- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-25
- Bylos Nr.
- 2-373/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“
- Skolininkas
- uždarajai akcinei bendrovei ABB
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Viginto Višinskio (posėdžio pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės ABB atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Žibai“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei ABB dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Žibai“ (toliau – UAB „Žibai“) CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės ABB (toliau – UAB ABB) 609 575 Lt dydžio skolą bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi kreditoriaus prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – skolininko nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai, – ir piniginių lėšų ar turtinių teisių areštą 609 575 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę. Teismas nutartį motyvavo didele reikalavimo suma bei tuo, kad skolininkas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB ABB prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Skolininkui nuosavybės teise priklauso didesnės nei 5 000 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas, kuris nėra įkeistas, be to, bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 554 000 Lt dydžio, todėl pareikšto reikalavimo suma nėra didelė ir nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
2. Kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo neatitiko leistinumo reikalavimų, todėl turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Palikus pareiškimą nenagrinėtą, nebūtų buvę pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Kreditoriaus reikalavimo pagrindas ir dydis yra nepagrįsti, todėl tokiam reikalavimui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Žibai“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad atskirajame skunde nurodomą turtą turės teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dieną, taip pat nėra duomenų apie šiuo metu esančią skolininko finansinę padėtį.
2. Kitos atskirajame skunde nurodytos aplinkybės (leistinumas, reikalavimo pagrindas ir dydis) nėra teisiškai reikšmingos, nes, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, byla iš esmės nėra nagrinėjama.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi šių priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė.
Šioje byloje kreditorius prašo iš skolininko priteisti 609 575 Lt dydžio skolą. Klaipėdos apygardos teismas, skundžiama 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi areštuodamas skolininko turtą, būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo didele ieškinio suma bei tuo, kad skolininkas turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegijos vertinimu ši pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.
Iš skolininko pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų matyti, kad jo įstatinis kapitalas sudaro 2 554 000 Lt (b. l. 38), 2008 metų pabaigoje jo ilgalaikis turtas siekė 7 398 454 Lt, iš kurio materialaus turto vertė – 5 291 958 Lt (b. l. 64-66). Skolininkui, be kita ko, priklauso ir neįkeistas 4 624 000 Lt vertės pastatas. Taigi šios aplinkybės suponuoja gerą skolininko turtinę padėtį. Šią išvadą galinčių paneigti duomenų byloje nėra.
Kreditoriaus motyvas, kad skolininkas nepateikė įrodymų ir garantijų, jog ir ateityje turės aptariamą turtą, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bendro pobūdžio tikimybė, kad skolininkas šiuo metu turimo turto neteks ar jo vertė sumažės, iš esmės egzistuoja visuomet, kaip ir visuomet egzistuoja tikimybė, kad skolininko turtas ateityje pagausės. Kreditorius nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių galimą skolininko turto netekimą ar finansinės padėties pablogėjimą ateityje. Kita vertus, atsiradus aplinkybėms, keliančioms grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kreditorius turi teisę bet kuriuo metu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 3 dalis).
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad skolininkas jam priklausantį turtą gali paslėpti, perleisti ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį, kas sukeltų grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Taigi teismas laikė, kad skolininkas, siekdamas išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo, gali elgtis nesąžiningai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas skundžiamoje nutartyje jokių aplinkybių, leidžiančių įtarti atsakovą nesąžiningai ketinantį perleisti ar apsunkinti savo turtą, nenurodė, jau nekalbant apie tokių aplinkybių pagrindimą, nors nesąžiningumas civilinėje teisėje, išskyrus retas išimtis, nėra preziumuojamas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Dėl šių priežasčių teismo teiginys apie nesąžiningą turto perleidimo, paslėpimo ar apsunkinimo grėsmę, laikytinas deklaratyviu ir todėl nesudarančiu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-2693-264/2009, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus UAB „Žibai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registrui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.