Č. jautėte grėsmę savo sveikatai? A. V. atsakymas: taip, nes jis atėjęs rėkė, atrodė agresyviai. Nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas nukentėjusiajam: kaip elgėsi R. Č. iš karto po to, kai jums trenkė iki atvykstant policijai?; A. V. atsakymas: atsistojęs juokėsi, šaipėsi, kad mažai gavau. Nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas įtariamajam: ar pamačius įvažiuojantį į kiemą automobilį jis jums buvo matytas?; įtariamojo R. Č. atsakymas: iš pradžių pamačiau per langą tik šviesas, tada įsijungiau kamerą ir pamačiau pažįstamą automobilį ir iš kontūro supratau, kad tai A. V. automobilis; Nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas nukentėjusiajam: kokias darbo funkcijas atvykote vykdyti ir kodėl to nedarėte dienos metu?; A. V. atsakymas: visą dieną sėdėjau už vairo, vairavau sunkvežimį, neturėjau laiko, atsilaisvinęs atvažiavau į parduotuvę atvežti prekių ir papildyti pardavimo aparato; nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas įtariamajam: ar esate iki tol turėjęs konfliktų su nukentėjusiuoju?; Įtariamojo R. Č. atsakymas: taip, gal metai ar daugiau atgal buvau užpultas A. V., buvo kreiptasi į policiją su pareiškimu dėl to, A. V. buvo nubaustas; nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas įtariamajam: ar esate bandęs išvaryti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nukentėjusį? įtariamojo R. Č. atsakymas: esu paklausęs, kas jam leidžia įvažiuoti į mano sklypą be mano žinios; nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas įtariamajam: jūs nurodėte, kad jums buvo bandyta smūgiuoti į galvą, ar kvietėte policiją ir ar rašėte pareiškimą dėl pasikėsinimo į jūsų sveikatą?; įtariamojo R. Č. atsakymas: nemačiau pagrindo, nes nebuvau užgautas. Ir turiu patirtį, kad policija konkrečių veiksmų analogiškais atvejais nesiima; nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus klausimas įtariamajam: kas lėmė, kad kai nukentėjusysis jums pareiškė, kad jūs ką tik jam trenkėt, jūs ėmėt šaipytis, o ne neigti, kas įvyko?; įtariamojo R. Č. atsakymas: aš nesišaipiau, jo neliečiau; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ar jums yra žinoma teismo nutartis, kuria nustatyta tvarka naudotis minėtu kiemu?; A. V. atsakymas: taip, žinoma; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: kokiu dokumentu L. G. jums pavedęs fotografuoti privačiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius kitų asmenų automobilius?; A. V. atsakymas: nežinau; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: kur jūs padėjote tas nuotraukas, kurias nufotografavote atvykęs į kiemą?; A. V. atsakymas: po to kai trenkė man į veidą, turbūt ištryniau jas; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ar gerai supratau, kad šių nuotraukų neperdavėte L. G.?; A. V. atsakymas: parodžiau, bet neperdaviau; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: kada parodėte tas nuotraukas?; A. V. atsakymas: neatsimenu tiksliai, gal po kelių dienų; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ar jums yra žinoma, ką L. G. darė pamatęs šias nuotraukas? A. V. atsakymas: nežinau; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: minėjote, kad jautėte grėsmę sveikatai pamatęs ateinantį R. Č., tai kokių veiksmų ėmėtės jausdamas grėsmę, ar tolote nuo jo, ar artėjote?; A. V. atsakymas: išsitraukiau telefoną ir pradėjau filmuoti. R. Č. artėjo prie manęs, aš stovėjau; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: kurioje vietoje jūs stovėjote?; A. V. atsakymas: prie pardavimo aparato; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: kuria ranka jums sudavė R. Č.?; A. V. atsakymas: kaire; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ar tuo metu be telefono kažką turėjote rankoje?; A. V. atsakymas: neatsimenu; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ką jūs darėte iš karto po įvardijamo smūgio?; A. V. atsakymas: skambinau policijai; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ar jums buvo iškviesta greitoji med. pagalba?; A. V. atsakymas: nebuvo; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ar policijos pareigūnai siūlė pagalbą ir koks buvo jūsų atsakymas?; A. V. atsakymas: klausė, ar reikia greitosios, bet aš nesijaučiau stipriai sužalotas ir atsisakiau; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ar kreipėtės į gydymo įstaigą?; A. V. atsakymas: vykau kitą dieną į klinikas, bet nesulaukiau per pusę dienos, kol mane apžiūrės ir išėjau; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: kokioje klinikoje buvote?; A. V. atsakymas: Kauno klinikinėje ligoninėje priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: kelintą valandą ten buvote nuvykęs?; A. V. atsakymas: neatsimenu; gynėjos Editos Kairiūkštės klausimas A. V.: ar žemės sklype, (duomenys neskelbtini), toje vietoje, kur jūs fotografavote, buvo stovėjimą draudžiančių kelio ženklų?; A. V. atsakymas: nežinau, neatsakysiu į šį klausimą; klausimas įtariamajam ir nukentėjusiajam: ar jūs liekate prie savo parodymų?; A. V. atsakymas: lieku prie savo parodymų; R. Č. atsakymas: lieku prie savo parodymų (1 t., b. l. 78–84).
Iš 2024 m. kovo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė. Priešais matomas pilkos spalvos pastatas, virš kurio matomas elektroninis, skaitmeninis laikrodis, žemiau jo matomas raudonos spalvos, skaitmeninis užrašas „Visą parą“. Priešais pastatą matomas pilkos spalvos pardavimų automatas su stiklu. Šonuose pardavimų automato matomi du tamsios spalvos vazonai. Kairėje pusėje ant pastato matoma vaizdo stebėjimo kamera. Atliekant įvykio vietos apžiūrą daugiau detalių, kurios gali būti reikšmingos tyrimui pastebėta nebuvo. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 57–59, 60–63).
Iš 2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „IMG_2253“, kurio trukmė 27 sek. Atidarius vaizdo įrašą matomas vyriškis Nr. 1, kuris yra vidutinio amžiaus, trumpai kirptų, šviesių plaukų, dėvi tamsios spalvos megztinį. Vaizdo įraše girdima, kaip vyriškas balsas sako „ko tu rėki kur tavo kiemas?“, po užduoto klausimo vyriškis Nr. 1 sako „ko tu fotografuoji mano mašiną? Kodėl važiuoji į mano kiemą be mano leidimo?“. Po vyriškio Nr. 1 užduodamų klausimų, vyriškas balsas atsako „aš savo mašiną fotografavau. Ko tu rėki ant manęs?“. Vyriškis Nr. 1 sako „mano kameros irgi veikia“. Po tokių vyriškio Nr. 1 žodžių susilieja vaizdas, po kurio girdima, kaip vyriškas balsas pasako „och tu pyderas“. Vėliau matomas vaizdas, kad vyriškis Nr. 1 eina nugara iškėlęs rankas ir šūkauja „u u u“, toliau vyriškis Nr. 2 sako „och tu blet ko tu mušiesi?“ į tokius asmens žodžius, vyriškis Nr. 1 nieko neatsako. 22 sek. ekrane pasirodo ranka, ant kurios matoma kraujo dėmė. Po rankos parodymo vyriškas balsas sako „va dabar aš tau policiją iškviesiu“. Atliekant vaizdo įrašo peržiūrą kitų detalių, kurios gali būti reikšmingos tyrimui pastebėta nebuvo. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 95–97, 98–100).
Iš 2024 m. rugpjūčio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas el. paštu pateiktas advokatės Editos Kairiūkštės vaizdo įrašas pavadinimu „20240221192338170“. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 56 sek. Vaizdo įrašas filmuotas stacionaria kamera. Ant ekrano kairėje viršuje matoma data ir laikas įrašo pradžioje – „01-21-2024 Wed 17:55:31“, dešinėje apačioje užrašas „01“. Vaizdo kamera nukreipta žemyn, vaizdas filmuotas tamsiu paros metu, matosi įraše užfiksuotas stovintis kieme „BMW“ markės automobilis, dalis pastato, prie kurio iš vidinės pusės įrengta pastogė, iš pastato galo – pardavimo aparatas, už pastato matosi gatvė, kuria važiuoja automobiliai. Į kiemą įsuka baltos spalvos automobilis, kuris sustoja. Iš vairuotojo pusės, įrašo 18 sek. išlipa vyras (toliau – vyras Nr. 1), kuris priėjęs prie stovinčio minėto „BMW“ markės automobilio galo pasiėmęs mobilųjį telefoną, kelis kartus nukreipia į minėtą automobilį, tada nueina prie pardavimo automato. Įrašo 48 sek. prie vyro Nr. 1 prieina kitas vyras (toliau – vyras Nr. 2), jie sustoję vienas priešais kitą kalbasi. Įrašo 1 min. 14 sek. matosi vyro Nr. 2 mostas ranka link vyro Nr. 1 veido, bet kur pataiko, ar pataiko, nesimato, nes vaizdą užstoja Vyro Nr. 1 nugara, tada vyras Nr. 1 užsiima rankomis už veido, tada vieną ranką atkiša link vyro Nr. 2, vėl susiima už veido ir nueina link baltos spalvos automobilio. Vyras Nr. 2 lieka stovėti toje pačioje vietoje. Vaizdo įrašas baigiasi. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 103–105, 106–109).
Iš 2024 m. kovo 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. R. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo, nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes, apklaustas pareiškėjas A. V. nurodė, kad įvykį filmavo jam priklausančia mobiliojo ryšio priemone. A. V. suformuotas ir išsiųstas reikalavimas dėl vaizdo įrašo pateikimo. Gavus ir apžiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad asmuo, kurio veiksmuose galimai matosi BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai, yra R. Č.. Asmuo atpažintas iš bendrųjų veido bruožų, kadangi tyrėja yra bendravusi asmeniškai, nes R. Č. atžvilgiu atliko administracinį tyrimą ROIK (duomenys neskelbtini) pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl asmens veiksmų, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116–117).
Iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo atstovo Lauryno Zinkevičiaus elektroniniu paštu pateikti vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2020-06-16 sudauzysiu kaip obuoli A. V.“. Vaizdo įrašas filmuotas stacionaria vaizdo kamera, matosi neaptvertas kiemas, šalia gatvė. Ekrano dešinėje viršuje – data ir laikas įrašo pradžioje 2020-06-16 18:02:45, apačioje, kairėje pusėje užrašas – „5 vartai“. Vaizdas filmuotas šviesiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė 43 sek. Įrašo 27 sek. nuo gatvės pusės į kiemą įeina vyras (kaip nustatyta iš bylos duomenų, tai R. Č.). Girdisi vyrišku balsu (toliau Nr. 1) žodžiai: „klaunas, tu galvok su kuo kalbi, dar kiek išsižiosi, sudaužysiu kaip obuolį“. Girdisi kitas vyriškas (toliau Nr. 2) balsas: „valink nachui“. Vyrišku balsu Nr. 1 girdisi: „sudaužysiu kaip obuolį, daugiau čia“. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2020-08-17 A. V. sūnaus akivaizdoje užpuolė žmogų“. Vaizdo įrašas filmuotas ta pačia stacionaria vaizdo kamera, kaip ir prieš tai aprašytame vaizdo įraše. Matosi neaptvertas kiemas, šalia gatvė. Ekrano dešinėje viršuje – data ir laikas įrašo pradžioje 2020-08-17 19:14:53, apačioje kairėje pusėje užrašas – „5 vartai“. Vaizdas filmuotas šviesiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 24 sek. Kieme matosi stovintys du automobiliai raudonos ir juodos spalvų bei įvažiuojantis baltos spalvos automobilis, kuris sustoja, iš jo išlipa vyriškis ir eina per kiemą į kairę pusę. Raudonos spalvos automobilis išvažiuoja. Nuo gatvės pusės iš kairės pusės ateina vyriškis (kaip nustatyta iš bylos duomenų, tai R. Č.), kuris garsiai rėkdamas prieina prie minėto vyriškio ir sako: „kur įvažiavimas yra, nuo kada šaligatviais važinėji, ką? Ką tu blet? Kokio bybio nachui“. Ką dar pasako, nesigirdi. Tada apsisukęs R. Č. nueina sakydamas: „čia mano vaikai vaikšto, idiote“. Sustojęs ant šaligatvio atsisuka į vyriškį ir sako: „kur čia įvažiavimas, parodyk, ateik, parodyk, kur įvažiavimas“. Nueina šaligatviu ta puse, iš kur atėjo ir dingsta iš kameros matymo lauko. Vyriškis lieka stovėti toje pačioje vietoje. Įrašo 1 min. 39 sek. pro automobilių priekius iš kiemo pusės atėjo vyriškis su mažamečiu vaiku, kurie priėjo prie kairėje pusėje esančio pastato, ten pastovėję grįžta atgal ir dingsta iš kameros matymo lauko. Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021-12-21 užsipuolė parduotuvėje“. Vaizdo įrašas filmuotas stacionaria vaizdo kamera, įrengta žvejybos reikmenų parduotuvės viduje, kur matosi stovintys kelis asmenys, bet veidai yra už kamerų matymo lauko. Vaizdo įrašas filmuotas stacionaria vaizdo kamera, matosi neaptvertas kiemas, šalia gatvė. Ekrano dešinėje viršuje – data ir laikas įrašo pradžioje 2021-12-21 17:36:09, apačioje kairėje pusėje užrašas – „4 vidaus“. Vaizdo įrašo trukmė 48 sek. Girdisi pokalbis tarp kelių vyriškių ir vienos moters. Vyksta žodinis konfliktas tarp kelių vyriškių, girdisi kaip vyriškis garsiai reikalauja patraukti mašiną iš kiemo, žada kviesti policiją. Kitas vyriškis sako, kad kviestų policiją, liepia nerėkti ant moteriškės, aiškina, kad koks čia tavo kiemas. Įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2021-21-21 moterį su vaiku užsipuolė R. Č.“. Vaizdo įrašas filmuotas stacionaria vaizdo kamera, matosi neaptvertas kiemas, šalia gatvė. Ekrano dešinėje viršuje – data ir laikas įrašo pradžioje 2021-12-21 17:36:59, apačioje kairėje pusėje užrašas – „5 vartai“. Vaizdas filmuotas tamsiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 59 sek. Kieme matosi stovintis sidabrinės spalvos automobilis. Link minėto automobilio eina moteris kartu su mažamečiu vaiku. Paskui ją eina vyras (kaip nustatyta iš bylos duomenų, tai R. Č.), kuris moteriai aiškina, kad čia yra įvažiavimas į jo kiemą ir ji neturi teisės be jo leidimo įvažiuoti. Ką atsako moteris, nesigirdi. Moteris su vaiku įsėda į minėtą sidabrinės spalvos automobilį. Prie automobilio priėjęs vyras jai vėl aiškina, kad be jo leidimo įvažiuoti į privačią teritoriją negali. Moteris automobiliu pavažiuoja į priekį, sustoja kitoje kiemo pusėje ir išlipusi laikydama vaiką ant rankų vyriškio paklausia, ar dabar gerai. Vyriškis atsako, kad negerai, rodo į įvažiavimą į kiemą, aiškina, kad tai jam priklauso, kad parduotuvė neturi įvažos savo, aiškina moteriai, kad ji turi pasistatyti automobilį kitoje kelio pusėje ir tada pereiti gatvę į parduotuvę. Klausia, kaip ji žada išvažiuoti iš kiemo per jam priklausančią įvažą be jo leidimo. Prieina dar vienas vyriškis, kuris pasako, kad moteriai, kad nekalbėtų su juo. Dar žodžiu pasiginčija abu vyriškiai dėl įvažiavimo į kiemą. Visi nueina ir dingsta iš kameros matymo lauko. Įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-07-14 užsipuolė žmones“. Vaizdo įrašas filmuotas ta pačia stacionaria vaizdo kamera, kaip ir prieš tai aprašytame vaizdo įraše. Matosi neaptvertas kiemas, šalia gatvė. Ekrano dešinėje viršuje – data ir laikas įrašo pradžioje 2023-07-14 08:18:57, apačioje, kairėje pusėje užrašas – „5 vartai“. Vaizdas filmuotas šviesiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė 2 min. 29 sek. Kieme matosi stovintis vienas baltos spalvos automobilis. Keliu važiuoja automobiliai. Įrašo 9 sek. į kiemą įsuka „BMW“ markės automobilis, paskui automobilį į kiemą ateina vyras (kaip nustatyta iš bylos duomenų, tai R. Č.). Iš automobilio išlipa vyras ir moteris, prie kurių prisikabina R. Č. dėl to, kad jie įvažiavo į jo kiemą be jo leidimo. iš kiemo išvažiuoja baltos spalvos automobilis. Įvyksta žodinis konfliktas tarp vyrų. Ateina trečias vyriškis, kuris atvažiavusiems moteriai ir vyrui paaiškina, kur jo, kur jų nuosavybė. Visi nueina. Įrašas baigiasi. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2023-07-15 nėščią moterį užsipuolė R. Č.“. Vaizdo įrašas filmuotas ta pačia stacionaria vaizdo kamera, kaip ir prieš tai aprašytame vaizdo įraše. Matosi neaptvertas kiemas, šalia gatvė. Ekrano dešinėje viršuje – data ir laikas įrašo pradžioje 2023-07-15 15:40:11, apačioje, kairėje pusėje užrašas – „5 vartai“. Vaizdas filmuotas šviesiu paros metu. Vaizdo įrašo trukmė 25 sek. Kieme matosi stovintys trys automobiliai: baltos spalvos arčiau vaizdo stebėjimo kameros, kitas su priekaba ant įvažiavimo į kiemą, o trečias kameros matymo lauko dešinėje pusėje. Iš baltos spalvos automobilio išlipa vyras ir moteris, jų stovintis kieme vyras (kaip nustatyta iš bylos duomenų, tai R. Č.) garsiai klausia, kodėl atvažiavo į jų kiemą, liepia statyti kitoje kelio pusėje automobilį, nes leidimo įvažiuoti į jų kiemą negavo. Vyriškis paaiškina, kad atvažiavo į parduotuvę, kad nėščia moteris. Vyksta žodinis konfliktas tarp šių trijų asmenų. Įrašas baigiasi (1 t., b. l. 112–115).
Iš policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad A. V. bendrajam pagalbos centrui 2024 m. vasario 21 d. 18.39 val. pranešė, jog įmonės bendrasavininkas žūklės parduotuvėje prieš kelias minutes trenkė kumščiu jam į veidą. Kraujuoja iš nosies. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, abu laukia parduotuvėje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnes pasitiko pranešėjas A. V., kuris nurodė, kad sukonfliktavo su automobilių stovėjimo aikštelės bendrasavininku R. Č. dėl automobilio statymo. A. V. nurodė, kad konflikto metu R. Č. sudavė jam į nosį, tačiau medikų pagalba asmeniui nereikalinga, ant nosies sužalojimų nesimatė. R. Č. neigė, kad smurtavo prieš A. V.. Pranešėjas pareiškimą rašyti atsisakė, teigė, kad peržiūrės vaizdo įrašus ir jei persigalvos, su jais kreipsis į policijos komisariatą (2 t., b. l. 54).
Iš 2024 m. rugsėjo 1 d. valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pastatas – dirbtuvės su prekybos patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. G., L. G., A. Č. ir R. Č.. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, 2018 m. sausio 15 d. sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas – individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 69–72).
Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo patvirtinta ieškovo L. G. ir atsakovų R. Č., A. Č. taikos sutartis ir nustatyta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (2 t., b. l. 42–43, 76–78).
Žemesnės instancijos teismas
Iš advokatės Editos Kairiūkštės 2025 m. sausio 20 d. pateiktos skaitmeninės laikmenos nustatyta, kad skaitmeninėje laikmenoje pateikti keturi vaizdo įrašai pavadinimais „Priedas Nr. 3 CD - vlc-record-2024-11-15-21h11m02s-My Video.mp4-“, „Priedas Nr. 3 CD - L. G. smurtiniai veiksmai 28 3“, „Priedas Nr. 3 CD - VID-20241125-WA0000(1) (1)“ ir „Priedas Nr. 3 CD V. nepadorus gestas cam (3)“. Vaizdo įraše, pavadinimu „Priedas Nr. 3 CD - vlc-record-2024-11-15-21h11m02s-My Video.mp4-“, matomas fizinis kontaktas tarp L. G. ir R. Č.. Vaizdo įraše, pavadinimu „Priedas Nr. 3 CD - L. G. smurtiniai veiksmai 28 3“, užfiksuotas fizinis kontaktas tarp L. G. ir R. Č.. Vaizdo įraše, pavadinimu „Priedas Nr. 3 CD - VID-20241125-WA0000(1) (1)“, matoma konfliktinė situacija tarp L. G. ir ten esančių asmenų, girdima, kaip asmenys tarpusavyje kalbasi pakeltu tonu. Vaizdo įraše, pavadinimu „Priedas Nr. 3 CD v. nepadorus gestas cam (3)“, matoma, kaip A. V. išvažiuodamas iš aikštelės, pro automobilio „BMW“ priekinį vairuotojo pusės langą iškelia ranką netoliese stovint R. Č. (2 t., b. l. 164).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.
Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu adresu esantis žemės sklypas priklauso kaltinamajam bei liudytojui L. G. nuosavybės teise, sudaryta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Žemės sklypo dalis, kuria naudojasi kaltinamasis, užtverta tvora. Dalimi žemės sklypo naudojasi liudytojas L. G., be to dalimi žemės sklypo bendrasavininkai naudojasi bendrai. Liudytojui L. G. nuosavybės teise priklauso patalpos, kurios panaudos sutarties pagrindu suteiktos individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kuri prekiauja žūklės reikmenimis. Šalia gatvės įrengtas žūklės prekių pardavimų automatas. Nukentėjusysis A. V. dirba individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, papildo prekėmis pardavimų automatą. Kaltinamasis nesutinka, kad individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ klientai, o taip pat darbuotojai, atvykę į parduotuvę, kieme statytų automobilius. Tarp kaltinamojo ir liudytojo L. G. susiklostę konfliktiniai santykiai, tarp jų vyksta teisminiai ginčai, į šiuos konfliktus įsitraukę ir jų šeimų nariai. Tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo taip pat kyla nesutarimų dėl nukentėjusiojo atvykimo į bendro naudojimo kiemą automobiliu, yra buvę konfliktinių situacijų. Paminėti proceso dalyviai teikia pareiškimus policijai dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, baudžiamojon atsakomybėn. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atvykus parduotuvės darbuotojams ar klientams ir kieme pasistačius automobilį, kaltinamasis reiškia priekaištus dėl statomų automobilių. Visgi dėl nukentėjusiojo atstovo ir kaltinamojo gynėjos į bylą pateiktų vaizdo įrašų (1 t., b. l. 111–117, 2 t., b. l. 115, 159–160) teismas plačiau nepasisako, nes jie tik patvirtina tarp proceso dalyvių susiklosčiusius konfliktinius santykius, tačiau nei patvirtina, nei paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam atvykus kaltinime nurodytu adresu, jis nufotografavo stovintį kaltinamojo automobilį. Tai pamatęs kaltinamasis išėjo į kiemą ir tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilo tarp tikro lygio konfliktas dėl nukentėjusiojo įvažiavimo į kiemą ir kaltinamojo automobilio fotografavimo. Visgi kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodomos įvykio aplinkybės tam tikromis aplinkybėmis išsiskyrė.
Kaltinamasis R. Č. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku pamatė, kad nukentėjusysis atvyko į kiemą ir pradėjo fotografuoti jo automobilį. Jis išėjo į kiemą ir klausė nukentėjusiojo, kodėl nukentėjusysis fotografuoja jo automobilį. Mano, kad nukentėjusysis automobilį fotografavo norėdamas perduoti gautus duomenis nusikalstamas veikas vykdantiems asmenims. Išeidamas į kiemą tikslo sužaloti nukentėjusįjį neturėjo. Bekalbant su nukentėjusiuoju, nukentėjusysis A. V. priėjo prie jo, patraukė savo telefoną ir smūgiavo galva jam (R. Č.) į veidą. Tada jis (R. Č.) atsitraukė, o nukentėjusysis nubėgo į kiemo vidurį ir pradėjo šaukti, kad bėga kraujas bei iškvietė policiją.
Nukentėjusysis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio parodė, kad atvykęs į kaltinime nurodytą kiemą pamatė stovintį kaltinamojo automobilį. Automobilis stovėjo bendro naudojimo žemėje, toje vietoje automobilio kaltinamasis statyti negalėjo. Jis nufotografavo automobilį, nes liudytojas L. G. buvo sakęs nufotografuoti tą automobilį, jei kaltinamasis jį pastatytų ne vietoje. Padaręs keletą nuotraukų jis nuėjo prie pardavimų automato norėdamas papildyti prekėmis ir tada atėjo kaltinamasis. Kadangi jau anksčiau buvo kilę konfliktų su kaltinamuoju, jis pradėjo filmuoti. Priėjęs prie kaltinamojo paklausė, kodėl jis rėkia, o kaltinamasis klausė kas nukentėjusiajam leido įvažiuoti į kiemą. Jam priėjus prie kaltinamojo, kaltinamasis kaire ranka trenkė jam į veidą. Jis (A. V.) tuoj pat telefonu nufilmavo savo ranką, kuri buvo kraujuota, o kaltinamasis pradėjo juoktis, kad nukentėjusysis dar mažai gavo. Po to iškvietė policiją, medikų pagalbos atsisakė.
Taigi, kaltinamojo R. Č. ir nukentėjusiojo A. V. parodymai skiriasi, kitų asmenų, kurie įvykį būtų matę tiesiogiai, byloje nenustatyta.
Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, teismas pažymi, jog būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas jų nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas jų parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, surinkti duomenys turi būti vertinami ne tik atskirai, tačiau ir visumoje, pastebint, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais, – atitinkami faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais, tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sugretinti ir su tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti tam tikras išvadas.
Nors kaltinamasis R. Č. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau kaltinamojo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo parodymai, iš dalies liudytojų parodymai, kiti baudžiamojo byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. G. parodė, kad įvykio nematė, tuo metu buvo išvykęs. Apie šį įvykį jam papasakojo A. V. ir nurodė, kad gavo į nosį. Nosis šiek tiek patinusi, bet nelūžo. Po kelių dienų matė nukentėjusįjį, nosis buvo patinusi. Liudytoja policijos pareigūnė E. B. parodė, kad atvykus į įvykio vietą buvo du vyrai, kurie susipyko dėl automobilio parkavimo. Vienas iš vyrų smogė kitam. Nukentėjusysis medikų atsisakė, sužalojimų nesimatė.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 18.30 val. nukentėjusysis paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir nurodė, kad įmonės bendrasavininkas žūklės parduotuvėje prieš kelias minutes trenkė pranešėjui į veidą. Kraujuoja iš nosies. Atvykus pareigūnams A. V. nurodė, kad su R. Č. sukonfliktavo dėl automobilio statymo. Konflikto metu R. Č. trenkė nukentėjusiajam į nosį. Ant nosies sužalojimų nesimatė, medikų pagalba nereikalinga (2 t., b. l. 54–57). A. V. 2024 m. vasario 26 d. pateikė pareiškimą policijai (elektroniniu būdu per ePolicija), kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 21 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu, A. V. R. Č. vieną kartą sudavė į veidą, ko pasėkoje iš nosies pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 14–16). Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad susisiekus su A. V., jis nurodė, kad jam iš nosies bėgo kraujas, jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 17–18). Iš 2024 m. kovo 13 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad A. V. nurodė, jog R. Č. tyčia sudavė jam vieną smūgį, galimai kairės rankos kumščiu, į nosies sritį, ko pasėkoje iš nosies bėgo kraujas. Jautė ilgalaikį fizinį skausmą (1 t., b. l. 23–25). Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės. A. V. pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog jis ir kaltinamasis sukonfliktavo dėl įvažiavimo į kiemą ir automobilio fotografavimo. Vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamasis, tačiau vienu momentu telefonas nusukamas į šoną, po ko, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis eina iškėlęs ranką ir šūkauja, o nukentėjusysis klausia ko jis mušasi, o po to ekrane pasirodo ranka, ant kurios matoma galimai kraujo (1 t., b. l. 94–100). Iš kaltinamojo gynėjos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad atvykus į aikštelę nukentėjusysis galimai nufotografavo kaltinamojo automobilį ir nuėjo prie pardavimų automato. Po kurio laiko atėjo kaltinamasis ir atsistoję vienas priešais kitą kalbėjosi. Vaizdo įrašo apie 1 min. 10 sek. matyti, kad vyras, kuris bylos nagrinėjimo metu nustatytas kaip nukentėjusysis, stovi nugara į kamerą, kuria užfiksuotas vaizdas. Kaltinamasis stovi prieš nukentėjusįjį. Kaltinamasis dešinėje rankoje laiko galimai telefoną. Įrašo 1 min. 14 sek. Nukentėjusysis galimai linkteli link kaltinamojo ir tuo metu kaltinamasis (galimai kaire) ranka mosteli prie nukentėjusiojo veido. Po šio veiksmo nukentėjusysis susiima rankomis už veido, tada vieną ranką atkiša link kaltinamojo ir vėl susiima už veido bei nueina prie automobilio. Šie paminėti byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė nukentėjusiajam smūgį į veidą, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, bėgo kraujas.
Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. V. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas), jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiojo parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus sąlyginai nedaug laiko po įvykio, be to prieš duodant parodymus teisme nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o pateikiant pareiškimą nukentėjusysis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Nukentėjusysis A. V. esmines fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, pateikdamas pareiškimą, analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam fizinis skausmas buvo sukeltas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, o ne kitur ir ne kitu laiku, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis būtų susižalojęs kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Nors nukentėjusiojo parodymai apie tai ar kaltinamasis jam sudavė kumščiu ar delnu išsiskyrė, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad viskas vyko staiga ir šios aplinkybės negali detalizuoti. Visgi ši aplinkybė nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymai dėl analizuojamo įvykio. Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamasis vis tik smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu.
Tuo tarpu kaltinamojo R. Č. parodymus, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių tyčinių smurtinių veiksmų, skausmo jam nesukėlė, teismas vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo yra anksčiau buvę konfliktinių situacijų, visgi nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūto nusikaltimo padarymu. Be to byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis be pagrindo kviestų specialiąsias tarnybas. Kaltinamojo gynėjos teiginius, kad kaltinamasis negalėjo suduoti nukentėjusiajam, nes konflikto metu kaltinamasis kairėje rankoje laikė dantų krapštuką, be to, jei nukentėjusiajam būtų buvęs suduotas smūgis, smūgio metu nukentėjusiojo telefono kameros vaizdas būtų susiliejęs (kadangi toks vaizdo susiliejimas yra užfiksuotas kaltinamojo gynėjos pateiktame vaizdo įraše (Priedas Nr. 3 CD – VID-20241125-WA0000 (1)), paremti prielaidomis, todėl yra atmetami.
Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad R. Č. 2024 m. vasario 21 d. apie 18.38 val., adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. V. atžvilgiu, t. y. tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam į nosies sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog suduodant smūgį į veido sritį, nukentėjusiajam sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis R. Č. būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų juto fizinį skausmą, bėgo kraujas, nosis buvo patinusi, taigi šiuo atveju tai nebuvo vien tik fizinis sąlytis su kito žmogaus kūnu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nukentėjusiojo patirto skausmo pojūtis buvo išreikštas tokiu būdu (susiėmė už veido rankomis, po to atitraukęs ranką nuo veido rodė kraują delne, po to vėl susiėmė veidą rankomis, nuėjo link savo automobilio. Be to nukentėjusysis teigė, kad pasiėmė servetėlę ir su ja valė kraujuojančią nosį, tuo tarpu kaltinamasis visą laiką buvo netoliese), kad kaltinamasis neabejotinai suprato nukentėjusiojo skausmą. Šiuo atveju aplinkybė, kad nukentėjusysis nesikreipė į medikus nepaneigia smurto jo atžvilgiu naudojimo ir neprieštarauja suformuotai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016). Ši veika sukėlė padarinius – A. V. sukeltas fizinis skausmas, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, – veika padaryta dėl pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 127–130), baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 148–149), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis anksčiau teistas, bausmę atlikęs, nėra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, todėl kaltinamajam neskirtina su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis dirba ir gauna pastovias pajamas, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, kaltinamasis įpareigotinas būti dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui, neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, o paskirti įpareigojimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo R. Č.. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei pažeminimą, sutrikdytas įprastinis gyvenimas, kas sukėlė jam bendravimo galimybių sumažėjimą (1 t., b. l. 195–199).
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).
Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir patirto smurto, nukentėjusysis galėjo patirti išgąstį, nepatogumus, nerimą, nesaugumo jausmą, skausmą, taigi jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų tokia nukentėjusiojo būklė truko ilgai, pas medikus nukentėjusysis nesikreipė, psichologų pagalbos neprireikė, duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikta.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017, 2K-148-697/2021, 2K-256-648/2022). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, taip pat pažymėtina, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis R. Č. dirba, gauna pastovias pajamas.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas iki 400 Eur. Toks neturtinės žalos dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms ir neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padaryti analogiški arba labai panašūs sveikatos sutrikdymai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022). Civiliniame ieškinyje prašoma nukentėjusiojo naudai priteisti procesines palūkanas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo iš dalies tenkintas. Šis prašymas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų
Nukentėjusiojo A. V. atstovas advokato padėjėjas Laurynas Zinkevičius pateikė prašymą iš kaltinamojo R. Č. nukentėjusiojo A. V. naudai priteisti 1 700 Eur išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 195–196).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).
Advokato padėjėjas Laurynas Zinkevičius parengė ir pateikė civilinį ieškinį, atstovui teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko keturi teisiamieji posėdžiai, kurie truko iš viso 3 val. 42 min. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, gauna pastovias pajamas, teismas vertina, kad prašomos priteisti 1 700 Eur teisinės pagalbos išlaidos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, todėl šios teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai.
Kaltinamojo R. Č. gynėja Edita Kairiūkštė pateikė prašymą iš A. V. priteisti R. Č. patirtas 2 510,75 Eur proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 138–149).
BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis pripažintas kaltu, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalimi, teisinės pagalbos išlaidos kaltinamojo naudai nepriteisiamos.
Kaltinamajam R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 161–164), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (6 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 94, 102, 111; 2 t., b. l. 57, 115, 164), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti R. Č., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo, atvykti į Probacijos tarnybą šaukime nurodytą dieną.
Kaltinamajam R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. Č. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. 1 700 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. Č. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) teisinei pagalbai apmokėti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (6 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.