Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-3028-1070/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: e2A-3028-1070/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-01807-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Latvelė, Svetlana Panina, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Komrita“
Atsakovas: I. Š.

Kategorijos

2.1.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-3028-1070/2024Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01807-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1; 3.2.4.8.2; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Ramunės Mikonienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komrita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komrita“ ieškinį atsakovui I. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Komrita“ padavė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo I. Š. 30 000 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad 2020 m. kovo mėn. atsakovas išdavė ieškovei šešis paprastuosius vekselius dėl bendros 30 000 Eur sumokėjimo (kiekvienas vekselis – dėl 5000 Eur sumos). Šie vekseliai buvo išrašyti atsakovo jam garantuojant UAB „Domstatus“ atsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį prievolės įvykdymą. Atsakovui neišrašius šių vekselių, ieškovė atsisakytų sudaryti su UAB „Domstatus“ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Vekselių apmokėjimo terminai suėjo, tačiau ieškovė nepateikė jų atsakovui apmokėti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka. Dėl to vekseliai tapo paprastais skolos rašteliais. Ieškovei išsiuntus atsakovui raginimą dėl 30 000 Eur sumokėjimo, jis ignoravo ieškovės prašymą ir neįvykdė 30 000 Eur sumokėjimo prievolės.

Atsiliepimas

3. Atsakovas I. Š. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimus.

4. Atsakovas nurodė, kad šalių santykiai dėl šešių vekselių išrašymo visapusiškai išnagrinėti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022. Vekseliai buvo sukurti ieškovės ir atsakovo vadovaujamos UAB „Domstatus“ susiklosčiusių ikisutartinių santykių metu. Tarp ieškovės ir UAB „Domstatus“ buvo pasirašytos dvi preliminarios sutartys dėl nekilnojamojo turto objektų (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovės vadovas, nepasitikėdamas UAB „Domstatus“, paprašė išrašyti vekselius dėl bendros 30 000 Eur sumos, pateikė atsakovui I. Š. vekselių blankus, pažadėjo sunaikinti vekselius, kai tik bus pasirašyta nekilnojamojo turto objektų pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Atsakovas pasirašė minėtus vekselius, kitą dieną susisiekęs su ieškove nurodė, kad netvirtins jų, todėl bendru šalių sutarimu buvo nutarta nevykti pas notarą ir netvirtinti išrašytų vekselių. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Komrita“ ieškinį UAB „Domstatus“, nustatė, kad ši bendrovė atsiskaitė su ieškove pagal pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, todėl UAB „Komrita“ reikalavimas dėl 30 000 Eur priteisimo nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „Komrita“ ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovui I. Š. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. vasario 17 d. ieškovė (pardavėja) su UAB „Domstatus“ (pirkėja) sudarė Preliminariąją sutartį Nr. 1, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti, o UAB „Domstatus“ – nupirkti sandėlį ir kontrolės postą kartu su žemės nuomos teise (duomenys neskelbtini), už 40 000 Eur. Pagal Preliminarią sutartį Nr. 1 pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2020 m. kovo 30 d. Pasirašius pagrindinę sutartį, pirkėja UAB „Domstatus“ už perkamą daiktą įsipareigojo visiškai atsiskaityti iki 2021 m. gruodžio 1 d. bei sumokėti 10 000 Eur avansą iki 2020 m. vasario 29 d. Pagal 2020 m. vasario 17 d. sudarytą Preliminariąją sutartį Nr. 2 ieškovė įsipareigojo parduoti, o UAB „Domstatus“ – nupirkti administracinį pastatą ir kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą) (duomenys neskelbtini), kartu su žemės nuomos teise už 100 000 Eur; pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Pirkėja įsipareigojo sumokėti pardavėjai 20 000 Eur avansą iki 2020 m. vasario 21 d. ir visiškai atsiskaityti iki 2020 m. rugsėjo 1 d.

7. Teismas nustatė, kad UAB „Domstatus“ sumokėjo ieškovei mokėjimo pavedimais pagal preliminarias sutartis bendrą 30 000 Eur avansų sumą, o 2020 m. kovo 4, 6, 9, 10, 12, 17 d. vekseliais atsakovas I. Š. kaip vekselių davėjas įsipareigojo sumokėti ieškovei (pinigų gavėjai) iki 2021 m. gruodžio 31 d. po 5000 Eur pagal kiekvieną vekselį. Teismas taip pat nustatė, kad su atsiliepimu į ieškinį pateikti šeši analogiški vekseliai, kuriuose nėra ieškovės atspaudo grafose „pinigų gavėjas“, ši vekselių grafa tuščia, pinigų gavėjas nenurodytas. 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė ir UAB „Domstatus“ pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ši nupirko iš ieškovės sandėlį, kontrolės postą, kiemo statinius (kiemo aikštelę ir tvorą) bei nuomos teisę į 1,5570 ha dalį valstybinio žemės sklypo už 40 000 Eur (39 900 Eur už sandėlį, kontrolės postą, kiemo statinius, 100 Eur – už žemės nuomos teisę).

8. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022, kurioje ieškovė UAB „Komrita“ padavė ieškinį UAB „Domstatus“, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, o atsakovė UAB „Domstatus“ – priešieškinį dėl 30 000 Eur avanso gražinimo bei 40 000 Eur netesybų priteisimo.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje ieškovė UAB „Komrita“ grindė savo ieškinį, be kita ko, tuo, jog prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jai buvo reikalingos garantijos, kad UAB „Domstatus“ atsiskaitys už perkamus nekilnojamojo turto objektus, todėl UAB „Domstatus“ išrašė ieškovei paprastuosius vekselius dėl 30 000 Eur sumos; kad ieškovė vėliau sužinojo, jog šie UAB „Domstatus“ pasirašyti vekseliai yra negaliojantys, nes sudaryti nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad ji sutiko pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje yra sąlygos, numatančios, jog ieškovė gavo grynaisiais 30 000 Eur už perleidžiamus nekilnojamojo turto objektus, nors negavo tų pinigų, gavo tik vekselius. Kartu su ieškiniu ieškovės atstovas (atstovaujantis jos interesus ir šioje byloje) pateikė Kauno apygardos teismui šešis vekselius, kuriuose nebuvo ieškovės kaip pinigų gavėjos antspaudo. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 konstatavo, kad iki sudarant pirkimo-pardavimo sutartį UAB „Domstatus“ atsiskaitė su ieškove be apgaulės; ieškovė byloje neneigė aplinkybės, kad UAB „Domstatus“ išrašė vekselius ant jos pateiktų blankų; vekseliuose nenurodyta, kieno naudai išrašomas vekselis, t. y. kas yra pinigų gavėjas, todėl jau jų išrašymo metu ieškovė turėjo pastebėti tokį vekselio formos trūkumą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-706-464/2022 atmetė ieškovės apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, nurodydamas, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog UAB „Domstatus“ įvykdė savo sutartinę prievolę sumokėti už perduotą turtą sutartyje nustatytą pinigų sumą.

10. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo byloje nustatytomis faktinės aplinkybėmis, konstatavęs, kad abejose bylose dalyvavo tie patys asmenys: Kauno apygardos teismo byloje atsakovas veikė kaip UAB „Domstatus“ atstovas, o nagrinėjamoje byloje veikia savo kaip fizinio asmens vardu. Esminės faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindė savo ieškinio reikalavimus Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje, susiklostė tarp tų pačių fizinių asmenų – ieškovės vadovo R. P. ir UAB „Domstatus“ vadovo – atsakovo I. Š.. Ieškovė apskaitė ginčo vekselius savo apskaitoje kaip gautus iš juridinio asmens – UAB „Domstatus“, o ne atsakovo kaip fizinio asmens.

11. Teismas nurodė, kad nors minėtoje Kauno apygardos teismo byloje ieškovė reikalavo pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl UAB „Domstatus“ vadovo apgaulės, o nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimą atsakovui I. Š. dėl piniginės prievolės vykdymo, tai nereiškia, jog ankstesnėje Kauno apygardos teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nelaikytinos prejudicinėmis nagrinėjamam ginčui. Pasak pirmosios instancijos teismo, neturi reikšmės aplinkybė, kokie materialiniai reikalavimai buvo pareikšti ieškovės abejose bylose, esminė aplinkybė, leidžianti fakto nustatymą teismo sprendimu laikyti prejudiciniu kitame ginče, yra to fakto buvimas įrodinėjimo dalyku, o nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį faktas abejose bylose yra esminė faktinė aplinkybė. Teismas padarė išvadą, kad abejose bylose įrodinėjamas atsiskaitymo pagal sutartį faktas buvo reikšmingas įrodinėjimo dalykas.

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė nevertinantis ieškovės argumentų, įrodymų, liudytojų paaiškinimų, kuriais ji įrodinėja 30 000 Eur nesumokėjimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį faktą, nes Kauno apygardos teismo sprendime nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė pagal 2020 m. balandžio 6 d. sutartį yra gavusi atsiskaitymą (10 000 Eur avansą pavedimu ir 30 000 Eur grynaisiais) iš UAB „Domstatus“. Šios aplinkybės teisingą nustatymą patvirtintus ir Lietuvos apeliaciniam teismui, nurodytas faktas yra prejudicinis šioje byloje, ieškovė negali jo kvestionuoti.

13. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nustatė, kad ieškovės pateikti šeši dokumentai, įvardinti paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, niekuomet nebuvo įgiję vekselio galios pagal ĮPVĮ, kadangi vekseliai jų surašymo metu (2020 m. kovo 17 d.) neturėjo ieškovės rekvizitų, o vekselio turėtojo duomenų nurodymas vekselyje yra būtinas vekselio turinio reikalavimas. Pasak teismo, vekselio papildymas rekvizitais vėliau, nei vekselis sudarytas, prieštarauja jame nurodytai sudarymo datai. Visuose šešiuose vekseliuose nurodytos sumos viršija 3000 Eur, tačiau nė vienas iš jų nebuvo patvirtintas notaro pagal ĮVPĮ 77 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Todėl teismas sprendė, kad iš minėtų vekselių kylantiems reikalavimams negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos.

14. Teismui nustačius, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 30 000 Eur vekselių kaip garantijos dėl atsiskaitymo pagal pirkimo-pardavimo sutartį pagrindu, o pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį buvo visiškai atsiskaityta, atsakovo prievolė pagal ieškovės vekselius laikytina pasibaigusia. Teismas nurodė, kad vertinant byloje pateiktus vekselius kaip paprastus skolos raštelius, jie nagrinėjamos bylos kontekste negali būti laikomi sukuriančiais prievolę atsakovui dėl to, jog ieškovė įrodinėjo, kad vekseliai išduoti kaip atsiskaitymo pagal pirkimo–pardavimo sutartį priemonės, o byloje konstatuota, kad atsiskaitymo prievolė, kurios vykdymui, ieškovės teigimu, išduoti vekseliai, yra įvykdyta. Nustačius, kad 30 000 Eur suma ieškovei buvo sumokėta, ji neturi teisėto pagrindo tikėtis, jog UAB „Domstatus“ esant atsiskaičiusiai su ieškove pagal sutartį, atsakovas kaip vekseliuose pasirašęs asmuo sukūrė sau papildomą prievolę sumokėti jai dar 30 000 Eur.

15. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės pateikti vekseliai negali būti laikomi kilusiais iš kitų teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ir kt.), kadangi juose nėra duomenų, jog nurodytos sumos buvo perduotos atsakovui ar buvo atsiskaitoma už konkrečius ieškovės atliktus veiksmus. Vekseliuose nenurodytas atsakovo sukuriamos prievolės kreditorius, todėl atsakovo įsipareigojimas sumokėti minėtą sumą kaip paskolos grąžinimą, atsiskaitymą už paslaugas, ar kt. būtų negaliojantis, nes neaiškus prievolę galintis priimti asmuo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė UAB „Komrita“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022, jame nustatyti faktai dėl UAB „Domstatus“ atsiskaitymo su ieškove pagal 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį turi prejudicinę galią šioje byloje. Minėtoje Kauno apygardos teismo byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieškovės ir šioje byloje nedalyvaujančios UAB „Domstatus“. Šioje byloje sprendžiamas ginčas tarp ieškovės UAB „Komrita“ ir fizinio asmens I. Š. dėl šio atsakomybės pagal išrašytus vekselius. Kauno apygardos teismo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl vekselių teisinės galios, nei dėl juos išdavusio asmens pareigos mokėti pagal šiuos vekselius. Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje buvo konstatuota aplinkybė, kad UAB „Domstatus“ neturi pareigos mokėti ieškovei pagal 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nebuvo sprendžiama dėl atsakovo I. Š. pareigos mokėti pagal vekselius.

16.2. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino ieškovės atstovo ir liudytojų paaiškinimų dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovei pagal vekselius. Ieškovės vadovas, buvęs finansininkas paaiškino, kad negavo 30 000 Eur grynais nei iš UAB „Domstatus“, nei iš atsakovo pagal 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Apeliantės kasos pajamų orderiai buvo išrašyti atsakovui paprašius tai padaryti už jo vekselius dėl bendros 30 000 Eur sumos. Išrašytais vekseliais buvo siekiama pakeisti santykius tarp ieškovės ir UAB „Domstatus“ bei ieškovės ir atsakovo I. Š.. Atsakovas nereikalavo grąžinti vekselių, neginčijo jų teisėtumo. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ir tirtos Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje, todėl minėtoje byloje priimtas sprendimas nepaneigia atsakovo pareigos mokėti apeliantei pagal vekselius.

Atsiliepimas

17. Atsakovas I. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantė, nesutikdama su teismo priimtu sprendimu, apeliaciniame skunde pakartotinai dėsto faktines aplinkybes, kuriomis grindė savo ieškinį, visiškai ignoruodama tai, jog teismas pasisakė motyvuotai ir pagrįstai dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, teisingai nustatęs ir faktines aplinkybes, ir prejudicinio fakto galiojimą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovė pagal 2020 m. balandžio 6 d. sutartį yra gavusi iš UAB „Domstatus“ atsiskaitymą (10 000 Eur avansą pavedimu ir 30 000 Eur grynaisiais), šios aplinkybės teisingą nustatymą patvirtintus ir Lietuvos apeliaciniam teismui, laikytina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje, kurio apeliantė negali kvestionuoti. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje UAB „Domstatus“ atstovo procesiniu statusu dalyvavo šios bylos atsakovas I. Š., o reikalavimas dėl skolos priteisimo grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjimo dalyku ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, ir šioje byloje. Todėl apeliantė neturi teisinio pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022, apeliantės ir atsakovo ginčas galutinai išspręstas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, o priimtas sprendimas šalims turi įstatymo galią.

Žemesnės instancijos teismas

17.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjęs visas faktines aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės pateikti šeši dokumentai, įvardinti kaip paprastieji neprotestuotini vekseliai, niekuomet nebuvo įgiję vekselio galios pagal ĮPVĮ, kadangi 2021 m. balandžio 29 d. Kauno apygardos teismo byloje ieškovė buvo pateikusi vekselius be asmens, kurio naudai išrašomas vekselis, rekvizitų, t. y. grafose „pinigų gavėjas (kreditorius)“ nebuvo jokio įrašo, o vėlesnis vekselio turinio papildymas trūkstamais kreditoriaus rekvizitais nesukelia prievolės vekselį pasirašiusiai šaliai, kadangi vekselyje privaloma nurodyti jo sudarymo datą, t. y. vekselio papildymas rekvizitais vėliau nei jis faktiškai sudarytas, prieštarauja vekselyje nurodytai sudarymo datai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė kildina atsakovo prievolę sumokėti jai 30 000 Eur iš kartu su ieškiniu pateiktų paprastųjų vekselių: 2020 m. kovo 4 d. vekselio dėl 5000 Eur sumokėjimo UAB „Komrita“ iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 6 d. vekselio dėl 5000 Eur sumokėjimo UAB „Komrita“ iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 9 d. vekselio dėl 5000 Eur sumokėjimo UAB „Komrita“ iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 10 d. vekselio dėl 5000 Eur sumokėjimo UAB „Komrita“ iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 12 d. vekselio dėl 5000 Eur sumokėjimo UAB „Komrita“ iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 17 d. vekselio dėl 5000 Eur sumokėjimo UAB „Komrita“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Vekseliai išduoti ir pasirašyti atsakovo I. Š., vekselių gavėjo grafose yra ieškovės UAB „Komrita“ spaudas.

21. Atsakovas nesutikdamas su ieškinio reikalavimais bei nurodydamas, kad jis pasirašė ieškovės pateiktus tuščius vekselių blankus, padavė į bylą jo pasirašytus šešis vekselius, kuriuose nebuvo nurodytas pinigų gavėjas (kreditorius), t. y. nebuvo ieškovės UAB „Komrita“ spaudo: 2020 m. kovo 4 d. vekselį dėl 5000 Eur sumokėjimo iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 6 d. vekselį dėl 5000 Eur sumokėjimo iki 2020 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 9 d. vekselį dėl 5000 Eur sumokėjimo iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 10 d. vekselį dėl 5000 Eur sumokėjimo iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 12 d. vekselį dėl 5000 Eur sumokėjimo iki 2021 m. gruodžio 31 d.; 2020 m. kovo 17 d. vekselį dėl 5000 Eur sumokėjimo iki 2021 m. gruodžio 31 d.

22. Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, paaiškėjo, kad ieškovė UAB „Komrita“ Kauno apygardos teisme buvo pareiškusi ieškinį atsakovo I. Š. vadovaujamai UAB „Domstatus“, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir UAB „Domstatus“ sudarytą 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją, grąžinant ieškovei sandėlį, kontrolės postą, kiemo aikštelę, tvorą, valstybinio žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), nuomos teisę, o atsakovei UAB „Domstatus“ – 10 000 Eur (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-426-254/2022). Ieškovė grindė savo ieškinį, paduotą Kauno apygardos teisme, tuo, kad ji susitarė su UAB „Domstatus“ dėl nekilnojamojo turto (sandėlio, kontrolės posto, kiemo statinių) pardavimo už 40 000 Eur, UAB „Domstatus“ sumokėjo jai 10 000 Eur avansą, liko skolinga 30 000 Eur, o jos direktorius I. Š. pasirašė šešis vekselius dėl bendros 30 000 Eur sumos kaip likusios sumos sumokėjimą užtikrinančios garantijos. Ieškovės teigimu, būtent dėl to ji sutiko pasirašyti ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį notaro kontoroje. Pasak ieškovės, vėliau ji sužinojo, kad vekseliai yra negaliojantys, nes surašyti nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos, todėl, ieškovės nuomone, UAB „Domstatus“ panaudojo apgaulę pasirašydama nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė palaikydama savo ieškinį dublike nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. atsakovės direktorius I. Š. atvyko pas ieškovės buhalterį ir paprašė jo išrašyti šešis kasos pajamų orderių kvitus skirtingomis datomis, neva patvirtinančius, jog iš atsakovės ieškovė gavo 30 000 Eur dydžio sumą. I. Š. paaiškino ieškovės buhalteriui, kad kvitus jam yra būtina parodyti bankui tam, jog šis suteiktų atsakovei paskolą. Ieškovės buhalteriui nekilo minčių dėl to, kad I. Š. siekia jį apgauti, todėl buhalteris pasirašė kvitus, nors negavo pinigų. Ieškovės kasos knygoje šie kasos pajamų orderiai neapskaityti.

23. Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje atsakovė UAB „Domstatus“ savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsiskaitė už ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą sumokėdama ieškovei grynais 30 000 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė pareiškė, jog nepasitiki ja, nori užtikrinimo, kad UAB „Domstatus“ tikrai pirks ir administracinį pastatą. Pasak atsakovės, būtent dėl to ieškovė pateikė pasirašyti vekselių blankus, argumentuodama, kad sudarius administracinio pastato pirkimo-pardavimo sutartį, sunaikins šiuos vekselius. Atsakovei kitą dieną susisiekus su ieškove ir nurodžius, jog atsakovė netvirtina šių vekselių, bendru sutarimu buvo nutarta, jog šalys nevyks tvirtinti vekselių į notaro biurą. Vekseliai nebuvo pilnai užpildyti.

Žemesnės instancijos teismas

24. Kauno apygardos teismas, priimdamas 2022 m. vasario 23 d. sprendimą byloje Nr. e2-426-254/2022, nustatė, kad UAB „Komrita“ turėjo tikslą parduoti, o UAB „Domstatus“ – įsigyti administracinį pastatą (Objektą/1), sandėlį (Objektą/2), kontrolės postą (Objektą/3), kiemo statinius (kiemo aikštelę, tvorą – Objektą/4), esančius (duomenys neskelbtini), ir valstybinio žemės sklypo nuomos teisę. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, kad dėl Objektų/2/3 buvo sudaryta 2020 m. vasario 17 d. preliminari sutartis, kurioje sutarta Objektų pardavimo kaina – 40 000 Eur. Už parduodamą turtą UAB „Domstatus“ sumokėjo 10 000 Eur avansą 2020 m. vasario 28 d. Pagal kitą 2020 m. vasario 17 d. preliminarią sutartį ieškovė įsipareigojo parduoti UAB „Domstatus“ Objektus/1/4 už 100 000 Eur, pasirašant pagrindinę sutartį iki 2020 m. rugsėjo 1 d. 20 000 Eur avansas pagal antrą preliminarią sutartį sumokėtas UAB „Domstatus“ ieškovei 2020 m. vasario 18 d. 2020 m. balandžio 6 d. notarine tvarka tarp ieškovės UAB „Komrita“ ir UAB „Domstatus“ sudaryta Objektų/2/3/4 pirkimo-pardavimo sutartis, nurodant, kad šie objektai parduodami už 39 900 Eur, žemės sklypo nuomos teisė – už 100 Eur. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pirkėjas sumokėjo pavedimu į ieškovės sąskaitą 10 000 Eur, o pardavėjo atstovas nurodė, jog gavo iš pirkėjos 30 000 Eur sumą grynais prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Apygardos teismas, įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus, nurodė, kad byloje yra svarbu nustatyti, ar atsakovė UAB „Domstatus“ atsiskaitė už parduotus objektus, kada ir kokiu būdu. Kauno apygardos teismas, įvertinęs atsakovės buhalterinių dokumentų (kasos išlaidų orderių, skolų tiekėjams, sąskaitų žiniaraščių pagal kontrahentus, kasos sąskaitų žiniaraščio, ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos) turinį, notaro, patvirtinusio 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pateiktus šešis atsakovės kasos išlaidų orderius ir šešis ieškovės kasos pajamų orderius, padarė išvadą, kad įrodymų visuma sudaro pagrindą tikėti atsakove, jog ji atsiskaitė už perleistus jos nuosavybėn objektus.

25. Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl šalių argumentų, susijusių su šešių vekselių pasirašymu, nurodė, kad ieškovė neneigė aplinkybės, jog atsakovė išrašė vekselius ant jos pateiktų blankų. Apygardos teismas nurodė, kad svarbu tai, jog vekseliuose nenurodyta, kieno naudai išrašomas vekselis, t. y. kas yra pinigų gavėjas, todėl jų išrašymo metu ieškovė turėjo pastebėti tokį vekselio formos trūkumą, nenaudojant papildomos apgaulės. Atsakovė nurodė, kad šalys nutarė nevykti pas notarą tvirtinti šiuos vekselius, todėl galbūt ir nebuvo būtinybės pašalinti šių vekselių trūkumo. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad nepasitvirtino ieškovės nurodyta aplinkybė dėl atsakovės apgaulės, susijusios su vekselių išrašymu ir su tuo, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl atmetė ieškovės ieškinį.

26. Ieškovei apskundus Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-706-464/2022, paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

27. Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas nepakeistą Kauno apygardos teismo sprendimą, nurodė, kad 30 000 Eur perdavimo ieškovei faktą patvirtina byloje esančių rašytinių įrodymų visuma – atsakovės 2020 m. kovo 4, 6, 9, 10, 12, 17 d. kasos išlaidų orderiai, kurių pagrindu atsakovės vadovui iš bendrovės kasos iš viso buvo išmokėta 30 000 Eur grynaisiais pinigais, kurių išmokėjimo paskirtimi nurodyta – avansas nekilnojamajam turtui įsigyti; atsakovės sąskaitos žiniaraštis pagal kontrahentus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., kasos sąskaitos žiniaraštis pagal datas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Pinigų perdavimo apeliantei faktą patvirtina ir į bylą pateikti ieškovės buhalterio trečiojo asmens S. P. tomis pačiomis kaip ir atsakovės išlaidų orderiai datomis išrašyti kasos pajamų orderiai dėl tos pačios bendros 30 000 Eur sumos. Šiuose kasos pajamų orderiuose nurodyta, kad tai lėšos nekilnojamam turtui įsigyti.

28. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad tai, jog ieškovė negavo pinigų, ji įrodinėjo trečiojo asmens S. P., pasirašiusio kasos pajamų orderius, paaiškinimais, jog pinigai iš atsakovės nebuvo gauti, o kasos pajamų orderiai buvo išrašyti atsakovės vadovo prašymu tam, kad ji galėtų lengviau gauti paskolą iš banko. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantės buhalterio S. P. teisme duotų paaiškinimų dėl pajamų orderių išrašymo aplinkybių patikimumu leidžia abejoti vien šių paaiškinimų neatitiktis kitiems byloje esantiems įrodymams. Apklausiamas 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad kasos pajamų orderius atsakovės vadovo prašymu išrašė kelios dienos po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. 2020 m. balandžio 8-9 d. Vėliau į nagrinėjamą bylą sandorį patvirtinęs notaras pateikė jam šalių iki sandorio sudarymo perduotus dokumentus, tarp kurių buvo ir trečiojo asmens išrašyti kasos pajamų orderiai. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, trečiojo asmens, apeliantės darbuotojo, kurio išrašytų kasos pajamų orderių teisingumo klausimas buvo keliamas byloje, žodiniai paaiškinimai yra subjektyvūs ir negali būti pripažįstami patikimesne įrodinėjimo priemone, nei jo išduoti finansiniai bendrovės dokumentai, ir negali paneigti rašytiniais įrodymais grindžiamų faktinių aplinkybių.

29. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nurodė, kad nuo kasos pajamų orderių išrašymo momento iki ginčijamos 2020 m. balandžio 6 d. sutarties sudarymo praėjo beveik mėnuo. Apeliantė turėjo pakankamai laiko tam, kad įsitikintų, ar sutartyje nurodyta turto kaina buvo sumokėta. Nėra duomenų, kad apeliantė iki sutarties sudarymo būtų reiškusi atsakovei pretenzijas dėl neatliktų mokėjimų. Tie patys kasos pajamų orderiai buvo pateikti ir ginčijamą sandorį tvirtinusiam notarui. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas padarė labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė sumokėjo sutartyje nurodytą turto kainą iki jos sudarymo, o sutarties turinys atitiko abiejų šalių valią. Kitokios išvados nesuponuoja ir tokia aplinkybė, kad kasos pajamų orderiai buvo pasirašyti apeliantės buhalterio, o ne apeliantės vadovo, kuris 2018 m. sausio 2 d. įsakymu buvo paskirtas kasininku, suteikiant jam teisę surašyti ir pasirašyti kasos pajamų bei išlaidų orderius. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl darbuotojo įgaliojimo viršijimo ir šiuo pagrindu kasos išlaidų (ne)galiojimo, nekyla ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo, išrašydamas kasos pajamų orderius, veikė kaip ieškovės atstovas. Todėl buvo pagrįstas atsakovės lūkestis, kad šiuos dokumentus pasirašė tam įgaliojimus turintis apeliantės darbuotojas. Atsakovė neatsakinga už apeliantės darbuotojų veiksmus ir neturėjo pareigos tikrinti buhalterio įgaliojimus. Nors apeliantė tvirtina neapskaičiusi šių dokumentų savo buhalterinėje apskaitoje, ši aplinkybė savaime nepaneigia kasos pajamų orderių, kuriems suteikti unikalūs identifikaciniai numeriai, vertinimo būtent kaip buhalterinės apskaitos dokumentų.

30. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakydamas dėl į bylą pateiktų vekselių nurodė, kad vekselių forma bei turinys (vekselių rekvizitai) apeliantei buvo žinomi, o dėl jų trūkumų galbūt atsirandantys neigiami padariniai negali kilti atsakovei. Be to, apeliantė neįvardijo, kaip pasireiškė atsakovės apgaulė iš esmės tik pasirašant vekselius. Nors vekselių datos sutampa su kasos pajamų orderiuose nurodytomis datomis, vien to nepakanka sutikti su apeliantės pozicija dėl buvusios vekselių paskirties – garantuoti, kad atsakovė sumokės turto kainą iki ginčijamo sandorio sudarymo.

31. Šią bylą išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį, konstatavęs, jog tarp ginčo šalių nesusiklostė UAB „Domstatus“ prievolės atsiskaityti pagal 2020 m. balandžio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo santykiai, kadangi atsakovo I. Š. vekselių išrašymo metu jais turėjusi būti užtikrinama prievolė buvo įvykdyta, o vekseliai neatitiko vertybiniams popieriams keliamų reikalavimų, numatytų ĮPVĮ. Pirmosios instancijos teismas padarė šias išvadas, vadovaudamasis ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022 nustatyta faktine aplinkybe.

32. Nagrinėjamoje byloje ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis kaip prejudicija Kauno apygardos teismo byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis bei kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė vertinti ieškovės atstovo, liudytojų parodymus dėl atsakovo pareigos mokėti ieškovei pagal vekselius. Todėl toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (ne)teisėtumo šių apeliacinio skundo motyvų kontekste.

Dėl kitoje byloje priimtame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo kaip prejudicinių faktų nagrinėjamoje byloje

33. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

34. Sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

35. Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-701/2019, 45 punktas).

36. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą, 2024 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024, 35 punktas).

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2021, 22 punktas).

38. Tuo atveju, kai paprastasis vekselis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, jo ryšys su pagrindine prievole pasireiškia tuo, kad pagrindinio sandorio teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-969/2018, 75 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018, 28 punktas).

39. Pripažinus paprastąjį vekselį neturinčiu vekselio galios, jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas šis dokumentas, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 25 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-469/2021, 30 punktas).

40. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nurodė, kad vekseliai buvo pasirašyti atsakovo I. Š., šiam siekiant užtikrinti UAB „Domstatus“ prievolės atsiskaityti pagal 2020 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymą. Įvertinus tai, kad skolininkui įvykdžius pagrindinę prievolę, ją užtikrinantis vekselis netenka galios (žr. šios nutarties 38 punktą), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje yra reikšminga aplinkybė dėl UAB „Domstatus“ atsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (t. y. dėl pagrindinės prievolės ieškovei įvykdymo, nuo kurio priklauso prievolės atsiskaityti pagal vekselį galiojimas).

41. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad aplinkybė dėl UAB „Domstatus“ (ne)atsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį buvo įrodinėjimo dalyku anksčiau nei ši nagrinėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-426-254/2022. Kauno apygardos teismas nurodė, kad ši aplinkybė yra reikšminga, sprendžiant ieškovės UAB „Komrita“ ieškinio atsakovei UAB „Domstatus“ pagrįstumo klausimą (žr. šios nutarties 24 punktą). Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje dalyvavo ir ieškovė, ir šios bylos atsakovas I. Š. UAB „Domstatus“ atstovo statusu. Kauno apygardos teismas, visapusiškai ištyręs ir įvertinęs ieškovės motyvus, įrodymus, kuriais ji grindė neatsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį aplinkybę, nustatė, kad UAB „Domstatus“ sumokėjo ieškovei pagal 2020 m. balandžio 6 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį 30 000 Eur grynais ir 10 000 Eur pavedimu. Šią Kauno apygardos teismo išvadą patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas, peržiūrėjęs Kauno apygardos teismo sprendimą apeliacine tvarka.

42. Teisėjų kolegija nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Kauno apygardos teismo sprendime nustatyta faktinė aplinkybė dėl UAB „Domstatus“ atsiskaitymo su ieškove pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai, kad šioje byloje nedalyvauja UAB „Domstatus“, neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą, kadangi šiuo sprendimu nėra nustatomos teisės ar pareigos minėtai bendrovei. Šioje byloje pasisakoma dėl teisių ir pareigų subjektų, dalyvavusių Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje (UAB „Komrita“ ir I. Š.), kurioje įrodinėjimo dalyku buvo ir šioje byloje svarbi aplinkybė dėl atsakovo I. Š. vadovaujamos UAB „Domstatus“ atsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį prievolės įvykdymo. Todėl akivaizdu, kad Kauno apygardos teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje (žr. šios nutarties 36 punktą).

43. Tai, kad Kauno apygardos teismo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas nei dėl vekselių teisinės galios, nei dėl juos išdavusio asmens pareigos mokėti pagal šiuos vekselius, nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Kauno apygardos teismo sprendime nustatytu prejudiciniu faktu. Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, kadangi prejudiciniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl visų skirtinguose ginčuose nurodytų reikšmingų aplinkybių (ne)buvimo. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl vekselių teisinės galios bei juos išdavusio asmens (atsakovo I. Š.) pareigos mokėti pagal vekselius, įvertinęs ne tik prejudicinį faktą, bet ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus (tarp jų – šalių į bylą pateiktų vekselių kopijas). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nekvestionavo apylinkės teismo išvadų apie tai, kad į bylą pateikti 6 vekseliai niekada nebuvo įgiję vekselių kaip tokių galios, kad sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo tų vekselių pagrindu negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, kad vekselio papildymas privalomais rekvizitais vėliau, nei jis buvo išrašytas, prieštarauja jame nurodytai datai.

44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė nevertinantis ieškovės argumentų, liudytojų paaiškinimų, kuriais ji įrodinėja 30 000 Eur nesumokėjimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį faktą. Teisėjų kolegija daro tokią išvadą, manydama, kad priešingu atveju pirmosios instancijos teismas pakartotinai atliktų jau nustatytos faktinės aplinkybės tyrimą ir nustatymą, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu ši aplinkybė jau buvo ištirta ir nustatyta. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės atstovo ir liudytojų parodymų apie atsakovo neatsiskaitymo pagal vekselius aplinkybę, svarbu tai, kad pati ieškovė nurodo apeliaciniame skunde savo ir liudytojų parodymus dėl neatsiskaitymo pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, bet ne dėl atsakovo pareigos atsiskaityti pagal negaliojančius vekselius. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 44 punkte nurodė, kad ieškovės prašymu iškviestų liudytojų paaiškinimai apie vekselių sudarymo aplinkybes laikytini nepatikimais, kadangi abu liudytojai yra susiję su ieškovės vadovu R. P. (S. P. – R. P. sūnėnas, J. B. – šiuo metu dirba kitoje R. P. valdomoje bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini“), jų paaiškinimai prieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Apeliantė nepateikė šias apylinkės teismo išvadas paneigiančių motyvų ir įrodymų. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nesivadovavo ieškovės liudytojų parodymais.

45. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad atsakovo pasirašyti vekseliai kaip vertybiniai popieriai akivaizdžiai neturėjo teisinės galios dėl to, kad nebuvo patvirtinti notaro bei buvo surašyti nenurodant privalomo rekvizito – pinigų gavėjo (ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis). Vekseliams neįgijus vertybinių popierių, užtikrinančių prievolės įvykdymą, statuso, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ĮPVĮ nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Todėl vien tai, kad atsakovas neginčijo vekselių teisėtumo, nereikalavo iš ieškovės grąžinti šiuos vekselius, savaime neįrodo to, jog I. Š. patvirtino tarp jo ir ieškovės susiklosčiusius UAB „Domstatus“ prievolės atsiskaityti pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo santykius. Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, įvertinęs tai, kad nebūtina ginčyti to, kas ir taip negali sukurti teisinių santykių dėl neatitikties privalomiems įstatymo (ĮPVĮ) reikalavimams.

46. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad vekseliai negali būti laikomi kilusiais iš kitų teisinių santykių (paskolos, mokėjimo už paslaugas ir kt.), nes juose nėra duomenų, jog nurodytos sumos buvo perduotos atsakovui ar buvo atsiskaitoma už konkrečius ieškovės atliktus veiksmus, ieškovės ieškinio reikalavimai negalėjo būti patenkinti negaliojančių vekselių, surašytų atsakovui preliminariai siekiant užtikrinti prievolių pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymą, pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas daro tokią išvadą, nustatęs, kad vekselis, kurio paskirtis turėjo būti kitos prievolės įvykdymo užtikrinimas, šiuo atveju netapo skolos rašteliu, nes tarp šio ginčo šalių nesusiklostė paskolos santykiai dėl 30 000 Eur perdavimo atsakovui kaip paskolos ar atsiskaitymo už 30 000 Eur vertės prekes / paslaugas.

47. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad vekseliai kaip rašytiniai įrodymai nepatvirtina ir tarp šalių susiklosčiusių UAB „Domstatus“ pareigos atsiskaityti pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo sutartinių santykių, nes byloje įsiteisėjusio sprendimo pagrindu nustatyta, jog prievolė, dėl kurios buvo išrašyti vekseliai, buvo įvykdyta UAB „Domstatus“ sumokėjus ieškovei grynais pinigais 30 000 Eur.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vadovavosi kitoje byloje nustatyta faktine aplinkybe, buvusia esmine ir šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė iš naujo dėl ieškovės atstovo ir liudytojų parodymų, kurie buvo ištirti ir įvertinti kitoje byloje priimtame teismo sprendime, nes priešingu atveju pirmosios instancijos teismas priimtų sprendimą, neatitinkantį CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Apeliantei neginčijant kitų pirmosios instancijos teismo išvadų (tarp jų – dėl atsakovo išrašytų vekselių kaip vertybinių popierių negaliojimo, šių vekselių nevertinimo kaip patvirtinančių paskolos, mokėjimo už paslaugas santykių), padarytų teisingai ir visapusiškai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant ir į kitoje byloje nustatytą prejudicinį faktą, apeliacinis skundas atmetamas, o byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

49. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1-3 dalimis, iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama 605 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidų atlyginimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komrita“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Komrita“, juridinio asmens kodas 158983766, atsakovui I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 (šešių šimtų penkių) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Teisėjos Rūta LatvelėRamunė MikonienėSvetlana Panina