- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- e2S-984-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02402-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- UAB „Spectro Finance“, V. K.
- Atsakovas
- UAB „Naujienų centras“, D. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Spectro Finance“ ir V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Spectro Finance“ ir V. K. ieškinį atsakovams UAB „Naujienų centras“ ir D. G. dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, neteisėto atvaizdo naudojimo ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai UAB „Spectro Finance“ ir V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Naujienų centras“ ir D. G., kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovai pažeidė ieškovų dalykinę reputaciją, V. K. garbę ir orumą Alfa.lt portale publikuodami atitinkamus ieškinyje nurodytus teiginius; 2) pripažinti, kad atsakovai neteisėtai naudojo ieškovo V. K. atvaizdą Alfa.lt portale 2020 m. lapkričio 20 d. publikuotame straipsnyje „(duomenys neskelbtini); 3) solidariai iš atsakovų priteisti: ieškovei UAB „Spectro Finance“ 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už dalykinės reputacijos pažeidimą; ieškovui V. K. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už dalykinės reputacijos, garbės ir orumo pažeidimą, neteisėtą atvaizdo naudojimą.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovus laikinai pašalinti teiginius iš Alfa.lt portalo.
Šalies argumentai
3. Ieškovų teigimu, egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti, bet ir tapti apskritai neįmanomas. Straipsniuose pateikiama iš esmės dezinformacija, kita informacija yra melas ar iškraipyta informacija, publikuota išimtinai siekiant pakenkti ieškovams. Atsakovams toliau tęsiant savo veiksmus, ieškovų reputacija bus dar labiau menkinama, jie patirs daugiau turtinės žalos, patiriama neturtinė žala ir žala reputacijai neabejotinai didės, o galimai gali būti sukelta ir neatitaisoma žala. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas, reikštų įstatymo pažeidimo toleravimą, tai leistų atsakovams bei kitiems asmenims susikurti iliuziją, kad jie nevaržomai gali pažeisti teisės aktus ir jų veiksmai niekaip nebus apriboti. Ieškovų teigimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus, neiškreipia šalių interesų pusiausvyros bei nepagrįstai neapriboja atsakovų teisių ir interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi nutarė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
5. Teismas nurodė, jog susipažinus su ieškovų ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas.
6. Teismo teigimu, neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, neišklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir neišnagrinėjus bylos iš esmės, šioje proceso stadijoje, t. y. sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, taip pat, jog dėl paskelbtų teiginių ieškovai patiria žalą. Teismo vertinimu, abstraktaus pobūdžio samprotavimai nepagrindžia žalos didėjimo fakto ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones.
7. Byloje nesant duomenų, kurie patvirtintų atsakovų paskelbtų duomenų akivaizdų neatitikimą tikrovei, darytina išvada, kad ieškovų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, be kita ko, neatitiktų ir proporcingumo principo bei nepagrįstai varžytų atsakovų saviraiškos teisę bei teisę į nuomonę.
8. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį - ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas priėmė nutartį iš esmės vedinas vieninteliu argumentu – ieškovai tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, tačiau teismas tokios savo išvados niekaip nepagrindė. Teismas nepasisakė dėl konkrečių pateiktų įrodymų, nenurodė, kodėl ir kurie teiginiai laikytini atitinkančiais tikrovę, dėl ko šis teismo argumentas laikytinas nemotyvuotu.
9.2. Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str. 1 d. numato prezumpciją, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Taigi, visi ieškinyje nurodyti visų straipsnių teiginiai yra melagingi, kol atsakovai neįrodė priešingai.
9.3. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidomis, t. y. poreikiu sustabdyti atliekamą pažeidimą bei užkirsti kelią žalos didėjimui.
Atsiliepimas
10. Atsakovai UAB „Naujienų centras“ ir D. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra nesuderinamas su saviraiškos laisve ir dėl to negali būti laikomas preliminariai pagrįstu.
10.2. Ieškovai neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jiems galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, taps neįmanomu, ar neteks prasmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktą, kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikytas įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
14. Laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1053/2010).
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, motyvuodamas tuo, kad neištyrus ir neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, neišklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir neišnagrinėjus bylos iš esmės, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, taip pat, jog dėl paskelbtų teiginių ieškovai patiria žalą.
17. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko, todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, remiasi prašyme išdėstytomis aplinkybėmis bei motyvais ir negali peržengti prašymo ribų.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios bylą nagrinėjant iš esmės, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-727/2012 ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas aiškiai įvardino savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo įrodymus (ieškinio pagrindas), jo vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus reikalavimus dėl pagrindinių ieškinio elementų (dalyko ir pagrindo) suformulavimo, jame nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
20. Pažymėtina, kad priešingai, nei nurodoma atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovų ieškinys yra prima facie pagrįstas.
21. Nustačius, kad ieškovo ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, vertintina, ar skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu.
22. Ieškovai grėsmę, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės jiems galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas grindė tuo, kad atsakovams toliau tęsiant savo veiksmus, ieškovų reputacija bus dar labiau menkinama, jie patirs daugiau turtinės žalos, patiriama neturtinė žala ir žala reputacijai neabejotinai didės, o galimai gali būti sukelta ir neatitaisoma žala.
23. Nustatyta, kad teiginiai, kurių skleidimą prašo nutraukti ieškovai prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip nurodo ieškovai, buvo paskleisti atitinkamai 2020 m. lapkričio 20 d., gruodžio 4 d., gruodžio 21 d., t. y. daugiau ne prieš 2 mėnesius ir jau tapo žinomi tretiesiems asmenims. Taigi, dėl galimai klaidingų teiginių atsakovams žala jau yra padaryta, ieškovai ją yra įvertinę ieškinyje ir prašo ją priteisti.
24. Ieškovai vien deklaratyviai nurodė, tačiau neįrodė, kaip dėl jau paskelbtų teiginių perskaitymo skaičiaus didėjimo pasireiškia jiems daroma žala ar žala didėja bei kaip šių perskaitymų skaičius gali kelti grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.).
25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai pateikė ieškinį dėl pripažinimo (ieškiniu prašoma pripažinti atsakovų teiginius pažeidžiančiais ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, pripažinti ieškovo atvaizdo naudojimą neteisėtu) bei priteisimo.
26. Teismų praktikoje pažymima, jog ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, negalima. Būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2498-661/2015; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2893-450/2018).
27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja grėsmė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir byloje priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, ieškinio reikalavimų dėl pripažinimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu.
28. Grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės arba pasidarys neįmanomu ieškinio reikalavimų dėl žalos priteisimo įvykdymas, ieškovai neįrodinėjo ir neįrodė, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė ieškinio reikalavimų dėl priteisimo įvykdymui (CPK 178 str.).
29. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju ieškovų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, be kita ko, neatitiktų ir proporcingumo principo, kadangi neišsprendus ginčo iš esmės ir nenustačius, ar ieškovų reikalavimai yra pagrįsti, būtų varžoma viena iš pagrindinių demokratinėse valstybėse asmenims užtikrinamų teisių – reikšti įsitikinimus bei skleisti informaciją.
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar pakeisti, dėl ko nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.