- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- e2S-471-357/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05943-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- V. M.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui M. J. dėl suteikimo teisės atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti teisę ieškovui V. M. be atsakovo M. J. sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nekilnojamųjų daiktų - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus, taip pat įregistruoti nekilnojamųjų daiktų - garažo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šaligatvio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininko M. P., kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-02-03 parengtą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; pripažinti teisę ieškovui V. M. be atsakovo M. J. sutikimo pagal 2020-08-13 Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre V. M. ir M. J. vardu lygiomis dalimis (po 1/2) pabaigtą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybą; pripažinti teisę ieškovui V. M. be atsakovo M. J. sutikimo pagal 2020-08-13 Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre V. M. vardu nuosavybės teisę į pastatus - ūkinį pastatą (garažą (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (viralinę (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą (tvartą (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį - šaligatvį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitą inžinerinį statinį - šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovui V. M. iš atsakovo M. J. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovo atstovė teismo posėdyje pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, teismui paaiškino, kad atsakovas visus ieškinio reikalavimus įvykdė, t. y. nuvyko kartu su ieškovu į VĮ Registrų centrą ir davė sutikimą įregistruoti kadastro duomenų pakeitimus ir deklaraciją apie statybos užbaigimą. Kadangi atsakovas tik po parengiamojo posėdžio įvykdė ieškovo reikalavimus, ieškovo atstovė prašė teismo grąžinti ieškovui 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, o turėtas bylinėjimosi išlaidas - 56,25 Eur žyminio mokesčio bei 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų priteisti ieškovui iš atsakovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas, jo atstovas su pareiškimu dėl ieškinio atsisakymo sutiko, tačiau nesutiko, kad iš atsakovo turėtų būti priteistos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo atstovas teismui paaiškino, kad atsakovas nėra kaltas dėl to, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, atsakovui reikėjo tik laiko išsiaiškinti, kokius veiksmus jis turi atlikti, išsiaiškinęs ir pasikonsultavęs su teisininkais, atsakovas tuos veiksmus atliko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi priėmė ieškinio atsisakymą, civilinę byla Nr. e2-405-841/2021 nutraukė, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui V. M. 168,75 žyminio mokesčio, priteisė ieškovui V. M. iš atsakovo M. J. 56,25 Eur žyminio mokesčio ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas buvo raštu informuotas apie reikalingus atlikti veiksmus, žinojo apie juos ir turėjo pakankamai laiko konsultacijoms bei galėjo išvengti ginčo teisme, tačiau to nepadarė. Atsakovui delsiant ieškovas pateikė ieškinį teismui, o atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė tik po parengiamojo teismo posėdžio, t. y. 2021-04-26, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas kaltas dėl to, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas M. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį ir šalis palikti prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovas ir atsakovas 2020-10-20 sudarė raštišką susitarimą, kad pabaigto gyvenamojo namo statyba būtų registruojama bendrąja šalių nuosavybe po 1/2 dalį kiekvienam. Tai yra atsakovas dar 2020-10-20 davė raštišką sutikimą įregistruoti viešame registre lygiomis dalimis pabaigtą gyvenamojo namo statybą. Tokiu būdu ieškovo ieškinyje 2 punkte reiškiamas reikalavimas be atsakovo sutikimo atlikti šiuos veiksmus yra be pagrindo ir nepagrįstas.
6.2. Ieškovas galimai siekdamas suklaidinti atsakovą, 2020-10-09 pateikė visiškai kitokias teisiškai reikšmingas sąlygas, kuriomis būtų registruoti viešame registre kiti statiniai, pats ieškovas galimai nesąžiningai ir neatidžiai elgėsi ieškovo atžvilgiu ir, negavęs atsakovo raštiško sutikimo su pakeistomis registravimo sąlygomis, nesuteikdamas ir nesudarydamas atsakovui galimybės išsiaiškinti šių teisiškai reikšmingų pakeistų sąlygų galimas teisines pasekmes ateityje, iš esmės nedelsdamas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, o dalis reikalavimų yra pareikšti visiškai be pagrindo. Atsakovo nuomone, tokius ieškovo veiksmus galėjo sąlygoti ankstesni teismo procesai tarp ieškovo ir atsakovo, kurių metu buvo priimami nepalankūs teismų procesiniai sprendimai ieškovo atžvilgiu, ieškovo noras bet kokiais būdais, pasinaudojant teismais, pakenkti atsakovui bei jam artimiems žmonėms.
Atsiliepimas
7. Pateiktu atsiliepimu ieškovas V. M. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimai buvo įvykdyti atsakovo po ieškinio pareiškimo (po parengiamojo teismo posėdžio - 2021-04-26), todėl ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
7.2. Ieškovas nesiekė atsakovo suklaidinti. Atsakovui delsiant, ieškovas pateikė ieškinį teismui. Aptariamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą turėdamas pagrindą, paties atsakovo veiksmai (neveikimas) lėmė ieškovo apsisprendimą dėl galimo teisių pažeidimo kreiptis į teismą. Dėl šios priežasties atsakovo argumentai, kad ieškovas į teismą kreipėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kai nebuvo pakankamo pagrindo, yra nepagrįsti.
7.3. Įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui šalių pateikto bendro prašymo turinį, kitus dokumentus, nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai buvo nepagrįsti ar teisiškai netikslūs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respubliko0s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių bylinėjimosi išlaidų klausimą, ieškovui atsiėmus ieškinį ir bylą nutraukus.
10. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
11. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą).
13. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).
14. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2020-10-09 raštu kreipėsi į atsakovą, siūlydamas suderinti nuvykimo į VĮ Registrų centro Šiaulių padalinį, laiką, ieškovas su atsakovu 2020-10-20 sudarė susitarimą raštu, pagal kurį susitarė įregistruoti pabaigtą gyvenamojo namo statybą, 2020-10-16 ieškovas raštu informavo atsakovą, kad 2020-10-20, 13.00 val. atvyks į VĮ Registrų centro Šiaulių padalinį. Taip pat nustatė, kad atsakovas nurodytą dieną ir valandą buvo atvykęs į VĮ Registrų centro Šiaulių padalinį, tačiau atsisakė atlikti ieškovo prašomus veiksmus dėl to, kad jam šie veiksmai buvo neaiškūs ir jis norėjo pasikonsultuoti su teisininkais. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2020-11-03. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykio chronologija leidžia teigti, kad atsakovas buvo raštu informuotas apie reikalingus atlikti veiksmus, žinojo apie juos ir turėjo pakankamai laiko konsultacijoms bei galėjo išvengti ginčo teisme, tačiau to nepadarė. Atsakovas nurodo, kad jam tik 2020-10-20 būnant VĮ Registrų centre tapo žinoma, kad yra keičiamos ieškovo pranešime nurodytos turto registravimo sąlygos ir jis išreiškė pageidavimą pasikonsultuoti su teisininkais dėl 2020-10-20 naujai paaiškėjusių aplinkybių ir sąlygų, kuriomis būtų registruojami kiti statiniai. Pažymi, kad šios sąlygos esminiai skyrėsi ir prieštaravo ieškovo 2020-10-09 pranešime nurodytoms sąlygoms. Ieškinys teisme gautas 2020-11-03, iki to laiko, teismo vertinimu, atsakovas turėjo užtektinai laiko pasikonsultuoti su teisininkais. Jokio sąmoningo atsakovo klaidinimo byloje nenustatyta. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovui delsiant ieškovas pateikė ieškinį teismui, o atsakovas ieškinio reikalavimus įvykdė tik po parengiamojo teismo posėdžio, t. y. 2021-04-26, todėl atsakovas kaltas dėl to, kad ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidų. Teismas pagrįstai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (56,25 Eur žyminį mokestį ir 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų) priteisė ieškovui iš atsakovo.
15. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti kitų bylų teismų procesiniai sprendimai nėra susiję su šia byla, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.