Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. (toliau – ir apeliantas) ir jo gynėjos advokatės Editos Kairiūkštės (toliau – ir apelianto atstovė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteista iš R. Č. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai 400 Eur (keturi šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Priteista iš R. Č. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Dėl įrodymų vertinimo

Dėl civilinio ieškinio

Dėl proceso išlaidų

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo išvados ir argumentai

Dėl įrodymų vertinimo

9. Šio išaiškinimo kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors byloje apart nukentėjusiojo A. V. parodymų, nėra nustatyta kitų faktų, neginčijamai ir tiesiogiai patvirtinančių apeliantą atlikus kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus, R. Č. kaltę šiuo atveju pagrindžia kompleksiškai įvertintų, tarpusavyje palygintų ir sujungtų į nuoseklią ir logišką grandinę įrodymų visetas. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jame ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino nešališkai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, juos palyginant tarpusavyje bei kitų byloje esančių duomenų kontekste. Nuosprendyje nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo, argumentuotai atmesta gynybos versija. O teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas ar kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10. Pažymima, kad skunde aukštesniajam teismui išdėstyti iš esmės tapatūs argumentai, kuriais savo nekaltumą apeliantas grindė ir bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme metu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl visų gynybos argumentų iš esmės pasisakė ir juos argumentuotai atmetė. Naujų įrodymų ar duomenų, kurie leistų daryti kitokią išvadą, apeliaciniame skunde nenurodyta, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pasisako ne dėl kiekvieno skunde dėstomo teiginio bei samprotavimo, o tik dėl esminių skundo teiginių.

11. Kaip ir viso ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis R. Č. savo kaltę kategoriškai neigė. Apeliantas nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir nukentėjusiojo A. V. įvyko žodinis konfliktas, tačiau jis A. V. nesudavė smūgio į nosies sritį ir jokių kitų neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko ir tokio tikslo neturėjo.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, jis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

13. Dėl nukentėjusiojo A. V. šališkumo ir jo parodymų patikimumo. Skundo autorės vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis A. V. šioje byloje daugelį kartų dalyvavo konfliktuose tarp bendraturčių R. Č. ir liudytojo L. G. ir yra pastarojo pusėje, yra pagrindas manyti, jog ir šiuo atveju nukentėjusysis, vykdydamas neteisėtą L. G. pavedimą rinkti duomenis apie privatų apelianto gyvenimą, atliko provokuojančius veiksmus, kadangi žinojo, jog žemės sklypas yra apelianto filmuojamas vaizdo kameromis.

14. Teisėjų kolegija negali nesutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad tarp R. Č. ir liudytojo L. G. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tarp jų vyksta teisminiai ginčai, o nukentėjusysis A. V. yra nurodyto liudytojo pusėje, tačiau vien dėl to nukentėjusiojo parodymai negali būti vertinami kritiškai ir atmetami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. V. parodymais ir vertino juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusysis A. V. viso bylos proceso metu davė nuoseklius paaiškinimus dėl įvykio, detaliai nurodė, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis bei kokiais R. Č. veiksmais jis buvo sužalotas. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys.

15. 2024 m. vasario 21 d. apie 18.30 val., t. y. tuojau po įvykio, A. V. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir nurodė, kad prieš kelias minutes jam buvo trenkta į veidą, kraujuoja iš nosies. Atvykus pareigūnams A. V. jiems nurodė, kad su R. Č. sukonfliktavo dėl automobilio statymo. Konflikto metu R. Č. trenkė nukentėjusiajam į nosį. Ant nosies sužalojimų nesimatė, medikų pagalba nereikalinga (2 t., b. l. 54–57). Po keleto dienų, 2024 m. vasario 26 d. A. V. pateikė pareiškimą policijai, kuriame nurodė tas pačias jo sužalojimo aplinkybes, (1 t., b. l. 14–16). Ikiteisminio tyrimo pareigūnės tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, kad susisiekus su A. V., jis nurodė tas pačias jo sužalojimo aplinkybes, ir patvirtino, kad jam iš nosies bėgo kraujas, jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 17–18). 2024 m. kovo 13 d. protokole-pareiškime taip pat užfiksuota, kad A. V. nurodė, jog R. Č. tyčia sudavė jam vieną smūgį, galimai kairės rankos kumščiu, į nosies sritį, ko pasėkoje iš nosies bėgo kraujas. Jautė ilgalaikį fizinį skausmą (1 t., b. l. 23–25). Savo poziciją nukentėjusysis išdėstė ir 2024 m. birželio 14 d akistatos su apeliantu protokole užfiksuotuose paaiškinimuose, kuriuose detaliai išdėstė įvykio aplinkybes ir be kita patvirtino, kad . kai priėjo R. Č. ir pradėjo rėkti, tada A. V. pradėjo jį filmuoti, R. Č. priėjęs klausė, kas leido važiuoti į jo kiemą, tada filmuojant jis A. V. ranka sudavė vieną smūgį į nosies sritį. (1 t., b. l. 78–84).

19. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visus neaiškumus ir pašalinti kilusias abejones, atliko įrodymų tyrimą ir peržiūrėjo byloje pateiktus vaizdo įrašus.

15.2. Iš vaizdo įrašo, esančio diske, pavadinimu „IMG_2253“, kuris buvo atliktas nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu, matyti, kad įraše matomas vyriškis, kuris pagal bylos duomenis yra R. Č., kuris pakeltu tonu sako „ko tu fotografuoji mano mašiną? Kodėl važiuoji į mano kiemą be mano leidimo?“. Po šių klausimų, kitas vyriškas balsas, kaip ištirta byloje, kalba A. V., ramiu tonu sako: „aš savo mašiną fotografavau. Ko tu rėki ant manęs?“. Įraše matomas R. Č. sako „mano kameros irgi veikia“. Po šių žodžių kamera sujuda, nusisuka nuo R. Č. ir vaizdo nėra, tačiau iš karto girdima, kaip vyriškas balsas, t. y. A. V. jau susinervinusiu tonu pasako „och tu pyderas“. Vėliau vėl matomas vaizdas, kaip R. Č. eina nugara iškėlęs rankas ir šūkauja „ui ui“, tada filmuojantis vyras, t. y. A. V. pakeltu balso tonu sako „och tu blet ko tu mušiesi?“ R. Č. nieko neatsako, tada A. V. sako: “pažiūrėk, kraujas bėga“ ir 22 sek. ekrane pasirodo ranka, ant kurios matoma tamsios spalvos skysčio dėmė, tada R. Č. sako “ oi, oi, labai gerai, labai gerai“, po ko A. V. garsiai sako „va dabar aš tau policiją iškviesiu“, R. Č. nueidamas sako: “kviesk“. Įrašas baigiasi. ( t. 1, b. l. 94).

20. Išanalizavus peržiūrėtuose vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis ir įvertinus juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šie duomenys pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti objektyviai.

21. Iš vaizdo įrašo „20240221192338170“ matyti, kad aparatas su prekėmis, prie kurio stovėjo A. V., yra netoli tos vietos, kur atėjęs sustojo R. Č., ir nukentėjusysis žengė link jo vos kelis žingsnius. Iš nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu padaryto vaizdo įrašo girdėti, kad atėjęs apeliantas užduoda klausimus, tada A. V. prieina jo ir jie pradeda kalbėtis, stovi arti vienas kito, nukentėjusysis kalba ramiu tonu, tuo tarpu apelianto balso tonas pakeltas, jis reiškia nepasitenkinimą. Advokatės Editos Kairiūkštės pateiktame įraše, kuriame matyti abu vyrai, užfiksuota, kad pokalbio metu nukentėjusiojo galva kiek pajuda į priekį link apelianto, tačiau tai neduoda pagrindo išvadai, kad tokiu judesiu A. V. bandė smūgiuoti R. Č. į galvą. Iš karto po to, apeliantas pakėlė dešinę ranką link A. V. veido. Įraše nesimato, kad apeliantas būtų pataikęs nukentėjusiajam, tačiau iš karto po šio R. Č. mosto, A. V. staigiai atsitraukia nuo apelianto, užsiima rankomis už veido, atkiša vieną ranką link R. Č., ir nueina link automobilio. Iš nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu padaryto vaizdo įrašo girdėti, kad po to, kai galimai nukentėjusiojo laikomas telefonas sujuda, nes kamera pasisuka ir nefiksuoja vaizdo, A. V. jau kalba sujaudintu, nervingu tonu, vartoja R. Č. atžvilgiu necenzūrinius žodžius ir klausia, ko šis mušasi, pasako, kad bėga kraujas, įraše užfiksuota ranka (delnas), ant kurios matosi tamsios spalvos skysčio, galimai kraujo dėmė. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia įvykių seka ir konflikto šalių veiksmai bei reakcijos leidžia teigti, kad apeliantas sudavė nukentėjusiajam į nosies sritį.

22. Taigi, apelianto advokatės akcentuojamos aplinkybės, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis A. V. pats grėsmingai artinosi prie R. Č. ir prisiartinęs smūgiavo galva apeliantui į veidą, ir šis smūgio išvengė tik greitai atsitraukdamas, ir kad nei viename įraše nėra užfiksuota, kad R. Č. suduotų nukentėjusiajam į veidą, neatitinka objektyvių duomenų. Aptartuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuota jokio nukentėjusiojo grėsmingo ėjimo link apelianto ir smūgiavimo galva, todėl gynybos teiginiai dėl šių duomenų netinkamo vertinimo laikytini siekiu įtikinti apeliacinės instancijos teismą gynybos pozicijos teisingumu.

23. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nukentėjusysis A. V. daugelį kartų dalyvavo bendraturčių R. Č. ir L. G. konfliktuose pastarojo pusėje, todėl yra pagrindas manyti, jog ir šiuo atveju nukentėjusysis atliko provokuojančius veiksmus, kadangi žinojo, jog žemės sklypas yra apelianto filmuojamas vaizdo kameromis. Remiantis gynybos teiginiais, įvykusioje konfliktinėje situacijoje, taip pat žinodamas apie teritorijos filmavimą bei matydamas, kad ir A. V. filmuoja, bei, kaip teigia gynyba, melavo dėl sudavimo į nosį ir apsimetė, kad yra sužalotas, po A. V. išsakytų replikų, „<...> ko tu mušiesi?, <...> “ “pažiūrėk, kraujas bėga“, R. Č. galėjo pasakyti, paklausti, kodėl A. V. meluoja, apsimeta ar kitaip paneigti A. V. žodžius, taip užfiksuojant galimai provokuojančius veiksmus, tačiau vaizdo įraše užfiksuota, kad apeliantas tokių A. V. komentarų neneigia, o į jos replikuoja “ oi, oi, labai gerai, labai gerai“. Kai A. V. sako „va dabar aš tau policiją iškviesiu“, R. Č. sako „kviesk“. Ištirtų duomenų visuma neduoda pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei L. G. parodymais ir laikyti, kad jie tyčia apkalba R. Č., siekdami sąmoningai jį apkaltinti.

24. Nukentėjusiojo A. V. parodymų patikimumą ir jo versijos dėl suduoto smūgio pagrįstumą apeliantas ir advokatė ginčija ir tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginį, kad jam iš nosies bėgo kraujas, be to, jis atsisakė greitosios medicinos pagalbos, pats pas medikus nesikreipė, taip pat nenuvyko pagal tyrėjos išduotą siuntimą pas specialistą, kas būtų nustatyti galimai padaryti sužalojimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės nukentėjusiojo versijos nepaneigia. Kaip jau buvo aptarta, A. V. nuosekliai tvirtino, kad R. Č. jam ranka vieną kartą sudavė į nosies sritį, dėl ko jis jautė skausmą ir dėl šio sukelto fizinio skausmo kreipėsi į policiją. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, kraujavimas iš nosies jau buvo pasibaigęs, nosis nebuvo lūžusi, nukentėjusiajam nereikėjo medicinos pagalbos. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl sužalojimo, nukentėjusysis yra siunčiamas pas specialistą galimai padarytų sužalojimų nustatymui, tačiau A. V. pas specialistą nevyko, nes, kaip minėta, akivaizdžių sužalojimų, kuriuos specialistas tyrimo metu galėtų nustatyti, jam nebuvo padaryta.

25. Už BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., už alternatyvius neteisėtus veiksmus. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. R. Č. pripažintas kaltu dėl to, kad ranka suduodamas A. V. į nosies sritį, sukėlė jam fizinį skausmą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės nenurodo fizinio skausmo sukėlimo nustatymo kriterijų. Fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicinos žinios, fizinio skausmo sukėlimą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjęs asmuo buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-788/2017, 2K-180-719/2020, 2K-278-489/2022 ir kt.). Remiantis aptartu, daroma išvada, kad tai, jog nukentėjusysis atsisakė greitosios medicinos pagalbos ir į medikus nesikreipė, taip pat nenuvyko pagal tyrėjos išduotą siuntimą pas specialistą, nepaneigia fakto, kad dėl R. Č. suduoto smūgio jis juto fizinį skausmą.

26. Pirmosios instancijos teismo neišsamų bei neobjektyvų įrodymų vertinimą ir priimto nuosprendžio nepagrįstumą apeliantas ir jo advokatė grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo 2019-10-14 Kauno apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2- 14966-920/2019 ir jos pagrindu patvirtintos naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkos, visapusiškai ir objektyviai neištyrė kitų duomenų, t. y. pateiktų vaizdo įrašų ir nuotraukų. Šie skundo teiginiai nepagrįsti, nes aplinkybės, susiję su bendraturčių konfliktu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos niekaip nesusiję su tiriama nusikalstama veika. Be to, apeliaciniam teismui kaip papildomą įrodymą gynyba pateikė Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-3028-1070/2024, tačiau iš šis kitoje byloje teismo priimtas sprendimas sprendžiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kito asmens civilinius santykius dėl skolos priteisimo jokios teisinės reikšmės šios bylos tyrimui neturi.

27. Iš 2024 m. rugsėjo 1 d. valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad pastatas – dirbtuvės su prekybos patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. G., L. G., A. Č. ir R. Č.. 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, 2018 m. sausio 15 d. sudaryta panaudos sutartis, panaudos gavėjas – individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 69–72). Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-14966-920/2019 nustatyta, kad buvo patvirtinta ieškovo L. G. ir atsakovų R. Č., A. Č. taikos sutartis ir nustatyta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka (2 t., b. l. 42–43, 76–78). Šie duomenys tik patvirtina, kad adresu, kur įvykio apelianto ir nukentėjusiojo konfliktas, esantys pastatai nuosavybės teise priklauso keletui asmenų, tame tarpe L. G. ir R. Č., ir šioje byloje nėra ginčo, kad bendrasavininkiai nesutaria dėl naudojimosi šiuo nekilnojamu turtu, tačiau jos nei paneigia nei patvirtina apelianto kaltę. Be kita ko, net ir tikint gynybos pozicija, jog A. V. neturėjo teisės filmuoti ir rinkti informaciją apie R. Č. automobilį, šios aplinkybės negali pateisinti smurtinių veiksmų atlikimo prieš kitą asmenį.

28. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-151-697/2016 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad R. Č. sudavė A. V. vieną kartą ranka į nosies sritį ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tokių jo veiksmų pobūdis, nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai leido neginčijamai spręsti, jog R. Č. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų tokie padariniai gali kilti ir sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia.

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apelianto kaltės dėl inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinio ieškinio

30. Apeliaciniame skunde nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu ir nurodoma, kad nukentėjusysis civilinį ieškinį grindė subjektyviais ir deklaratyviais teiginiais, jog patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau šiems teiginiams jokių įrodymų į bylą nepateikė. Nukentėjusysis į medikus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimo neturėjo, pas psichologus ar psichiatrus nesilankė, dėl ko pagrindo teigti, jog dėl įvykio jis patyrė neturtinę žalą, nėra jokio pagrindo, todėl teismas be teisinio pagrindo nukentėjusiojo naudai priteisė 400 Eur neturtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, neturtinės žalos dydžio klausimas pirmosios instancijos teismo išspręstas tinkamai.

31. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms.

32. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo R. Č.. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bei pažeminimą, sutrikdytas įprastinis gyvenimas, kas sukėlė jam bendravimo galimybių sumažėjimą. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir patirto smurto, nukentėjusysis galėjo patirti išgąstį, nepatogumus, nerimą, nesaugumo jausmą, skausmą, taigi jis neabejotinai patyrė neturtinę žalą, tačiau nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamojo veiksmų tokia nukentėjusiojo būklė truko ilgai, pas medikus nukentėjusysis nesikreipė, psichologų pagalbos neprireikė, duomenų apie liekamuosius reiškinius teismui nepateikta, todėl civilinį ieškinį tenkino iš dalies, mažindamas prašomą priteisti neturtinės žalos dydį.

33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, vadovavosi formuojama teismų praktika dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015, 2K-316-222/2016, 2K-393-489/2017, 2K-148-697/2021, 2K-256-648/2022). Įvertinus tai, kad fizinis skausmas nukentėjusiajam buvo sukeltas vieno smūgio pasekoje, kad dėl to nukentėjusysis nesikreipė į medikus, jokių liekamųjų reiškinių nenustatyta, tačiau atsižvelgiant ir į tai, kad smūgis buvo suduotas į galvoje esančią jautrią nosies sritį, nukentėjusiajam priteista 400 eurų dydžio neturtinė žala yra teisinga, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir kaltininko galimybę padengti priteistą žalą.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Apelianto atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visas nukentėjusiojo patirtas 1700 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai apmokėti priteisti iš apelianto, kadangi teismas nevertino bylos sudėtingumo, suteiktų teisinių paslaugų sudėtingumo, pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, kad teisines paslaugas teikė ne advokatas, o advokato padėjėjas. Pažymi, jog į suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą įtrauktos susipažinimo su teismine byla ir pasirengimo bylai laiko sąnaudos, kas, skundo autorės teigimu, reiškia, jog už tų pačių neteisinių paslaugų teikimą yra prašoma apmokėti dvigubai, nes susipažinimas su byla apima ir pasirengimą bylai.

35. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo nukentėjusiojo atstovo atliktą darbą, t. y., kad jis parengė ir pateikė civilinį ieškinį, susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme ir posėdžių skaičių bei jų trukmę. Nepagrįstas skundo teiginys, kad susipažinimo su byla ir pasirengimo bylai laiko sąnaudos yra tapačios, kadangi pasirengimas bylai be kita ko apima susitikimus su atstovaujamu asmeniu prieš bylos nagrinėjimą, kuomet gali būti derinama pozicija, aptariamas parodymų davimas, teisinės praktikos ieškojimas ir analizė ir pan.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę ir eigą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nukentėjusiojo priteistos proceso išlaidos, advokato paslaugomis apmokėti nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistos pagrįstai. Šiame kontekste pažymima, kad R. Č. gynėjos prašyme iš A. V. priteisti R. Č. patirtas proceso išlaidas, nurodyta suma yra didesnė nei nukentėjusiojo patirtų išlaidų.

37. Remiantis aptartu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį ar naikinti R. Č. ir jo advokatės Editos Kairiūkštės apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

39. Į bylą nukentėjusiojo atstovas advokatas Elmaras Urbonas pateikė sąskaitą ir banko išrašą, (T.3, b. l. 61-62), kurie patvirtina, kad nukentėjusysis A. V. advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 400 Eur. Advokatas Elmaras Urbonas, gindamas nukentėjusiojo interesus susipažino su nuteistojo apeliaciniu skundu, nukentėjusiojo vardu surašė ir pateikė į jį atsiliepimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, jos apimtį, apeliacinio skundo apimtį bei turinį, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos, kurias nukentėjusysis A. V. patyrė naudodamasis advokato paslaugomis, nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistinos iš nuteistojo R. Č..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Editos Kairiūkštės apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš R. Č. nukentėjusiajam A. V. 400 Eurų (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų proceso išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.