- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-02
- Bylos Nr.
- 2-1053/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos nacionalinei reklamos asociacijai „LINARA“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Viginto Višinskio (pranešėjas) ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Lietuvos nacionalinės reklamos asociacijos „LINARA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux LIETUVA“ ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei reklamos asociacijai „LINARA“ dėl žeminančių dalykinę reputaciją paskleistų duomenų paneigimo bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai prašo teismo įpareigoti atsakovą paneigti paskleistus duomenis, neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovų dalykinę reputaciją, bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, patirtą dėl juridinio asmens dalykinę reputaciją žeminančių duomenų paskleidimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Kiekvienas ieškovas patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt, o ieškovas UAB „Clear Channel Lietuva“ taip pat nurodo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavęs 97 686 Lt pelno, kurį įvardina turtine žala. Bendra ieškinio suma yra 247 686 Lt.
Ieškovai taip pat prašė nepranešus atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, ir (ar) piniginių lėšų areštą ieškinio sumai. Nurodė, kad reikalavimų suma yra didelė, o atsakovas gali savo turtą perleisti ir tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, be to, jis apskritai neturi nekilnojamojo turto. Taip pat pažymėjo, kad, nepritaikius prašomo arešto, atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje, nes būtų neužtikrinti ieškovų reikalavimai, būtų neišlaikyta proceso šalių interesų pusiausvyra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: areštavo atsakovui priklausantį 247 686 Lt vertės nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, leidžiant iš jų mokėti darbo užmokestį, mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškovais.
Teismas nurodė, kad prašymas išnagrinėtas nepranešus atsakovui, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 straipsnio1 dalis). Pažymėjo, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma didelė. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovų prašymas tenkintinas. Teismas taip pat nurodė, kad, areštavus atsakovo pinigines lėšas, dėl jų trūkumo gali būti iš esmės sutrikdyta atsakovo veikla, todėl pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir (ar) kilnojamasis turtas. Tik nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, neviršijant ieškinio sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas Lietuvos nacionalinė reklamos asociacija „LINARA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negali nepagrįstai suvaržyti skolininko nuosavybės, tokių priemonių taikymui turi būti pagrindas, kuriuo vadovaujantis bus pasiekta ginčo šalių interesų pusiausvyra. Ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, leidžiančių įtarti atsakovą nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neturint duomenų, kad atsakovas gali mėginti savo turtą perleisti ar kitaip apsunkinti, ir remiantis ieškinio suma, paneigė tiek šiuo metu formuoją teismų praktiką, tiek atsakovo sąžiningumo prezumpciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Shindler-Liftas“ v. UAB „Senasis dvaras“,, bylos Nr. 2-67/2010; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Žibai“ v. UAB ABB,, bylos Nr. 2-373/2010).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Clear Channel Lietuva“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nuosekli teismų praktika pripažįsta didelę ieškinio sumą kaip aplinkybę, kuri objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti šią riziką. Be to, atsakovo nurodoma teismų praktika priimta bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios, todėl ji neturi precedento galios.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pareiga pagrįsti šių priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Pažymima, kad ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Atitinkamai teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Šiaurės tekstilė“ v. UAB „Mažeikių lyra“, bylos Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Irketos statyba“ v. UAB „Plungės darna“, bylos Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lintera“ v. UAB „Rimpava“ ir kt., bylos Nr. 2-990/2010).
Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovai, tiek pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma bei tuo, kad atsakovas savo turtą gali perleisti ar apsunkinti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vien ieškinio sumos dydis nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, minėta, ieškinio reikalavimo pobūdis ir jo mastas iš esmės priklauso nuo ieškovų valios. Nepagrįstas ieškovų turtinių reikalavimą masto sureikšminimas neužkerta kelio piktnaudžiavimui laikinųjų apsaugos priemonių institutu. Tuo tarpu teiginiai, kad atsakovas savo turtą gali perleisti ar apsunkinti, vertintini kaip deklaratyvūs, nes yra visiškai nepagrįsti jokiomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, ieškovas UAB „Clear Channel Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą pats nurodė, kad pagrindas šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra didelė ieškinio suma. Kartu pažymėtina, kad nesąžiningų asmenų veiksmų mažinant savo mokumą pasekmių galima išvengti naudojantis ir kitomis teisinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, actio Pauliana institutu (CK 6.66 straipsnis). Bet kuriuo atveju, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi būti užtikrintas protingas priešingų šalių interesų santykis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje situacijoje pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo vertinti ir tai, kad ginčas byloje kilo tarp galimų konkurentų, taip pat atsižvelgti į ieškiniu ginamų teisinių gėrių pobūdį.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jų imtis. Tai konstatavus, skundžiama nutartis naikintina, o ieškovų prašymas taikyti atsakovo turto areštą atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovų UAB „Clear Channel Lietuva“, UAB „Baltijos vaizdinė reklama“ ir UAB „JCDecaux LIETUVA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Lietuvos nacionalinės reklamos asociacijos „LINARA“ atžvilgiu atmesti.
Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registrui.