Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D., D. D., R. S., A. P., A. T. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl apmokėjimo pataisos įstaigos pareigūnams už darbą pagal patvirtintą grafiką, esant keliems nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų - pareiškėjams dirbant dalį pamainos naktį šventinėmis dienomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Alytaus pataisos namuose vykdė statutinių pareigūnų (prižiūrėtojų) funkcijas, todėl jų tarnybiniams santykiams, tame tarpe - ir apmokėjimui už darbą, taikytinas Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. Nr. VIII-1631 patvirtintas Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau - Statutas) ir su jo įgyvendinimu susiję teisės aktai (Statuto 5 straipsnis). Pagal Statuto 38 str. 2 d. pareigūnams pareiginė alga, priedai ir priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka.

Statutas neapibrėžia, kas laikoma darbu nakties metu, tačiau pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, nustatant, kas yra darbas nakties metu, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso nuostatomis. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas, DK) 154 straipsnis nustato, kad nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos (nuo 22 val. iki 6 val.). Darbo kodekso 167 straipsnyje išdėstytas sąrašas dienų, kurios laikomos švenčių dienomis.

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 26 straipsnis įtvirtina apmokėjimą valstybės tarnautojui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, 2 dalyje numatyta, kad už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio, to paties straipsnio 3 dalis numato, jog už nakties ir viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio.

Analogiškai apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, taip pat už naktinį darbą, įstatymų leidėjas įtvirtino ir Lietuvos Respublikos Darbo kodekse (2008 07 15 įstatymo Nr. X-1712 redakcija). Darbo kodekso 193 straipsnyje nustatyta, jog už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Pagal DK 194 straipsnį 1 dalį, už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Pagal DK 194 str. 2 d. už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. DK 186 str. 2 d. nustatyta, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.

Taigi, tiek VTĮ 26¹ straipsnyje, tiek ir DK 193 ir 194 straipsniuose numatytas papildomas apmokėjimas už darbą, kai nukrypstama nuo normalių darbo sąlygų - už darbą naktį ir už darbą poilsio arba švenčių dieną, t. y. nustatyti skirtingi nukrypimų nuo įprastų darbo sąlygų atvejai (rūšys), tačiau tiksliai nėra reglamentuota, kaip turi būti apmokama, kai dirbama naktį poilsio ir (arba) švenčių dienomis.

Pareiškėjai teigia, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d., jiems dirbant Alytaus pataisos namuose šventinėmis dienomis naktį, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbas naktį nebuvo apskaitomas ir už šį darbą nepagrįstai buvo neapmokama. Pareiškėjai šiuos savo teiginius grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009, kurioje padaryta išvada, jog už darbą poilsio arba švenčių dienos naktį turi būti mokama taikant Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 193 ir 194 straipsniuose nustatytą tarifinį atlyginimą, t. y. darbdavys privalo pritaikyti ir 1,5, ir dvigubą darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius. Mano, kad darbuotojams ir valstybės tarnautojams, kurių darbo ir tarnybos santykius atitinkamai reglamentuoja DK ir VTĮ, apmokėjimas už naktinį darbą šventinėmis dienomis negali iš esmės skirtis ir reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu aiškinimu.

Teismas pabrėžia, kad kitoks ginčo atveju aktualių DK 193 ir 194 straipsnių nuostatų aiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006, kurioje kasacinis teismas, aiškindamas tų pačių DK 193 ir 194 straipsnių taikymą ir pasisakydamas dėl apmokėjimo už darbą naktį poilsio ir švenčių dienomis, konstatavo, jog DK 194 straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti mokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kasacinio teismo nuomone, tais atvejais, kai viršvalandinis darbas ir (arba) darbas naktį dirbamas švenčių ir (arba) poilsio dienomis, tai už tokį darbą mokama pagal DK 194 straipsnio nuostatas, o DK 193 straipsnis netaikytinas.

Vertinant paminėtą prieštaringą specializuoto ir bendrosios kompetencijos teismų praktiką dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialinių teisės normų - DK 193 ir 194 straipsnių aiškinimo bei taikymo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (2011 m. rugsėjo 22 d. įstatymo Nr. XI-1599 redakcija) 13 straipsnio 2 dalis numato, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių arba septynių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad nors pareiškėjų minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 priimta 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis yra naujesnė, tačiau ji nėra aprobuota, biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ nepaskelbta, todėl ši nutartis nepripažintina oficialią administracinių teismų praktiką bei doktriną formuojančiu procesiniu sprendimu Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme.

Teismas, pasisakydamas dėl skirtingo teisės aiškinimo analogiškose bylose, taip pat pažymi, jog vieningos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimo funkcija DK taikymo srityje yra suteikta teisės taikymo aspektu bylas nagrinėjančiam Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, todėl nagrinėjamoje byloje teismas nesiremia pareiškėjų nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009 dalies teisėjų pateiktu neaprobuotu teisės aiškinimu, o yra saistomas ir vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje suformuotu, aprobuotu ir Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtu (Teismų praktika Nr. 26, p. 125-131) DK 193 ir 194 straipsnių išaiškinimu, nustatančiu, jog tuo atveju, kai dirbama naktį švenčių ir poilsio dienomis, už darbą apmokama taikant dvigubą darbo užmokesčio tarifą. Būtent šioje paskelbtoje kasacinio teismo nutartyje suformuotu imperatyvinį pobūdį turinčiu precedentu yra išspręstas teismų praktikos vienodinimo klausimas nagrinėjamam ir iš esmės analogiškam ginčui aktualiais klausimais. Be kita ko, aptariamas teisės aiškinimas pateiktas ir 2009 m. kovo 24 d. Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje Nr. DT-2 „Darbo užmokestis, darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka“.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - ir Konstitucinis Teismas) 2007 m. spalio 24 d. nutarimą bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose, ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pabrėžęs, kad iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo aptartos reikšmingos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos ir aprobuotos praktikos.

Kadangi Darbo kodekso 193 ir 194 str. įtvirtintas darbo apmokėjimas už darbą naktį ir už darbą poilsio arba švenčių dieną yra analogiškas VTĮ 26¹ str. 2 ir 3 d. įtvirtintam apmokėjimui, todėl teismas, konstatuoja, kad ginčo atveju už pareiškėjų darbą švenčių dienomis naktį turi būti mokama tik pagal VTĮ 26¹ str. 2 d., o šio straipsnio 3 d. nuostatos netaikytinos. Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus, priteisiant jiems papildomą darbo užmokestį už darbą naktį, kai jie dirbo švenčių dienomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendži a:

Pareiškėjų A. D., D. D., R. S., A. P., A. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.