Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1029-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2S-1029-560/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39682-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
R. P., R. A.
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1029-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39682-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovams R. A. (R. A.) ir R. P. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. A. ir R. P. 21 203,66 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 505,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovai atsiliepimų į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 12 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4121-967/2019 (CPK 142 straipsnio 4 dalis), kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas solidariai iš atsakovų 21 203,66 Eur draudimo išmoką, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 21 203,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 477,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsiliepimas

4. Atsakovas R. P. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį praleido dėl to, jog procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti. Civilinėje byloje Nr. e2-3253-432/2019, tuo pačiu metu nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, atsakovo R. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsti procesiniai šiam būdavo įteikiami, be to, joje buvo ir nurodytas atsakovo R. P. elektroninio pašto adresas. Civilinėje byloje Nr. e2-4121-967/2019 teismo siųstų procesinių dokumentų atsakovas R. P. negavo arba dėl aplaidaus dokumentus pristatančių tarnybų darbo, arba dėl kitų priežasčių, tokių kaip taikytos apsaugos pagal liudytojų apsaugos programą, bet ne dėl savo kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-4121-967/2019 atsakovas R. P. adresu (duomenys neskelbtini), gavo. Vilniaus 41-ajame pašte atsakovui R. P. žodžiu paaiškinta, kad 2019 m. sausio-kovo mėnesiais jokių procesinių dokumentų, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-4121-967/2019, negauta.

5. Kaip teigė atsakovas R. P., ieškinys pareikštas su ieškovei padaryta žala nesusijusiam asmeniui – R. A.. 2009 m. gruodžio 13 d. buvo padegtas automobilis Chrysler 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas atsakovo R. A. vardu, jam išmokėta 21 203,66 Eur dydžio draudimo išmoka. 2018 m. liepos 24 d. iš R. S. pareiškimo ieškovei tapo žinoma, jog minėtą automobilį galimai tyčia padegė atsakovas R. P., kuris, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnį ir neįspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagintų parodymų davimą, teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-211/2018 davė parodymus, nurodydamas, jog būtent jis padegė automobilį Chrysler 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tai padarė vienas. Nei apie ketinimą tyčia padegti automobilį Chrysler 300 ir gauti draudimo išmoką, nei apie patį padegimo faktą atsakovui R. A. nebuvo žinoma. Gavęs draudimo išmoką, atsakovas R. A. visus pinigus atidavė atsakovui R. P., nes būtent už jo pinigus buvo įsigytas automobilis Chrysler 300. Duomenų, jog R. A. būtų kaip nors prisidėjęs prie automobilio Chrysler 300 sudeginimo ir draudimo išmokos gavimo apgaule, byloje nėra. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-211/2018 kaltinimas dėl UAB DK „PZU Lietuva“, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, priklausančio didelės vertės turto įgijimo apgaule pareikštas R. S.. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis šioje byloje nėra įsiteisėjęs, byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. Kadangi žala ieškovei padaryta galimai atsakovo R. P. ir R. S. neteisėtais tyčiniais veiksmais, atsakovais šioje byloje turi būti patraukti abu šie asmenys. Sprendimas už akių, priimtas ne tik atsakovo R. P., bet ir netinkamo atsakovo R. A. atžvilgiu, turi būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.

6. Taip pat nurodo, jog ieškovės reikalavimas atsakovui R. P. kilo iš draudimo teisinių santykių, kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalis numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Įvykis, dėl kurio paduotas ieškinys, įvyko 2009 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatas 2009 m. gruodžio 24 d. informavo draudimo bendrovę apie tai, jog dėl automobilio Chrysler 300 padegimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-02309-09. UAB DK „PZU Lietuva“ apie įvykį žinojo jau nuo 2009 m. gruodžio 24 d., tačiau, išmokėjusi draudimo išmoką atsakovui R. A., nei UAB DK „PZU Lietuva“, nei nuo 2016 m. kovo 1 d. jos teises perėmusi ieškovė civilinio ieškinio nepareiškė. Apie tai, jog galimai jis sudegino automobilį Chrysler 300 atsakovas R. P. davė parodymus dar 2013 m. birželio 7 d., vėliau juos pakartojo 2016 m. birželio 13 d., tačiau ieškovė nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo eiga nesidomėjo, ir toliau nereiškė ieškinio baudžiamajame procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

8. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia atsakovo R. P. teiginius, kad procesiniai dokumentai, priimti civilinėje byloje Nr. e2-4121-967/2019, atitinkamame AB „Lietuvos pašto“ skyriuje nebuvo gauti. Teismui buvo grąžintas atsakovui R. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųstas registruotas laiškas Nr. RE084176358LT su pažyma, jog pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus buvo pristatytas 2018 m. gruodžio 19 d., saugojimo terminas – 7 dienos, per kurį procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Be to, atsakovas R. P. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepaaiškinęs, kokiu būdu jam buvo pristatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-4121-967/2019, jeigu Vilniaus 41-ajame pašto skyriuje 2019 m. sausio-kovo mėnesiais jokių procesinių dokumentų, priimtų civilinėje byloje Nr. e2-4121-967/2019 gauta nebuvo. Kadangi VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro departamento duomenimis, atsakovas R. P. nurodo gyvenamąją vietą deklaravęs Vilniaus miesto savivaldybę, ir, remiantis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauta informacija, nedirba, teismo vertinimu, atsakovui R. P. pagrįstai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-4121-967/2019 procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. Tokiu būdu atsakovas R. P. buvo tinkamai ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam paskirta apsauga pagal liudytojų apsaugos programą, kad duomenys apie jo gyvenamąją vietą ir darbovietę įslaptinti, atsakovas nepateikė.

9. Teismas nustatė, kad atsakovų parodymai skiriasi. Atsakovas R. A. atsiliepimo į ieškinį bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo šioje byloje nepateikė. Iš teismo pateiktos atsakovų parodymų analizės, akivaizdu, jog atsakovas R. A. galimai net ir tiesiogiai nepadaręs žalos, šiuo atveju, turimas omenyje automobilio padegimas, galėjo žinoti apie tiesiogiai žalą padariusio asmens, t. y. atsakovo R. P. veiksmų neteisėtumą. Byloje nėra paneigta aplinkybė, jog tai atsakovas R. A., kreipęsis į UAB DK „PZU Lietuva“ gavo draudimo išmoką. Ar ši draudimo išmoka buvo perduota atsakovui R. P. – teismas neturi galimybės patikrinti. Byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka išvadai daryti, jog abu atsakovai galėjo galimai imtis aktyvių veiksmų, turėdami tikslą gauti draudimo išmoką. Kadangi teismas neturi galimybės nustatyti, ar draudimo išmoką gavęs atsakovas R. A. ją arba jos dalį, jeigu automobilis pirktas dalinai iš jo asmeninių lėšų, pasiliko sau, ar atidavė ją visą, jeigu automobilis įsigytas atsakovo R. P. lėšomis, ar jos dalį, atsakovui R. P., pagrįstai nuspręsta, jog atsakovams kyla solidarioji atsakomybė nepagrįstai įgijus draudimo išmoką tyčia padegus transporto priemonę Chrysler 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl pagrindo įtraukti atsakovu R. S., kuris, beje, pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-211/2018 dėl šio epizodo buvo išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, nėra (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-211/2018, kuriame dėl UAB DK „PZU Lietuva“ priklausančio didelės vertės turto įgijimo apgaule, padaryto 2009 m. gruodžio 13 d. apie 02.35 val. kaltinamas R. S. išteisintas, priimtas tik 2018 m. gegužės 2 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovė apie aplinkybę, kad būtent ne kaltinamasis R. S. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, o atsakovas R. P., kuris, kaip teigiama nuosprendyje, per R. A. tikslu gauti draudimo išmoką kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“ Žalų administravimo skyrių, melagingai pranešdamas apie draudiminį įvykį ir 2010 m. kovo 4 d. gavęs 21 203,66 Eur (73 212,00 Lt) dydžio draudimo išmoką, tokiu būdu apgaule įgydamas didelės vertės turtą – 21 203,66 Eur (73 212,00 Lt), galėjo sužinoti tik nuosprendžio paskelbimo dieną, t. y. 2018 m. gegužės 2 d. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas praleistas nebuvo.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atsakovas R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad R. P. šios bylos procesinių dokumentų galėjo negauti dėl aplaidaus dokumentus pristatančių tarnybų darbo; be to, tuo metu jam buvo taikoma apsauga pagal liudytojų apsaugos programą. Išsamesnės informacijos apie tai atsakovas negalėjo pateikti, laikydamasis Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo 25 str. reikalavimų.

11.2. Apelianto nuomone, teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. R. A. byloje netinkamas atsakovas, kadangi jo atžvilgiu nenustatyta nė viena iš civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas įžvelgė atsakovų parodymų prieštaravimus, tačiau pagrindo sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti nenustatė. Teismas darė prielaidą, jog R. A. galimai žinojo apie R. P. veiksmų neteisėtumą, tačiau šią prielaidą patvirtinti ar paneigti pilnai, visapusiškai ir objektyviai bylos nenagrinėjo. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1­9­211/2018 nėra įsiteisėjęs; byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus R. S. kaltu, pastarasis taip pat turėtų būti patrauktas atsakovu šioje byloje. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog byla turi būti nagrinėjama iš esmės. Tiek sprendime už akių, tiek ir skundžiamoje nutartyje teismas kelia nesąžiningo praturtėjimo klausimą, nurodo būtinumą nustatyti nepagrįsto praturtėjimo prielaidas, o tai nustatyti galima, vėlgi, tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

11.3. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi apie įvykį žinojo jau nuo 2009­12­24, kai policijos komisariatas informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo žinomas kaltininkas, nėra pagrindas nereikšti civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

14. Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 28 d. atsakovas R. A. savo vardu VĮ „Regitra“ įregistravo automobilį Chrysler 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2009 m. gruodžio 4 d. tarp atsakovo R. A. ir UAB DK „PZU Lietuva“ (dabar ADB „Gjensidige“) sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas Nr. PZULT1136905), kuria nuo draudžiamųjų įvykių: autoavarijos, gamtinės jėgos, nelaimingų įvykių, trečiųjų asmenų tyčinės veikos, vagystės, plėšimo apdrausta minėta transporto priemonė Chrysler 300.

15. 2009 m. gruodžio 14 d. pranešimu apie įvykį Nr. 19969 atsakovas R. A. informavo ieškovę, kad automobilis Chrysler 300, paliktas (duomenys neskelbtini)., specialiai buvo padegtas ir sudegė visas. Atlikus aplinkybių bei žalos vertinimą, atsakovui R. A. buvo išmokėta 21 203,66 Eur (73 212,00 Lt) draudimo išmoka.

16. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus antrojo poskyrio 2009 m. gruodžio 24 d. raštu dėl nusikalstamos veikos Nr. 10-57-S-37344 UAB DK „PZU Lietuva“ informuota, jog 2009 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-02309-09 dėl to, kad 2009 m. gruodžio 13 d. apie 02.35 val. (duomenys neskelbtini)pilnai sudegė atsakovui R. A. priklausantis automobilis Chrysler 300.

17. Remiantis 2013 m. birželio 7 d. papildomos apklausos protokolu, atsakovas R. P. pareiškė, jog nusprendė nusipirkti antrą tik naujesnių metų automobilį Chrysler 300, su tikslu užsidirbti vežiojant jaunavedžius ir nuomojant. Kadangi atsakovas R. P. turėjo įsiskolinimų, siekdamas išvengti išieškojimo iš jam priklausančio turto, apdraudė automobilį atsakovo R. A. vardu. Nusipirkęs naujesnį modelį, pastebėjo, kad išlenda daug gedimų, reikia remontuoti. Susinervinęs dėl išlaidų automobiliui, atsakovas R. P. sugalvojo atsikratyti automobiliu ir gauti draudimo išmoką. Nusprendė jį padegti, padarė viską vienas. Atsakovas R. A. nieko nežinojo. Padegęs automobilį pasišalino. Parašė sau grasinančio pobūdžio trumpąją žinutę, kad jo neįtartų. Telefoną, iš kurio rašė, išmetė. Gavęs draudimo išmoką, atsakovas R. A. perdavė pinigus atsakovui R. P.. Niekas apie atsakovo R. P. planą padegti ir gauti draudiminę išmoką nežinojo ir negalėjo numanyti.

18. 2016 m. birželio 13 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-24-211/2016 metu atsakovas R. P., duodamas parodymus nurodė, jog automobilį Chrysler 300, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padegė pats, apipildamas jį degiu skysčiu. Kad išvengtų atsakomybės, nusiuntė sau grasinančią žinutę. Atsakovas R. A. nieko nežinojo apie būsimą automobilio padegimą. Draudimo išmoką atsakovas R. A. atidavė atsakovui R. P..

19. Atsakovui R. P. išsiųsta 2018 m. spalio 18 d. pretenzija 21 203,66 Eur sumai Nr. S04-784084, priimta žalos byloje Nr. 2009/291328. Nurodyta, jog pagal draudimo taisyklių 13.1.4 punktą, kuriame numatyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jei transporto priemonės teisėtas valdytojas žalą padarė tyčia, draudimo išmoka apskritai neturėjo būti išmokėta, o įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Iš atsakovo R. P. reikalauta per 18 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos pervesti į ieškovės sąskaitą be teisinio pagrindo įgytą 21 203,66 Eur sumą.

20. Apelianto teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis šios bylos procesinių dokumentų galėjo negauti dėl aplaidaus dokumentus pristatančių tarnybų darbo; be to, tuo metu jam buvo taikoma apsauga pagal liudytojų apsaugos programą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka. Teismui grąžinto atsakovui R. P. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), siųsto registruoto laiško Nr. RE084176358LT pažymoje nurodyta, jog pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus buvo pristatytas 2018 m. gruodžio 19 d. Saugojimo terminas – 7 dienos, per kurį procesiniai dokumentai buvo neatsiimti. Taigi procesinių dokumentų apeliantas negavo ne dėl aplaidaus dokumentus pristatančių tarnybų darbo, o dėl to, kad jis jų pašte neatsiėmė. Pats apeliantas pripažįsta, kad kitos bylos procesinius dokumentus, siunčiamus tuo pačiu adresu, jis gaudavo. Atkreiptinas dėmesys, jog ši byla yra dėl civilinės atsakomybės jam taikymo, todėl, neatsiimdamas procesinių dokumentų, atsakovas galimai siekė civilinės atsakomybės išvengti. Be to, apie teismo procesą apeliantas buvo informuotas bei procesiniai dokumentai jam įteikti ir viešo paskelbimo būdu, tokiu būdu atsakovas R. P. buvo tinkamai ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam paskirta apsauga pagal liudytojų apsaugos programą, kad duomenys apie jo gyvenamąją vietą ir darbovietę įslaptinti, atsakovas nepateikė. CPK 178 straipsnyje yra numatyta šalių įrodinėjimo pareiga. Įrodymų nepateikus, aplinkybės laikytinos neįrodytomis.

21. Atsakovas R. P. nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių.

22. Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl to, jog priimtas sprendimas už akių galimai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į bylą nepateikta įrodymų, kurie keltų abejones dėl ginčo sprendimo už akių teisėtumo ir/ar pagrįstumo. Atsakovo R. P. teigimu, byloje atsakovais patraukti ne tie asmenys – R. A. byloje neturėtų dalyvauti, galimai atsakovu byloje turėtų dalyvauti R. S.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išmoka už sudegintą automobilį buvo išmokėta būtent jo savininkui R. A.. Įrodymų, kad pinigai buvo perduoti kuriam nors kitam asmeniui, byloje nėra. Pats R. A. abejonių dėl savo procesinės padėties teismui neišreiškė, įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog jis yra netinkamas atsakovas byloje ir jį pašalinti iš atsakovų, nepateikė, nors tokią galimybę turėjo. Dėl to konstatuotina, jog šis asmuo byloje yra tinkamas atsakovas. R. S. įtraukti į nagrinėjamą bylą šiuo metu nėra teisinio pagrindo, kadangi šis asmuo dėl UAB DK „PZU Lietuva“ priklausančio didelės vertės turto įgijimo apgaule, padaryto 2009 m. gruodžio 13 d. apie 02.35 val., yra išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. A. iš atsakovų pašalinus ir R. S. įtraukus į bylą atsakovu, atsakovo R. P. atsakomybė ir jos apimtis nagrinėjamoje byloje nepasikeistų.

23. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovė praleido sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi apie įvykį žinojo jau nuo 2009­12­24, kai policijos komisariatas informavo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo žinomas kaltininkas, nėra pagrindas nereikšti civilinio ieškinio. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Kol Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1­9­211/2018 2018 m. gegužės 2 d. nebuvo priimtas nuosprendis, nesant nustatytai automobilį padegusio asmens tapatybei, ieškovei buvo neaišku, kam pareikšti ieškinį dėl be pagrindo įgytos draudimo išmokos grąžinimo, todėl iki 2018 m. gegužės 2 d. ieškinio pareikšti ji negalėjo objektyviai. Tokiu būdu kaip teisėtai ir pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas.

24. Kiti apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius