Kauno apygardos teismo nutartis

2016-08-29 · Civilinė byla Nr. 2A-1250-230/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-08Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-29
Bylos Nr.
2A-1250-230/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19180-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
D. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1250-230/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19180-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 29 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir atsakovo D. N. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo ir 2016 m. vasario 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. N., dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. B. ieškinyje teismo prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai D. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 230 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad vaikui augant išaugo jo poreikiai, pasikeitė pragyvenimo lygis valstybėje, todėl atsakovo skiriamo išlaikymo nebepakanka. Dukrai išlaikyti kas mėnesį reikalinga vidutiniškai 469,16 Eur dydžio suma, kurią sudaro išlaidos maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ji uždirba 715 Eur per mėnesį, kiekvieną mėnesį moka kredito įmokas po 68,03 Eur, išlaiko pilnametę dukrą G. B., kuri mokosi (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, jai sunku teikti vaikui didesnį išlaikymą – 382,27 Eur, nei teikia atsakovas – 86,89 Eur.Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti ir nurodė, kad dukros poreikiai negalėjo žymiai išaugti, nes trejų metų vaiko poreikiai yra panašūs lyginant su šešerių metų vaiko poreikiais. Priteista suma yra pakankama pagal dukros amžių. Ieškovės apskaičiuota 469,16 Eur suma nepagrįsta įrodymais ir neatitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimų. Jis šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, kadangi turi prižiūrėti savo garbaus amžiaus tėvus. Neturi jokio išsilavinimo, specialybės, darbo patirties, jam sunku susirasti darbą, be to, esant poreikiui prižiūrėti tėvus, dažnai būna Tauragėje, kur sunku susirasti darbą, todėl šiuo metu neturi jokių pajamų. Gyvena kartu su tėvais iš jų gaunamų pensijų ir pinigų, kuriais paremia brolis. Priteista 86,89 Eur išlaikymo suma šiuo metu atitinka atsakovo turtinę padėtį ir vaiko poreikius, todėl neturėtų būti didinama. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį jį padidinant ir priteisė iš atsakovo D. N. išlaikymą nepilnametei dukrai D. N. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 140 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2015-09-28) iki vaiko pilnametystės. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei R. B. 48,10 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę iš viso per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 469,16 Eur suma, tačiau ieškovė jos nepagrindė. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, jog 30 Eur suma maistui yra pakankama, kadangi darželyje maitinimas yra tiekiamas tris kartus per dieną mokant už pusryčius 0,52 Eur, pietus – 0,98 Eur, vakarienę – 0,52 Eur, pusryčiai tiekiami 8.30 val., pietūs – 12.30 val., vakarienė – 16.20 val. Maistas darželyje visiems vaikams tiekiamas centralizuotai, todėl nurodyta pusryčių, pietų ir vakarienės kaina negali būti prilyginama išlaidoms maistui, apsiperkant parduotuvėje. Atsižvelgiant į vakarienės laiką, akivaizdu, kad tai nėra paskutinis vaiko dienos valgymas, be to, būtina atsižvelgti ir į tai, kad vaikas gali būti nevedamas į darželį dėl ligos, atostogų, švenčių. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, jog mokestis už internetą neturėtų būti skaičiuojamas šešerių metų vaikui, o mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „Bitė Lietuva“ sąskaitos taip pat neturi būti įskaičiuotos į išlaidas vaikui, nes išlaidos už telefoną įtrauktos atskirai. UAB „Kauno energija“ pateiktos sąskaitos už šildymą ir energiją vandens pašildymui yra neaiškios, pateiktas laikotarpis nuo 2014-09-01 iki 2015-09-01 ir nenurodyta valiuta. Todėl teismas sprendė, kad mokesčiams skiriama yra mažesnė suma, nei nurodo ieškovė. Teismas taip pat sprendė, jog vaikas yra šešerių metų ir atskiras kompiuteris jam nėra būtinas. Be to, tai nėra pirmo būtinumo prekė šešerių metų vaikui, vaikas turi galimybę naudotis tėvų kompiuteriu, o ne turėti savo asmeninį. Dėl išlaidų, susijusių su šokių būrelio lankymu, teismas konstatavo, jog ieškovė jokių šias išlaidas patvirtinančių duomenų nepateikė. Be to, šokių studijos lankymas susijęs su didesnėmis išlaidomis – mokestis, apranga, stovykla. Kadangi dėl tokio dukters laisvalaikio užsiėmimo kyla papildomų išlaidų, sprendimą dėl šokių studijos lankymo turėtų priimti abu tėvai. Ieškovei vienai priėmus sprendimą leisti dukrą į šokių studiją, ji turi prisiimti ir tokio sprendimo pasekmes – papildomas išlaidas. Teismas taip pat sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ir 10 Eur lėšų sumą, kurią per mėnesį reikia skirti dėl šių sveikatos sutrikimų, o specialiųjų poreikių, dėl kurių būtų reikalinga priteisti didesnę išlaikymo sumą, nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama yra 350 Eur suma, kadangi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad nepilnamečiui vaikui skiriamo išlaikymo suma turi būti didesnė nei pagal CK 6.461 str. 2 d. nuostatas. Įvertinęs vaiko poreikius, teismas įvertino ir abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y., ar jie gali teikti tokio dydžio išlaikymą, koks šiuo atveju būtinas nepilnamečiui vaikui. Nustatęs, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio dukters poreikius, be to, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė (ieškovė gauna vidutines pajamas, turi nekilnojamojo turto, turi paskolą, atsakovas pajamų negauna, turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonę, turi nepilnametį sūnų), sprendė, kad ieškovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi – ieškovė 60 %, o atsakovas 40 %.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas D. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą bei 2016 m. vasario 10 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagerėjo, kas sudaro pagrindą padidinti priteistą išlaikymą, neatsižvelgė į abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pasikeitimą. Atsakovas yra nedirbantis ir negaunantis jokių pajamų, tačiau ne dėl to, kad vengtų darbo, o dėl pateisinamų priežasčių – jis turi prižiūrėti savo senyvo amžiaus, silpnos sveikatos tėvus, todėl šiuo metu yra bedarbis. Dėl to, kad atsakovas turi prižiūrėti savo tėvus, neturi jokio išsilavinimo, specialybės, darbo patirties, jam sunku susirasti darbą, be to, esant poreikiui prižiūrėti tėvus, dažnai būna Tauragėje, kur sunku rasti darbą. Atsakovas gyvena iš tėvų gaunamų pensijų ir tų pinigų, kuriais paremia brolis. Jis taip pat turi pareigą išlaikyti sūnų bei pasirūpinti nedarbingais tėvais. Atsakovas gavo dovanų žemės sklypą bei įsigijo už 1 448 Eur garažą. Šis nežymus atsakovo turto pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Tuo tarpu ieškovės turtas ženkliai padidėjo, nes dabar ji turi trijų kambarių butą ir vieno kambario butą, kurį nuomoja ir gauna pastovias pajamas – per mėnesį 150-200 Eur, o mašiną ir garažą pardavė, už tai gavo pajamas. Ieškovės atlyginimas yra nuo 715,88 Eur iki 761,57 Eur. Be to, ieškovei nebereikia išlaikyti kitos savo dukros, kuri yra pilnametė. Visa tai patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis pasikeitė, t. y. iš esmės pagerėjo.Teismas nenustatė aplinkybės, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas vaikui atsirado papildomos jo priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), todėl negali būti tenkinamas reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą. Vaikas neturi specialių poreikių, susijusių su išskirtiniais gabumais, sveikatos būkle, be to, vaiko amžius tik šešeri metai. Trijų metų vaiko poreikiai yra panašūs lyginant su šešerių metų vaiko poreikiais. Ieškovė neįrodė, kad paaugus dukrai jos poreikiai padidėjo. Vien ta aplinkybė, kad vaikas yra vyresnio amžiaus, nėra pagrindas didinti priteistą išlaikymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog vaiko išlaikymas tapo žymiai brangesniu nei 2011 metais, o teismo sprendime nėra duomenų ir nenurodyta motyvų dėl padidėjusių vaiko poreikių, nenustatyta, kas sudaro vaiko poreikių per mėnesį turinį.Teismas nepagrindė, kodėl vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama suma yra 350 Eur ir neįvardijo, kas sudaro šią sumą. Teismo sprendimas dėl 350 Eur sumos, nesant specialių vaiko poreikių, yra nepagrįstas. Reikalavimas priteisti 140 Eur išlaikymą iš atsakovo neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų bei pažeidžia proporcingumo principą, nes teismas nustatydamas atsakovui 40 procentų dalį neteisingai ją apskaičiavo, t. y. nuo minimalaus darbo užmokesčio – 350 Eur, atskaičius mokesčius, išmokama suma yra 296 Eur, todėl 40 procentų dalis turi būti 118,40 Eur. Teismas neįvertino atsakovo turimų įsipareigojimų, t. y. tai, kad jis turi prievolę išlaikyti ne tik dukrą, bet ir kitą nepilnametį vaiką – sūnų (16 metų). Atsakovo jaunesnei dukrai priteistas išlaikymas yra didesnis, nei vyresniam sūnui. Tokiu būtu buvo nukrypta nuo lygių dalių pricipo.Teismas netinkamai vertino tas aplinkybes, kodėl atsakovas negali susirasti darbo. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas nedirba ir neturi darbinių pajamų tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių. Atsakovas aktyviai ieško darbo tiek Kaune, tiek Tauragėje savarankiškai. Be to, yra registruotas darbo biržoje Kaune. Atsakovas pateikė įrodymus, kodėl jam sunku susirasti darbą. Atsakovo tėvui 83 metai, mamai 79 metai, suprantama, kad tokio amžiaus žmonės turi sveikatos problemų. Dėl atsakovo tėvų senyvo amžiaus, prastos sveikatos ir būtinybės juos prižiūrėti, atsakovas dažnai būna pas tėvus Tauragėje. Atsakovas neturi jokio išsilavinimo, specialybės, darbo patirties, jam sunku susirasti darbą, todėl šiuo metu neturi jokių pajamų. Taip pat susiklosčiusi ekonominė situacija šalyje turi įtakos atsakovo galimybei susirasti darbą ir gauti pajamas. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo argumentus dėl jo sugebėjimų ir galimybių teikti didesnį išlaikymą.Priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į vaiko tėvų gaunamas pajamas. Taigi teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug blogesnė nei ieškovės ir tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo prievolėje principo, t. y. atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje turi būti mažesnė. Ieškovė turi daugiau turto, gauna pajamas iš nuomos, darbines pajamas, be to, turi tik vieną išlaikytinį, todėl gali teikti dukrai didesnį išlaikymą nei atsakovas. Tačiau teismas ne tik, kad netinkamai nustatė reikiamą vaiko poreikių tenkinimui išlaikymo dydį, bet ir netinkamai nurodė dalis, kurias turi mokėti tėvai.Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto – butą, du garažus, dalį žemės sklypo, todėl gali šį nekilnojamąjį turtą nuomoti ir gauti iš jo pajamų. Kad atsakovas galėtų užsiimti nuoma, reikia mokėti nemažus mokesčius valstybei, o tam atsakovas neturi lėšų. Kad išnuomoti žemę reikalinga surasti ne tik kas nuomos, bet ir reikalingi bendrasavininkų sutikimai. Atsakovas bandė surasti nuomininkus, bet visos pastangos buvo nesėkmingos, kadangi žemė seniai nedirbama, apaugusi krūmais, todėl niekam netinkama. Buto nėra galimybės nuomoti, nes tai yra atsakovo vienintelis būstas, o garažai yra nutolę nuo miesto, nepatogioje vietoje, todėl niekas nenori jų nuomoti.Teismas nepagrįstai priteisė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokatui turėjo būti pripažintos nepagrįstomis ir nepriteistinos. Nagrinėjant išlaikymo vaikui klausimą CPK nustatyta teismo pareiga veikti aktyviai, todėl advokato ar advokato padėjėjo pagalba ieškovei dėl reikiamų dokumentų apie atsakovo turtinę padėtį surinkimo ir pateikimo teismui bei kita pagalba yra nereikalinga. Teismas, nagrinėdamas bylą, įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie turtą, ir atsakovas juos pateikė. Ieškovė dėl išlaikymo dydžio padidinimo kreipėsi į teismą nebe pirmą kartą, kas įrodo, kad ji jau turi patirties, ir kreiptis į advokatą nėra būtinybės. Taigi teismas turėjo įvertinti Rekomendacijoje nurodytus kriterijus, tai kad byla nėra sudėtinga, kadangi ieškovė kreipiasi nebe pirmą kartą, turi patirties ir kad nėra būtinas teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.Apeliaciniu skundu ieškovė R. B. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismo sprendimas yra nenuoseklus, o teismo išvados viena kitai prieštarauja. Nors teismas ir nustatė, kad vaiko išlaikymui reikalinga minimali mėnesinė alga, tuo pačiu pažymėjo, kad vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai; kad atsakovas gali imtis aktyvių veiksmų ieškant darbo, yra sveikas, tačiau išlaikymo pareigą šalims paskirstė nevienodai. Be to, nors teismas pasisakė apie tai, kad kilus pagrįstų abejonių dėl šalių turtinės padėties, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tačiau nevertino atsakovo nesąžiningo elgesio ir tikrosios jo turtinės padėties slėpimo ir nesuteikė prioriteto vaiko interesams, priešingai – atleido atsakovą nuo dalies pareigos teikti reikiamo dydžio išlaikymą vaikui, liudytojos parodymų dėl atsakovo turtinės padėties nevertino ir dėl jų nepasisakė, o į išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę išvis neatsižvelgė. Tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės.Teismas sprendime aiškiai nenurodė, ką iš ieškovės nurodytų vaiko išlaikymo sumų mano esant nereikalinga skirti vaiko poreikiams. Suskaičiavus tai, ką teismas pripažino esant įrodytomis ir pagrįstomis išlaidomis vaiko poreikiams, matyti, jog vaiko išlaikymui realiai skiriama suma yra 374,16 Eur, taigi didesnė, nei teismo nurodyta kaip orientacinis kriterijus minimali mėnesinė alga. Be to, pateikti visų išlaidų kvitų ir pagrįsti išlaidas vaiko poreikiams nėra galimybės, nes juos ne visur duoda, todėl teismas atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus turi diskrecijos teisę įvertinti, ar tai yra protingos išlaidos. Tačiau teismas apsiribojo tik formaliomis išvadomis apie tam tikrų išlaidų būtinybę.Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl dukters laisvalaikio užsiėmimo kyla papildomų išlaidų, todėl sprendimą dėl šokių studijos lankymo turėtų priimti abu tėvai, o ieškovei vienai priėmus sprendimą leisti dukrą į šokių studiją, ji turi prisiimti ir tokio sprendimo pasekmes – papildomas išlaidas. Tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nebendrauja nei su ieškove, nei su dukra, tačiau turi pilnas galimybes teikti vaikui reikalingą išlaikymą.Teismas, nustatydamas minimalų išlaikymo vaikui dydį, neatsižvelgė į tai, kad dukra turi specialių poreikių – vaikšto pas neurologą į konsultacijas, nes yra jautri ir užsikerta kalbant. Jai reikalingi tiek vaistai, tiek logopedo paslaugos, kurios nemokamai suteikiamos tik ribotą kartų skaičių, todėl reikia papildomai vesti dukrą pas logopedą, kas susiję su papildomomis išlaidomis.Teismas neatsižvelgė į institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės išvadas ir nuomonę dėl vaiko poreikių tenkinimo, kuri pritarė prašomam vaikui išlaikymo dydžiui ir nurodė, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas ir realus. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, todėl ieškovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, ir padarydamas minėtą išvadą, prieštaravo savo paties padarytoms išvadoms, jog abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), turintys galimybę gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, ir yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio dukters poreikius; atsakovas gali imtis aktyvių veiksmų ieškant darbo. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė turi kreditorinių įsiskolinimų, finansiškai padeda pilnametei dukrai G. B., o atsakovas slepia tikrąją savo turtinę padėtį. Atsakovas yra sveikas, gali dirbti, tačiau jau ilgus metus naudojasi socialinėmis garantijomis turėdamas bedarbio statusą ir kartu sėkmingai verčiasi automobilių verslu. Taigi iš tiesų atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, tačiau atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, o jo pateikti duomenys, paaiškinimai yra labai prieštaringi. Todėl šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pagal kurį, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai. Tokiu būdu teismas nepagrįstai ieškovei priskyrė 60 proc. išlaikymo dydžio, atsakovui – 40 proc.Ieškovė R. B. atsiliepimu į atsakovo D. N. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymo suma, priteista iš atsakovo, yra akivaizdžiai per maža vaiko išlaikymui. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad dukra neturi specialių poreikių. Dukrai reikalingi tiek papildomi vaistai, tiek ir logopedo paslaugos. Atsakovas orientavosi tik į vaiko minimaliausių (fiziologinių) poreikių užtikrinimą, tačiau teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Atsakovas visiškai nepagrįstai nurodo, kad jo finansinė padėtis ne pagerėjo, o priešingai – pablogėjo, jis šiuo metu nedirba, pajamų negauna. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jo amžius, sveikatos būklė, ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes įgyti kvalifikaciją, susirasti darbą ir gauti pajamas, todėl darytina išvada, kad atsakovas gali imtis aktyvių veiksmų ieškant darbo. Be to, atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto, kurį gali nuomoti ir gauti pajamų. Vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra minimalios ir neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Ieškovė prašė padidinti teismo sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 86,89 Eur iki 230 Eur kas mėnesį dėl pasikeitusių vaiko poreikių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, jį padidindamas, ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai D. kas mėnesį po 140 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės. Su teismo sprendimu nesutinka ieškovė, prašydama pakeisti teismo sprendimą ir išlaikymo dydį padidinti iki ieškiniu prašyto dydžio (230 Eur), o atsakovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai laikė, kad ji neįrodė dukros poreikiams tenkinti reikalingos pinigų sumos dydžio, kadangi neįvertino, jog turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, bet papildomos išlaidos, taip pat neatsižvelgė į dukros specialiuosius poreikius dėl sveikatos būklės ir nepaisė prioritetinių vaiko interesų, be to, mano, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, kurią jis linkęs nuslėpti, ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstos lėšų sumos, reikalingos dukros poreikių tenkinimui, nepagrįstai sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo iš esmės, netinkamai įvertino aplinkybes, dėl kurių atsakovas negali susirasti darbo, ir neteisingai nustatė jam tenkančią išlaikymo dalį. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Dėl išaugusių nepilnamečio vaiko (dukros) poreikių nustatymo

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013). Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.Pirmosios instancijos teismas vertino šalių dukros poreikius pagal byloje pateiktus duomenis ir sprendė, kad jais pagrįstos ne visos ieškovės nurodytos išlaidos (pvz. interneto, kompiuterio išlaidos, mokesčių, tenkančių dukrai dalis, šokių studijos lankymo išlaidos ir pan.). Taigi, teismas detaliai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir įvertino juos bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį savo įsitikinimą. Nors šalys nesutinka su teismo išvada dėl nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos pinigų sumos, tačiau nėra pagrindo laikyti tokį nesutikimą pagrįstu, kadangi nenustatyti įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai. Pirmosios instancijos teismo nustatyta dukros poreikių tenkinimui reikalinga 350 Eur kas mėnesį suma yra nustatyta, įvertinus tai, kad dalis ieškovės nurodytų išlaidų dukros poreikiams patenkinti buvo pripažinta nepagrįsta įrodymais, o nurodytas dydis nustatytas ne vien remiantis orientaciniu minimalios mėnesinės algos dydžiui, bet ir įvertinus ieškovės byloje pateiktus duomenis apie dukros poreikius. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad teismas nenurodė, kaip buvo nustatyta ši suma. Nors ši suma atitinka nurodytą orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį, tačiau ji yra artima teismo nustatytiems ir ieškovės įrodytiems dukros poreikiams tenkinti reikalingai pinigų sumai. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismo nustatyta reikalinga išlaikymo suma apima tik būtinuosius minimalius vaiko poreikius ir kad teismas neatsižvelgė į dukros specialiuosius poreikius dėl sveikatos. Apylinkės teismas pripažino ieškovės išlaidas dėl dukros sveikatos sutrikimų pagrįstomis ir vertino ne tik būtinųjų poreikių tenkinimo išlaidas, bet ir kitas išlaidas ir tik išlaidas, susijusias su šokių studijos lankymu, pripažino neįrodytomis. Atmestinas ir atsakovo argumentas, kad padidėję vaiko poreikiai nebuvo įrodyti, o buvo remiamasi vien amžiaus padidėjimu. Kaip jau nurodyta, vaiko poreikiai buvo tiriami ir nustatinėjami ir buvo nustatyta, kad iš atsakovo anksčiau teismo sprendimu priteistų 86,89 Eur (300 Lt) dukros išlaikymui nebepakanka. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama suma – 350 Eur per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos dukros interesų naudai.

Dėl šalių turtinės padėties įvertinimo ir padidinto išlaikymo proporcingumo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nepilnametės dukros poreikiai iš esmės yra pasikeitę ir jai reikalingas didesnis išlaikymas, todėl vien šios aplinkybės pakanka, kad būtų sprendžiamas jo padidinimo klausimas, nors teismas taip pat nustatė ir atsakovo turtinės padėties pagerėjimą (po teismo sprendimo priėmimo jam buvo dovanotas žemės sklypas ir buvo įsigytas garažas). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Taigi tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių turtinę padėtį, ir pagrįstai atsižvelgė į teismų praktikoje suformuotą reikalavimą sprendžiant apie tėvų galimybes teikti nustatyto dydžio išlaikymą kartu vertinti šalių elgesį, jiems siekiant tinkamai vykdyti pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, dedant maksimalias pastangas, kad būtų gautos pakankamos pajamos šiai pareigai įvykdyti. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra nedirbantis ir negaunantis pajamų asmuo. Nors atsakovas teigia, kad teismas neįvertino priežasčių, dėl kurių jis negali dirbti, o būtent dėl senyvo amžiaus tėvų priežiūros, tačiau su tuo negalima sutikti, nes apylinkės teismas vertino šias aplinkybes, tačiau pripažino jas neįrodytomis. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad vien duomenų apie atsakovo tėvų amžių pateikimas nepatvirtina atsakovo nurodytų priežasčių, trukdančių jam įsidarbinti. Be to, atsakovo turimas turtas, kuriam išlaikyti taip pat reikalingos lėšos ir iš kurio beje gali būti gaunamos tam tikros pajamos, gyvenimo atskirai nuo tėvų faktas, atsižvelgiant į pakankamai jauną atsakovo amžių ir nesant duomenų apie jo paties blogą sveikatos būklę, leidžia spręsti, kad jis nelinkęs atskleisti savo pragyvenimo šaltinių ir galbūt gaunamų nelegalių pajamų. Įrodymų, kad atsakovas dėjo kokias nors realias pastangas susirasti darbą, byloje nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis), todėl nebuvo ir nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas yra nepajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymo, ypač, kai visos abejonės aiškintinos vaiko interesų naudai ir tai pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, yra įvertinęs. Atmestinas ir atsakovo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis turi dar vieną išlaikytinį – nepilnametį sūnų, kuris gauna mažesnės apimties išlaikymą. Į šią aplinkybę teismas atsižvelgė atsakovui nustatydamas mažesnės apimties išlaikymo naštą, nei tenka ieškovei, o kaip jau nurodyta, kiekvieno vaikų poreikiai nustatomo atsižvelgiant į individualias aplinkybes. Atmestini ir šalių argumentai, kad teismas netinkamai paskirstė dukros išlaikymo pareigą tarp šalių (ieškovė laiko, kad jai nepagrįstai paskirta didesnė išlaikymo dalis, o atsakovas, – kad jam turėjo būti dar sumažinta paskirta išlaikymo dalis). Pirmosios instancijos įvertino visus byloje esančius duomenis, kurie patvirtina šalių turtinę padėtį, ir jo atliktas įrodymų vertinimas visapusiškai pagrindžia teismo išvadą dėl išlaikymo naštos tarp šalių paskirstymo. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės kreditorinių įsipareigojimų ir tos aplinkybės, kad ji finansiškai padeda kitai pilnametei besimokančiai dukrai G. B.. Teismas sprendime šias aplinkybes vertino, tačiau tai, kad teismo atliktas vertinimas nesutampa su ieškovės pageidaujamu vertinimu, negali būti pagrindu teigti, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės turtinę padėtį. Šalių turtinės padėties vertinimą lemia ne atskiros pavienės aplinkybės, o jų visuma. Todėl pirmosios instancijos teismas iš šalių turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų visumos pagrįstai sprendė, jog ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, o duomenų apie atsakovo pajamas iš automobilių verslo, ką teigia ieškovė, nebuvo įrodytos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas prašo panaikinti ir papildomą teismo sprendimą, kuriuo iš jo ieškovei buvo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 48,10 Eur. Nurodo, kad šios atsakovės išlaidos pripažintinos nepagrįstomis, kadangi ieškovė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo į teismą kreipėsi ne pirmą kartą, todėl turėjo patirties ir jai kreiptis į advokatą nebuvo jokios būtinybės. Tačiau CPK 98 straipsnyje yra numatyta šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teisė į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Įstatymai nenumato jokių ribojimų šaliai naudotis advokato ar advokato padėjėjo teikiama pagalba. Ieškovė šias išlaidas patyrė dėl kilusio ginčo, kadangi atsakovas nesutiko gera valia padidinti mokamą išlaikymą, todėl jis turi šias išlaidas atlyginti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Jokiu būdu tai nelaikytina ieškovės piktnaudžiavimu teise. Priteistos atstovavimo išlaidos nėra didesnės nei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyti maksimalūs dydžiai, todėl nėra jokio pagrindo taikyti CPK 98 straipsnio 2 dalį.Iš šalių apeliacinių skundų argumentų analizės matyti, kad jų skundai yra nepagrįsti ir neteikia pagrindo panaikinti tiek teismo sprendimą, tiek papildomą teismo sprendimą, todėl sprendimai paliekami nepakeisti (CPK 326straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties, kadangi netenkinami abiejų šalių apeliaciniai skundai, šalims viena kitai neatlygintinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes nėra priimamas sprendimas nei vienos iš jų naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir 2016 m. vasario 10 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė