Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D., D. D., R. S., A. P. ir A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. D., D. D., R. S., A. P. ir A. T. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai A. D., D. D., R. S., A. P. ir A. T. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti A. D. – 24,13 Eur, D. D. – 25,86 Eur, R. S. – 48,57 Eur, A. P. – 35,59 Eur, A. T. – 118,61 Eur neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą nakties metu, kai jis sutampa su šventine diena.Pareiškėjai nurodė, kad jie eina pareigas Alytaus pataisos namuose. Prižiūrėtojų darbas organizuojamas 24 val. trukmės pamainomis pagal iš anksto patvirtintus darbo grafikus. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., sudarant darbo grafikus, jiems buvo pavesta dirbti švenčių dienomis. Dalis pamainos trukmės švenčių dieną priskirtina darbui naktį. Atsakovas darbo užmokestį už naktinio darbo valandas švenčių dieną apskaičiavo ir išmokėjo tik kaip už darbą šventinę dieną, neatsižvelgdamas į išdirbtas naktinio darbo valandas. Pareiškėjų manymu, toks darbo užmokesčio skaičiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato skirtingas apmokėjimo sąlygas už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis, todėl pareiškėjai darė išvadą, kad tais atvejais, kai šventinę dieną yra pavedama dirbti naktį, turi būti apmokama taikant Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias tiek apmokėjimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis, tiek apmokėjimą už darbą naktį. Pareiškėjai pažymėjo, kad pataisos įstaigų pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statutas (toliau – ir Statutas), kurio 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginė alga, priedai, priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandžių darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka. Pareiškėjai rėmėsi Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 2, 3 dalimis ir teigė, kad, pareigūnui dirbant naktį, kai šis darbas sutampa su šventine diena, atsiranda dviejų rūšių nukrypimas nuo įprastinių darbo sąlygų, todėl apskaičiuojant darbo užmokestį turi būti atsižvelgiama tiek į Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 2 dalį, tiek ir į šio straipsnio 3 dalį. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtą administracinę bylą Nr. A662-1377/2009 ir darė išvadą, jog atsakovas už darbą švenčių dienomis naktį privalėjo taikyti pusantro karto ir dvigubą pareigūno pareiginės algos su nustatytais priedais užmokesčio dydžius. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime į skundą prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai nepagrįstai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006, kurioje konstatuota, kad kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbdamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatas, o Darbo kodekso 193 straipsnis netaikytinas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas vadovavosi Statuto 38 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad Statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu, tačiau pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, nustatant, kas yra darbas nakties metu, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis. Teismas rėmėsi Darbo kodekso 154, 167, 193 straipsniais, 194 straipsnio 1, 2 dalimis, Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1-3 dalimis ir darė išvadą, kad tiek Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnyje, tiek ir Darbo kodekso 193 ir 194 straipsniuose numatytas papildomas apmokėjimas už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų – už darbą naktį ir už darbą poilsio arba švenčių dieną, t. y. nustatyti skirtingi nukrypimų nuo įprastų darbo sąlygų atvejai (rūšys), tačiau tiksliai nėra reglamentuota, kaip turi būti apmokama, kai dirbama naktį poilsio ir (arba) švenčių dienomis.Teismas rėmėsi ginčo atveju aktualių Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių nuostatų aiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006, pagal kurį, tuo atveju, kai dirbama naktį švenčių ir poilsio dienomis, už darbą apmokama taikant dvigubą darbo užmokesčio tarifą. Kadangi Darbo kodekso 193 ir 194 straipsniuose įtvirtintas darbo apmokėjimas už darbą naktį ir už darbą poilsio arba švenčių dieną yra analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintam apmokėjimui, teismas konstatavo, kad ginčo atveju už pareiškėjų darbą švenčių dienomis naktį turi būti mokama tik pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 2 dalį, o šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos.

III.

Pareiškėjai A. D., D. D., R. S., A. P. ir A. T. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas darbo užmokestį už naktinio darbo valandas švenčių dieną apskaičiavo ir išmokėjo tik kaip už darbą šventinę dieną, neatsižvelgdamas į išdirbtas naktinio darbo valandas. Pareiškėjų manymu, toks Alytaus pataisos namų taikomas darbo užmokesčio skaičiavimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjų manymu, tais atvejais, kai šventinę dieną pavedama dirbti naktį, turi būti apmokama taikant tiek Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias apmokėjimą už darbą švenčių ir poilsio dienomis, tiek apmokėjimą už darbą naktį. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009. Pareiškėjai nurodo, kad jų darbo užmokestis, darbo laiko apskaita reglamentuojami specialiais teisės aktais – Statutu ir Valstybės tarnybos įstatymu. Kadangi šis ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjų manymu, šiuo atveju nesivadovautina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl, pareiškėjų nuomone, jiems pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 3 dalį neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už darbą švenčių dienomis nakties metu nustatytu grafiku. Pareiškėjų teigimu, jiems už darbą naktį švenčių dienomis turėjo būti sumokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, o būtent, už darbą švenčių dienomis apmokant dvigubai, o už darbą nakties metu papildomai dar sumokant pusantro pareiginės algos su nustatytais priedais dydžio. Tokį šių teisės normų aiškinimą bei taikymą iš esmės grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009.Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad, iš vienos, pusės teismai turi atsižvelgti ir paisyti teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tačiau, kita vertus, jie yra įpareigojami teismų praktiką atitinkamai taisyti bei koreguoti, kai tam yra teisinės bei faktinės prielaidos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose išaiškino, kad būtent Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnis reglamentuoja apmokėjimą valstybės tarnautojui (pareigūnui) už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Taigi sprendžiant klausimą dėl apmokėjimo už darbą švenčių dienomis naktį pareiškėjams turi būti vadovaujamasi būtent šia norma. Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Šios įstatymo nuostatos neįtvirtina taisyklės, kad valstybės tarnautojams (pareigūnams) turi būti mokama tris su puse karto daugiau dėl to, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) dirba naktį tą pamainą, kuri pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 162 straipsnio 1 dalį yra priskirtina prie švenčių dienų, t. y. kai nakties darbas patenka į įstatymo nustatytą švenčių dieną. Taip pat buvo konstatuota, kad toks šių teisės normų nuostatų aiškinimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai, bylose dėl asmenų (valstybės tarnautojų) teisės į teisingą apmokėjimą už darbą. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1478-662/2017). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. A-2040-520/2017, taip pat išaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009, nėra precedentas analogiško pobūdžio, kaip nagrinėjama, byloje, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimu išnagrinėjo ginčą, susijusį su Darbo kodekso 193 ir 194 straipsnių taikymu. Tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009, negali būti vertinamas kaip precedentas analogiškose bylose, buvo konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. A-1478-662/2017). Iš to kas pasakyta matyti, kad teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios kategorijos bylose suformavo naują praktiką bei išaiškino, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009, suformuotos teisės aiškinimo taisyklės, neturi būti taikomos, nagrinėjant šios kategorijos bylas. Kolegijos vertinimu nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aptartos, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Todėl priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai, yra nepagrįsti bei atmetami.Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006 suformuotą praktiką, taikomą iš esmės analogiškose bylose (Darbo kodekso 193 ir 194 str.), kas užtikrina vienodą asmenų, dirbančių tiek valstybės tarnyboje, tiek pagal darbo sutartis, statusą darbo teisinių santykių srityje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas švenčių dienomis (ir nakties metu) pareiškėjams mokėjo dvigubai didesnį atlyginimą, t. y., pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26¹ straipsnio 2 dalyje nustatytą tvarką. Tai lemia, kad tenkinti pareiškėjų reikalavimo – priteisti jiems didesnį atlygį už darbą naktį švenčių dienomis, nėra teisinio pagrindo. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų A. D., D. D., R. S., A. P. ir A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.